Turėjau mintyje geometrinę figūrą. Ačiū už info, nors skaičių nežiūrėjau, bet iš paveiksliukų akivaizdu, jog ženklams turi būti pamatas daug platesnis už vamzdį. Kodėl stovams užtenka tik "su šaukštu išimti žemes" vamzdžio skersmenyje, nesuprantu. Pamatas turėtų būti arba toks pats, kaip ženklams, arba dar didesnis ir tikrai ne lygaus vamzdžio, kurį tikslingai bando išlupti vagys.
Tos juostos buvo labai lauktos, nes dar nebuvo pagreičio įrenginėti dvirtakius. Šiaip tiek pats, tiek turbūt kiti pagrinde mina palei upę arba Birutės g. Ties sankryžomis Kęstučio g. turi po 3 juostas (1 nusukimui), tai gal ir įmanoma būtų išgimdyti pilnas 3 juostas (1 jų A). Aišku STR neatitiktų, bent A juosta, bet dvirtakio juostų jau nebūtų gaila prarast. Vis tiek jos nutrūksta ir kas antras nesiryžta jomis minti. A juosta būtų tuščia, tai komfortas būtų minant bent į vieną pusę.
Taip, būtent. Siūliau dėl to, kad šiaip ten trys juostos telpa. Tai jei ta vidurinė juosta atitinka STR, tai labai laisvai galėtų būti VT juosta per visą gatvės ilgį. Klausimas tik ar ten yra tie 2,75 m, ar visgi ta posūkio juosta siauresnė kažkiek. Tokiu atveju geriau Pylimo g. variantas, padarant Vytauto g. vienpuse.
Taip, būtent. Siūliau dėl to, kad šiaip ten trys juostos telpa. Tai jei ta vidurinė juosta atitinka STR, tai labai laisvai galėtų būti VT juosta per visą gatvės ilgį. Klausimas tik ar ten yra tie 2,75 m, ar visgi ta posūkio juosta siauresnė kažkiek. Tokiu atveju geriau Pylimo g. variantas, padarant Vytauto g. vienpuse.
Gatvė plotis apie 10.5-10.7m, tad telpa 3 juostos po 3.5m, bet turbūt būtų galima daryti ir 3.25m A, 3m bendra ir 4m iki kitą pusę (paliekant pločio aplenkti dviratininkus). Nežinau tik į kurią pusę būtų reikalingesnė A juosta. Ir žinoma, kaip minėta, panaikinus dviračių juostas reikėtų sukurti patogias alternatyvas paralelinėse gatvėmis.
Patvirtinu, jog pločio ten yra pakankamai. Net ten kur 3 juostos ties sankryžomis, tai vienoje pusėje dar yra ir 1 dviračių juosta. Gatvės plotis atordo tiesiai ir nevarijuoja visame ilgyje.
Pamatas turėtų būti arba toks pats, kaip ženklams, arba dar didesnis ir tikrai ne lygaus vamzdžio, kurį tikslingai bando išlupti vagys.
Nežinau, tau pačiam teko ką nors betonuot, kokią nors tvorą statyt? Paprastai lygūs vamzdžiai tiesiog įmerkiami į betoną, jų lengvai atskirti nepavyks net kūju, nekalbant apie guminius plaktukus, kur minėjai. Nebent ištraukt ir tada suskaldyti betoną.
Kairiosios krantinės takas (tarp Baltojo ir Žvėryno tiltų) jau įgavęs galutinį vaizdą. Su visu apželdinimu atrodo labai gražiai. Prasilenkiau ir pralenkiau gal 12 dviratininkų, o buvo visiškai pamiršta vieta.
Kaip jau anksčiau esu minėjęs, trūksta tik daugiau jungčių su miesto Centru nei dabartiniai du patekimai ties Baltuoju ir Žvėryno tiltais.
Kairiosios krantinės takas jau įgavęs galutinį vaizdą. Su visu apželdinimu atrodo labai gražiai. Prasilenkiau ir pralenkiau gal 12 dviratininkų, o buvo visiškai pamiršta vieta.
Kaip jau anksčiau esu minėjęs, trūksta tik daugiau jungčių su miesto Centru nei dabartiniai du patekimai ties Baltuoju ir Žvėryno tiltais.
Aha, tik labai liūdna, jog pėsčiųjų ir dviračių takai einant link Baltojo tilto susijungia, ir lieka bendras didelių trinkelių užapvalintais kraštais takas, kas yra vienas prasčiausių pasirinkimų riedutininkams / paspirtukininkams.
Paskutinis taisė digital; 2023.04.17, 21:26.
Priežastis: ištrinta cituota foto
Kairiajame krante, nuo kur iki kur tas takas tęsiasi? Nuo Baltojo tilto iki Vingio parko?
Taip (patikslinau pranešimą), yra seniausia prie Zuoko statyta atkarpa nuo Vingio parko nuo kalno palei Geležinio Vilko g., naujesnė atkarpa nuo Verslo trikampio iki Žvėryno tilto ir ką tik baigta atkarpa iki Baltojo tilto.
Nežinau, tau pačiam teko ką nors betonuot, kokią nors tvorą statyt? Paprastai lygūs vamzdžiai tiesiog įmerkiami į betoną, jų lengvai atskirti nepavyks net kūju, nekalbant apie guminius plaktukus, kur minėjai. Nebent ištraukt ir tada suskaldyti betoną.
Esu statęs ir ardęs tvorą į ir iš ledo prie stiprios minusinės temperatūros. Prišalus išmušinėjau būtent plaktuku.
Turbūt nesusigaudei, kalba eina, kad turėtų būti, kaip rašai, kad vamzdis turėtų pamatą. KEdas rašo, jog išgręžus vamzdžio skersmens skylę pripilamas betonas ir įkišamas vamzdis, t. y. betonas užpildo tik vamzdžio vidų ir truputį apsiterlioja jo išorė. Tai imi tokį ir ištrauki, kaip matosi foto.
Kokį betoną ruošiesi skaldyt, kai jis tik vamzdžio viduje? Apie tai ir yra kalba, kad nėra normalaus pamato, koks buvo dedamas sovietmečiu į paprastus strypukus, net nekalbant apie dviračių vagysčių prevenciją.
KEdas rašo, jog išgręžus vamzdžio skersmens skylę pripilamas betonas ir įkišamas vamzdis, t. y. betonas užpildo tik vamzdžio vidų ir truputį apsiterlioja jo išorė. Tai imi tokį ir ištrauki, kaip matosi foto.
Ne, KEdas ne taip rašė
Išgręžus skylę šaukštu yra iškrapštomas gruntas iš po plytelės/asfalto ir betono pripilama maždaug po kibirą ties kiekviena stovo koja (30 cm gylis ir 20 cm skersmuo). Tokie buvo reikalavimai. Žinoma, kartais pasitaiko ir mažiau ar daugiau supilti, tačiau visur pilta taip, kad neištrauksi stovo be plytelės. Tavo nuotraukoje kažkoks brokas, nes koja neaplipusi betonu, kas yra neįtikėtina, jei ten jo apskritai buvo pripilta. Betonas neįtikėtinai gerai laikosi ant metalo, tad vamzdis iš jo taip paprastai ir švariai neišsimauna.
Jei ne tie stulpeliai - užparkuotų visą dviračių taką.
Dėl paties tako, gal ir neužparkuotų kaip nebeužparkuoja Stanevičiaus gatvėje, bet ties įvažiavimais į kiemus tie stulpeliai tikrai duoda efektą. nes Gelvonu g. stulpeliai yra ties įvažiavimais ir beveik niekas ant įvažiavimų nebeparkuoja, o Stanevičiaus gatvėje stulpelių ties įvažiavimais nėra ir ten tęsiasi betvarkė su mašinų palikinėjimu ant įvažiavimų kaip šitoje foto:
Comment