John, cia Zuokas tikraio ne prie ko. Siuo atveju Kauno LEZ istatymo pataisas vilkina Seimas.
O del Siemens arenos, tai juk aisku kaip diena. Koks skirtumas, ar tu duotuosi tiesiogiai, ar remsi kitaip, vistiek parama akivaizdi. As nesakau, kad tai blogai. kaunas netgi skelbs viesa konkursa, kuriame laimes ta kompanija, kuri sutiks su mazesne Kauno miesto pinigine ismoka, bet tai daroma atvirai, atviro konkurso budu.
O Zuokas su janukoniu... juk visi girdejome telefoninius pokalbius
Lietuvoje vadovaujamasi ne kazkokias pokalbiais, o teise. Kol kas jokio atitinkamo teismo nuosprendzio apie Zuoka ir Janukoni neesu girdejes.
Ir is vis kuo cia deta Siemens arena? Net jeigu tai ir nebuo visiskai skaidrus reikalas, kaip tai susije su problemomis del Kauno arenos? Ar cia tiesiog is serijos "del visko kaltinkim Vilniu"?
Ir is vis kuo cia deta Siemens arena? Net jeigu tai ir nebuo visiskai skaidrus reikalas, kaip tai susije su problemomis del Kauno arenos? Ar cia tiesiog is serijos "del visko kaltinkim Vilniu"?
John,
mes nekaltinam Vilniaus, tik Vyriausybe siuo atveju (del arenos), o del LEZ - Seima. Kadangi jie yra Vilniuje, tai gal susidaro ispudis, kad kaltinam Vilniu?
Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską.
Norėčiau Jus paskatinti dirbti visos Lietuvos labui! Jums būnant premjeru aš Jus visiškai palaikiau, tačiau nusivyliau pastaraisiais veiksmas, kuomet vyriausybė pradėjo piktavališkai stabdyti svarbius Kauno projektus. Norėčiau atsakymo iš Jūsų - kas tai? Ar prie didelių pinigų atsiranda dideli interesai, dėl kurių net pati vyriausybė negali atsispirti? O gal didelė nuoskauda iš Darbo partijos pusės, kad Kaune nebuvo išrinktas nė vienas jos atstovas?
Norėčiau pabrėžti ir išskirti kelis pagrindinius projektus ir jų žlugdymą.
Kauno LEZ. Kodėl svarstymas Seime dėl žemės nuomos termino ir išperkamos žemės vis atidedamas. Negi Lietuvos Vyriausybei geriau sužlugdyti šį projektą ir mokėti 10 mln. litų kompensacijas Belgijos konsorciumui AOI?
Kauno Sporto Rūmai Nemuno saloje. „Žalgiriui“ reikia arenos po dviejų metų, o ne po keturių ar daugiau. Taigi nesuprantu kokios diskusijos gali būti tarp Pono Rakausko Arenos vizijos ir visiškai pilnai parengto Nemuno salos projekto? O tokie argumentai kaip: "Mums atrodo, kad darot didelę klaidą gamtosauginiu, sveikatos požiūriu. Na, bet norėsit - pastatysit." yra tiesiog nesuprantami. Tuo labiau, kad ES fondų pinigai bus panaudoti ne pačiai arenai, o miesto centro tvarkymui ir plėtimui - pačią areną statytų privatūs investuotojai.
Bet kokiu atveju galime savęs paklausti: ko mums reikia, ko reikia mūsų miestui? Ar mus tenkins prekybos centras su arena užmiestyje? Ar tai bus naudinga Kaunui? Mano manymu čia vienintelę naudą mato Ponas Rakauskas savo verslui.
Visai kitas atvejis - arena miesto centre, kuri, be kita ko, atneštų milijardinias investicijas. Modernus, šiuolaikiškas miesto centras su visuomeninės, sporto, laisvalaikio, prekybos paskirties pastatais, manau, yra daug geriau nei arena laukuose, apsupta miškų ir gyvenamųjų namų...
Prisikėlimo Bažnyčia. Lietuvos vienybės ir prisikėlimo simbolis statomas jau 70 metų, negi taip sunku surasti tuos kelis milijonus pilnam jos užbaigimui? Tuo tarpu butaforiniems Valdovų rūmams negailima 100 mln. litų.
RailBaltica. Pagrindinis visos Lietuvos projektas, kuris atgaivintų geležinkelių sistemą Lietuvoje. Kokia priežastis ir dėl jo delsti?
Negi Jūs tikrai norite, kad Kauno miesto savivaldybė paduotų jus į Strasbūro teismą? Atgarsis būtų tikrai didelis ir tai stipriai atsilieptų visai Lietuvai. Ar norite dar vieno tarptautinio skandalo?
2005.04.29 Į Kauno investicinius projektus - pro atsargumo akinius
Šiandien spaudos konferenciją apie Kauno plėtros investicinius projektus bei šalies centrinės valdžios įtaką į procesus, susijusius su miesto ateitimi, surengė Kauno miesto tarybos valdančioji liberalų ir centro sąjungos frakcija.
Žurnalistus domino, kaip Savivaldybė pasirengė atsakyti į Vyriausybės sudarytos specialios darbo grupės klausimus apie ketinimą Nemuno saloje pastatyti Pramogų ir sporto rūmus. Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus, dauguma dokumentų parengta, į klausimus atsakyta tiksliai. Ir "ne Vyriausybės reikalas nurodinėti miestui, kur ir ką statyti. Bet jei Vyriausybė parems vieno verslininko siūlomą "Megos" projektą ir jį vystys, beliks tik apgailestauti.
Šią savaitę KTU politikos ir diplomatijos mokslų instituto užsakymu "Vilmorus" agentūra atliko gyventojų apklausą šia tema. Apklausta 700 kauniečių, iš jų 59 procentai įsitikinę, jog būsimosios statybos Kauno centre padidintų jo patrauklumą, 56 proc. pasisako už nacionalinio objekto statuso suteikimą rūmų statybai, o 43 procentai apklaustųjų tiki, jog Savivaldybė savo planų neturi atsisakyti net ir tuo atveju, jei nacionalinio objekto statusas nebūtų suteiktas.
Miesto meras Arvydas Garbaravičius, analizuodamas pastarojo meto situaciją, bendraujant Savivaldybei su centrinėmis valdžiomis, pastebėjo esant tam tikrų momentų, kurie nuteikia apmąstymams. Darbo grupės sudarymas dėl sporto rūmų vietos parinkimo, kai ta vieta miesto tarybos sprendimu jau yra seniai žinoma, reiškia, kad tarybos sprendimai revizuojami. Bet, anot mero, jei Vyriausybė tai daro, ji prisiima ir atsakomybę, kad šis klausimas tikrai būtų gerai išspręstas.
Mero pavaduotojui Erikui Tamašauskui keistokai atrodo išankstinė Vyriausybės sudarytos darbo grupės vadovo pozicija ir raginimai Savivaldybei "kalbėtis su verslininku". O kaip su juo kalbėtis, jei "Megos" prekybos centrą statantis ir šalia jo norintis matyti traukos objektą - sporto ir pramogų areną, verslininkas pasiūlymus raštu Savivaldybei pateikė tik šį mėnesį - balandžio 18-ąją?
Konferenciją surengusios frakcijos kito atstovo - Privatizavimo komisijos pirmininko Alvydo Banevičiaus nuomone, "Vyriausybė į daugelį Kauno investicinių projektų žvelgia pro atsargumo akinius. Tai rodo ir vilkinimas suteikti finansinę pagalbą kelių tiesimui bei kitiems objektams. "Jei jau nepadeda, bent netrukdytų…".
Verslininko siūloma "Megos" vizija ( su arena) - dar labai žalia, - sako administracijos direktorius G. Buinevičius. - Parametrai netenkina Eurolygos reikalavimų. Neatlikta transporto, poveikio aplinkai studija. Nemodeliuota, kas atsitiks, kai transporto srautai autostradoje išaugs dvigubai. O svarbiausia, subliuško mitas apie tai, kad verslininkas objektą ruošiasi statyti už savo pinigus. Jis siūlosi būti tik kaip dalininkas viešosios įstaigos, kurią įkurtų apskrities viršininko administracija. O paskui lauks Europos Sąjungos milijonų. Bet Kaunui kur kas geriau 50 milijonų investuoti miesto centre, tuo paspartinant jo vystymą, nei pakraštyje, sulėtinant visus plėtros procesus. Sutvarkius miesto centrą, naudą bus ilgalaikė ir testinė."
Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkas Gediminas Budnikas prisipažino gerbiąs ir negausių protestuotojų prieš statybas miesto centre nuomonę. Tačiau net ir patys gražiausi sentimentai lieka tik sentimentus, o galvoti reikia apie miesto ateitį.
Administracijos vadovas G. Buinevičius galop prisiminė prieš trejetą metų Kaune, KTU didžiojoje auloje, vykusią miesto plėtros forumo konferenciją, kurioje dalyvavo ir pats Algirdas Mykolas Brazauskas. Tai iš jo lūpų nuskambėjo pasiūlymas…Kaunui statyti sporto rūmus Nemuno saloje. Tiesa, siūlymas ne iš karto išaugo iki realaus projekto, nes ilgokai užtruko automobilių parkavimo problemos sprendimas. Dabar, kai aišku, kad iš 30 hektarų salos teritorijos arena užims tik keturis, o pagrindinė automobilių masė liks "žemyne" - Karaliaus Mindaugo prospekte pastatytoje kelių aukštų aikštelėje, trikdžių neturėjo likti. Deja, klausimas įgavo politinį atspalvį, nors veik visų partijų atstovai pasisakė už statybą Nemuno saloje.
Ateinančią savaitę Liberalų ir centro frakcija inicijuoja Kauno miesto tarybos kreipimąsi į Vyriausybę dėl to, kad jai būtų užtikrinta įstatymu numatyta teisė įgyvendinti savo sprendimus, susijusius su miesto centro plėtra, ir kad kaip ir Šiaulių ar Panevėžio statomiems sporto rūmams, Nemuno salos statiniui irgi būtų suteiktas nacionalinio objekto statusas.
Šalies kelių priežiūrai ir plėtrai šiemet papildomai atiteks 41,7 mln. litų
Tuo tarpu Vilniaus mieste didžiausia pinigų suma - 7 mln. litų - skiriama Gedimino prospektui rekonstruoti. Sostinės Savanorių prospektui rekonstruoti bus skirta 1,2 mln. litų. Be to, dar 600 tūkst. litų bus panaudota Verkių regioninio parko pėsčiųjų ir dviračių takams taisyti.
Kad taip Laisves Alejai, kaip Gedimino prospektui, kokia 20 mln. skirtu
Šalies kelių priežiūrai ir plėtrai šiemet papildomai atiteks 41,7 mln. litų
Tuo tarpu Vilniaus mieste didžiausia pinigų suma - 7 mln. litų - skiriama Gedimino prospektui rekonstruoti. Sostinės Savanorių prospektui rekonstruoti bus skirta 1,2 mln. litų. Be to, dar 600 tūkst. litų bus panaudota Verkių regioninio parko pėsčiųjų ir dviračių takams taisyti.
Kad taip Laisves Alejai, kaip Gedimino prospektui, kokia 20 mln. skirtu
Prie ko cia sita citata istraukta is konteksto? Kaunui ir kitiems miestams irgi kazkiek skirs. Pilnas straipsnis: http://www.kelias.net/1074.html
Nezinau, kam siuo atveju daugiausiai skirs, bet kad aplamai Vilniui daugiau skiria pinigu - su tuo sutinku. Bet nereiktu pamirsti, kad Vilnius yra didziausias miestas (del to jam priklauso kiek daugiau $ nei mazesniems miestams) ir plius dar sostine. O del sostines, tai kaip pavyzdi galiu pasakyti taip: jei zinot istorija, tai suprantat, kad Kaunas siandien atrodytu visai kitaip, jei jis nebutu buves sostine - investicijos tikrai buvo didziules.
tuo metu net nebuvo Vilniaus ar Klaipedos Lietuvos teritorijoje, tad naturalu, jog Kaunas tapo centru - sostine, i kur ir investavo visi.
kokio velnio reikia dauguma finansu suversti ir taip klestinciai sostinei, kuomet kiti aplinkiniai miestai tusciom kisenem vaiksto? nejauciu "senso". uz tokius darbelius reikia linciuoti uz tai atsakingus asmenis.
p.S.pykstu ir delto, jog ir Norvegijoje tokia pati padetis, tik tas, jog ten visi miestai jau "pramite". taciau Oslas iskeliamas visur ir visada.
tuo metu net nebuvo Vilniaus ar Klaipedos Lietuvos teritorijoje, tad naturalu, jog Kaunas tapo centru - sostine, i kur ir investavo visi.
kokio velnio reikia dauguma finansu suversti ir taip klestinciai sostinei, kuomet kiti aplinkiniai miestai tusciom kisenem vaiksto? nejauciu "senso". uz tokius darbelius reikia linciuoti uz tai atsakingus asmenis.
p.S.pykstu ir delto, jog ir Norvegijoje tokia pati padetis, tik tas, jog ten visi miestai jau "pramite". taciau Oslas iskeliamas visur ir visada.
Taip yra beveik visur - ne tik Lietuvoje ar Norvegijoje. Beje, manau, kad netiesiogine sostines nauda yra pagrindine - t.y. tai, kad sostine traukia privacius investuotojus - nes is ju daugiausia pinigu ir sulaukiama. O del Vilniaus klestejimo - tai nejuokink zmoniu - jam tikrai dar toli iki klestejimo.
Šiaip Lietuvoje biudžetas skirstomas maždaug po lygiai visoms savivaldybėms, atsižvelgus į gyventojų skaičių, tad nėra ko pykti
Savivaldybiu biudzetams tolygiai, bet valstybes investiciju visgi manau, kad tenka netolygiai (pvz. Mindaugo tiltas, Gedimino prospektas, valdovu rumai. Aisku prie siu pavyzdziu galima priskirti ir Palangos Basanaviciaus gatve).
O kokią įdomią seną diskusiją radau.. Gaila manęs tada dar čia nebuvo Nuo paskutinio komentaro praėjo jau daugiau nė metai. Tad štai jums klausimas: ar nuo to laiko kas nors pasikeitė? Ir jei manot, kad taip, tai kaip?
Comment