Laba diena, persiprašau, kad rubrika “toli toli, už jūrių marių” vėluoja geras penkiolika minučių. Viskas tik dėl to, kad gyvename įdomiais laikais. Tikiuosi, sulauksime ir nuobodžių. Skanios kavos ir gero skaitymo.
#ToliToliUzJuriuMariu
Vizitacijos
Praeita savaitė buvo turtinga internacionaliniais susitikimais auščiausiame lygmenyje. Pradžioje susibėgo JAVų Baidenas su Filipinų Markosu, o sekančią dieną su proverbialiu buteliu prilėkė Japonijos Kišida. Vyrai gerai paposėdžiavo, spaudai pranešė daug visokių gynybos pasižadėjimų, stiprinimų, gerinimų, gausinimų, ir musėt pasirašė ne vieną popierą su konkrečiais įsipareigojimais, bet kitiems nelabai sakė, ką tiksliai. Iš vienos pusės aš esu linkęs sarkastiškai žiūrėti į panašaus pobūdžio susitikimus ir pašnekėjimus, iš kitos - vis dažniau susiduriu su žmogiška realybe, kurioje įvairaus rango valdininkai vistik smarkiai orientuojasi į gaires, vadovo garsiai išsakytas spaudai girdint. Tai Rezultatų dar teks palaukti, bet kryptis berods užduota.
Lygiai tuo pat metu Ši Dzinpinas susitikinėjo su Taivano jau-trys-kadencijos-kaip-eks preziku Ma Jing Žeou. Kažkada buves nacionalistinės KMT partijos lyderis labai džiaugėsi susitikimu ir porino, kaip čia vistik reiktų viena nacija, vienas… nu jūs patys suprantat, nu. Ši šypsojosi medaus priėdusio Vinipucho čyzu ir tapšnojo manikiūrintą Ma rankytę. KMT, nors ir labai pritaria “vienos Kinijos” principui - su mintim, kad tai jie turėtų gauti visą valdžią po susivienijimo -, bet ir tai atsižegnojo nuo eks-preziko sapaliojimų, jau nekalbant apie Taivano rinkėjus. Tuo pačiu priminsiu, kad paskutinių apklausų duomenimis, tik 2,5% Taivano gyventojų laiko save visų pirma “kiniečiais”. Visi kiti devym-plius procentų mano esantys taivaniečiais ar dar kuo nors, bet ne “kiniečiais”.
Šią savaitę nusimato ir nemažiau svarbus Šolco vizitas Kinijon. Asmenys, artimi premjerui, atskleidė spaudos atstovams, kad vizitas turėjo prasidėti nuo LiaudiesVagono 40-metį švenčiančios jungtinės gamyklos lankymo Kinijoje, bet įvertinus visas VW šiuo metu patiriamas kontroversijas, startinis įvykis buvo tyliai paspirtas po kilimu ir pamirštas. Lygiai taip pat manoma, kad Šolcas neišdrįs atvirai atakuoti Kinijos keliamų grėsmių Vokietijos ir EU vidaus rinkai, o koncentruosis Vokietijos verslų įgalinime Kinijos rinkoje. Kinijos kompanijų gaminamos produkcijos gausa Rusijos-Ukrainos karo zonoje išlieka ant klaustuko. Nepaisant bendro pesimizmo, analitikai mano, jog besikeičiančios rinkėjų nuomonės neprileis vizito iki tokio vienpusio kunilinguso, kokiu tapo Makrono vizitas 2023 metais.
Ekonomika, tarifai ir Planas B
Europos Komisija trečiadienį atnaujino nuo 2017 nekibintą pranešimą dėl Kinijos pramonės subsidijų ir jų grėsmės tarptautinei rinkai. 700+ puslapių dokumentas potencialiai atveria duris pramonės anti-dempingavimo skundams vėjo energetikos, saulės energetiko, EV gamybos, telekomunikacijų ir t.t. srityse. Roiters pvz tiesiai šviesiai skelia, kad pranešimas gali ir tikrai bus panaudotas, kaip bazė pramonės šakų skundams. Iš kitos pusės galime būti tikri, kad Kinija šalia tipinių “uoj kajp mus skreudžia ir lajsvos rynkos nelejdže!” riksmų suaktyvuos visus įmanomus naudingus idiotus naivių žaliųjų, vartotojų teisių pirkti pigų šūdą gynėjų, ir kitokių antikapitalistų grupėse.
Rusijoje tuo tarpu Kinijos RMB galų gale “nugalėjo” JAVų dolerį kaip dažniausiai naudojama tarptautinių atsiskaitymų valiuta, o Lavrovas jau derina Pu vizitą pas Ši, greičiausiai jau Gegužės mėnesį. Abi šalys tuo pačiu eilinį kartą apskelbė nu baisią meilę “ne karui, ne galios koncentravimui, ne bi-poliariniam pasauliui” ir visokiom kitokiom nesamonėms. Grįžtant prie atsiskaitymų - JAVų antrinės sankcijos pakankamai išgąsdino Indijos, Turkijos ir Kinijos fiskalines įstaigas, kad Rusijos tarptautinės transakcijos būtų sutrikdytos. Esu tikras, kad norintys sumokėti ir norintys parduoti išeitį greitu laiku ras, bet tai vistiek bus bent dviejų trijų mėnesių tiekimo sutrikdymas. Pasidžiaukime bent jau tuo.
Didžiosios Taivano korporacijos pradėjo atvirai Pietryčių Azijos valstybėse žvalgytis atsarginių lokacijų savo HQ, idant kompanijos galėtų tęsti savo tarptautinę veiklą net tada, kai/jei PRC atakuos salą. Taip pat įsibėgėjo naujų gamyklų kompleksų statyba JAVuose. TSMC jau sutarė dėl lokacijos Arizonoje ir suderino 5 miliardų pašalpą iš Dėdės Semo, Intelis (techniškai ne Taivano kompanija, bet smarkiai rėmėsi saloje esančiais pajėgumais) baigia derinti klausimus, na ir dar kelios seka iš paskos. Taivano valdžia tyli, bet spėju nėra labai patenkinta, nes diversifikavus čipų gamybos pajėgumus JAVai bus šiek tiek mažiau motyvuoti aktyviai ginti salą ir karo tikimybė realiai padidės.
JAVų Iždo Departamento galva Yellen važinėjosi visą savaitę po Kiniją, šnekėjo tai su tuo, tai su anuo, galų gale pabendravo ir su Premjerministru. PMas savo kalboje rėžė visą tiesą: baikit, girdi, triesti, apie visokias overprodukcijas, baikit kaišiot pagalius į ratus natūraliai rinkos ekonomikai visokiais tę muitais ir tarifais irgi slėptis už nacionalinio intereso širmos.
Fitch Ratings Inc., viena iš “trijų didžiųjų” kredito reitingų agentūrų, pakeitė Kinijos ateities prognozę iš “stabilios” į “neigiamą”, tačiau bazinį indeksą paliko A+ (trečias pagal gerumą reitingas). PRC išvadino Fitchus aklais durniais ir bendro pobūdžio pederastais, kurie neatskirtų ienos nuo rublio, net jei pastarasis atsitotų ir įspirtų į šikną.
Elektromobiliai
BYD neseniai nugriaudėjo per žianiasklaidą, nes matote aplenkė Teslą, kaip didžiausias elektromobilių gamintojas ant planetos. Lenkimas buvo suskaičiuotas numeruojant parduotas transporto priemones. Pergalė tačiau blizgėjo trumpai, ir jau sekantį ketvirtį Tesla davė žuvį išsišokėliui ir parsigražino pozcijias, o žurnalistai čepsėdami ėmėsi nagrinėti BYD pardavimų skaičius. Skaičiukai gaunasi ne tokie jau ir rožiniai - panašu, kad BYD tiesiog suregistravo sekančio ketvirčio pardavimu biškiuką anksčiau… Šalia to prasidėjo nedidelis skandalas, paaiškėjus, kad kinietiški elektromobiliai į EU važiuot važiuoja, bet nelabai parsiduoda, o krovinius priėmę uostai skundžiasi, jog kai kurie EV stovi atvežti ir neišpakuoti daugiau kaip 18 mėnesių. Grįžtant prie Europos Komisijos pranešimo - buvo įvardinta tiesioginė fiskalinė vyriausybės parama BYDams: 4,3 miliardo eurų per paskutinius keturis metus. Daug tai ar mažai? Tesla pvz per 2023 prisuko pardavimų už 80 miliardų, tai gal tas ekstra jardas per metus ir nedaug? Tačiau npeamirškime, kad šalia to BYD rėmė vietinės valdžios struktūros, taip pat paramą gavo detalių gamintojai, irgi pačioj Kinijoj parduodami EV gauna solidžią valstybės susbsidiją. Na o konkurentai EU, JAVuose ir Japonijoj gavo špygą be sviesto. Kaip klasikas sakė: turėti milijardą ir neturėti milijardo, tai jau dviejų milijardų klausimas.
Praeitą savaitę jau šnekėjome apie naująjį Xiamoi EV SU-7, bet vis daugiau ir daugiau neypač rožinės informacijos sunkiasi apie Poršo knock-off’ą. Pasirodo, naujasis apsišaukėlis net neturi automatinės bagažinės uždarymo apsaugos, kuo jau įsitikino keli vartotojai savo pirštų sąskaita - paspaudus mygtuką mechanizmas siekia užspausti dangtį nebodamas jokių trikdžių, būtų tai agurkas, vištos kojelė ar vairuotojo sūnaus pirštai. Minėtas apsaugas turi absoliučiai visi elektro ir ne tik mobiliai, išskyrus… Cybertruck’ą.
Traptautinio lygio krinžas
Neseniai Taivaną sudrebino 7,5 Richterio balų žemės drebėjimas, kurio metu žuvo dešimt Taivano piliečių, buvo sutrikdyta kažkiek verslų ir apgadinta kažkiek pastatų. Be abejo, žemyniniuose soctinkluose pasklido tiek užuojautos, tiek pikdžiugiškas trumfalizmas “taip jiems ir reikia!” tema. Dalbajobiškus pasisakymus kažkiek išmedžiojo atsibudę cenzoriai, bo kažkaip prieš tarptautinę bendruomenę nepatogu. Deja, tas nepatogumas nebuvo iškomunikuotas PRC ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotojui Ženg Šuanui, kuris nusibraukęs nuo snukio seiles JT posėdžio metu oficialiai padėkojo tarptautinei bendruomenei “už siunčiamus susirūpinimus ir geros valios linkėjimus”, adresuotus žinoma Taivanui. Nuo tokio naglumo net PRC piliečiams iškrito proverbialus buterbrodas iš dantų, nekalbant apie labiau kultūringumo ir gero skonio pažeistas nacijas.
Ugnis ir vanduo.
Jau kuris laikas nešnekėjome apie Sueco kanalo patiriamas problemas bendrai, ir hučius konkrečiai. Šiandien irgi apie juos nešnekėsime, tačiau pažymėsime, jog hučių sponsoriai Irano ajatolos spjovė į klapčiukus, ir ėmėsi “darbo” tiesiogiai, nesidangstydami tarpininkais: apšaudė Izraelį raketom, dronais ir viskuo ką turi, įskaitant turbūt džiovinto šūdo gniužulus, o kai kupranugarių mėšlas irgi baigėsi, atskrido sovietų gamybos helikopteriu ir užgrobė Hormūzo sąsiauriu plaukusį konteinervežį MSC Aries (lygybės ir kitokio pariteto dėlei reikia paminėt, kad laivas plaukė su Portugalijos vėliava, bet yra susijęs su Izraelio laivybos kompanija Zodiac Group). Visiems, kurie pamena hučių medijų karjeros pradžią - Galaxy Leader užgrobimą - Irano judesiukas signalizuoja, kad ir kitas Arabijos pusiasalio šonas tampa nesaugus laivybai.
Jeigu ką, jau keli mėnesiai, kaip Panamos kanalas turi apie 50% pralaidumą dėl kaip niekada mažo kritulių kiekio, Suecą blokuoja kupranugarių vairuotojai, o Pietų Kinijos Jūroje ragus remia visi, kas tik netingi. Sakyčiau pats tas metas tapti jūreiviu, jeigu nuotykių gyvenime trūksta.
Aukso amžius
Kinija jau 17 mėnesių iš eilės didina valstybines aukso atsargas. Tai čia oficialios žinios. Pagal tas pačias oficialias žinias Kinijos CB aukso rezervas yra [labai didelis skaičius] Trojos uncijų, o jeigu matuojant bulvių maišais - biškį virš dviejų tūkstančių tonų.
Taip pat oficialiomis žiniomis JAVai vis dar laiko pirmą vietą su daugiau, kaip 8000 tonų valstybinių aukso atsargų, bet Kinija neabejotinai išlieka lyderiu augimo grafike.
Mažiau oficialiais ir visiškai nepatikrinamais duomenimis (ne tai, kad oficialius kas nors leis su rulete ir skaitliukais tikrinti), PRC Centrinis Bankas turi gerokai virš 5000 tonų aukso, nes daugiau kaip pusė transakcijų yra neregistruojamos. Žinant, kad autoritarinė valstybė yra pilnai pajėgi pasireguliuoti muitinių dokumentus ir t.t., tai skamba kaip visai galimas dalykas. Taip pat reikia nepamiršti apie nežinia kiek įvairaus didumo visai ir pusiau nelegalių aukso gavybos “kompanijų” Afrikoje, kuriose visai atsitiktinai dirba vien tik etniniai kiniečiai. Pastarieji negali parduoti savo grobio oficialiais kanalais ir naudojasi “pilkais keliais”.
Auksas pats iš saves nėra grėsmė, tačiau yra stiprus rinkos indikatorius, atskleidžiantis tiek valstybių (PRC pavyzdžiu labai artimai seka Indija ir Turkija, nekalbant apie mažesnius žaidėjus ir privačius fondus), tiek privačių asmenų mąstymą. Šiuo metu, kai palūkanos visame pasaulyje yra aukštos arba augančios, aukso paklausa turėtų kristi, bet kainos kaip tik kyla, ir atsargų kaupimas tik dar labiau įsibėgėja. Žinoma, galima teigti (ir tame tikrai yra tiesos), kad nemažai žaidėjų tiesiog spekuliuoja rinkoje ir taip dar labiau sukelia kainas, bet nebūna dūmų be ugnies. Analitikai mano, kad tokį spurtą pradžioje sukėlė Vakarų panaudotas Rusijos užsienio valiutų rezervo užšaldymas ir jo pasekmės, smarkiai išgąsdinę Kiniją. Iš tiesų, nuo karo pradžios JAVų dolerio atsargos ne tik PRC, bet ir kitų valstybių užsienio valiutų rezervuose pradėjo mažėti, ir yra keičiamos būtent auksu. Iš kitos pusės aukso atsargos labai praverčia, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nusistovėjusi pasaulio tvarka sugriūva.
Dėkui už jūsų dėmesį, nykščius į viršų, špygas į kišenes.
#ToliToliUzJuriuMariu
Vizitacijos
Praeita savaitė buvo turtinga internacionaliniais susitikimais auščiausiame lygmenyje. Pradžioje susibėgo JAVų Baidenas su Filipinų Markosu, o sekančią dieną su proverbialiu buteliu prilėkė Japonijos Kišida. Vyrai gerai paposėdžiavo, spaudai pranešė daug visokių gynybos pasižadėjimų, stiprinimų, gerinimų, gausinimų, ir musėt pasirašė ne vieną popierą su konkrečiais įsipareigojimais, bet kitiems nelabai sakė, ką tiksliai. Iš vienos pusės aš esu linkęs sarkastiškai žiūrėti į panašaus pobūdžio susitikimus ir pašnekėjimus, iš kitos - vis dažniau susiduriu su žmogiška realybe, kurioje įvairaus rango valdininkai vistik smarkiai orientuojasi į gaires, vadovo garsiai išsakytas spaudai girdint. Tai Rezultatų dar teks palaukti, bet kryptis berods užduota.
Lygiai tuo pat metu Ši Dzinpinas susitikinėjo su Taivano jau-trys-kadencijos-kaip-eks preziku Ma Jing Žeou. Kažkada buves nacionalistinės KMT partijos lyderis labai džiaugėsi susitikimu ir porino, kaip čia vistik reiktų viena nacija, vienas… nu jūs patys suprantat, nu. Ši šypsojosi medaus priėdusio Vinipucho čyzu ir tapšnojo manikiūrintą Ma rankytę. KMT, nors ir labai pritaria “vienos Kinijos” principui - su mintim, kad tai jie turėtų gauti visą valdžią po susivienijimo -, bet ir tai atsižegnojo nuo eks-preziko sapaliojimų, jau nekalbant apie Taivano rinkėjus. Tuo pačiu priminsiu, kad paskutinių apklausų duomenimis, tik 2,5% Taivano gyventojų laiko save visų pirma “kiniečiais”. Visi kiti devym-plius procentų mano esantys taivaniečiais ar dar kuo nors, bet ne “kiniečiais”.
Šią savaitę nusimato ir nemažiau svarbus Šolco vizitas Kinijon. Asmenys, artimi premjerui, atskleidė spaudos atstovams, kad vizitas turėjo prasidėti nuo LiaudiesVagono 40-metį švenčiančios jungtinės gamyklos lankymo Kinijoje, bet įvertinus visas VW šiuo metu patiriamas kontroversijas, startinis įvykis buvo tyliai paspirtas po kilimu ir pamirštas. Lygiai taip pat manoma, kad Šolcas neišdrįs atvirai atakuoti Kinijos keliamų grėsmių Vokietijos ir EU vidaus rinkai, o koncentruosis Vokietijos verslų įgalinime Kinijos rinkoje. Kinijos kompanijų gaminamos produkcijos gausa Rusijos-Ukrainos karo zonoje išlieka ant klaustuko. Nepaisant bendro pesimizmo, analitikai mano, jog besikeičiančios rinkėjų nuomonės neprileis vizito iki tokio vienpusio kunilinguso, kokiu tapo Makrono vizitas 2023 metais.
Ekonomika, tarifai ir Planas B
Europos Komisija trečiadienį atnaujino nuo 2017 nekibintą pranešimą dėl Kinijos pramonės subsidijų ir jų grėsmės tarptautinei rinkai. 700+ puslapių dokumentas potencialiai atveria duris pramonės anti-dempingavimo skundams vėjo energetikos, saulės energetiko, EV gamybos, telekomunikacijų ir t.t. srityse. Roiters pvz tiesiai šviesiai skelia, kad pranešimas gali ir tikrai bus panaudotas, kaip bazė pramonės šakų skundams. Iš kitos pusės galime būti tikri, kad Kinija šalia tipinių “uoj kajp mus skreudžia ir lajsvos rynkos nelejdže!” riksmų suaktyvuos visus įmanomus naudingus idiotus naivių žaliųjų, vartotojų teisių pirkti pigų šūdą gynėjų, ir kitokių antikapitalistų grupėse.
Rusijoje tuo tarpu Kinijos RMB galų gale “nugalėjo” JAVų dolerį kaip dažniausiai naudojama tarptautinių atsiskaitymų valiuta, o Lavrovas jau derina Pu vizitą pas Ši, greičiausiai jau Gegužės mėnesį. Abi šalys tuo pačiu eilinį kartą apskelbė nu baisią meilę “ne karui, ne galios koncentravimui, ne bi-poliariniam pasauliui” ir visokiom kitokiom nesamonėms. Grįžtant prie atsiskaitymų - JAVų antrinės sankcijos pakankamai išgąsdino Indijos, Turkijos ir Kinijos fiskalines įstaigas, kad Rusijos tarptautinės transakcijos būtų sutrikdytos. Esu tikras, kad norintys sumokėti ir norintys parduoti išeitį greitu laiku ras, bet tai vistiek bus bent dviejų trijų mėnesių tiekimo sutrikdymas. Pasidžiaukime bent jau tuo.
Didžiosios Taivano korporacijos pradėjo atvirai Pietryčių Azijos valstybėse žvalgytis atsarginių lokacijų savo HQ, idant kompanijos galėtų tęsti savo tarptautinę veiklą net tada, kai/jei PRC atakuos salą. Taip pat įsibėgėjo naujų gamyklų kompleksų statyba JAVuose. TSMC jau sutarė dėl lokacijos Arizonoje ir suderino 5 miliardų pašalpą iš Dėdės Semo, Intelis (techniškai ne Taivano kompanija, bet smarkiai rėmėsi saloje esančiais pajėgumais) baigia derinti klausimus, na ir dar kelios seka iš paskos. Taivano valdžia tyli, bet spėju nėra labai patenkinta, nes diversifikavus čipų gamybos pajėgumus JAVai bus šiek tiek mažiau motyvuoti aktyviai ginti salą ir karo tikimybė realiai padidės.
JAVų Iždo Departamento galva Yellen važinėjosi visą savaitę po Kiniją, šnekėjo tai su tuo, tai su anuo, galų gale pabendravo ir su Premjerministru. PMas savo kalboje rėžė visą tiesą: baikit, girdi, triesti, apie visokias overprodukcijas, baikit kaišiot pagalius į ratus natūraliai rinkos ekonomikai visokiais tę muitais ir tarifais irgi slėptis už nacionalinio intereso širmos.
Fitch Ratings Inc., viena iš “trijų didžiųjų” kredito reitingų agentūrų, pakeitė Kinijos ateities prognozę iš “stabilios” į “neigiamą”, tačiau bazinį indeksą paliko A+ (trečias pagal gerumą reitingas). PRC išvadino Fitchus aklais durniais ir bendro pobūdžio pederastais, kurie neatskirtų ienos nuo rublio, net jei pastarasis atsitotų ir įspirtų į šikną.
Elektromobiliai
BYD neseniai nugriaudėjo per žianiasklaidą, nes matote aplenkė Teslą, kaip didžiausias elektromobilių gamintojas ant planetos. Lenkimas buvo suskaičiuotas numeruojant parduotas transporto priemones. Pergalė tačiau blizgėjo trumpai, ir jau sekantį ketvirtį Tesla davė žuvį išsišokėliui ir parsigražino pozcijias, o žurnalistai čepsėdami ėmėsi nagrinėti BYD pardavimų skaičius. Skaičiukai gaunasi ne tokie jau ir rožiniai - panašu, kad BYD tiesiog suregistravo sekančio ketvirčio pardavimu biškiuką anksčiau… Šalia to prasidėjo nedidelis skandalas, paaiškėjus, kad kinietiški elektromobiliai į EU važiuot važiuoja, bet nelabai parsiduoda, o krovinius priėmę uostai skundžiasi, jog kai kurie EV stovi atvežti ir neišpakuoti daugiau kaip 18 mėnesių. Grįžtant prie Europos Komisijos pranešimo - buvo įvardinta tiesioginė fiskalinė vyriausybės parama BYDams: 4,3 miliardo eurų per paskutinius keturis metus. Daug tai ar mažai? Tesla pvz per 2023 prisuko pardavimų už 80 miliardų, tai gal tas ekstra jardas per metus ir nedaug? Tačiau npeamirškime, kad šalia to BYD rėmė vietinės valdžios struktūros, taip pat paramą gavo detalių gamintojai, irgi pačioj Kinijoj parduodami EV gauna solidžią valstybės susbsidiją. Na o konkurentai EU, JAVuose ir Japonijoj gavo špygą be sviesto. Kaip klasikas sakė: turėti milijardą ir neturėti milijardo, tai jau dviejų milijardų klausimas.
Praeitą savaitę jau šnekėjome apie naująjį Xiamoi EV SU-7, bet vis daugiau ir daugiau neypač rožinės informacijos sunkiasi apie Poršo knock-off’ą. Pasirodo, naujasis apsišaukėlis net neturi automatinės bagažinės uždarymo apsaugos, kuo jau įsitikino keli vartotojai savo pirštų sąskaita - paspaudus mygtuką mechanizmas siekia užspausti dangtį nebodamas jokių trikdžių, būtų tai agurkas, vištos kojelė ar vairuotojo sūnaus pirštai. Minėtas apsaugas turi absoliučiai visi elektro ir ne tik mobiliai, išskyrus… Cybertruck’ą.
Traptautinio lygio krinžas
Neseniai Taivaną sudrebino 7,5 Richterio balų žemės drebėjimas, kurio metu žuvo dešimt Taivano piliečių, buvo sutrikdyta kažkiek verslų ir apgadinta kažkiek pastatų. Be abejo, žemyniniuose soctinkluose pasklido tiek užuojautos, tiek pikdžiugiškas trumfalizmas “taip jiems ir reikia!” tema. Dalbajobiškus pasisakymus kažkiek išmedžiojo atsibudę cenzoriai, bo kažkaip prieš tarptautinę bendruomenę nepatogu. Deja, tas nepatogumas nebuvo iškomunikuotas PRC ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotojui Ženg Šuanui, kuris nusibraukęs nuo snukio seiles JT posėdžio metu oficialiai padėkojo tarptautinei bendruomenei “už siunčiamus susirūpinimus ir geros valios linkėjimus”, adresuotus žinoma Taivanui. Nuo tokio naglumo net PRC piliečiams iškrito proverbialus buterbrodas iš dantų, nekalbant apie labiau kultūringumo ir gero skonio pažeistas nacijas.
Ugnis ir vanduo.
Jau kuris laikas nešnekėjome apie Sueco kanalo patiriamas problemas bendrai, ir hučius konkrečiai. Šiandien irgi apie juos nešnekėsime, tačiau pažymėsime, jog hučių sponsoriai Irano ajatolos spjovė į klapčiukus, ir ėmėsi “darbo” tiesiogiai, nesidangstydami tarpininkais: apšaudė Izraelį raketom, dronais ir viskuo ką turi, įskaitant turbūt džiovinto šūdo gniužulus, o kai kupranugarių mėšlas irgi baigėsi, atskrido sovietų gamybos helikopteriu ir užgrobė Hormūzo sąsiauriu plaukusį konteinervežį MSC Aries (lygybės ir kitokio pariteto dėlei reikia paminėt, kad laivas plaukė su Portugalijos vėliava, bet yra susijęs su Izraelio laivybos kompanija Zodiac Group). Visiems, kurie pamena hučių medijų karjeros pradžią - Galaxy Leader užgrobimą - Irano judesiukas signalizuoja, kad ir kitas Arabijos pusiasalio šonas tampa nesaugus laivybai.
Jeigu ką, jau keli mėnesiai, kaip Panamos kanalas turi apie 50% pralaidumą dėl kaip niekada mažo kritulių kiekio, Suecą blokuoja kupranugarių vairuotojai, o Pietų Kinijos Jūroje ragus remia visi, kas tik netingi. Sakyčiau pats tas metas tapti jūreiviu, jeigu nuotykių gyvenime trūksta.
Aukso amžius
Kinija jau 17 mėnesių iš eilės didina valstybines aukso atsargas. Tai čia oficialios žinios. Pagal tas pačias oficialias žinias Kinijos CB aukso rezervas yra [labai didelis skaičius] Trojos uncijų, o jeigu matuojant bulvių maišais - biškį virš dviejų tūkstančių tonų.
Taip pat oficialiomis žiniomis JAVai vis dar laiko pirmą vietą su daugiau, kaip 8000 tonų valstybinių aukso atsargų, bet Kinija neabejotinai išlieka lyderiu augimo grafike.
Mažiau oficialiais ir visiškai nepatikrinamais duomenimis (ne tai, kad oficialius kas nors leis su rulete ir skaitliukais tikrinti), PRC Centrinis Bankas turi gerokai virš 5000 tonų aukso, nes daugiau kaip pusė transakcijų yra neregistruojamos. Žinant, kad autoritarinė valstybė yra pilnai pajėgi pasireguliuoti muitinių dokumentus ir t.t., tai skamba kaip visai galimas dalykas. Taip pat reikia nepamiršti apie nežinia kiek įvairaus didumo visai ir pusiau nelegalių aukso gavybos “kompanijų” Afrikoje, kuriose visai atsitiktinai dirba vien tik etniniai kiniečiai. Pastarieji negali parduoti savo grobio oficialiais kanalais ir naudojasi “pilkais keliais”.
Auksas pats iš saves nėra grėsmė, tačiau yra stiprus rinkos indikatorius, atskleidžiantis tiek valstybių (PRC pavyzdžiu labai artimai seka Indija ir Turkija, nekalbant apie mažesnius žaidėjus ir privačius fondus), tiek privačių asmenų mąstymą. Šiuo metu, kai palūkanos visame pasaulyje yra aukštos arba augančios, aukso paklausa turėtų kristi, bet kainos kaip tik kyla, ir atsargų kaupimas tik dar labiau įsibėgėja. Žinoma, galima teigti (ir tame tikrai yra tiesos), kad nemažai žaidėjų tiesiog spekuliuoja rinkoje ir taip dar labiau sukelia kainas, bet nebūna dūmų be ugnies. Analitikai mano, kad tokį spurtą pradžioje sukėlė Vakarų panaudotas Rusijos užsienio valiutų rezervo užšaldymas ir jo pasekmės, smarkiai išgąsdinę Kiniją. Iš tiesų, nuo karo pradžios JAVų dolerio atsargos ne tik PRC, bet ir kitų valstybių užsienio valiutų rezervuose pradėjo mažėti, ir yra keičiamos būtent auksu. Iš kitos pusės aukso atsargos labai praverčia, jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nusistovėjusi pasaulio tvarka sugriūva.
Dėkui už jūsų dėmesį, nykščius į viršų, špygas į kišenes.
Comment