Kažkaip įdomiai atrodo, kai "raudona" trąsa eina pro Lentvarį, bet ne pro Kaišiadorius. Neabejoju, kad yra tam tikri argumentai (aplinkosauginiai, sklypų išpirkimas, infrastruktūros kaina ir pan), bet... (1) Jeigu svarbu surasti, kuo trumpesnį ir greitesnį maršrutą, tai kodėl tas vingis tarp tarp Vilniaus ir Lentvario paliktas? Negalima buvo kažkokio maršruto tiesesnio maršruto bent per Grigiškes (iki jų lyg eina geležinkelis) iki Rykantų surasti aplenkiant Lentvarį? (2) Jeigu svarbu turėti trasą, kad sujungti kuo daugiau reikšmingų miestų, tai kodėl tada Elektrėnai aplenkiami? Čia nebus, kai bandai kompromisų ieškoti tarp vieno ir kito, bet galiausiai pasirenki tokį kompromisą, kai niekas nėra patenkintas rezultatu...
Pasižiūrėkite į topografinį žemėlapį ir viskas pasidarys aišku dėl vingio - geležinkelis vengia kirsti gilius upių ir ežerų slėnius. Ne veltui tarp Lentvario ir Panerių caras užsisakė tunelį, kad kirstų mažą kalnagūbrio dalį (vėliau tas kalnagūbris buvo nukastas ar pravestas per buvusią raguvą ties 54.634161, 25.192196, šlaitas toje vietoje iš abiejų pusių apie 30 m). Automobilių keliai gali būti daug statesnio profilio nei geležinkeliai, ir jeigu pažiūrėtume į A1 atkarpą Rykantai - Grigiškės - Lazdynai, plentas įveikia slėnį ties Didžiulio ežeru, šlaitą ties Vokės upe, Neries šlaitą ties Gariūnais. Jei pažiūrėtumėte į miškus į vakarus nuo Grigiškių ar šlaitus ties tais pačiais Paneriais ir Gariūnais, tai ohoho, nutiesti ten greitą vėžę reikalautų specialių infrastruktūros sprendimų (tiltų ir tunelių), kainuotų milžiniškus pinigus ir sutaupytų viso labo kelias minutes.
VNO irgi planuojamas 1435mm geležinkelis? Koks tikslas?
Iš Final Report, 2019.
Currently provision of a 1435 mm link to Vilnius airport is under discussion. This would mean that Rail Baltica trains would continue to Vilnius airport station after a short stop incl. change of direction.
If the airport link is to be served by 1520 mm trains either for regular or diversionary traffic gauge crossing in the entrance area of Vilnius station area will be needed, thus adding additional technical and operational complexity to the station layout. From that perspective serving Vilnius airport station by 1435 mm trains would be an advantage.
Tai, kad abejoju ar tie patys bėgiai dabar nuo tų laikų
Čia vienintelis argumentas tik tas apie tų laikų trasos vingiuotumą.
Aišku, kad ne tie patys, keisti n kartų turbūt.Pabėgiai išvis buvo mediniai, dabar turbūt tokių nėr net ir visi betoniniai, nekalbant ten apie kokias atšakas.
Gal reiktų tiesiog atšaką padaryti į KUN, o ne 99,9 keleivių, kurių tikslas Kaunas, o ne KUN, versti be reikalo važinėti lanku pro Karmėlavą? Į VNO tai tiesiog atšaka numatyta kažkodėl, o ne visas maršrutas pro jį.
Čia kalbat apie Jiesios ar Neveronių išbuldozerinimą?
Jei pažiūrėtumėte į miškus į vakarus nuo Grigiškių ar šlaitus ties tais pačiais Paneriais ir Gariūnais, tai ohoho, nutiesti ten greitą vėžę reikalautų specialių infrastruktūros sprendimų (tiltų ir tunelių), kainuotų milžiniškus pinigus ir sutaupytų viso labo kelias minutes.
Taigi buvo variantas S1, kur iš Panerių nėrė tiesiai į Grigiškių vakarus ir ten į Rykantus, bet ten gal pusė kelio tar Panerių ir Rykantų buvo tuneliuose.
Taigi buvo variantas S1, kur iš Panerių nėrė tiesiai į Grigiškių vakarus ir ten į Rykantus, bet ten gal pusė kelio tar Panerių ir Rykantų buvo tuneliuose.
Per Pilaitę ne tiesus. Turėtų eiti maždaug Žemaitės g., pro Akropolis-2, Parodų centrą, Lazdynus, Gudelius, Kriaučiūnus, Karveliškes, ten kirsti Nerį ir toliau link Rykantų.
Per Pilaitę ne tiesus. Turėtų eiti maždaug Žemaitės g., pro Akropolis-2, Parodų centrą, Lazdynus, Gudelius, Kriaučiūnus, Karveliškes, ten kirsti Nerį ir toliau link Rykantų.
Karveliškės yra apie 100 m aukščiau Neries lygio ties Stirniais, stotis apie 60 m aukščiau Neries ties Lazdynais. čia būtų scifi projektas su bent trečdaliu kelio tuneliuose ir dar su įspūdingai aukštais ir ilgais tiltais virš Neries. RBII stato vieną tokį tiltą ties Jonava, ir tai jau amžiaus statyba pradedama pora metų anksčiau viso geležinkelio ir įvertina apie 1% viso projekto sąmatos.
O kaip yra su alternatyvia trasa per Kauną? Negi krovininiai traukiniai važiuojantys tranzitu turės kirsti miestą per vidurį? Trasa pro HES'ą atrodo labiau logiška.
Įdomu, kiek dabar vilniečių važinėja skristi iš KUN, kad būtų vertos tokios investicijos ir visi važiuojantys Kaunas - Vilnius turėtų be reikalo tokį lanką daryti.
Gal būt su laiku galėtų gerokai daugiau? Kauno oro uosto augimo perspektyvos atrodo gerokai didesnės nei Vilniaus. Su greitu traukiniu pasiekti jį iš Vilniaus būtų neesminė problema.
O kaip yra su alternatyvia trasa per Kauną? Negi krovininiai traukiniai važiuojantys tranzitu turės kirsti miestą per vidurį? Trasa pro HES'ą atrodo labiau logiška.
Taigi per HE ir eis RB. Dalis Jiesia - Rokai jau rūdija kelis metus, nes toliau iki Palemono kol kas nėra prasmės tiesti dėl nedidelių krovinių srautų.
Skelbiamas Vilniaus geležinkelių mazgo projektavimo paslaugų pirkimas.
Pirkimas apima „Rail Baltica“ stotimi tapsiančią Vilniaus keleivinę stotį, Vilniaus oro uosto ir Lentvario regioninę stotis bei krovinių aptarnavimui skirtus Vilniaus intermodalinį terminalą, prekinių traukinių 1435 kelyną bei jungiamuosius ir privažiuojamuosius geležinkelio kelius. Konkursą laimėjusi įmonė bus atsakinga už šių objektų ir jų infrastruktūros suprojektavimą.
Sutartį su konkurso laimėtoju planuojama pasirašyti trečiąjį šių metų ketvirtį.
„Vilniaus geležinkelių mazgo atnaujinimas yra integrali viso projekto dalis, sukursianti pridėtinę vertę visam globaliam projektui. Numatoma, kad sukurta Vilniaus geležinkelio mazgo infrastruktūra aptarnaus apie 2,3 mln. keleivių ir 8,6 mln. tonų krovinių per metus“, – sako „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima.
Įgyvendinant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ intensyvūs darbai vyksta visuose projekto ruožuose, tarp jų – ir ruože Kaunas–Vilnius. Šiuo metu čia vyksta baigiamasis teritorijų planavimo etapas. Kovo pabaigoje prasidės pakartotinis specialiojo plano viešinimas. Tai reiškia, kad visi norintys turės galimybę susipažinti su patikslintais plano sprendiniais.
Plano viešinimui bus skirti du mėnesiai. Jiems praėjus vyks viešas svarstymas, kurio metu bus viešai pristatyti specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai.
Naują Vilniaus oro uosto atvykimo terminalą numatoma pastatyti iki 2027 metų. Tuo metu iki 2028 metų planuojama atnaujinti dabartinį jo pastatą, jame įkuriant komercines erdves, o iki 2030 metų po juo ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį.
o iki 2030 metų po juo ketinama pastatyti požeminę europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ stotį.
Šiaip ta požeminė stotis būtų visiškas lėšų švaistymas iš esmės nesprendžiantis jokių problemų. Žymiai pigiau, racionaliau ir kt. stoties klausimą galima išspręsti taip:
Nes ėjimo ten nuo atvykimo terminalo būtų ~200 m, kas yra nedaug. Nes statant požeminę stotį, ji vis vien galėtų būti tik +/- A. Gustaičio g. ar Rodūnio kl. ašyje.
Nes ėjimo ten nuo atvykimo terminalo būtų ~200 m, kas yra nedaug. Nes statant požeminę stotį, ji vis vien galėtų būti tik +/- A. Gustaičio g. ar Rodūnio kl. ašyje.
Stotis planuojama tiesiai priešais egzistuojantį terminalą, ėjimo atstumo palyginus su taksi iki oro uosto skirtumo neturėtų būti. 200m ėjimo nėra didelis išlošimas, bet nėra ir nulinis, neaišku tik koks kainos skirtumas tarp variantų.
Comment