Turiu jausmą, kad ES greičiau duos pinigų visų LT geležinkelių persiuvimui į standartinę vėžę nei naujos atkarpos nuo Kauno iki Vilniaus statybai.
Kas šiaip yra logiška. Asmeniškai nuo pat pradžių nesupratau kam tiest dubliuojančią vėžę. Už mažą dalį kainos būtų galima išspręsti problemines vietas, kurios trukdo didinti greitį ir dar kokius Elektrėnus pajungt. Tuo pačiu būtų geras pasiteisinimas pasiųst velniop kacapų tranzitą. Jei nori - tegu važiuoja pagal susitarimus, bet teks nusipirkt keičiamo pločio vagonus
Kas šiaip yra logiška. Asmeniškai nuo pat pradžių nesupratau kam tiest dubliuojančią vėžę. Už mažą dalį kainos būtų galima išspręsti problemines vietas, kurios trukdo didinti greitį ir dar kokius Elektrėnus pajungt. Tuo pačiu būtų geras pasiteisinimas pasiųst velniop kacapų tranzitą. Jei nori - tegu važiuoja pagal susitarimus, bet teks nusipirkt keičiamo pločio vagonus
O realybėje pinigų paskirti nebeliks užbaigus tiktai pagrindinę liniją ir liksi pakibęs su 90% nepanaudojamų geležinkelių ir atskirtomis viena nuo kitos rytine ir vakarine šalies bėgių dalimis. Tikrai, kas tokio blogo galėtų nutikti pradėjus nuo vienintelės jungiančiosios linijos?
O realybėje pinigų paskirti nebeliks užbaigus tiktai pagrindinę liniją ir liksi pakibęs su 90% nepanaudojamų geležinkelių ir atskirtomis viena nuo kitos rytine ir vakarine šalies bėgių dalimis. Tikrai, kas tokio blogo galėtų nutikti pradėjus nuo vienintelės jungiančiosios linijos?
Kitų atveju tada pinigai baigtųsi pastačius kelias naujos vėžės atkarpas ir išvis nepanaudojama būtų.
O jei rimtai tai pirma būtų galima pakeist esamą vėžę. O jau po to optimizuot jei pinigų liktų.
Ministerija: „Rail Baltica“ atkarpos į sostinę statyba prasidės po 2030 metų
Susisiekimo ministerija ketvirtadienį pranešė, kad europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ plėtrą iki Vilniaus ketinama pradėti po penkerių metų – 2030-aisiais, baigus pagrindinės linijos statybas Lietuvoje.
„Pirmasis etapas užtikrina Lietuvos sujungimą su Vakarų Europa per Kauną, o antrajame numatyta europinės geležinkelio vėžės plėtra iki Vilniaus. Galiu patikinti, kad Vilnius yra neatsiejama „Rail Baltica“ dalis, tačiau ji bus įgyvendinta jau po 2030 metų, užbaigus pagrindinės linijos statybas“, – pranešime teigė susisiekimo ministras E. Sabutis.
Pasak ministro, „Rail Baltica“ taip pat yra svarbus karinio mobilumo projektas, kuriam siekiama užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimą po 2027-ųjų, pasibaigus dabartinei ES investicijų programai.
Lietuva jau yra užsitikrinusi 1,6 mlrd. eurų projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti iki 2030 metų, papildomai bus siekiama gauti dar 4 mlrd. eurų finansavimą.
E. Sabučio teigimu, jau kalbamasi su Europos Komisija dėl finansavimo ir antrajam projekto etapui.
Atsižvelgiant į esamą geležinkelio infrastruktūrą tarp Vilniaus ir Kauno, svarstoma laikinai pasitelkti kintamos vėžės mechanizmą. Tokiu atveju Kaune traukinys nuo europinės vėžės pervažiuotų ant plačiosios ir, nekeičiant sąstato, pasiektų sostinę.
Šiuo metu statybos vyksta 46,3 km ruože tarp Kauno ir Panevėžio. Iki metų pabaigos numatoma darbus išplėsti iki 114 km.
Dėl projekto sudėtingumo ir siekio suderinti europiniam geležinkeliui keliamus techninius reikalavimus su vietos gyventojų lūkesčiais, toliau tikslinami Kauną ir Vilnių sujungsiančios atkarpos planavimo sprendiniai.
Made in Vilnius 2025.06.19 Susisiekimo ministras persigalvojo: „Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis“
„Projektas „Rail Baltica“ yra strateginis ir bus įgyvendinamas etapais. Pirmasis etapas užtikrina Lietuvos sujungimą su Vakarų Europa per Kauną, o antrajame numatyta europinės geležinkelio vėžės plėtra iki Vilniaus.
Galiu patikinti, kad Vilnius yra neatsiejama „Rail Baltica“ dalis, tačiau ji bus įgyvendinta jau po 2030 metų, užbaigus pagrindinės linijos statybas“, – sako susisiekimo ministras E. Sabutis.
Ta prasme, atsisakyti susisiekimo tarp Vilniaus ir Šiaulių, Klaipėdos, Rygos?
Pasijungus prie RailBaltica vėžės Ryga dar greičiau taptų pasiekiama. O šiaip reiktų vienu kartu persiūt visus bėgius. Netikiu, kad toks projektas sudėtingiau nei statyt dubliuojančią liniją.
Kad sudėtingiau, tai ne, tačiau vis tiek - keisti reikėtų viską, išskyrus pylimus. Ne medinių pabėgių laikai, kad užtektų perkalti vieną bėgį.
O jei norėtumėm turėti didesnius greičius, reikėtų tiesinti kreives, tad tektų ir pylimą judinti.
Pasijungus prie RailBaltica vėžės Ryga dar greičiau taptų pasiekiama. O šiaip reiktų vienu kartu persiūt visus bėgius. Netikiu, kad toks projektas sudėtingiau nei statyt dubliuojančią liniją.
Persiųti visus bėgius, perkloti visus betoninius pabėgius, pakeisti visus riedmenis. Man skamba, kaip dešimtmečio trukmės projektas, kurio metu visur sumaištis, paralyžiuotas eismas, šimtamilijoninės investicijos ir abejotina grąža.
Persiųti visus bėgius, perkloti visus betoninius pabėgius, pakeisti visus riedmenis. Man skamba, kaip dešimtmečio trukmės projektas, kurio metu visur sumaištis, paralyžiuotas eismas, šimtamilijoninės investicijos ir abejotina grąža.
Pastatyt dar vieną vėžę, žiūrint į RailBalticas, irgi ne mažiau nei dešimtmečio projektas.
Dėl grąžos tai turbūt pagrindinė grąža - karinė. Ir supaprastintas operavimas. Visgi europinė vėžė šiaip ar taip atsiras. Turėt dvi skirtingas vėžes su skirtingais riedmenim ilgainiui nebus efektyvu.
Pasijungus prie RailBaltica vėžės Ryga dar greičiau taptų pasiekiama. O šiaip reiktų vienu kartu persiūt visus bėgius. Netikiu, kad toks projektas sudėtingiau nei statyt dubliuojančią liniją.
O tai nežinote kiek autobusų važiuoja į Rygą? Mano skaičiavimais apie 15 per dieną. Dar yra skrydžiai, tai irgi keleiviai. Na ir paskutinis dalykas tai tie kurie vairuoja mašinas. Nutiesus europinę vežę nuo Vilniaus iki Kauno, kur bus sujungta su pagrindine trasa kelionės laikas sumažės tiek, kad su juo nemanau, kad kažkas gali konkuruoti. Visgi pagrindinis dalykas, pagal kurį žmonės renkasi kaip keliauti tai trukmė, laiko patogumas.
Na gal kažkam dar pinigai, bet nemanau, kad bilietas kainuos daugiau negu skrydis. Čia ne UK.
O tai nežinote kiek autobusų važiuoja į Rygą? Mano skaičiavimais apie 15 per dieną. Dar yra skrydžiai, tai irgi keleiviai. Na ir paskutinis dalykas tai tie kurie vairuoja mašinas. Nutiesus europinę vežę nuo Vilniaus iki Kauno, kur bus sujungta su pagrindine trasa kelionės laikas sumažės tiek, kad su juo nemanau, kad kažkas gali konkuruoti. Visgi pagrindinis dalykas, pagal kurį žmonės renkasi kaip keliauti tai trukmė, laiko patogumas.
Na gal kažkam dar pinigai, bet nemanau, kad bilietas kainuos daugiau negu skrydis. Čia ne UK.
Kartoju klausimą: kas važiuos, pakeitus vėžės plotį? Trauka 1520 mm, kelio mašinos 1520 mm, vagonai 1520 mm, depai 1520 mm.
Turint lygiagrečius kelius, tokį pakeitimą padaryti įmanoma.
Neturint, nežinomam laikui įsiveli į darbą izoliuotų salų režimu.
Uostas - vienkelis, kaip ir Kaunas - Radviliškis. Kaip ir Radviliškis - Panevėžys.
Ištraukite pagaliau galvą iš keleivio perspektyvos. Ne jie veža grūdus į uostą.
Persiųti visus bėgius, perkloti visus betoninius pabėgius, pakeisti visus riedmenis. Man skamba, kaip dešimtmečio trukmės projektas, kurio metu visur sumaištis, paralyžiuotas eismas, šimtamilijoninės investicijos ir abejotina grąža.
Estai paskaičiavo, kad reiktų dar vieną ar du nulius prirašyti.
Atleiskite, gal galite patikslinti, ką norėjote pasakyti?
Infrastruktūros standartai egzistuoja ne todėl, kad kažkas yra modernu arba kažkas kažkam nepatinka.
Suderinamumas.
Nesakau, kad nereiktų persiūti. Tačiau turim suprasti, kad kažkuriuo metu kažkurį nežinomą laiką mes turėsim išlaikyti dviejų standartų infrastruktūrą. Kad ir pvz lokomotyvų užpildymas smėliu. Atrodo menkniekis, bet dažniausiai stotyje yra vienintelis kelias, kuriame yra toks įrenginys.
Infrastruktūros standartai egzistuoja ne todėl, kad kažkas yra modernu arba kažkas kažkam nepatinka.
Suderinamumas.
Nesakau, kad nereiktų persiūti. Tačiau turim suprasti, kad kažkuriuo metu kažkurį nežinomą laiką mes turėsim išlaikyti dviejų standartų infrastruktūrą. Kad ir pvz lokomotyvų užpildymas smėliu. Atrodo menkniekis, bet dažniausiai stotyje yra vienintelis kelias, kuriame yra toks įrenginys.
Tai savaime suprantama.
Tiesiog jūsų parašymo supratau, kad 1520 m vėže žmonės ir kroviniai važiuoja, o jau 1435 mm vengs važiuoti kažkodėl.
Comment