Kinijos santvarka ir ekonomika

[taspac]

Laba diena, persiprašau, kad rubrika “toli toli, už jūrių marių” vėluoja geras penkiolika minučių. Viskas tik dėl to, kad gyvename įdomiais laikais. Tikiuosi, sulauksime ir nuobodžių. Skanios kavos ir gero skaitymo.
#ToliToliUzJuriuMariu

Vizitacijos

Praeita savaitė buvo turtinga internacionaliniais susitikimais auščiausiame lygmenyje. Pradžioje susibėgo JAVų Baidenas su Filipinų Markosu, o sekančią dieną su proverbialiu buteliu prilėkė Japonijos Kišida. Vyrai gerai paposėdžiavo, spaudai pranešė daug visokių gynybos pasižadėjimų, stiprinimų, gerinimų, gausinimų, ir musėt pasirašė ne vieną popierą su konkrečiais įsipareigojimais, bet kitiems nelabai sakė, ką tiksliai. Iš vienos pusės aš esu linkęs sarkastiškai žiūrėti į panašaus pobūdžio susitikimus ir pašnekėjimus, iš kitos - vis dažniau susiduriu su žmogiška realybe, kurioje įvairaus rango valdininkai vistik smarkiai orientuojasi į gaires, vadovo garsiai išsakytas spaudai girdint. Tai Rezultatų dar teks palaukti, bet kryptis berods užduota.

Lygiai tuo pat metu Ši Dzinpinas susitikinėjo su Taivano jau-trys-kadencijos-kaip-eks preziku Ma Jing Žeou. Kažkada buves nacionalistinės KMT partijos lyderis labai džiaugėsi susitikimu ir porino, kaip čia vistik reiktų viena nacija, vienas… nu jūs patys suprantat, nu. Ši šypsojosi medaus priėdusio Vinipucho čyzu ir tapšnojo manikiūrintą Ma rankytę. KMT, nors ir labai pritaria “vienos Kinijos” principui - su mintim, kad tai jie turėtų gauti visą valdžią po susivienijimo -, bet ir tai atsižegnojo nuo eks-preziko sapaliojimų, jau nekalbant apie Taivano rinkėjus. Tuo pačiu priminsiu, kad paskutinių apklausų duomenimis, tik 2,5% Taivano gyventojų laiko save visų pirma “kiniečiais”. Visi kiti devym-plius procentų mano esantys taivaniečiais ar dar kuo nors, bet ne “kiniečiais”.

Šią savaitę nusimato ir nemažiau svarbus Šolco vizitas Kinijon. Asmenys, artimi premjerui, atskleidė spaudos atstovams, kad vizitas turėjo prasidėti nuo LiaudiesVagono 40-metį švenčiančios jungtinės gamyklos lankymo Kinijoje, bet įvertinus visas VW šiuo metu patiriamas kontroversijas, startinis įvykis buvo tyliai paspirtas po kilimu ir pamirštas. Lygiai taip pat manoma, kad Šolcas neišdrįs atvirai atakuoti Kinijos keliamų grėsmių Vokietijos ir EU vidaus rinkai, o koncentruosis Vokietijos verslų įgalinime Kinijos rinkoje. Kinijos kompanijų gaminamos produkcijos gausa Rusijos-Ukrainos karo zonoje išlieka ant klaustuko. Nepaisant bendro pesimizmo, analitikai mano, jog besikeičiančios rinkėjų nuomonės neprileis vizito iki tokio vienpusio kunilinguso, kokiu tapo Makrono vizitas 2023 metais.

Ekonomika, tarifai ir Planas B

Europos Komisija trečiadienį atnaujino nuo 2017 nekibintą pranešimą dėl Kinijos pramonės subsidijų ir jų grėsmės tarptautinei rinkai. 700+ puslapių dokumentas potencialiai atveria duris pramonės anti-dempingavimo skundams vėjo energetikos, saulės energetiko, EV gamybos, telekomunikacijų ir t.t. srityse. Roiters pvz tiesiai šviesiai skelia, kad pranešimas gali ir tikrai bus panaudotas, kaip bazė pramonės šakų skundams. Iš kitos pusės galime būti tikri, kad Kinija šalia tipinių “uoj kajp mus skreudžia ir lajsvos rynkos nelejdže!” riksmų suaktyvuos visus įmanomus naudingus idiotus naivių žaliųjų, vartotojų teisių pirkti pigų šūdą gynėjų, ir kitokių antikapitalistų grupėse.

Rusijoje tuo tarpu Kinijos RMB galų gale “nugalėjo” JAVų dolerį kaip dažniausiai naudojama tarptautinių atsiskaitymų valiuta, o Lavrovas jau derina Pu vizitą pas Ši, greičiausiai jau Gegužės mėnesį. Abi šalys tuo pačiu eilinį kartą apskelbė nu baisią meilę “ne karui, ne galios koncentravimui, ne bi-poliariniam pasauliui” ir visokiom kitokiom nesamonėms. Grįžtant prie atsiskaitymų - JAVų antrinės sankcijos pakankamai išgąsdino Indijos, Turkijos ir Kinijos fiskalines įstaigas, kad Rusijos tarptautinės transakcijos būtų sutrikdytos. Esu tikras, kad norintys sumokėti ir norintys parduoti išeitį greitu laiku ras, bet tai vistiek bus bent dviejų trijų mėnesių tiekimo sutrikdymas. Pasidžiaukime bent jau tuo.

Didžiosios Taivano korporacijos pradėjo atvirai Pietryčių Azijos valstybėse žvalgytis atsarginių lokacijų savo HQ, idant kompanijos galėtų tęsti savo tarptautinę veiklą net tada, kai/jei PRC atakuos salą. Taip pat įsibėgėjo naujų gamyklų kompleksų statyba JAVuose. TSMC jau sutarė dėl lokacijos Arizonoje ir suderino 5 miliardų pašalpą iš Dėdės Semo, Intelis (techniškai ne Taivano kompanija, bet smarkiai rėmėsi saloje esančiais pajėgumais) baigia derinti klausimus, na ir dar kelios seka iš paskos. Taivano valdžia tyli, bet spėju nėra labai patenkinta, nes diversifikavus čipų gamybos pajėgumus JAVai bus šiek tiek mažiau motyvuoti aktyviai ginti salą ir karo tikimybė realiai padidės.

JAVų Iždo Departamento galva Yellen važinėjosi visą savaitę po Kiniją, šnekėjo tai su tuo, tai su anuo, galų gale pabendravo ir su Premjerministru. PMas savo kalboje rėžė visą tiesą: baikit, girdi, triesti, apie visokias overprodukcijas, baikit kaišiot pagalius į ratus natūraliai rinkos ekonomikai visokiais tę muitais ir tarifais irgi slėptis už nacionalinio intereso širmos.

Fitch Ratings Inc., viena iš “trijų didžiųjų” kredito reitingų agentūrų, pakeitė Kinijos ateities prognozę iš “stabilios” į “neigiamą”, tačiau bazinį indeksą paliko A+ (trečias pagal gerumą reitingas). PRC išvadino Fitchus aklais durniais ir bendro pobūdžio pederastais, kurie neatskirtų ienos nuo rublio, net jei pastarasis atsitotų ir įspirtų į šikną.

Elektromobiliai

BYD neseniai nugriaudėjo per žianiasklaidą, nes matote aplenkė Teslą, kaip didžiausias elektromobilių gamintojas ant planetos. Lenkimas buvo suskaičiuotas numeruojant parduotas transporto priemones. Pergalė tačiau blizgėjo trumpai, ir jau sekantį ketvirtį Tesla davė žuvį išsišokėliui ir parsigražino pozcijias, o žurnalistai čepsėdami ėmėsi nagrinėti BYD pardavimų skaičius. Skaičiukai gaunasi ne tokie jau ir rožiniai - panašu, kad BYD tiesiog suregistravo sekančio ketvirčio pardavimu biškiuką anksčiau… Šalia to prasidėjo nedidelis skandalas, paaiškėjus, kad kinietiški elektromobiliai į EU važiuot važiuoja, bet nelabai parsiduoda, o krovinius priėmę uostai skundžiasi, jog kai kurie EV stovi atvežti ir neišpakuoti daugiau kaip 18 mėnesių. Grįžtant prie Europos Komisijos pranešimo - buvo įvardinta tiesioginė fiskalinė vyriausybės parama BYDams: 4,3 miliardo eurų per paskutinius keturis metus. Daug tai ar mažai? Tesla pvz per 2023 prisuko pardavimų už 80 miliardų, tai gal tas ekstra jardas per metus ir nedaug? Tačiau npeamirškime, kad šalia to BYD rėmė vietinės valdžios struktūros, taip pat paramą gavo detalių gamintojai, irgi pačioj Kinijoj parduodami EV gauna solidžią valstybės susbsidiją. Na o konkurentai EU, JAVuose ir Japonijoj gavo špygą be sviesto. Kaip klasikas sakė: turėti milijardą ir neturėti milijardo, tai jau dviejų milijardų klausimas.

Praeitą savaitę jau šnekėjome apie naująjį Xiamoi EV SU-7, bet vis daugiau ir daugiau neypač rožinės informacijos sunkiasi apie Poršo knock-off’ą. Pasirodo, naujasis apsišaukėlis net neturi automatinės bagažinės uždarymo apsaugos, kuo jau įsitikino keli vartotojai savo pirštų sąskaita - paspaudus mygtuką mechanizmas siekia užspausti dangtį nebodamas jokių trikdžių, būtų tai agurkas, vištos kojelė ar vairuotojo sūnaus pirštai. Minėtas apsaugas turi absoliučiai visi elektro ir ne tik mobiliai, išskyrus… Cybertruck’ą.

Traptautinio lygio krinžas

Neseniai Taivaną sudrebino 7,5 Richterio balų žemės drebėjimas, kurio metu žuvo dešimt Taivano piliečių, buvo sutrikdyta kažkiek verslų ir apgadinta kažkiek pastatų. Be abejo, žemyniniuose soctinkluose pasklido tiek užuojautos, tiek pikdžiugiškas trumfalizmas “taip jiems ir reikia!” tema. Dalbajobiškus pasisakymus kažkiek išmedžiojo atsibudę cenzoriai, bo kažkaip prieš tarptautinę bendruomenę nepatogu. Deja, tas nepatogumas nebuvo iškomunikuotas PRC ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotojui Ženg Šuanui, kuris nusibraukęs nuo snukio seiles JT posėdžio metu oficialiai padėkojo tarptautinei bendruomenei “už siunčiamus susirūpinimus ir geros valios linkėjimus”, adresuotus žinoma Taivanui. Nuo tokio naglumo net PRC piliečiams iškrito proverbialus buterbrodas iš dantų, nekalbant apie labiau kultūringumo ir gero skonio pažeistas nacijas.

Ugnis ir vanduo.

Jau kuris laikas nešnekėjome apie Sueco kanalo patiriamas problemas bendrai, ir hučius konkrečiai. Šiandien irgi apie juos nešnekėsime, tačiau pažymėsime, jog hučių sponsoriai Irano ajatolos spjovė į klapčiukus, ir ėmėsi “darbo” tiesiogiai, nesidangstydami tarpininkais: apšaudė Izraelį raketom, dronais ir viskuo ką turi, įskaitant turbūt džiovinto šūdo gniužulus, o kai kupranugarių mėšlas irgi baigėsi, atskrido sovietų gamybos helikopteriu ir užgrobė Hormūzo sąsiauriu plaukusį konteinervežį MSC Aries (lygybės ir kitokio pariteto dėlei reikia paminėt, kad laivas plaukė su Portugalijos vėliava, bet yra susijęs su Izraelio laivybos kompanija Zodiac Group). Visiems, kurie pamena hučių medijų karjeros pradžią - Galaxy Leader užgrobimą - Irano judesiukas signalizuoja, kad ir kitas Arabijos pusiasalio šonas tampa nesaugus laivybai.

Jeigu ką, jau keli mėnesiai, kaip Panamos kanalas turi apie 50% pralaidumą dėl kaip niekada mažo kritulių kiekio, Suecą blokuoja kupranugarių vairuotojai, o Pietų Kinijos Jūroje ragus remia visi, kas tik netingi. Sakyčiau pats tas metas tapti jūreiviu, jeigu nuotykių gyvenime trūksta.

Aukso amžius

Kinija jau 17 mėnesių iš eilės didina valstybines aukso atsargas. Tai čia oficialios žinios. Pagal tas pačias oficialias žinias Kinijos CB aukso rezervas yra [labai didelis skaičius] Trojos uncijų, o jeigu matuojant bulvių maišais - biškį virš dviejų tūkstančių tonų.

Taip pat oficialiomis žiniomis JAVai vis dar laiko pirmą vietą su daugiau, kaip 8000 tonų valstybinių aukso atsargų, bet Kinija neabejotinai išlieka lyderiu augimo grafike.

Mažiau oficialiais ir visiškai nepatikrinamais duomenimis (ne tai, kad oficialius kas nors leis su rulete ir skaitliukais tikrinti), PRC Centrinis Bankas turi gerokai virš 5000 tonų aukso, nes daugiau kaip pusė transakcijų yra neregistruojamos. Žinant, kad autoritarinė valstybė yra pilnai pajėgi pasireguliuoti muitinių dokumentus ir t.t., tai skamba kaip visai galimas dalykas. Taip pat reikia nepamiršti apie nežinia kiek įvairaus didumo visai ir pusiau nelegalių aukso gavybos “kompanijų” Afrikoje, kuriose visai atsitiktinai dirba vien tik etniniai kiniečiai. Pastarieji negali parduoti savo grobio oficialiais kanalais ir naudojasi “pilkais keliais”.

Auksas pats iš saves nėra grėsmė, tačiau yra stiprus rinkos indikatorius, atskleidžiantis tiek valstybių (PRC pavyzdžiu labai artimai seka Indija ir Turkija, nekalbant apie mažesnius žaidėjus ir privačius fondus), tiek privačių asmenų mąstymą. Šiuo metu, kai palūkanos visame pasaulyje yra aukštos arba augančios, aukso paklausa turėtų kristi, bet kainos kaip tik kyla, ir atsargų kaupimas tik dar labiau įsibėgėja. Žinoma, galima teigti (ir tame tikrai yra tiesos), kad nemažai žaidėjų tiesiog spekuliuoja rinkoje ir taip dar labiau sukelia kainas, bet nebūna dūmų be ugnies. Analitikai mano, kad tokį spurtą pradžioje sukėlė Vakarų panaudotas Rusijos užsienio valiutų rezervo užšaldymas ir jo pasekmės, smarkiai išgąsdinę Kiniją. Iš tiesų, nuo karo pradžios JAVų dolerio atsargos ne tik PRC, bet ir kitų valstybių užsienio valiutų rezervuose pradėjo mažėti, ir yra keičiamos būtent auksu. Iš kitos pusės aukso atsargos labai praverčia, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nusistovėjusi pasaulio tvarka sugriūva.

Dėkui už jūsų dėmesį, nykščius į viršų, špygas į kišenes.

[dr.]

Laukiu rubrikos

[taspac]

Pagal pageidavimą.

Labas rytas. Tikiuosi pasigriebėt tikrai didelį puodelį karšto gėrimo, nes lauke šlapdriba, o rubrikoje “toli toli, už jūrių marių” naujienų kaip niekada daug: pasižiūrėsime į pirmojo ketvirčio rezultatus, Šolco vizitą, karo nuotaikas ir - ta dam! - grįžo sporto ir turizmo skyrelis!

Drėgna statistika.
PRC Statistiko biuras išpublikavo Q1 rezultatus, kurie - o stebukle! - netgi viršija parcijos už(si)brėžtas ekspektacijas. Taip kukliai, nepersistengiant, keliomis dešimtosiomis. Nu bent jau BVP augimo, kuris, lyginant su pernai metų periodu, pašoko netgi daugiau, nei 5 procentais! Pridėtinės vertės augimas buvo šiek tiek kuklesnis, bet irgi palei magiškąjį penketą, o vidinio vartojimo indekso substitucija mažmena augo tik kuklius tris procentėlius, bet vis į viršų, ne į apačią!

O dabar baikim su šauktukais, ir apžvelkime apžvalgininkus. Pro-CCP nuomonė kaip ir nenustebino: viskas zjbys, blogiausia jau praeita, pyzdauskas JAVams ir kolektyviniams Vakarams, Kinijos Liaudies Respublika (PRC) jama pagreitį į pasaulio dominavimą, kas nespėjo, tas pavėlavo!
Bandantys išlaikyti neutralumą apžvalgininkai mykia, kad ne viskas taip jau vienareikšmiška, ir atsargiai pastebi šiuos fenomenus:

- taip smarkiai atsiliekantis vartojimas (o jis ir anksčiau atsilikinėjo, tad 2% mažesnis augimas tik didina atotrūkį) reiškia, kad augimo rezultatai pasiekti pumpuojant gamybą ir eksportą, t.y. nuėmus “nuo adatos” augimas ne tik neišsilaikys, bet turi nemažą tikimybą kristi;

- kadangi nominaliai rezultatai pasiekti buvo, tai gali kažkiek pargrąžinti užsienio investicijų (tipo, augam, viskas gerai, nuo dugno atsispyrėm); iš kitos pusės tai reiškia, kad nebus skelbiama papildomų stimuliaciniu paketų, o tai kaip tik stabdys investuotojų susižavėjimą rinka;

- augimo skaičiai gauti lyginant su paskutiniu karantininiu ketvirčiu, taigi laiptelis šuoliui gana žemas;

- labai neaiškūs skaičiavimų principai; pvz naujo ketvirčio rezultatai susumuoti rinkos kainomis, o ne absoliučiomis kainomis, t.y. nėra įvertinta infliacija ir t.t., taigi nereiktų pernelyg pasikliauti šiai skaičiais.

- NT kainos kovo mėnesį krito dar labiau, nei vasario, kas dar labiau didins šios rinkos stagnaciją;

- eksportui nominaliai augant, importas vis dar krenta. Kitaip sakant, gamintojai arba nemato reikalo, arba neturi už ką pirkti žaliavų, taigi neaišku, kaip ten bus su tuo augimu ateityje.

Na o labiau anti-CCP govėda pareiškė, kad taip vadinama statistika nėra verta net kreidelių, kuriomis buvo surašyta ant kaimyno tvoros, ir smaginasi, traukdama į dienos šviesą ne tai kad “pagerintus” rezultatus, o atvirai nukabintus nuo lubų. Pvz cituoja to paties departamento dokumentus, kuriuose tarpinių eilučių skaičiai yra neigiami, o paskutinėje eilutėje suma kažkodėl tampa teigiama. Taip pat palyginę toje pačioje lentelėje 2023 stulpelyje skelbiamą skaičių su 2024 stulpelio skaičiumi, gauname visai kitą procentinę išraišką, nei “pokyčio” stulpelio (tame tarpe ne visada blogesnę). NT pardavimų skaičiai išvis neaišku iš kur ir apie ką...

Prisipažinsiu, aš pats negaišau laiko tikrinti vienas ar kitas išvadas. Žinodamas, kad CCP jau keli metai, kaip siekia visais būdais pilnai suimti į vienas rankas informacinę sklaidą, o ko negali sukontroliuoti, stengiasi išnakinti (prisiminkime 2020 atakas prieš nepriklausomas audito kompanijas, priekabiavimą prie kredito reitingų agentūrų), renkuosi į pateikiamus duomenis žiūrėti iš anksto skeptiškai, o išvadas daryti remdamasis užsienio investuotojų elgesiu.

Tarptautiniai santykiavimai.
Kinija ne tik, kad nepasmerkė Irano oro atakos prieš Izraeilį, bet viešai pareiškė, kad Iranas turėjo teisę kontratakuoti, irgi visa tai yra tik dėl užsitęsusio Gazos konflikto, taigi vaikai greičiau susitaikykit, o tai ateityje bus dar blogiau. Ir šiaip jau Iranas - geras bratka, nesikolioja su savo tiesioginiais susiedais, o ir bendrai laikosi mandagios kaimyniškos politikos.
Izraelio misijos Kinijoje vadovas pareiškė esąs pilnai achujielinęs ir mažumą gobsmakintas tokios diplomatiškos diplomatijos.

JAV’ų Kongresas ta proga mostelėjo Irano-Kinijos Energetikos Sankcijų Aktą tokia balsų daugumą, kad net vetuot nebegalima. Aktas, techniškai nutaikytas užriboti Irano naftos pardavimus Kinijai, ko gero labiausiai yra skirtas paspardyti dabartinės administracijos šikną, kad būtų įgyvendintos jau esamos priemonės. Baideno administracija nerodo didelės energijos tuo klausimu, nes minėti veiksmai ir padidintų supriešinimą su Kinija, ir sumažintų naftos kiekį pasaulinėje rinkoje, kas dar labiau prieš rinkimus pakeltų benzo kainas pačių JAVų kolonėlėse, o perfrazuojant Šveiką: “valdžia, kelianti benzo kainas, yra pasmerkta neperrinkimui”. Globalinės rinkos skeptikams priminsiu, kad Ukrainai gerai perpisus Pederacijos naftos perdirbimo gamyklas, Lietuvoje benzo kaina netikėtai aplenkė dyzelio kainą ar ne pirmą kartą per du metus, nepaisant to, kad benzo tiesiogiai iš ten mes neperkam.

Tuo pačiu savaitės pradžioje, visai visai atsitiktinai - prieš pat Šolco vizitą Kinijon, JAVai išslaptino krūvą informacijos apie PRC pagalbą Rusijos karinei pramonei. Skaičių ir teiginių daug, tad paminėsiu tik kelis (cituoju):

- Kinija padengė 70% įvairaus tipo metalo apdirbimo staklių poreikio. Vien per paskutinį 2023 ketvirtį PRC pateikė raketų, tankų ir kitoms pramonės šakoms įrangos už daugiau kaip 600 milijonų USD.

- Kinija pagamino arba perpardavė 90% Rusijos nupirktų mikroelektronikos komponentų.

- Rusijos ir Kinijos įmonės prisistatė bendrų dronų gamyklų Rusijos teritorijoje.

- PRC pateikinėjo žvalgybinę informaciją iš palydovų.

- PRC dėjo SISTEMINES pastangas palaikyti ir pakelti Rusijos karo pramonę.

Na ir mums ko gero svarbiausia dalis - Šolco vizitas Kinijoje. Vokietijos kancleris leido sau vizituoti iš viso tris dienas, kurių metu lankė vokiškų verslų operuojamas gamyklas, ir susitikinėjo su CCP oficiozais, įskaitant Vinipūchą. Pagrindinė tema, be abejo, buvo Kinijos produkcijos perteklius, žudantis pasaulinę rinką. Visuose lygiuose atsakymas buvo vienas: fake news. Kitaip sakant, CCP dabar jau atviru tekstu deklaruoja, kad iš Vakarų (ir ne tik) skambantys pavojaus varpai yra viso labo politikavimas ir tiesiog naglas bandymas prispausti Kiniją. Baisiausia, kad CCP, ko gero iš tiesų tiki, tuo ką sako…

Kaip vertinti Šolco vizitą? Paklausykime nuomonių:

- Vokietijos gamintojų Kinijoje atstovas virkauja, kad EU atsistojus į griežtesnę pozą, Kinija įkals atsakomasias sankcijas, kas “bus visiškai katastrofišką, mes privalom išlaikyti Kinijos rinką atvirą”.

- Siemesnso softwaro padalinio (labiau žinomo, kaip SAP) CFO Ralfas Thomas atvirai pareiškė, kad “prireiks dešimtmečių, norint atsijungti nuo Kinijos rinkos ir tiekimo. Prekybos grandinės formavosi ko ne 50 metų, tad reikia būti visiškai naiviu, norint patikėti, kad atsijungimas per 6-12 mėnesių įmanomas”. Aš paoponuosiu šiai nuomonei - kai nori, viskas įmanoma, tame tarpe ir per 9 mėnesius nuo Gazpromo atsijungti.

- Abigaël Vasselier iš MERICS instituto įvertino vizitą, kaip “visišką pravalą Europos atžvilgiu, nes Šolco keliami klausimai ir diskusijos buvo absoliučiai nacional-centriški. Europos interesai nebuvo įtraukti nei į prieškelioninį pasirengimą, nei diskutuoti vizito metu”. Nuo saves pridėsiu - nepamirškime šių žodžių.

Karo vėjai.
JAVų kongreso pirmininkas Maikas Džonsonas iškėlė balsavimui įstatymų paketą dėl karinės pagalbos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, kuriame taip pat atsirado vietos ir TikToko “draudimui” (tiems, kas gyvena po akmeniu - visi punktai prasibalsavo teigiamai). Džonsonas pareiškė, kad prisiima riziką netekti pozicijos už šį veiksmą (trampistai respublikonai visokeriopai priešinosi balsavimui), nes, cituoju, “tiki jog Rusija, Iranas ir Kinija yra blogio ašis, kuriai reikia priešintis nelaukiant, ir iš visų jėgų”, nors iki šiol visuomet balsavo prieš pagalbą JAVų sąjungininkėms.
Man kažkodėl vis labiau ir labiau tas naujas Maikas patinka, kaip jums?

Naujoji Australijos valdžia per paskutinius metus atitirpdė prie ankstesnės kadencijos macniai ataušusius santykius su Kinija, todėl ypač netikėtu tapo pareiškimas, kad Australija ketina per dešimt metų suinvestuoti 190 miliardų USD į gynybos sektorių, tame tarpe į raketines ir oro gynybos sistemas, “idant geriau apsaugoti nuo priešų Australiją ir Australijos karines pajėgas, dislokuotas už šalies ribų”. Pranešimas buvo išplatintas kartu su nauja Nacionalinės gynybos strategija, kurioje atvirai pažymima grėsmė dėl PRC karinio pumpavimosi bei blogėjančių Kinijos ir JAV santykių. Naujoji strategija remiasi į vis didėjančią Kinijos ekpsansiją Indo-Pacific (kaip, po šimts, išversti į lietuvių kalbą??) regione tiek karine, tiek prekybine prasme. Laukiam komentarų, kaip tie anglosaksai Kiniją skriaudžia.

Šiandien startavo 39-osios jungtinės Filipinų-JAVų pratybos “Balikatan 2024”. Keturias savaites abi šalys, su nedidele pagalba iš Japonijos ir Prancūzijos, skraidys, plaukios ir pyškins iš visko ką turi, išskyrus atominę bombą. Pratybų “viršūne” numatyta nurašyto tanklaivio ataka ir nuskandinimas raketinėmis sistemomis. Visai atsitiktinai, tanklaivis pagamintas Kinijoje. PRC, žinoma, vėl praleido progą patylėti, ir taškosi seilėmis apie “įtampos kėlimą irgi raumenų demonstraciją, dėl kurios tarptautiniai santykiai tik pablogės, o įtampa regione tik pakils”. Na ir kad nereiktų du kartus bėgioti, “paragino Filipinus liautis su jūrinėmis provokacijomis, bei pagalvoti, jog neverta tapti kitų stumdoma šachmatų figūra”.

JAVų Kongreso Energetikos ir Pramonės Komisija vienbalsiai sutiko su įstatymo, pakrikštyto “Countering CCP Drones Act” projektu. Įstatymas siekia pilnai uždrausti kinietiškų dronų pardavimą JAVuose, ir potencialiai gali būti panaudotas idant “prikalti prie žemės” jau dabar šalyje esančius dronus. Pasipriešinimas aktui nemažas ir iš gamintojų (suprask - DJI), ir iš vartotojų pusės, tad kol kas bus-nebus prognozuoti sunku.

Sportas ir turizmas
Kaip kiniečiai su kenijiečiais maratoną bėgo.
Kiečiausias Kinijos maratonų bėgikas Hi Džie, jau pagerines bent pora Kinijos bėgimo rekordų, užsibrėžė pagerinti prestižinio Beidžino pusmaratonio rezultatą, bet kaip žinia, būna dienų lyg tyčia - ar tai cukraus balansas ne tas buvo, ar tai pieno rūgštis sukilo, bet prieš pat finišą bėgūnas nu visai dūsavo, tarsi dvesiantis arklys, o priešais jį vis dar lengvai risnojo pora Kenijos ir vienas Etiopijos bėgikas. Hi Džie laimei, afrikiečiai puikiai suprato, iš kurios pusės batatas užteptas, ir grakščiais rankų mostais paragino pastarąjį nešti kumpius į priekį. Hi Džie finišo liniją kirto pirmas! Bėda tame, kad ir kirtimą, ir komunikaciją valstybinė televizija ištransliavo gyvuoju būdu, nei ištrinsi, nei paredaguosi. Dalyvaujančios šalys - Hi Džie, kenijiečiai ir pusmaratonio organizatoriai - nepasitarę pradėjo vartytis iš gaidžio. Gavosi visa plejada variantų, kurie prieštaravo vienas kitam, tad galų gale organaizeriai tiesiog atėmė medalikėlius iš trijų pirmų vietų, nes geras darbas visuomet būna nubaustas.

Sakuros ir rūras.
Kinija nusprendė, kad niefig japaškėm susirinkinėt milijoninius turistų srautus, norinčius pasifotkinti žydinčių sakurų fone, ir sustartavo savo festivalį, bet kad būtų rimčiau, nusprendė reklamuoti ne vyšnių, o persikų žydėjimą. Ta proga viena iš didžiausių televizijų mostelėjo reklaminį filmuką užsienio turistams. Pasijamė gerai angliškai tauškiančią pranešėja, katra energingai stumia mintį, kaip afigienai ir zajabys yra prasilėkt šiuo metų laiku traukiniu iš Beidžino į Hebėjų. Pasifilmavo vaizdzialių, suklijavo klipuką. Va tik kažkaip tie persikai normaliai nesiteikė filmavimo metu žydėti, orai irgi ne kažką papuolė, tai teko filmukyje primontuoti krūvą kadrų iš shutterstocko, kuriose spalvų sarturaciją prisireikė atsukti iki vienuolikos, idant tie prakeikti žiedai būtų bent biškį ružavi. Tiesa sakant, filmavimo metu pavyko pagauti tik vieną sceną, kurioje kažkas žydėjo. Na tai ta proga, įklijavo sceną du kart, bet kad niekas nieko neįtartų - prasuko pradžioje į priekį, o paskui atgal. Nepaisant tokių pastangų, gal bielietų į Beidžiną dar neskubėkit pirkti. Žinau, jeigu ką, visai puspadorį karjerą netoliese, kuriame kaip tik laukinės slyvos žydi. Atrodo nei kiek ne blogiau, o bilietai išvis nieko nekainuoja.

Pridedu iliustracijai cielus du abrozdėlius - vienas apie “pergalę” (pyzdintas iš Reuters puslapio), o kitas labiau toks meniškas, vadinasi “persikų žydėjimas palei gelažynkelį”.

Tai tiek šiandieną, ačiū, kad skaitote.

[Arunasx]

Paskutinė pastraipa turėtų būti skirtas John kad neskubėti pirkti bileitų, bet turbūt jis turi kokius 3 komplektus į priekį ant batų komodos numestus kaip dovana iš kuruojančių asmenų už lojalų pakšėjimą ne į skruostą.
Ir nekomentavimą šių puikių taspac apžvalgų.

[taspac]

Sveiki visi rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojai. Šiandien turime skyrelius apie draugus, apie priešus ir apie skalbiankes. Nu ir biškį ekonomikos, ir dar pagraudenimas, kaipgi be jo. Skanios kavos, ir gero skaitymo.

#ToliToliUzJuriuMariu

Prieš pereinant prie pagrindinių temų, labai trumpa naujiena iš ekonomikos fronto - PRC Valstybinis Statistikos Departamentas papildė pirmo ketvirčio rezultatus kompanijų pelningumo rodikliu… kuris tolygiai krito. Kitaip sakant, valstybinis ramstymas ir pagalbos pumpavimas davė kažkokius apyvartos rezultatus, bet kaip ir aptarėme praeitą savaitę - įmonių pelnai vėl krenta dėl desperatiškų bandymų atsikratyti pagaminta produkcija. Kaip žinia, mažiau lašinio turintys verslai nuo tokio "skatinimo" turi tendenciją pastipti, bet bent jau niekas neapkaltins partijos valdininkų kapitalizmo evoliucijos principų nesupratimu - badaujančių piranjų akvariume paskutinės likę gyvos būna pačios aršiausios.

Priešingi priešai.

Wall Street Journal pranešė, kad JAVai ruošia sankcijas PRC bankams, už karinių komponentų transakcijas su Pederacija. WSJ mini, kad jei karo pradžioje Ši nervingai žiūrėjo į tiesioginę pagalbą minėtajai Pederacijai, tai paskui nauji keliai buvo rasti, konkrečiai - ne tiesiogiai ginkluotės tiekimas, o priemonių ir žaliavų minėtai ginkluotei gaminti pardavimas.
Verta paminėti, kad Baidenui gruodžio mėnesį pasirašius įsaką, leidžiantį Iždo Departamentui įpist neatsiklausus sankcijas prasikaltusioms finansinėms įstaigoms, visi didieji Kinijos bankai tepė mieles, kas sukėlė poros mėnesių chaosą užsakymų-atsiskaitymų balanse. Bet vėlgi - keliai buvo rasti, dičkius pakeitė mažai žinomi regioniniai bankeliai, ir proverbialus šūdas vėl plaukia triūbomis. Todėl analitikai žiūri gan skeptiškai į realių sankcijų atsiradimą, juolab kad šis kardas irgi galės būti ištrauktas tik vieną kartą.

Honkongo laikraštis South China Morning Post, dar žinomas, kaip CCP ruporas, ištrimitavo ekskliuzyvinį straipsnį, kaip rūstūs EU pareigūnai vienu metu užėjo į PRC įmonės filialus Olandijoje ir Lenkijoje, kur ne mažiau rūsčiais veidais pareikalavo darbuotojų pateikti prieigą prie IT resursų, tame tarpe įmonei priklausančių darbuotojų telefonų. Laikraščio liudijimu, darbuotojai (visai atsitiktinai - kinai), buvo absoliučiai užterorizuoti ir gal net biškį panikoje. Vėliau buvo pranešta, kad įmonė tai buvo Nuctech - užsiimanti saugumo sistemų gamyba, užimanti šiuo metu nuo 60 iki 90% konteinerių tikrinimo uostuose ir bagažo tikrinimo oro uostuose Europinės rinkos. Visai atsitiktinai įmonė priklauso priešpaskutinio PRC ir CCP lyderio Chui Džintao sūneliui.
Patikrinimas buvo susijęs su EU atliekamu tyrimu dėl nesąžiningų subsidijų, visas užbėgimas atliktas su reikalingais teismų orderiais, niekas nebuvo sulaikytas, bet kiniškiems žiniasklaidos resursams visa tai buvo pofig ir neįdomu, lygiai kaip neįdomu tai, kad kai PRC mentai prieš metus du užbėginėjo ant kavos į užsienio įmonių ofisus Šanchajuj, Beidžine ir Honkonge, tai vietiniai darbuotojai ir parų, ir į snukius gavo.

Kinijos Prekybos Rūmai Europoje negaišdami atidarė koserę, ir apkaltino EU “išnaudojant savo pačių susikurtas taisykles ir reglamentus, kaip ginklą prieš Kinijos verslus!”.
Beveik tuo pačiu metu Europos Parlamentas patvirtino įstatymą, draudžiantį importuoti bei pardavinėti gaminius, kurių gamyboje, arba detalių gamyboje buvo panaudotas priverstinis darbas. Naujasis įstatymas leis inspektuoti įtarimą sukėlusius produktus. JAVai tokį įstatymą pasirašė prieš tris metus, na o EU turbūt teko palaukti, kol Šolco nebus namie. Tik vat ką dabar darysim su VW koncerno produkcija?..

Iš kitos pusės Vokietija paskelbė areštavusi keturias asabas, apkaltintas šnipinėjimu Kinijos Leudies Respublikos naudai. Asabos siekė surinkti informaciją apie karinių priemonių gamybos technologijas, tame tarpe pirkdami ir eksportuodami į PRC lazerinius prietaisus, kurių išvežimas literaliai draudžiamas.

Stebuklų paradas šiais areštais nesibaigė, nes į kaliūzę irgi nudardėjo ne šiaip jau kas, o cielas EU parlamentaras nuo Vokietijos ultranacionalistinės partijos, pagarsėjęs Beidžino subinės laižymu ir labai atvirai pro-kiniška pozicija. Parlamentaras ne taip seniai Kinijos partiniam ruporui davė intervą, kurio metu labai gyrė Komunistų Parciją “implementuojant tokią pačią politiką, kaip ir gerai žinomas vokiečių juristas Karlas Šmidtas, puikus nacių partijos politinės teorijos kūrėjas”. Taip pat išreiškė įsitikinimą, kad “tos teorijos bus labai naudingos Kinijai”. Oficiozas prisėdo poilsio ne už nacistinius paistalus ir rudą liežuvį, o už konkrečius įtarimus šnipinėjimu PRC naudai.

JAVų Senatas didele dauguma patvirtino TikToko Nudusinimo Aktą, kurį tą pačią dieną grakščiu mostu pasirašė Diedukas Džo. Kaip ir buvo tikėtasi, TikTokas iškart pareiškė paduosiąs į teismą visą valdžią su preziku priešakyje, nes čia yra toks visiškai absoliutus žodžio laisvės varžymas, bet teisės specialistai prognozuoja menkus pasiekimus jurisprudencijos fronte. Skirtingai negu bukas Trampo uždraudimas, šis įstatymas buvo gerai pragalvotas ir paruoštas rimtų Teisės Departamento specialistų.

CCP, žinoma, irgi atreagavo pareiškimais, bet pamoką jau išmoko - “kinus muša!” retoriką smarkiai prigesino, atseit TikTokas tikrai ne mūsų įmonė, va ByteDance šalia stovi, sumeluot neleis, mes tik šiaip padedam ir bendrai pergyvenam dėl lygių teisių nelygumo JAVuose.

Septynios saulės elementus gaminančios JAVų įmonės formaliai išsakė prašymą įkalti analogiškoms Kinijos bendrovėms muitus dėl subsidijų ir kitų nekonkurencių priemonių naudojimo. Skundas reikalauja užmuitinti ne tik pačioje Kinijoje pagamintus produktus, bet ir filialuose kitose Pietryčių Azijos šalyse. Dvi JAVų saulės energijos tiekėjų asociacijos nieko nenustebino išreiškę “gilų susirūpinimą, kad tokie veiksmai sukels chaosą atsinaujinančios energetikos rinkoje”.

Penktadienį baigėsi JAVų Valstybės Sekretorius (Užsienio reikalų ministro atitikmuo) Blinkeno vizitacija PRC. Kaip ir buvo tikėtasi, Blinkenas toliau kalė vinį apie perprodukciją ir dengė pažadais įkalt sankcijas, jei Ši nesiims priemonių. Na ir Rusijos karo mašinos įgalinimo nepamiršo. Deja CCP bendrai ir Ši konkrečiai koziravo “feik njūs ta perprodukcija, čia tik jūs godūs kapitalistai bandot savo privilegijas išsaugoti”. O partija penktadienį įšovė įstatymą, kuriuo pati sau leidžia “proporcingai atsakyti į prekybinius suvaržymus”. Įstatymas principe dubliuoja jau prieš dvidešimt metų išleistą analogišką patvarkymą, tad analitikų nuomone tiesiog yra skirtas priminti JAVams ir EU, kad muitai yra abipusis žaidimas. Tie patys analitikai pažymi, kad lėtėjančioje ekonomikoje prasidėjus muitų karui, aukštesnę ranką laiko daugiau perkančios, o ne daugiau parduodančios šalys.

Na ir paskutinė žinutė priešų pasispardyme: JAVai “tik vykstančioms Balikatan pratyboms” Filipinuose dislokavo gerą tūkstantį kilometrų siekiančias Typhoon žemė-žemė raketas. Taifūnai ne tik, kad laisvai uždengia absoliučiai didžiąją dalį Kinijos laivybos kelių, bet laisvai gali atpyzdinti Pietų Kinijos Jūroje priaugintas PLA (Pypl Libereišn Armi) bazes. Kadangi šalia šios skambios frazės tyliai prasmuko ir žinutės, jog JAVai užsitikrino galimybę dislokuoti pajėgas dar keturiose Filipinų karinėse bazėse, įskaitant karinius aerodromus, leidžiančius sumžinti priklausomybę nuo pažeidžiamų ir brangių lėktuvnešių, tai net visiški JAVų fanai nesiima ginčyti, jog raketos po pratybų greičiausiai “visai atsitiktinai” liks Luzono saloje. Nu ir Japonija sakosi greitai Tomahaukais visas sienas apkabinėsianti. Tie japonai jau tokie - pamišę dėl vesterniško stiliaus ir meno…

Draugiški draugai.

Amerikos Prekybos Rūmai Kinijoje, atstovaujantys JAVų gamintojus, operuojančius šalyje, išplatino 600 puslapių dydžio pranešimą. Pranešimo rengime dalyvavo daugiau kaip 100 rūmų narių. Pranešimas apžvelgia paskutiniais metais išpopuliarėjusias CCP praktikas įvairiai pyzdinti užsienio kompanijas visomis prasmėmis, ir mandagiai nuolankiai kviečia Parciją “išlyginti žaidimo lauką Kinijos ir tarptautinėms įmonėms”, taip pat nepersistengti su Nacionalinio Saugumo įstatymo naudojimu ir visokeriopai liautis kitaip kaišioti pagalius į ratus. Keli aukščiausi Prekybos Rūmų vadovai papildė pranešimą asmeniniais pasisakymais, kuriuose atkreipė dėmesį, kad nesiėmus minėtų priemonių Kinijai tikrai bus sunku užsitikrinti užsienio investicijų augimą. O aš tai labai tikiuosi, kad Gritė pateikė tvirto, bet minkšto popieriaus pranešimo spausdinimui, nes jau dabar aišku, kam visi 600 puslapių bus panaudoti.

Šitaip spaudžiant JAVams, anglosaksams ir kitiems Kolektyviniams Vakarams, Kinijos Leudies Respublika bent jau gali pasiremti prekybiniais ryšiaisi su Globaliais Pietumis bendrai ir BRICS sąjunga konkrečiai… tik ar tikrai? Indija jau trys metai kaip kas savaitę įkala po naują muitą ar išvis draudimą įvežti kiniškus produktus. Brazilija pradėjo platų Kinijos importo tyrimą subsidijų ir nesąžiningos konkurencijos klausimais. Vienintelė Rasieja matušėlė paremia naftos pinigais…

Pletkai ir skalbiankės.
Ryžiai ir Soros

Xiaomi - kas mandarinų kalboje reiškia “smulkūs ryžiai” arba “soros” - toliau skamba su naujuoju elektromobiliu, ir ne geraja prasme. Žinoma, kol patys nečiupinėjom (ar bent jau nematėm hands-on apžvalgų iš respektabilių vakarietiškų apžvalgininkų), viskas yra tik gandai ir pasakos, taigi neimdami už pilnavertį pinigą, tiesiog pavardinkim:

- soctinklų vartotojai jau pakrikštijo rinkos naujieną “Poršryžiu” (nepagavusiems bajerio aiškinu: net PRC piliečiams nereikia aiškinti, į ką panašus “Smulkaus ryžio” pagamintas SU7);

- PRC televizijos autoapžvalgų laida (toks a la “Penktas bėgis”) patestavo SU7 vs Tesla Model 3 ir liko labai nusivylę Poršryžio stabdžiais - automobilis ne tik kad stabdė pusantro karto blogiau už Teslą, bet net neatitiko oficialių reikalavimų, o automatinis kliūties išvengimo stabdymas kliūties nu visai neišvengė);

- jau yra keletas video, kuriuose matosi, jog po autoįvykio SU7 oro pagalvės neišsiskleidė. Bent viename iš jų centrinė konsolė paslaugiai rodo pranešimą “Dėmesio! Aptikta klaida oro pagalvių sistemoje!”, tai galim bent jau pasidžiaugti klaidų aptikimo sistema.

Palikim tačiau kol kas anekdotinius įvykius anekdotams, ir pažiūrėkime į tai, kas akivaizdu. Xiaomi vadas Lei Džiun jau seniau rinkosi pašaipas, kad daro naujų telefonų modelių pristatymus, apsirengęs kaip rengdavosi Styvas Džobsas. Žmogus akivaizdžiai priėmė kritiką, ir SU7 paleidinėjo į pasaulį… apsirengęs kaip Elonas.

Ak taip, vos nepamiršau - šiuo metu parduodami trys SU7 modeliai: SU7, SU7 Pro ir SU7 Max. Obuolistai, paaiškinkit androidistams bajerį, ir kodėl verta palaukti (arba ne) SU7 Pro Max.

Visagalis Vartojimas

Kaip žinia, vidinis vartojimas yra didi Kinijos Leudies Respublikos kelio į pasaulinę visagalybę problema, nes kitu atveju ką gaminsi, turėsi parduoti į užusienius, kas jau dabar kelia ne vieną problemą. Bet tie nedėkingi liaudies svogūnai (“porai”, “česnaikai” - kaip jau išversi; PRC vidinis tautinis slengas apibūdinti tautos dalį, pas mus plačiau žinomą, kaip runkeliai) po visų kovidų, NT rinkos apsivožimų ir akcijų biržos kritimų, labai jau nenori išsiskirti su sunkiai uždirbtais pinigais, ir taupo, kaip kokie ekonominiai partizanai. Partija įkalbinėjo, skatino, galbūt net melavo… ir nieko! Kaip neišlaidavo, taip neišlaidauja, telikų ir skalbiankių neperka, tautinių gamintojų nepalaiko! Toks akibrokštas negalėjo tęstis, tad partija iškėlė užduotis, komsomo… atsiprašau, valstybinės tarnybos, atsakė: “įvykdysim!”. 14 tarnybų, tame tarpe PSB (Public Security Bureau, a.k.a. mentūra), paskelbė planą ir pradėjo įgyvendinti: valstybės agentai pradėjo nuodugniai lankytis visuose namų ūkiuose ir konspektuoti, kada buvo įsigytas kiekvienas buitinės technikos vienetas, kokia garantija, kokios namų ūkio pajamos ir taip toliau. Šią sekundę nieko daugiau nevykstą, bet žinant perdėm tiesmuką parcijos pareigūnų ir valdininkų mąstymą, labai nenustebsiu, jei netrukus namų ūkiai gaus laiškus su priminimu, kad laikas įsigyti naują skalbiankę ar tai mikrobanginę, taip pat - o siaube! - vis dar gyvenate be antro televizoriaus, nors turite cielus tris kambarius, ir visai mum pofig, kad atlyginimą sumažino, einat ir perkat ant staigio!
Nors galbūt aš klystu, ir nebus to prievartinio vartojimo. Kas norit susilažinti?..

Ačiū, kad skaitėte. Tik jeigu jau nubraukėt nedoro džiaugsmo ašarą, kaip ten viskas Čajnoj blogai ir kaip tuojau CCP grius tarsi mingų vaza nuo pjedestalo, tai galit eiti pasitrinti svogūnu akis. Kad ir kiek besimėgaučiau raportuodamas visokias negerybes, geriausiu atveju visa tai pristabdys ir prilaikys PRC įsigalėjimą, bet tikrai nenugriaus ir nenugalės. Milijardas su biškių kinų cyps, žviegs, bet finale paklus partijai ir Vinipūchui. Finansiniai ir prekybiniai CCP interesai yra glaudžiai persipynę su Vakarų ir trečiųjų šalių interesais. Kinija dar neturi galios projektavimo įrankių tolimiems žygiams, bet jau dabar drąsiai gali bet kuriuo momentu sušikti visam pasauliui gyvenimą užpuldama esminius pasaulio prekybos taškus ir kelius, o kaip žinia jei gali sunaikinti - reiškiasi kontroliuoji. Neatsipalaiduokit. Dar kartą dėkui, laikinam, šarinam, diskutuojam.

P.S. Paveikslas iliustruoja techgigantų garderobo pasirinkimus.

[Arunasx]

Kiekvienas toks straipsniukas savaitei juodai išgąsdina John rodytis šioje temoje, nebent pažiūri per incognito mode ne iš savo chuivei devaiso.

[Egiuxz]

Iš kur žinoti, kad čia nėra tiesiog propoganda prieš Kiniją?

[taspac]

Sveiki. Rubrika “toli toli už jūrių marių” sveikina su praėjusia Motinos diena visas mamas ir visus jų vaikus. Nu bent jau tuos vaikus, kurie vakar prisiminė ir pasveikino savo mamas. O mes jamam į vieną ranką puodą kavos, o kita skrolinam nuo technologijų iki arafatkių, pakreliui užsukdami į Mėnulį.

#ToliToliUzJuriuMariu

Technologijos ir atradimai

Elonas mūsų Maskas - TwiterX’o sąvininkas, SpaceX’o valdytojas, ir pagrindinis Teslos kyravotojas - nelauktai netikėtai nuskrido į Beidžiną pasilabinti su antruoju žmogumi kamunistų parcijoje, premjeru Li Qiangu. Šiltais rankų paspaudimais susitikimas nesibaigė, bet tikrasis rezultatas kol kas labiau spėjamas, nei žinomas. Manoma, kad Qiangas Elonui leis įjungti PRC parduodamuose auto pilnavertį self-driving (visam kitam pasaulyje jau 4 metai, kaip tai veikia). Dar spėliojama, kad galbūt Teslai bus leista Kinijoje surinktus duomenis perkėlinėti į užsienius. Bet visa tai spekuliacijos, o faktai kol kas tik du: tos pačios dienos vakare PRC provincijų valdžios magiškai vienu metu atšaukė draudimą teslamobiliams įvažiuoti į vyriausybines teritorijas (kuris buvo smarkiai patrumpinęs pardavimus), o Maskas atšaukė gerokai iš anksčiau suplanuotą vizitą nebelenkur, o pas Indijos premjerą Modi. Kitaip sakant, nuo Šanchajaus laikų artimą ryšį su Masku turintis Qiangas puikiai sužaidė gambitą “pradžioje atimam, o paskui atiduodam” ir apsisaugojo nuo Teslos gamyklų išėjimo. Verta paminėti, kad Obuolys irgi visokeriopai lankstosi prieš CCP ir gal net užpakalį bučiuoja dėl ketvirtį pardavimų sudarančios Kinijos rinkos, bet jų pagrindinis gamintojas Foxconn gamyklas į Vietnamą ir Indiją perkėlinėja industriniais tempais.
PRC gigantas Huawei skelbiasi ne tik sėkmingai išlipęs iš technologinės prarajos, bet ir šešiagubai pasididinęs pelnus. JAVai pripažįsta, kad tech-blokada tyliai rūko kampe, ir sakosi “dirbantys su partneriais, idant Pietų Korėjos, Japonijos ir Nyderlandų kompanijos ne tik nepardavinėtų čipų gamybos įrangos, bet ir liautųsi aptarnavę jau turimą”. Kaip suprantu, partneriai ne tai, kad nedega noru atsisakyti iš Kinijos tekančio juanių srauto, o labiau gal netgi tokie “gou fak joself”. Pačių JAVų įmonių gaminami produktai irgi vis stebuklingai randa kelią į Huawei gaminius - štai visai neseniai buvo anonsuotas naujas “su AI pagalba dirbantis” laptopas, apginkluotas vienu iš naujausių Intelio procesorių Core Ultra 9. Ir viskas legaliai, nes Intelis sugebėjo dar iš Trampo administracijos gauti dispensą pardavinėti procus Huawei ir tuo intensyviai naudojasi. AMD, pagrindinis konkurentas jau pora kartų prašė analogiško leidimo iš Baideno administracijos, bet kol kas gavo tik bb į akį. Intelio dispensas irgi turėtų užsiraukti ne už ilgo, bet gamintojas tyli kaip Marytė Melnikaitė, kai žiniasklaida klausia “tai a bus pratęsimas?!”.

Na ir uždarysime žiniomis visai apie kostmosą. Penktadienį į dangų išlėkė PRC mėnulio misija Čang-6. Didžiausios Kinijos kosminėje programoje raketos “Ilgasis Žygis” nešamas aštuonių tonų robotizuotas modulis turi ne tik pasiekti mėnulio “tamsiąją pusę”, bet ir pargabenti dirvožemio pavyzdžių. Prie projekto prisidėjo beveik visos kitos Kosmoso agentūros, išskyrus NASA, kuriai draudžiama dalintis bet kokiomis technologijomis su PRC. Daugiau ar mažiau pagrįstai spėjama, kad be Europos ir Japonijos agentūrų pagalbos Kinija nebūtų pajėgusi patirti tokios erekcijos, persiprašau už vizualumą, tačiau pastaroji net neketina stabdyti rogių ir grasinasi iki 2030 vien tik savo pastangomis turėti pastovią apgyvendintą bazę Mėnulio Pietiniame ašigalyje.
Manoma, kad Pietiniame poliuje yra vandens, tad regionas ypač vertingas bazės steigimui. JAVai, ko gero ne be pagrindo, galvoja, kad jei Kinija įsitaisys ant Mėnulio paviršiaus, visą aplinkinį regioną paskelbs savo teritorija. NASA dar 2017 metais paskelbta Artemis programa numatė Mėnulio bazės įkūrimą 2024-2027 metais, tačiau kol kas pasirodė beesanti pernelyg ambicinga. Artimiausias programos žingsnis kol kas nukeltas į 2025 metų rugsėjo mėnesį ir numato tiktai 4 žmonių įgulos pavėžinimą aplink Mėnulį, o pačios bazės įkūrimą planuoja taip pat plius minus 2030 metais.

Po penktadieninio CCP kosminio šūvio JAVų politiniuose sluoksniuose kilo šaršalas dėl tokio atsilikinėjimo nuo konkurentų ir skambėjo pažadai prisivyti bei pralenkti. Mažai kam praslydo pro akis situacijos panašumai su praeito Šaltojo karo kosminėmis lenktynėmis, ir atitinkamai kilo klausimas “ar verta?”. Nesigilindamas į su tuo susijusius akivaizdžius technologinius pranašumus, pakarksėsiu, kad verta vien dėl galimybės atidaryti “naują frontą” šiandienos jaunimui, bo neturėdami dėl ko kovoti ponaičiai ir panelės pradeda muštis dėl velniai žin kokių idėjų ir galimybių, khem khem jaučiuosi senas, atimkit mano įstatomus dantis, kol kam nors neįkandau…

Tarptautiški santykiai

Kalbant apie ponaičių ir panelių norą muštis dėl bbs žino ko - visi jau turbūt girdėjot apie paskutinius propalestininių durnių bandymus “atkreipti dėmesį” daugybėje JAVų universitetų. Kai kur reikalai įsibangavo tiek, kad minėtų durnių tramdymui buvo pasitelkta policija ar net nacgvardija, o Kolumbijos Valstijos Universiteto valdžia prigrasino išmesianti didžiausius nusidėjėlius (taip taip, tik gąsdino, dar kol kas nieko neišmetė). Grasinimas labai nevaikiškas ir galintis juntamai supisti ne tik būsimą karjerą, bet ir visą gyvenimą arafatkių nešiotojams. Pagalba tačiau atėjo iš visai netikėtos pusės: Širazo koledžo, esančio Irano Fars provincijoje, dekanas Mohammadas Moazzeni kilniaširdiškai pažadėjo “suteikti nemokamą išsilavinimą visiems studentams ir priimti visus dėstytojus, nukentėjusius ginant palestiniečių reikalus”. Tiesiog sėdžiu ir spirgu iš nekantrumo belaukdamas, kol terorizmą su su laisve painiojantys entuziastai plūstelės pasimokyti super laisvų ir itin antikapitalistinių idėjų pas ajatolas. Marksizmą pastudijuos, susipažins ten su islamo taikos religija, pajus tikrus kultūrinius mainus. Gal net kada nors kokį atvirlaiškį atsiųs…
JAVų Valstybės Sekretorius Blinkenas vizitacijos PRC metu gąsdino gąsdino “nutraukit paramą Rusijai, arba mes nutrauksim”, pargrįžo namo ir kaip traukė… Iždo departamentas nepraėjus nei savaitei nuo vizito vožė sankcijas 31 PRC ir Honkongo įmonei. Dar apie 80 Valstybės departamentas sakosi “turys omeny”, taigi tikėtina bus daugiau naujienų. Pažymėtina, kad tarp trim vienos sankcijuotos įmonės kol kas nepapuolė nei vienas bankas, tik vienų ar kitų technologijų gamintojai. Na ir žinoma, sankcijos nėra tas pats, kaip pėvėzė subombardavimas, bet vistiek skauda, taip kad pasidžiaukime tuo, ką gavome.

Kinijos ir Indijos pasienyje vėl kilo muštynės. Paskutinius du-tris metus Himalajuose abiejų super-valstybių (bent jau pagal gyventojų skaičių) pasieniečiai apsiribodavo rūsčiais žvilgsniais vieni kitų pusėn, tačiau į fizinį kontaktą lyg ir nesileido. Kas konkrečiai įvyko prieš tris dienas šaltiniai nesutaria - ar tai špygą kažkas kažkam parodė, ar tai pamyžo ne vietoj - bet maždaug du šimtu kinų perbrido pasienio upelį ir pasikėsino duoti kumščiais į veidą maždaug penkioms dešimtims indų kolegų. Pastarieji buvo ne iš kelmo spirti irgi pasimokę iš ankstesnių vizitų, tad išsitraukė iš anksto paruoštas lazdas (pagal esamą video informaciją - tiesiog nulaužtas medžio šakas) ir nebodami keturgubo oponentų pranašumo, atsilaikė iki atvyko pastiprinimas. Įgiję kiekinį paritetą bei pasiremdami išsilaužtais pagaliais, indai šlovingai atpyzdino kinų pasieniečius, ir pirmą kartą per penkis metus atšventė pergalę. Vėlgi pagal esamą video informaciją abi pusės buvo ginkluotos kalašais, bet matyt pacanskos paniatkės sutrukdė pasinaudoti šaunamaisiais ginklais.

Apie katastrofas ir propagandą

Praeitą savaitę PRC piliečiai šventė šventę, t.y. darbo dienos proga nedirbo penkias dienas iš eilės. Žinant, kad tokio dalyko, kaip asmeninės atostogos, tuose kraštuose neegzistuoja, visai nestebina per tokias šventes maždaug pusę milijardo žmonių vienu metu apimantis nenumaldomas noras pakeliauti ir aplankyti artimus savo. Apie turizmą ir jo pasekmes ekonomikoje pašnekėsim kitą kartą, o dabar trumpai apžvelkime du labai nemalonius įvykius, kurie tiek sukrėtė PRC internautus, kad išplito tinkluose greičiau, nei cenzūra spėjo gaudyti (o gal cenzūra irgi atostogavo?).

Vis labiau augančios autopramonės konkurencijos tarp Kinijos ir Vakarų, bei tarp EV ir vidaus degimo automobilių kontekste, ypač griausmingai nuskambėjo ko gero didžiausio Teslos konkurento BYD automobilio avarija. Pati avarija buvo visiškai primityvi: BYDmobilis trenkėsi į lėtai važiuojančią autocisterną. Tačiau pasekmės gavosi kraupios: akivaizdžiai nesuveikė nei avarinio stabdymo sistema, nei oro pagalvės, bet vairuotojas ir keleivis žuvo ne nuo smūgio, o tiesiog sudegė užsiliepsnojus automobilio baterijoms. Nepaisant aplinkinių pagalbos, elektroniškai valdomos durų rankenos užsiblokavo ir keleivių nepavyko ištraukti net išdaužius langus.

Na o jei kažkam tokia nelaimė nepakankamai katastrofiška, tai trečiadienio rytą Guangdongo provincijoje kalno šlaitu nučiuožė geras gabalas autostrados. Oficialiai puse lūpų šenkama apie nepakankamą šlaito drenavimą ir visą savaitę merkusį lietų, neoficialiai užsimenama apie išvogtą cementą ir bambukinę armatūrą. O iš tikrųjų žinome tik vieną faktą: nepaisant ankstyvo dienos meto, kartu su santykinai nedideliu kelio gabalu į prarają nudardėjo ir žuvo minimum 48 žmonės.

Kas bendro tarp šių įvykių? Visų pirma, nepaisant visų anti-CCP kanalų klykimo, nei vienas iš įvykių negali būti naudojamas, kaip objektyvus automobilių ar kelių statybos kokybės vertinimas - vienetiniai įvykiai ir yra vienetiniai tol, kol nėra pakankamo kiekio tokių pačių. Tačiau pirmuoju atveju negalima nuvertinti emocinių pasekmių ne tiek BYDų, kiek visų EV populiarumui… greičiausiai labiau už Kinijos ribų. Beje, o kaip jums tos smartomobilių elektrinės rankenėlės? Drebulio nekelia?

Antrasis įvykis tuo tarpu labiau iliustruoja, kaip mes klaidingai vertiname Kiniją iš savo varpinės. Konkrečiai turiu omeny kalbas apie “milžinišką Kinijos kelių ir geležinkelių infrastruktūrą”. Taip, yra ta infrastruktūra, bet dėl kultūrinių-socialinių, geografinių ir netgi klimatinių skirtumų ji naudojama visiškai kitokiais ciklais, ir neturėtų būti tiesiogiai kilometras prie kilometro lyginama su vakarietiška.

Na ir šalia dar vienas įvykis, nesusijęs su jokia fizine katastrofa. China Daily - angliškai publikuojamas CCP propagandos departamento laikraštis - prieš pora metų savo Jūtūbo kanale įsitaisė “Janči, dirbtinio intelekto žurnalistę”. DI-žurnalistė atseit pati parenka temas ir pati kuria (!) jei ne filmukus, tai bent jau tekstus pastariesiems. Mažiau paistalų paveikti žiūrovai iš karto pastebėjo, kad “žurnalistės” modelio grafika labiau tragiška, nei 1997 žaidimo Tombraider 2 herojės Laros Kroft, o skirtingose laidose balsas taip smarkiai skiriasi, kad yra arba įskaitytas aktorių kolektyvo, arba panaudotas vis kitoks text-to-speech modulis. Ir štai, po dviejų metų ginčas galų gale išsisprendė - “dirbtinis intelektas” (labiau gal padirbtas…) paslydo… ir perskaitė tekstą literaliai taip, kaip parašyta, o ne taip, kaip turėjo būti ištarta - laimėjo text-to-speech šalininkai! Žinoma su sąlyga, kad text-to-speech variklis nėra mažo ūgio kinas, gyvenantis spintelėje…

Norintiems pasikrinžinti nuorodą į video , kuriame Janči gieda ditirambus Tianzino unikaliam šarmui ir įtikinėja apsilankyti. Ypač rekomenduoju atkreipti dėmesį į kvietimą panardyti itin šarmingoje (literaliai) upėje viduryje žiemos. Very tourist, much attractions.

Na ir kas dar nepagavot bajerio, tai viso skyrelio esmė - saugokitės propagandos, tiek pro, tiek anti komunistinės.

Epilogas

Šiandienos porinimą pabaigsiu įbrukdamas bent vieną ekonominę naujieną, t.y. labai sutrumpintu Maiklo Pettiso, Pekino Universiteto finansų profesoriaus, pasisakymu Twitter/X platformoje. Nuoroda į pilną tekstą, tekstas neilgas, labai rekomenduoju perskaityti.

“Daugybė žmonių niekaip nesuvokia, kaip veikia mokėjimų balansas, ir siūlo Kinijai mažinti priklausomybę nuo USD. PRC CB pardavinėja dalį valdomų JAV valstybės vertybinių popierių, tačiau turėdama gigantišką gamybos ir prekybos perteklių, Kinija tiesiog neturi kito pasirinkimo, kaip investuoti į dolerinius turto vienetus, nes JAV yra ko ne vienintelė šalis turinti pakankamą prekybos deficitą. Vienintelis kitas būdas Kinijai susitvarkyti su prekybos pertekliumi - susitvarkyti su vidiniu vartojimu”.

Dėkui, kad skaitėte, kitą savaitę tikiuosi galėsiu papasakoti daugiau ekonominių naujienų, pažiūrėsim, ką veikia mažučiai hučiai, na ir apklausą vieną kitą patyrinėsim, OK?
Paveikslėlis vadinasi “kostminė drambliuko svajonė” ir buvo nupyzdintas iš portalo EarthSky.org.

[Arunasx]

Tiems, kurie mato ES santykius tik per tą prizmę, kad reikia nuolankiai sulisti į vinipucho užpakalį dėl ekonominių santykių:

[taspac]

Labas rytas. Tai prisipažinkit, kas iš tiesų tikėjotės, kad tas nulis cielų ir bbs dešimtųjų šansas, jog rinkimų rezultatas bus kitoks, taip ir neįvyko? Taip ir galvojau. Na tai labai nenusiminkit, bus dar tų rinkimų, bus eurovizijų, o kol kas galite paskaitytį rubriką “toli toli, už jūrių marių”. Iš anksto atsiprašau, nesutalpinau žadėto atnaujinimo apie hučius ir laivybą, bet turim ir diplomatijos, ir ekonomikos, ir net katastrofų. Skanaus.

#ToliToliUzJuriuMariu

Turizmas Europoje

Gensekas Ši Dzinpinas pradėjo savaitę kelione į Prancūziją. Žinoma, pats pasirinkimas iškart po Šolco vizito nukeliauti pasilabinti su Makronu jau įmeta anglių į franko-germaniškos konkurencijos žaizdrą, o Global News, CCP ruporas, išvis nevyniojo žinutės į poliesterinį kimono: “JAVų kišimasis išlieka, bet Europa išlaikė tam tikrą kiekį autonomijos ir yra pajėgi bendradarbiauti su Kinija, ypač Prancūzijos vadovybė, kuri visuomet turėjo stiprų strateginės autonomijos ir pragmatiškumo pojūtį. Europiečiai turės galimybę gerai apgalvoti, kaip toliau dėliotis santykius su Kinija - ar sekti JAVų pavyzdžiu ir pražiopsoti savus interesus, ar drauge su Kinija vystyti abipuses naudas ir gauti win-win rezultatus”. Taip pat nepamiršo pacituoti Makrono paistalų, pastarojo prišnekėtų vizito Kinijoje 2023 metu, kad “Europa turėtų tapti trečiuoju galios poliumi”.

Kitaip sakant, vizitas turėjo tris pagrindinius tikslus:

- atmesti kaltinimus protekcionizmu ir nukreipti dėmesį nuo overprodukcijos temos;

- paneigti kaltinimus, kad Beidžinas padeda Maskvai kare su Ukraina;

- įtikinti Europą bendra,i ir Prancūziją konkrečiai atsitraukti nuo Amerikos linijos ir labiau suartėti su Kinija JAV-PRC konflikte.

Matyt šokiruotas antros pasaulio ekonomikos dėmesio, Prancūzijos Finansų ministras nesusilaikė nepakštelėjęs į trečią akį pastarajai: “Prancūzija išskėstom rankom priima visas industrines iniciatyvas, pavyzdžiui BYD ar kitų elektromobilių gamintojų”, tačiau rimtų dokumentų tuo ar kitu klausimu nebuvo pasirašyta, gal kažkaip ne taip bučiavo. Ši pamitingavo atskirai su Makronu ir fon der Lejen, ką jie ten pyzdelino nebuvo apskelbta, bet po to kalboje gensekas paistė apie vienybes brolybes ir tuo pat metu griežtai atmetinėjo pretenzijas dėl overprodukcijos. Tai bbs žino, kiek toli ta draugystė riedės.

Pasimaivęs Paryžiuje, Vinipūchas iškeliavo palankyti dvi ypač europietiškas valstybes - Serbiją ir Vengriją (ir kodėl man tai primena mano šunų kiečiausią numerį - pasitrynti aplinkui, pribezdėt ir pabėgt į kitą kambarį?). Nu visai atsitiktinai vizitas Belgrade sutapo su 25-tom metinėm bombardavimo, kurio metu buvo užkabinta Kinijos ambasada ir žuvo trys žurnalistai. Ši Dzinpinui teko ta proga rėžti kalbą, kurioje gensekas kad ir nenorom, per jėgą, bet atskleidė amerikietiško imperializmo baisumus.

Na bent jau pokalbiai su Serbijos preziku praėjo taip, kaip numatyta - skambėjo tarpusavio kongratuliacijos, priešinimasis JAVų hegemonijai, svarbiausias partneris Centrinėje ir Rytų Europoje. Kas iš tiesų svarbu, tai kiekis bendradarbiavimo dokumentų tiek Belt-n-Road kontekste, tiek be jo, kuriuos ta proga pasirašė šalys ir verslai.

Paskutinėj vizito stotelėj - į kurią galėjo tiesa sakant prasilėkti už B-n-R paskolą pastatytu geležinkeliu Belgradas-Budapeštas - Ši jau užkimusiu balsu pakartojo svarbiausio-partnerio-Europoje įžadus. Tik skirtingai nuo Serbijos, Vengrijos laižiakas ir drėgnas pasitrynimas su PRC mums gali turėti net labai daug įtakos. Už Kinijos babkes Vengrija jau pasistatė BYD elektromobilių gamyklą, kurios produkcija nepakliuvinės po antikiniškom sankcijom, o netrukus bus baigta statyti 7,3 jardo eurų atsiėjusi baterijų mega-gamykla. Pastaroji prieš nepilnus metus sukėlė vengrų nacionalistų staugimą ir protestacijas, kai paaiškėjo, kad norint operuoti tokia manufaktūra teks susiimportuoti ne vieną tūkstantį kinų darbininkų ir inžinierių. Bet autokratija tuo ir gera, kad jau trečią kartą išsirinkęs ant pronacionalistinės platformos Orbanas tiesiog pasiunte nx piliečius, ir pasidarė, ką norėjo. Žodžiu Vengrija jau pilnai tapo PRC mylimuku, kuris visokeriopai cackinamas ir statomas kaip pavyzdys kitoms EU šalims.

Bendroje sumoje Ši ko gero pasiekė savo vizito tikslus - primėtė pažadų, pripasakojo pasakų, ir viskas tam, kad kuo labiau sukiršintų ir suskaldytų senąjį kontinentą. CCP ruporas Global News iškart po vizito pasičepsėdamas apskelbė, kad antrąjį 2024 pusmetį EU Taryboje pirmininkausianti Vengrija turės puikią progą pakreipti EU politiką tinkamesnėn pusėn.

Ekonomika

Kinijos akcijų biržos per paskutinį mėnesį stabilizavosi. Hang Seng indeksas netgi visai solidžiai pakilo, Šanchajaus Kompozitas irgi po truputį laiptuojasi aukštyn. Analitikų nuomone tam daugiausiai įtakos turėjo visas spektras CCP sumobilizuotų pastangų, tame tarpe ir gana atvira prievarta vidiniams investuotojams liautis permetinėti pinigus į užsienio biržas. Manoma, kad to užteko, idant su didesne rizika linkę dirbti investuotojai pradėtų grįžinėti į PRC biržas.

Politbiuras prieš gerą savaitę išplatino praeiškimą, kuriame prisižadėjo “toliau remti pro-augimo iniciatyvas bei reformas”, taip pat “imtis priemonių kuo greičiau įsisavinti turimą nekilnojamo turto inventorių, idant rinka kuo greičiau atsigautų”. Priminsiu, kad šalyje, kurioje neegzistuoja centralizuotas nekilnojamo turto registras, įvairiais skaičiavimais yra nuo 20 iki 80 milijonų neapgyvendintų butų ir namų. NT kainų defliacija, kad ir kaip stabdoma, įsibėgėja, ir jau antras ketvirtis iš eilės personalinių paskolų butui ar namui įsigyti kiekis mažėja tiek skaičiumi, tiek sumine paskolos verte. Tai sakyčiau nepasidėkit to popkorno į šoną, bus dar čia vaizdų ir viražų. Aš asmeniškai skaitau, kad CCP turėtų imtis drąstiškų priemonių - išdalinti visas nedastatytas chatas ubagams, o pusę tų, už kurias paskolos jau išmokėtos - nugriauti.

PRC Muitinė išpublikavo balandžio mėnesio importo-eksporto skaičius. Kadangi juos galima patikrinti lyginant su kitų šalių skaičiais, mutinės raportai vis dar laikomi santykinai patikimais. Jei trumpai - eksportas paūgėjo apie 1,5% dolerių ekvivalente lyginant su 2023 balandžiu (kovo mėnesį fiksuotas kritimas). Importas paūgėjo cielais 8,4%, prekybos perteklius sudarė 72,4 milijardus USD. Ne kartą mano cituotas Maiklas Pettis “pagyrė” Kiniją su importo kilimu, bet tuo pačiu pažymėjo, kad suminis pirmųjų šių metų mėnesių prekybos perteklius yra pats didžiausias kada nors buvęs. Mažiau sekantiems ekonomines naujienas - augantis perteklius labai aiškiai rodo, jog Kinijos vidaus vartojimas yra apsivožęs variniu bliūdu, ir jokie skatinimai produkcijai jo nepakels. Norėdama stablizuoti padėtį CCP turės imtis labai rimtų ekonominių reformų.

Atskirai reikia paminėti, kad plieno eksporto tonažas išaugo net 27%, ką ypač įtakojo katastrofiškai krentančios plieno kainos, kurias numušė visiškai sustojus vidinė statybų rinka. Nepaisant padidėjusių atkrovimų, piniginė prekybos plienu išraiška krito 13%. Ta proga Europa, Turkija, Brazilija ir dar kai kurios šalys pradėjo dempingavimo tyrimus, nes nu nx tokią konkurenciją.

Importą labiausiai užaugino daugiau kaip 50% pašokęs kompiuterinės technikos pirkimai. Analitikų nuomone tai labiausiai įtakoja panika, kad JAVai, Japonija, EU ir P.Korėja netrukus dar labiau priverž sankcijinius varžtelius.

Kontrastingai čipų karštligei, įprastiniai importo milžinai - maisto prekės, anglis, kosmetikos produktai - toliau mažėja ir tonažu, ir pinigais.

Na ir kol šniukštinėjam eks ir im portus, tai turim naują rekordą - JAVai per pirmąjį šių metų ketvirtį pirmą kartą per daug metų tapo Vokietijai didesniu prekybos partneriu, nei Kinija. Kitaip sakant Vokietija kad ir lėtai, bet po truputį nulipa nuo PRC ekonominės adatos.

Virtualūs karai

PLA 2016-ais metais grandioziškai suformuotos Strateginės Palaikymo Pajėgos, kurių esmė turėjo būti “informacinių sienų tarp atskirų pajėgumų išardymas”, praėjus vos aštuoniems metams buvo išardytos ir performuotos į tris atskiras grupes: Kosmines Pajėgas, Kibernetines Pajėgas, ir Informacinio Palaikymo Pajėgas. Tikrųjų performavimo priežasčių greičiausiai niekada nesužinosim, nes trys naujos struktūros iš principo perėmė tas pačias funkcijas: sekimą, taikinių nustatymą ir informacinės erdvės kontrolę. PLA deklaruoja, kad “ateityje konfliktai bus vis labiau informacionalizuoti”, tad minėtieji pajėgumai yra labai svarbūs.

Reuters, remdamiesi trimis neatskleistais šaltiniais, apskelbė, kad JAVų Komercijos Departamentas svarsto draudimą pardavinėti Kinijai Dirbtinio Intelekto algoritmus. Turima omenyje uždari (t.y. ne open source) algoritmai, kaip kad Maikrosofto, Gūglo ir pan. Komercijos departamentas atseit ketina reikalauti pilnos tokių algoritmų registracijos, įskaitant ir tolimesnius vystymo planus.
Šalia to, New York Times praneša, kad JAVai ir PRC planuoja mėnesio bėgyje Ženevoje susitikimą, kuriame pradės derinti savotišką “ginklų kontrolę”, kurios esmė - DI panaudojimas kariniams tikslams.

O 100 miliardų USD valdantis Saudų investicinis fondas, besispecializuojantis čipų ir DI srityse, pareiškė sutinkantis atitraukti investicijas iš Kinijos “kai ir jeigu JAVai paprašys”.

JAVų žinaisklaidos šaltiniai nuo penktadienio net apsiputoję aptarinėja nutekėjusius gandus, kad antradienį (rytoj) Baideno administracija ketina pakeisti muitus Kinijos produkcijai. Pagal kai kurious šaltinius tokioms prekėms, kaip elektromobiliai, galimai bus inpista cieli 100% importo mokesčių. CCP tyliai širsta ir laukia oficialaus pranešimo.

Tvanas

Nuo gegužės iki spalio Pietines Kinijos provincijas užgula musoniniai lietūs. Šiaurinės provincijos didelius kiekius vandens gauna nuo birželio iki rugsėjo. Ir taip tęsiasi jau kokį gazilijoną metų. Bet visai neseniai, prieš plius minus aštuom metų, valdžią paėmęs Mao turėjo didybės maniją ir poreikį statyti užtvankas. Pritvenkė Mao tiek, kad net klimatas kai kuriuose regionuose pasikeitė gerokai anksčiau, nei kaita pasidarė madinga. Ko Mao neužtvenkė, jo idėjiniai palikuonys nukreipė, nudrenavo ir kitaip pareguliavo vandens nutekėjimo kryptis, nes komunizmo idealogija yra pranašesnė už gamtą, ar kažkaip taip. Tiesa sakant nenudrenavo tik vieno dalyko - naujai pastatytų miestų. Techniškai PRC civilinėj saugoj dirba ne idiotai, ir turi visai sveikus paskaičiavimus, kiek turi būti lietaus drenažo angų naujai statomose betono džiunglėse, kokie ten vambzdžiai turi gulėti po žeme. Bėdutė tokia, kad už kyšį inspektoriai angas suskaičiuoja, bet nepažiūri, jog po ta anga tėra kibiro gylio duobė, kuri niekur neveda. Tai kai šį savaitgalį Guangdongo provincijoje per valandą iškrito aštuoni comai kritulių, nieko kaip ir nenustebino eilinį kartą užsemti didmiesčiai ir keli priburbuliavę piliečiai. Užtat pripučiamų valčių biznis klesti.

Ta proga štai jums šviežias skęstančio miesto abrozdėlis, nufyrintas jau net pats nežinau iš kurio laikraščio svetainės. Sako, šilta kakavinė vandens spalva turėtų nuteikti raminančiai.

Tai tiek šiam kartui, iki.

[Lettered]

[Dundorfas]

Ma rodo Vini iškėlė salygą ES: mes neduodame tiesiogiai Vladui ginklų, o jūs "valgote kaktusus", oi "perkate kinietiškus EV". IMHO bandys vartytis ES, reikia 50% tarifo kad kinietiškų elktromobilių neapsimokėtų importuoti, bet čia pagal pasaulio prekybos susitarimus ten prablematiška (baidenas ištatė 100%), tai darys 20-30% ir ten kokiais kitais draudimais vyniosis (neekologiškas neutilizuojamas, nesaugus, kelia grėsme nacionalniam saugumui ir tt) vers statyti gamyklas vietoje (tas pats ir JAV galioja).
Kinija labai rėmė savo elektromobiliu/ličio baterijų pramonę ir jie daba priekyje, uždrausi visiškai, tavo pramonė degraduos, neuždrausi ja tiesiog nukonkuruos negyvai.

[MedinisStrazdas]

Taigi ES Ursula sakė jau pradėtas tyrimas dėl kiniškų EV dempingavimo kad nebūtu kaip su saulės moduliais.

Šiaip ES kaip bendra rinka iš vis turi kažkokius keistus importo muitus, tiksliau, jų neturi, lyg būtų ne ES rinka o pasaulio rinka. Tai toks rezultatas ir gaunasi, kad skatina visus tik ne savo nares.

[Dundorfas]

Taigi ES Ursula sakė jau pradėtas tyrimas dėl kiniškų EV dempingavimo kad nebūtu kaip su saulės moduliais.

Šiaip ES kaip bendra rinka iš vis turi kažkokius keistus importo muitus, tiksliau, jų neturi, lyg būtų ne ES rinka o pasaulio rinka. Tai toks rezultatas ir gaunasi, kad skatina visus tik ne savo nares.

Yra tarifai, pabandyk atsisiusti ka iš JAV ar Japonijos, na ir šiap kam ta bendra ekonominė erdvė. Esmė dėl to kad kiniečių rankose visa EV gamybos grandinė, kad jiems neapsimokėtu reikia iki 50% tarifo. Beigi čia klausimas opus daug rinkėju dirba tiesiogiai ne tiesiogiai auto pramonėje. Jie nieko nedarysi burgz, kai MedinisStrazdas.

[MedinisStrazdas]

Yra tarifai, pabandyk atsisiusti ka iš JAV ar Japonijos, na ir šiap kam ta bendra ekonominė erdvė. Esmė dėl to kad kiniečių rankose visa EV gamybos grandinė, kad jiems neapsimokėtu reikia iki 50% tarifo. Beigi čia klausimas opus daug rinkėju dirba tiesiogiai ne tiesiogiai auto pramonėje. Jie nieko nedarysi burgz, kai MedinisStrazdas.

bendra ekonominė erdvė yra tame kad gali pardavinėti savo prekres toje erdvėje, o kad ją apsaugoti tai ji turi būti riboto įėjimo erdvė, tiek kokybės reikalavimais tiek importo muitais. Taip jie teoriškai yra, bet yra juokingai maži.

[Dundorfas]

Kinijos diplomatine hierarchija.

[Dundorfas]

bendra ekonominė erdvė yra tame kad gali pardavinėti savo prekres toje erdvėje, o kad ją apsaugoti tai ji turi būti riboto įėjimo erdvė, tiek kokybės reikalavimais tiek importo muitais. Taip jie teoriškai yra, bet yra juokingai maži.

Tai yra pas ES, gal bando draugauti su KInija ... O kas dėl globalizmų visų eros pabaigos, tai ekonomiškai logiška kad geriausiai prisitaikiusios šalys/žmonės užsiema ka gali/moka geriausiai, ty price/perfomance konkurencija verčia kitas pasitemptte arba užssimt kuom kitu ir galiausiai laimi vartotojas ir viso pasaulio ekonomika. Protekcionizmo pavyzdys yra Pietų Amerikos šalys, jos nuo XX a pradžios iki dabar vykdo tokia politiką, bet kažko pasiekė nebent Brazilija. Tiesa būna, kad kai kurios šalys piktnaudžiauja, pvz Kinjoje yra nuomonė, kad iki pramoninės revoliucijos vakaruose (XVIII a) ji buvo pasaulio fabrikas ir laikas atstatyti tvarka į savo vietas.

[mantasm]

Ta pati Kinija dėl protekcionizmą atsistojo ant kojų.

[MedinisStrazdas]

Tai yra pas ES, gal bando draugauti su KInija ... O kas dėl globalizmų visų eros pabaigos, tai ekonomiškai logiška kad geriausiai prisitaikiusios šalys/žmonės užsiema ka gali/moka geriausiai, ty price/perfomance konkurencija verčia kitas pasitemptte arba užssimt kuom kitu ir galiausiai laimi vartotojas ir viso pasaulio ekonomika. Protekcionizmo pavyzdys yra Pietų Amerikos šalys, jos nuo XX a pradžios iki dabar vykdo tokia politiką, bet kažko pasiekė nebent Brazilija. Tiesa būna, kad kai kurios šalys piktnaudžiauja, pvz Kinjoje yra nuomonė, kad iki pramoninės revoliucijos vakaruose (XVIII a) ji buvo pasaulio fabrikas ir laikas atstatyti tvarka į savo vietas.

Nu tai bando, va vokiečiai pakeitė įstatymą kad galėtu visus uostus parduoti kinams, nes pagal orginalų įstatymą neatitiko pardavimai viešojo saugumo kriterijų. Šaunus tas draugavimas uskinija, ane?

Nu kad ne, nelaimi nei vartotojas nei visa ekonomika. Ypač nelaimi darbininkai, kuriems reikia konkuruoti su "optimaliomis" 16h per dieną vaikų vergų darbo valstybėmis.

Kaip protekcionzmas ir nacionalizmas (kur už užsienietiškų cigarečių rūkymą galėjai gauti į snukį) pavizdys yra pietų korėja, kuri turbūt yra geriausias ekonominės sėkmės pavyzdys visoje azijoje.

[taspac]

Sveiki, rubrikos “toli toli, už jūrių marių” skaitytojai. Atsiprašau iš anksto, bet į šiandienos apžvalgą nesutilpo griausmingi pokyčiai Kinijos NT polise, bei žiauriai įdomus esė apie New Left. Turėsite pasitenkinti blogėjančia tarptautine situacija ir ciela istorija apie šnipus. Skanaus.
#ToliToliUzJuriuMariu

Santykiai ir diplomatija

Vos grįžęs iš gastrolių Europoje, kuriose visokeriopai įtikinėjo Senąjį Kontinentą, jog Kinija Rusijos karo mašinai nu visai nepadeda, gensekas pystelėjo diplomatine prasme maksimalų įmanomą “fak jū”, pasikvietęs literaliai sekančią dieną į svečius draugelį Putką. Vinipūchas ir Paršelis dvi dienas gerai leido laiką, gėrė arbatą, žiūrėjo paradą ir galbūt netgi lygino čemodanų turinį. Pu atsivežė aukščiausią pasaulio arklį Lavrovą, kuris tyliai užkulisiuose kažką derino, na o abu Kristoferio Robino draugeliai ketvirtadienį pavarė ilgėliausią bendrą pareiškimą, kuriame vietos atsirado pažadui “tvirtinti bendradarbiavimą bendram pasipriešinimui JAVų veiksmams”. Vinis papildomai pasidžiaugė, kad “Maskva ir Beidžinas vienas kitam suteikia strategines gaires”.
Visokio plauko analitikai prirašė vagoną ir dar karutį pareiškimo bei vizito analizų, tarp kurių papuolė ir matytojų, kaip Kinija užgožia Rusiją, ir įsitikinusių, kad Pu sužaidė puikią bridžo partiją ir padėjo Ši į vietą, bet visa tai yra fonas. Ką mes visi turim išgirsti ir matyti - Kinija atvirai pareiškė palaikanti Rasieją, ir ketinanti toliau laikytis oponavimo Vakarams politikos.

Šiandien turi būti inauguruotas Taivano naujai išrinktas prezidentas Viljamas Lai, pratęsiantis trečiai kadencijai iš eilės DPP viešpatavimą salos vadovybėje. Tačiau šį kartą tai ne tokie jau fun and games, kaip praeitas dvi kadencijas, nes parlamente partija tesurinko 40% balsų ir turės formuoti koalicinę vyriausybę. Palyginimui 2016 DPP turėjo 56% vietų, 2020 - 57%. Partijos reitingus smarkiai pažeidė kaltinimai korupcija ir, be abejo, mums taip pat labai įprastas rinkėjų noras nubausti valdžią, net jei laikinas gyvenimo pablogėjimas yra sukeltas išorinių jėgų.
PRC tokia iškilminga proga jau visa savaitė kaip patrigubino oro ir jūros incidentų skaičių Taivano sąsiauryje. Na o Taivano ir JAVų laivynai balandžio pabaigoje pasitreniravo kitoje salos pusėje oficialiai nepaskelbtuose manevruose, kurie buvo įvardinti, kaip “neplaniniai jūros incidentų mokymai”.

Skyrelis su nuorodomis

Pasitvirtino praeitą savaitę “slaptų šaltinių” paviešinti Baideno administracijos planai pakelti muitus Kinijos produkcijai. Labiausiai šoko elektromobilių importo kaštai - iki 100% -, tačiau kliuvo ir kitoms industrijoms. Žemiau Bloombergo sudėliotas grafikas su 7 svarbiausiais muitais.

New York Times mostelėjo staripsnį pavadinimu “How China rose to lead the World”, kuriame nėra nei žodžio apie rožes, persiprašau už kalambūrą. Straipsnio nuoroda čia, rekomenduoju paskaityti, o jums pacituosiu vieną pastraipą, kurią patingėjau išversti į lietuvių kalbą:
“Regulators restrict the investment options of Chinese households, which have little choice but to deposit enormous sums of money into banks at low interest rates. The banks then lend the money at low rates to start-ups and other businesses. According to China’s central bank, net lending for industry swelled to $670 billion last year from $83 billion in 2019.
Beijing instructs local governments to help the chosen industries. The assistance takes the form of cheap land for factories, new highways for freight trucks, bullet train lines and other infrastructure.”

Filipinų nevyriausybinė organizacija Atin Ito suorganizavo protesto prieš Kinijos imperialistinius užmojus plaukimą. Plaukimas vykdomas šiuo metu, ir ne bet kur, o į ypač karštą Antrojo Tomo sėkliaus zoną. Anot Filipinų ir Vakarų žiniasklaidos, plaukime dalyvauja apie 100 nedidelių žvejybinių laivų, ir apie 20-50 stambesnių. Pats įvykis yra kontroversiškas keliomis prasmėmis, ir kol kas labai neaišku, ar tai bus kažkoks socialinis sprogimas, ar tik lengvas pirstelėjimas (aš kol kas labiau statau ant antro varianto). Tačiau jums, mieli rubrikos skaitytojai, pasiūlysiu įvairumo dėlei pažvelgti į visa tai iš Didžiojo Brolio perspektyvos - nuoroda į CCP ruporo Global Times straipsnį, “nušviečiantį” minėtą incidentą. Tačiau iš anksto perspėju - jeigu, cituojant Erlicką, esate žmonės ryžtingi ir lengvai pasiduoda kitų įtakai, jūsų pačių perspektyva gali smarkiai pasikeisti. Na o visi kiti gyvai pamatysite, kodėl toks didelis kiekis žmonių šioje Žemėje tiki komunisto žodžiais.

Parašykite perskaitę savo reakciją. Ypač domina marketingo ir PR specialistų nuomonė.

Bondas, galbūt ne Džeimsas.

Britų moksl… atsiprašau, policija, sulaikė tris čiobrelius, apkaltintus bendradarbiavimu su Honkongo spaltosiomis tarnybomis. Bendradarbiavimas buvo nukreiptas informacijos apie Honkongo disidentus, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje, rinkimui, su tikslu pastaruosiu įvairiai nusominti irgi užkišti gerkles, pageidautina su visam. Du iš areštuotųjų yra PRC piliečiai, vienaip ar kitaip legaliai dirbantys UKuose, trečias - britas ex jūrų pėstininkas, dirbęs pasienio kontrolės tarnyboje. Beidžino URMas tuojau pat pakėlė skandalą, kaip čia dabar bliad kažkokie britai kišasi į visiškai vidinius Kinijos reikalus. Sustokit, atsikvėpkit, ir dar kartą perskaitykit paskutinį sakinį. Aš nesuklydau, skaitykite lėtai: PRC Užsienio Reikalų Ministerija oficialiai kelia šaršalą dėl Britų policijos atliekamų legalių veiksmų Jungtinės Karalystės teritorijoje. Tiksli citata: “tokie veiksmai ne tik pažeidžia teisinius principus, bet yra tiesiog atvira politinė manipuliacija. Ši piktybinė intencija kištis į Honkongo vidaus reikalus ir pridenginėti anti-kiniškus elementus akivaizdžiai demonstruoja siekį trikdyti Honkongą”. Tarsi to nepakaktų, PRC URMas pratęsė savo pareiškimą deklaracija, vėl cituoju: “Kinijos vadovybė išlieka tvirtai nusistačiusi kovoti su anti-kiniškais elementais ir siekia išlaikyti stabilumą ir klestėjimą Honkongo regione. Jungtinės Karalystės bandymai slėpti ir pridenginėti ieškomus nusikaltėlius tiesiog trypia teisinės viršenybės principą ir niekur neveda”.

Praėjus vos porai dienų nuo incidento, PRC ambasadorius UKuose susitiko su atitinkamo rango Britonijos Užsienio ministerijos atstovu, ir tiesiai šviesiai vožė: “neikit toliau šiuo pavojingu keliu, kuris kelia rimtą grėsmę Kinijos-JK santykiams”. Tai yra ko gero vienas iš atviriausių PRC paskutiniu metu išsakytų grasinimų, kuriam mano kuklia nuomone daug įtakos turi du faktai: Kiniją vis dar labai neraminantis dešimtmečius trukęs UK-Honkongo ryšys, ir faktas, kad Briatnija nors pati iš saves vis dar stipri valstybė, bet nebeturi EU “lietsargio”. Tą pačią dieną Britų premjeras Rišis Sunakas išsakė potencialiai istorinę frazę: “Jungtinė Karalystė akivaizdžiai susiduria su autoritarinių valstybių ašies (!!!), konkrečiai Rusijos, Irano, Š.Korėjos ir Kinijos, keliama grėsme”. Įsiklausykit į šiuos žodžius.

Tęsiant disidentų persekiojimo temą bendrai. Jeigu dar neteko girdėti, Kinijos policijos ranka, plačiau žinoma kaip Public Security Office (PSO) turi daugiau kaip penkiasdešimt padalinių, dirbančių… užsienyje. Tikrai taip, jūs teisingai perskaitėt - PSO turi oficialius užsienio padalinius, kurių esminė veikla yra persekioti ir bauginti PRC disidentus, pabėgusius nuo CCP rūstybės į supuvusius Vakarus. Neseniai į Australiją atseit su visu čemodanu slaptų dokumentų pabėgęs atseit PSO agentas papasakojo, kad disidentai buna ne tik bauginami, bet ir viliojami į šalis, kuriose PRC agentūra gali daugmaž nebaudžiamai užmauti maišą ant galvos, ir pargabenti tet-a-tet pokalbiui į tėvynę (čia šiek tiek įsijunkime sveiką skepsį, nes žinios apie Huj Suj Bondą išviešintos laikraščio, o ne oficialaus valstybės atstovo; iš kitos pusės info nemaža dalim sutampa su kitų šaltinių teikiamais faktais). Šie eksportiniai PSO darbuotojai kaip taisyklė turi vienokį ar kitokį ryšį su Kinijos ambasadomis ir yra kind of legalūs šalies atstovai, kurių formali rolė yra bbs žino kokia. Deja iki šiol kolektyviniai Vakarai laužosi ir vis randa priežasčių, kodėl neturėtų paimti visos tos šutvės už apyšiknių ir išmesti velniop.

Antras CCP ideologijos gynybos sluoksnis Vakaruose yra mažiausiai du trečdaliai kinų studentų. Čia stabtelkim ir truputį palukštenkim potekstę: studentai, kaip taisyklė, yra kaip tik ta liaudis, kuri lengvai užsidega gražiomis idėjomis ir karšta širdimi seka tuo, ką mano esant teisingu. O bet tačiau, PRC progresyviam jaunimui studijuoti Vakaruose kainuoja šiek tiek daugiau, nei pusę daxują, ypač įsivertinus realių pajamų skirtumą. Taigi didelė dalis studžių yra vienaip ar kitaip susiję su parcija, ir net jei nėra aktyvūs Maoizmo idėjų propaguotojai, tai bent jau žino, iš kurio šono ryžių bliūde kiauliena padėta. Deja tarp aktyviųjų yra ir nemažas skaičius skundikų teroristų, kurie dėl asmeninės naudos ar įsitikinimų ne tik atidžiai stebi kursiokus, bet ir aktyviai skundžia ir persekioja pastaruosius. Turint omeny, kad kiekvienas studžius tėvynėje turi mamą tėtę ir dar gal net kokią sesę ar tetulę, tai dažniausiai šiems partijos aktyvistams pakanka net ne asmeniškai, o tiesiog socialiniuose tinkluose užsipultį vargšą idealistą, pabandžiusį palaikinti straipsnį apie pėvėzė Tibeto nepriklausomybę ar ten kokias uigūrų teises nebūti perauklėjamiems konclageriuose. Jeigu idealistas jaučiasi narsus, ir bando šakotis, spaudimas pereina į atvirus grasinimus. Iki šiol jaunieji liberalai principe šioje vietoje ir baigdavo savo politinę karjerą. Laiks nuo laiko pasitaikydavo bėdžių, kurie išdrįsdavo patikėti Vakarų teisine sistema, ir eidavo skųstis. Nieko, kaip taisyklė, gero jiems tai neatnešdavo, nes kur čia dėl kažkokio nusususio studento pyksiesi su antraja pasaulio ekonomika, nu! Laimė, visai neseniai bent jau JAVų teisėsauga netikėtai spintukėj rado gerokai padžiūvusius kankolus, pasimieravo, ir nusprendė nešioti. Ta proga maždaug prieš tris savaites vienas iš tokių skundikų-teroristų buvo nufotografuotas nuostabiai šokiruotu veidu, kuomet JAVų teismas priskyrė pastarajam devynis mėnesius kaleimuko sanatorijos už bendrapilietės persekiojimą ir atvirus grąsinimus soctinkluose. Šokas labiausiai buvo dėl to, kad jaunoji CCP atžalų karta yra tiek įsitikinus savo nebaudžiamumu, jog net nestabteli įsivertinti, kokioj šalį duotuoju momentu randasi (prisiminkite “pianisto incidentą”, aprašymas žemiau). Žinoma, viena kregždė, tai dar ne pavasaris, devyni mėnesiai irgi nėra didelis nuosprendis, bet vis tiek tikiuosi, jog jaunasis skundikas-teroristas tinkamai įvertins JAVų įkalinimo sistemos grožį ir parsiveš tėvynėn masę naujų įspūdžių, nes po termino bus išspirtas tiesiu pendeliu už JAVų sienos ribų.

Kalbant apie nuteistuosius, Prancūzijoje prieš pat Vinipūcho vizitą vienas iš pabėgusių Honkongo disidentų išsikvietė žandarus ir pareikalavo areštuoti jį agresyviai filmavusią kinę. Pastaroji prisimetinėjo nei tai šlanga, nei tai turiste, aiškino filmavusi “metro sustojimo įėjimą”, bet toliau savo veiksmų pagrįsti nesugebėjo. Žandarai jos telefone aptiko pilnametražį Paryžiaus vietovių filmą, kuriame pagrindinį vaidmenį atlikinėjo minėtas disidentas. Madam turistė gavo biškį į snukį ir daug parų už privatumo teisių pažeidinėjimą, kas yra teisinga ir išganinga, bet labiau noriu jūsų dėmesį atkreipti į faktą, kad atvejis analogiškas papasakotam aukščiau: CCP aktyvavo neva legaliai šalyje reziduojančius PRC piliečius, idant pastarieji literaliai baugintų politinius Ši ir CCP priešus “stebinčia didžiojo brolio akimi”, kad šie sulįstų po žeme ir nedarytų gėdos vizitupojančiam gensekui.

Jei kam įdomu, tai madam gąsdintoja irgi buvo visiškai achujielinus, kad tenka atsakyti už bazarą.

Draudimai

Gūglas galų gale pralaimėjo aukščiausios Honkongo instancijos teisme, ir sutiko uždrausti prieigą prie dainos “Glory to Hong Kong” Jūtūbės platformoje. Daina yra laikoma Honkongo pasipriešinimo Kinijos autoritarizmui himnu. Gūglas paskelbė priėjimą užribojęs tik Honkongo gyventojams, ir vistiek sieksiąs tą ribojimą pašalinti legaliomis priemonėmis. Tuo tarpu tiek HK valdžia, tiek keletas atseit “civilinių organizacijų, siekiančių taikaus Honkongo įsiliejimo į PRC” lyderių, neslėpė pagiežos ir nevyniojo į vatą pareiškimų, kad minėta daina “turi būti uždrausta viso pasaulio gyventojams” nes matote “skatina separatizmą ir terorizmą”. Ta proga įdedu dainos kopiją prie šio posto. Feisbukas, manau, yra žymiai labiau nei Gūglas parsidavęs bet kam, kas šaibas moka, bet gal dar kurį laiką už tokį akibrokštą neišbauduos. O mes pasidžiaukim, kad gyvename valstybėje, kurios valdžia bent kartais sugeba parodyt atlenktą vidurinį didžiajam broliui, net jei tai įvyksta labiau per klaidą.

Tai tiek šiandieną. Labai laukiu jūsų įspūdžių komentaruose, jei išdrįsite paskaityti CCP propagandonų straipsnį (arba motyvacinio paaiškinimo, kodėl neišdrįsote ar pradėję nebaigėte), nuoroda į straipsnį bus trečiame komentare. Kaip visuomet - emotikinai prideda motyvacijos, share’inimas - auditorijos.

Savaitė nusimato karšta, vartokite daug skysčių.

P.S. Pianino incidentas: litlepink'as ir vanabe Tiktokeris viename pabandė Britanijoj riksmais ir browbeat'inimu išstumti iš jam patikusios vietos gatvės (jei tiksliau - traukinių stoties) pianistą jūtūberį Brendan Kavanagh. Pianistas biškį pasimetė, bet atstovėjo savo teisę būti viešoje erdvėje ten, kur jam patinka. Vanabe tiktokeris pabandė sukelti follow up šaršalą soctinkluose, bet buvo išpyzdavotas net savo gimtojoj Kinijoj, nekalbant apie Britaniją ir visą likusį pasaulį. Epizodas vadinasi "don't touch her". Tiesa, vietinis litle pink planktonas bandė dar kurį laiką harasinti pianistą, tačiau pastarasis paklausė disidentų patarimo - užklojo pianiną Taivano vėliava ir apsodino Vinipūcho meškučiais. Visi jobani litle pinkai išsilakstė kaip piktos dvasios po egzorcizmo.