Medžiai ir želdiniai miestuose

[spekas]

Beje, VMS Želdinių skyriaus kompetencija tokia aukšta, kad jie net ruošiasi saugoti uosialapį klevą. Kas nežino - pasidomėkite koks jo statusas Lietuvoje pagal Aplinkos ministerijos apibrėžimą, ir kas tai per medis.

[TrippleA]

Jau kyla parašų rinkimas dėl nepjovimo:
https://www.facebook.com/aira.leonid...3FFVRw3vdVGbql

Nice. Dabar grupe zmoniu gales rinkt parasus ir spaust kitus zmones ir imones nevykdyt legalios ir teisetos pagal istatymus veiklos. Dendro-davatkos ir dendro-morale.

[spekas]

Čia nemažą koją Vilniui kiša paveldosauga. Tokia gatvė, kaip Basanavičiausm, turėtų būti apželdinta. Kažkaip gi gal galima suderinti istoriškumo išsaugojimą ir naujus poreikius.

Kol požiūris šioje srityje nesikeis, tol turėsime ir daugiau tokių problemų, kai želdynų centre realiai mažės, o ne daugės.

Sutinku dėl apželdinimo.

Gal panaikinus vieną juostą būtų ją galima panaudoti medžiams, o tarpuose parkingas? Tiesiog idėja, garsiai mąstau.

[Creatium]

Aš želdinimą siūlau, kaip ir gatvės siaurinimą. Sakė neleidžia KPD net gatvės juostų iki standarto privesti. Apie želdynus irgi nėra ko svajot.

[spekas]

Aš želdinimą siūlau, kaip ir gatvės siaurinimą. Sakė neleidžia KPD net gatvės juostų iki standarto privesti. Apie želdynus irgi nėra ko svajot.

Tvarkoje.
Tuomet gatvę versti į dvipusio eismo 1+1, vieną juostą paversti parkingu, o trinkelių ruožą, kuris dabar veikia kaip parkingas, paversti medžių eile. Kažkaip taip.

[spekas]

[R.D.]

1905 metais, praėjus porai metų po Geležinkelių valdybos pastato statybų, terasa atrodė taip:
Romain Gary Vilniuje gyveno 1917-1923 metais. Terasoje medžiai atsirado po 2PK. Pačiam rašytojui turbūt artimesnis būtų po rekonstrukcijos planuojamas apželdinimas, o ne dabartinis vaizdas:

Dėkui už istorinę apžvalgą.
Ginčas juk ne apie, kaip prie Gary buvo, nes ir kvailiui aišku, kad taip nebuvo. Ir nesvarbu, ką sako arboristai ir paveldosaugininkai, svarbu yra EMOCIJA ir MEDIS, nes medis yra lietuviškosios tapatybės dalis (o miestas, kaip svetimkūnis lietuviškajam pradui, netenka sąlyčio su sodžiumi per miesto vakarėjimą, urbanizaciją), nesvarbu ar jis bet kur, bet kaip auga, ar galiausiai yra invazinis. Racionalaus ginčo prieš TOKIĄ emociją nelaimėsite.

[DeSadas]

Dėkui už istorinę apžvalgą.
Ginčas juk ne apie, kaip prie Gary buvo, nes ir kvailiui aišku, kad taip nebuvo. Ir nesvarbu, ką sako arboristai ir paveldosaugininkai, svarbu yra EMOCIJA ir MEDIS, nes medis yra lietuviškosios tapatybės dalis (o miestas, kaip svetimkūnis lietuviškajam pradui, netenka sąlyčio su sodžiumi per miesto vakarėjimą, urbanizaciją), nesvarbu ar jis bet kur, bet kaip auga, ar galiausiai yra invazinis. Racionalaus ginčo prieš TOKIĄ emociją nelaimėsite.

Kaip suprantu kpd suderinimui projektas naujas duotas. Klausimas apie ta stiklini iejima ir krumelius niekam tikusius aplinkui. Galima susodint naujus medzius betoniniam iskilime kaip padaryta zalgirio stadione.

[R.D.]

1905 metais, praėjus porai metų po Geležinkelių valdybos pastato statybų, terasa atrodė taip:

specialiai pasidariau foto:

[MedinisStrazdas]

Čia nemažą koją Vilniui kiša paveldosauga. Tokia gatvė, kaip Basanavičiausm, turėtų būti apželdinta. Kažkaip gi gal galima suderinti istoriškumo išsaugojimą ir naujus poreikius.

Galima suderinant istoriškumą saugant tik ten kur tam yra prasmė, o ne "negalima vieno lygio gatvės nes istoriškai buvo šaligatviai pakelti" ar "tarpukariu statyta prieš 40 metų sudegusi mokykla negali būti griaunama nes yra paveldas"

Reikėtu apriboti paveldosaugininkus truputi.

[spekas]

Liūties neatlaikė seniausia Vilniaus liepa
(madeinvilnius straipsnis)

,,Antradienį Vilniuje audra nulaužė seniausią miesto medį – Sapiegų parko liepą. Medis nuo 1996 m. gegužės 29 d. yra Vilniaus miesto savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, kuriam daugiau kaip 300 metų. Dvikamienė liepa mena laikus, kai buvo kuriamas Sapiegų rūmų parkas.

Senojo medžio rūšis – mažalapė liepa (lot. Tilia cordata). Aukštis – apie 28 m. Kamieno apimtis 1,3 m. aukštyje – apie 4,40 m.

Vilniaus savivaldybės atstovas spaudai sakė, kad medis buvo sutvirtintas lynais, praeitais metais buvo genėtas. Audrai išlaužus liepą paaiškėjo, kad ji visiškai išpuvusi.''

[R.D.]

Kas nors iš forumo želdinių "specialistų", gali paaiškinti mulčiavimo politiką šalia gatvių trasų, kai mulčių nuplauna bet koks stipresnis lietus (Trakų-Pylimo g.)

[R.D.]

Romain Gary Vilniuje gyveno 1917-1923 metais. Terasoje medžiai atsirado po 2PK. Pačiam rašytojui turbūt artimesnis būtų po rekonstrukcijos planuojamas apželdinimas, o ne dabartinis vaizdas

Pridėsiu dar 1960 m. foto iš KVR'o.

[Obi-Wan Kenobi]

Aš nesuprantu, kaip iš viso ten gali augti tokio dydžio medžiai? Juk po jais patalpos.

[Knope]

1905 m. medžių nebuvo (Fleury). Bet esmė turbūt ne čia, o būtent, kad jie yra DABAR.

[VLR]

Kai baigiasi supratimas apie urbanistiką prasideda fanatiškas medžių garbinimas. Nenuostabu, kad ‘žaliasis’ automobilistas Benkunskas su armija marozų intensyviausiai reiškiasi šioje temoje, nors miestas vėluoja įrengti mažos taršos zonas, vėluoja su rūšiavimo konteinerių įrengimu centre, visiškai ignoruoja viešąjį (žaliąjį) transportą ir kt. Bet kuri iš šių iniciatyvų, jei sėkmingai įgyvendinta, atstotų tūkstančius tokių medžių. Bet o ne, pabliaunam garsiai dėl kaštonų, nes vietiniai be medžių (na gal dar ir be sporto ir vaikų žaidimo aikštelių) daugiau nieko nesupranta. Graudu.

[Ginthus]

Kas nors iš forumo želdinių "specialistų", gali paaiškinti mulčiavimo politiką šalia gatvių trasų, kai mulčių nuplauna bet koks stipresnis lietus (Trakų-Pylimo g.)

Paaiškinimas paprastas - mulčius yra neblogas indikatorius ant kiek aplaidžiai tvarkomasi su lietaus vandens nuvedimu.
O šiaip jo idėja buvo ta, kad padeda augaliniam sluoksniui išlaikyti savo savybes nepavirstant į ištryptą molio plynę. Jo kaip ir neturėtų nuplauti įsišaknijus augalams, bet kad vietoje jų turime geotekstilę ir vieną kitą krūmelį, nes "šabakštynams ne".

[Creatium]

Ne mulčiuje čia problema. Problema kaip įrengta infra. Ji kampe į perėją žemėja, tas puikiai matosi atnaujintuose Google Streetview vaizduose (prisegta žemiau). Šioje, kaip ir kitose vietose, turėtų būti daroma kaip yra daroma įrengiant naują infrą, pvz., Narbuto g. (irgi prisegu žemiau) - bortai turi likti savo aukštyje ir užsisukti, kol galiausiai aukščiai susilygina.

[dondc]

Gaunasi, jog galutinis reikalaujamas rezultatas yra mulčius. Visgi jį labai lengvai nuplauna nes vanduo nesusigerdamas tekėdamas pakelia nuo geotekstilės „klijonkės“. Jei nebūtų klijonkės, jo nenuplautų ir būtų reikalaujamas galutinis vaizdas.

O kokią funkciją atlieka geotekstilė? Geriausiai, kai vos įrengus pirąmą dvirtakio atkarpą Goštauto g. prieš kelis metus, Verslo uoste aplink medžius jau buvo išlindusi klijonkė į viršų, dar nenuplovus mulčiaus. Vaizdelis buvo klaikus matant tą sintetiką „gamtoj“.

[mantasm]

Gaunasi, jog galutinis reikalaujamas rezultatas yra mulčius. Visgi jį labai lengvai nuplauna nes vanduo nesusigerdamas tekėdamas pakelia nuo geotekstilės „klijonkės“. Jei nebūtų klijonkės, jo nenuplautų ir būtų reikalaujamas galutinis vaizdas.

O kokią funkciją atlieka geotekstilė? Geriausiai, kai vos įrengus pirąmą dvirtakio atkarpą Goštauto g. prieš kelis metus, Verslo uoste aplink medžius jau buvo išlindusi klijonkė į viršų, dar nenuplovus mulčiaus. Vaizdelis buvo klaikus matant tą sintetiką „gamtoj“.

Klijonkė neduoda augt piktžolėms. Sumetus stambų mulčių tiesiai ant žemės, tarpuose žolės pradeda lįsti.