Nacionalinis stadionas

[Kecal]

Tau gal ir neįprastas, bet PPP pasaulyje seniai yra naudojama. Nieko neskaidraus aš čia nematau.

Ateina Kuodis ir sako, ir sako, ir dar pakartoja, kad čia nėra klasikinė koncesija. Tai kuo man tikėti, Kuodžiu, kuris, įtariu, nemažai koncesijų matęs ir nagrinėjęs, ar kažkuo kitu?

Dar gruodžio mėnesį jis tokius klausimus kėlė:

„Mes žinome, kas yra klasikinė koncesija. Važiuojate per Europą, matote daug viešųjų kelių, autostradų, kurios padarytos koncesijos pagrindu. Ateina koks nors rimtas žaidėjas, meta savo pinigus, pastato kelią ir po kokių 20 metų nuima būdeles, o tos būdelės per tuos 20 metų atperka kaštus, duoda normalią grąžą.

Šiuo atveju mes turime neaišku ką – kiek čia „BaltCap“ savo pinigų duoda? Kaip matome, daug duoda pinigų Švietimo ministerija, savivaldybė, dar kažkas. Klausimas, ką duoda „BaltCap“, – sako R. Kuodis.

Ekonomisto teigimu, atsižvelgiant į bendrovės norą indeksuoti kainas, turėtų būti sumažinama ir jos gaunama grąža.

„Kaip ir karvė su kaspinu: karvė atskirai tiek kainuoja, o su kaspinu – velnias žino kiek. Tas kaspinas, tos palūkanos jau paprastai yra ta rizikos dedamoji. Tas, kas ateina į kokį nors rizikingą projektą, prašo didesnės grąžos, palūkanų, nes projektas rizikingas.

Jeigu mes dabar kaštų pusėje pašaliname kokias nors rizikas su indeksavimais, tai ką jūs darysite su ta grąža investuotojui? Ją irgi reikia mažinti, nes jis, pasirodo, neprisiima tų rizikų, su kuriomis tas projektas buvo visų pardavinėjamas“, – kalba ekspertas.

[Creatium]

Ar būsto paskola nebėra paskola, jeigu ją grąžini ne per 20 metų, o per kelis?

Ar koncesija nebėra koncesija, jeigu susimoki už ją ne per 20 metų, o per kelis?

[mantasm]

Tau gal ir neįprastas, bet PPP pasaulyje seniai yra naudojama. Nieko neskaidraus aš čia nematau.

PPP pats savaime - taip. Stadionų atveju, kiek pamenu vykstant konkursui buvo daug kalbų, kad nepavyko pritraukt užsienio dalyvių dėl keisto konkurso modelio. Esą vieni orientuoti į stadiono pastatymą, o kiti - į jo valdymą. O jungtis dėl tokio projekto tingėjo. Ypač kai būtų reikėję valdyti ne tik stadioną, bet ir dar n+k skirtingos paskirties pastatų.

[mantasm]

Ar būsto paskola nebėra paskola, jeigu ją grąžini ne per 20 metų, o per kelis?

Ar koncesija nebėra koncesija, jeigu susimoki už ją ne per 20 metų, o per kelis?

Kuodis labiau ne dėl termino, o dėl finansavimo būdo piktinosi. Pagal Kuodžio pavyzdį, teisingas PPP būtų jei koncesininkas pastato stadioną savo lėšomis ir po to tą investiciją atmušinėja jį valdydamas. Kol po 20 ar kiek ten metų atiduoda savivaldybei. Koncesininko reikalas ar paeis atmušt ar ne. Dabar koncesininkas savo kapitalu nerizikuoja, tik paskolina statyboms. Jei nepaeis su valdymu - vistiek jam bus seniausiai sumokėta už statymą. Tai kur čia klasikinis PPP?

[sleader]

Akivaizdu, kad komerciniais pagrindais toks objektas negali gyvuoti, nes niekaip neatsipirks. Jeigu būtų kitaip, tai stadionas jau stovėtų kokiame privačiame sklype (kad ir buvusio Žalgirio stadiono vietoje). Yra tik keletas stadionų Europoje, kurie išsilaiko, plečiami/rekonstruojami komerciniais pagrindais.Tai sutarties sumą galima dalinti visaip. Iš esmės anksčiau ir buvo, kad per n metų išsimokama ir už statybą ir už operavimą. Jeigu tai būtų perkelta į vieną eilutę (valdymas) su tais pačiais kaštais, ar kažkas iš esmės pasikeistų?

[Creatium]

Kuodis labiau ne dėl termino, o dėl finansavimo būdo piktinosi. Pagal Kuodžio pavyzdį, teisingas PPP būtų jei koncesininkas pastato stadioną savo lėšomis ir po to tą investiciją atmušinėja jį valdydamas. Kol po 20 ar kiek ten metų atiduoda savivaldybei. Koncesininko reikalas ar paeis atmušt ar ne. Dabar koncesininkas savo kapitalu nerizikuoja, tik paskolina statyboms. Jei nepaeis su valdymu - vistiek jam bus seniausiai sumokėta už statymą. Tai kur čia klasikinis PPP?

Jeigu investuotojas investuoja savo pinigus, atsimuša juos iš rinkos - tai kur čia koncesija? Čia tiesiog privati investicija. Taip pat ir tie privatūs greitkeliai Italijoje ar kur kitur - tai man nepanašu į koncesiją, nes tai yra investicija.

Koncesija yra beveik tas pats, kas paskola + projekto valdymas X metų. Tai valstybė išsimoka už projektą (o ne investuotojas uždirba iš komercijos) per X metų ir valstybei tą laikotarpį nereikia rūpintis jokia priežiūra ir valdymu.

https://zodynas.vz.lt/Koncesija

[Perfect]

Kaip ir minėjau, bus pretekstas, tai opozicija juo ir pasinaudos - https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...reipesi-i-stt/

Manau, kad STT tyrimą pradės (jeigu pradės) tik sulaukę VPT išvados dėl sutarties pakeitimų. Jeigu VPT išvada sakys, kad esminių pažeidimų nėra, tai ir STT tyrimo nedarys.

[Laure23]

Taryba patvirtino Koncesijos sutarties pakeitimą.

Po visų VPT, STT ir BBD gal vasaros pabaigoje kažkas ir pajudės, bet į tą laiką neabejotinai išlys ir kitokių niuansų mūsų vembliui.

[mantasm]

Jeigu investuotojas investuoja savo pinigus, atsimuša juos iš rinkos - tai kur čia koncesija? Čia tiesiog privati investicija. Taip pat ir tie privatūs greitkeliai Italijoje ar kur kitur - tai man nepanašu į koncesiją, nes tai yra investicija.

Koncesija yra beveik tas pats, kas paskola + projekto valdymas X metų. Tai valstybė išsimoka už projektą (o ne investuotojas uždirba iš komercijos) per X metų ir valstybei tą laikotarpį nereikia rūpintis jokia priežiūra ir valdymu.

https://zodynas.vz.lt/Koncesija

Tai investavimo būdas, kai infrastruktūros projektams finansuoti panaudojamas privatusis kapitalas ir valstybės ištekliai.

Bet ar tikrai naudojamas privatus kapitalas jei mokesčių mokėtojai įsipareigoja sumokėti iš anksto sutartą sumą už statybas? Nebent kai savivaldybė ima paskolą ir iš jos stato objektą - taip pat vadintume koncesija. Bet taip nėra.

[MrDarkness]

Niekur nerandu konkrečiai kiek kainuoja būtent stadiono statybos po indeksavimo. Gal kas nors apšviestų?

[Creatium]

Bet ar tikrai naudojamas privatus kapitalas jei mokesčių mokėtojai įsipareigoja sumokėti iš anksto sutartą sumą už statybas? Nebent kai savivaldybė ima paskolą ir iš jos stato objektą - taip pat vadintume koncesija. Bet taip nėra.

Statyboms naudojamas privatus kapitalas.

Niekur nerandu konkrečiai kiek kainuoja būtent stadiono statybos po indeksavimo. Gal kas nors apšviestų?

52.4 mln.

[mantasm]

Statyboms naudojamas privatus kapitalas.

Tai banko paskola statyboms tada irgi būtų privatus kapitalas bei koncesija?

[Creatium]

Tai banko paskola statyboms tada irgi būtų privatus kapitalas bei koncesija?

Ne, nes bankas neperima valdyt projekto.

[rmss]

Miestas baigia sugriūti, bet išmokėkim 20 metų palūkanas per 2 metus už overpriced stadioną, privačią krepšinio areną ir niekam nereikalingą sporto muziejų. Durnių laivas...

[mantasm]

Ne, nes bankas neperima valdyt projekto.

Už grynai valdymą neretai verslas dar ir primoka mokesčių mokėtojams. Pavyzdžiui Kauno ir Šiaulių atvejai. Nebent koncesininkas finansuotų savo lėšom ir turėtų pats rūpintis kaip atmušt tą investiciją.

Dar viena citata iš tamstos nuorodos:

Koncesininkas pagal sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos ir atitinkamas teises bei pareigas.

Kokias rizikas prisiima koncesininkas jei statybos apmokamos lyg paskola iš banko? Aišku bankas irgi tam tikras rizikas prisiima.

[mantasm]

Miestas baigia sugriūti, bet išmokėkim 20 metų palūkanas per 2 metus už overpriced stadioną, privačią krepšinio areną ir niekam nereikalingą sporto muziejų. Durnių laivas...

Svarbu auksinis stadionas, o aplink nors ir tvanas. Kai norisi būt new nordic, bet gaunasi kažkoks novaja vilnostanas.

[sleader]

Tai banko paskola statyboms tada irgi būtų privatus kapitalas bei koncesija?

Čia ne pinigų šaltinis apibrėžia kieno kapitalas investuojamas. Jeigu statytojas (šiuo atveju viešasis subjektas) stato savo turimomis lėšomis (nesvarbu ar pasiskolinęs iš banko, ar laimėjęs ruletėje ar išplatinęs kokias obligacijas) ir apmoką už statybą kas mėnesį, tai yra statytojo finansuojama statyba. Jeigu statytojas susimoka tik po dviejų-trijų metų statybos laikotarpio, tai vadinasi statybai finansuoti (nes už dyką vienus, du ar tris metus niekas nedirba) pritraukiamas privatus kapitalas, kuris ir finansuoja tas statybas.

[mantasm]

Čia ne pinigų šaltinis apibrėžia kieno kapitalas investuojamas. Jeigu statytojas (šiuo atveju viešasis subjektas) stato savo turimomis lėšomis (nesvarbu ar pasiskolinęs iš banko, ar laimėjęs ruletėje ar išplatinęs kokias obligacijas) ir apmoką už statybą kas mėnesį, tai yra statytojo finansuojama statyba. Jeigu statytojas susimoka tik po dviejų-trijų metų statybos laikotarpio, tai vadinasi statybai finansuoti (nes už dyką vienus, du ar tris metus niekas nedirba) pritraukiamas privatus kapitalas, kuris ir finansuoja tas statybas.

Jeigu banko paskolą statyboms pradedi grąžinti po metų - tada jau koncesija?

[ifl]

Ateina Kuodis ir sako, ir sako, ir dar pakartoja, kad čia nėra klasikinė koncesija. Tai kuo man tikėti, Kuodžiu, kuris, įtariu, nemažai koncesijų matęs ir nagrinėjęs, ar kažkuo kitu?

Būtent tai ir minėjau ankstesniame post'e.

Kuodis labiau ne dėl termino, o dėl finansavimo būdo piktinosi. Pagal Kuodžio pavyzdį, teisingas PPP būtų jei koncesininkas pastato stadioną savo lėšomis ir po to tą investiciją atmušinėja jį valdydamas. Kol po 20 ar kiek ten metų atiduoda savivaldybei. Koncesininko reikalas ar paeis atmušt ar ne. Dabar koncesininkas savo kapitalu nerizikuoja, tik paskolina statyboms. Jei nepaeis su valdymu - vistiek jam bus seniausiai sumokėta už statymą. Tai kur čia klasikinis PPP?

Joks čia ne klasikinis PPP.

[ifl]

Jeigu investuotojas investuoja savo pinigus, atsimuša juos iš rinkos - tai kur čia koncesija? Čia tiesiog privati investicija. Taip pat ir tie privatūs greitkeliai Italijoje ar kur kitur - tai man nepanašu į koncesiją, nes tai yra investicija.

Koncesija yra beveik tas pats, kas paskola + projekto valdymas X metų. Tai valstybė išsimoka už projektą (o ne investuotojas uždirba iš komercijos) per X metų ir valstybei tą laikotarpį nereikia rūpintis jokia priežiūra ir valdymu.

https://zodynas.vz.lt/Koncesija

Ne apie koncesiją, o apie PPP šnekame.

In the European Union, there is a clear distinction between a concession and a Public-Private Partnership contractual structure. The main differentiator between the two structures is the primary source of revenues of the private partner involved in the concession or the Public-Private Partnership contract. In detail, if the revenues of an infrastructure project with private sector participation are the result of payments by the infrastructure users (i.e., subject to the use of the infrastructure, availability of income, willingness to pay, and overall subject to demand risk), we have a clear example of a concession structure (e.g., traditional motorways concessions with user-pay structures). On the contrary, where the revenues result from government, municipal, city hall, public sector authority, regional administrative authority, or national company payments (for example, availability payments, unitary charges, gate fees, etc.), we have a Public-Private Partnership structure. Of course, mixed revenue structures and payment mechanisms could involve user and government or related public authorities payments. In this case, it is critical to determine which is the majority revenue source (see also https://www.eib.org/attachments/them...l_guide_en.pdf) to conclude if the project is a concession or a Public-Private Partnership project.