Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

[Memelenderis]

Vėl iš tuščio į kiaurą. Sutinku, kad žmogus nėra joks valdovas (marazmas kažkoks). Ir kas sakė, kad tarša neįtakoja. O kas būtų, jeigu turėtume 6 mlrd. delfinų civilizaciją?
Kokie konkretūs ir esminiai "neteršimo" receptai?
Nors gal negvildenkim egzistencinių problemų.

''Neteršimo'' receptai :Atsisakyti automobilio - dažniau vaikščioti pėščiomis ,važiuoti su dviračiu.Lietuvos mastu reikia daugiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.Lietuva turi ganetinai didelį potencialą vystyti geoterminę energiją .Klaipėdoje yra geoterminė jėgainė ,tačiau ,kiek žinau,ji neveikia.Pajūryje būtina vystyti vėjo energetiką .Galima būtų ir Baltijos jūroje vėjo jėgainių pristatyti.Tačiau pas mus vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimas ribojamas,ketinama statyti naują AE ,(kurios atliekas ketinama laidoti Lietuvoje ).Pasaulio mastu reikia visiškai uždrausti tropinių miškų kirtimą ,nes net jeigu dabar atsodinti miškus, jie pradės ''veikti'' dar negreitai .

[tivoli]

''Neteršimo'' receptai :Atsisakyti automobilio - dažniau vaikščioti pėščiomis ,važiuoti su dviračiu.Taip pat reikia daugiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.Lietuva turi ganetinai didelį potencialą vystyti geoterminę energiją .Klaipėdoje yra geoterminė jėgainė ,tačiau ,kiek žinau,ji neveikia.Pajūryje būtina vystyti vėjo energijos naudojimą.Galima būtų ir Baltijos jūroje vėjo jėgainių pristatyti.Tačiau pas mus vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimas ribojamas,ketinama statyti naują AE ,(kurios atliekas ketinama laidoti Lietuvoje ).Pasaulio mastu reikia visiškai uždrausti tropinių miškų kirtimą ,nes net jeigu dabar atsodinti miškus, jie pradės ''veikti'' dar negreitai .

Labai įdomi tavo teorija, bet:
1. Geoterminės jėgainės gali veikti tik Pajūryje, ne visoje Lietuvoje.
2. Vėjo jėgaines irgi tikslinga statyti Klaipėdos regione ir Pajūryje.
3. Lietuva nėra lyguKlaipėdos regionas, Klaipėdos energijos poreikiai nėra lygūs Lietuvos energijos poreikiams. Taip potencialas vystyti geoenergiją yra, bet kiek tai sudarytų Lietuvos energijos, jei būtų išnaudotas visas? 5 procentai, 6 procentai, gal iš viso dar mažiau? Įdomu iš kokių atsinaujinančių gamtinių resursų Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje, būtų galima gaminti elektrą? Praktiškai jokių, išskyrus atominę energiją; na ir nebent hidroelektrines statant, bet ir tai Lietuvos energijos poreikių nepatenkintum, plius sugriautum dabartinį Lietuvos gamtinį landšaftą.
4. Danija ir Suomija, esančios pirmos ir vis dar labiausiai augančios "ecofriendly power" srityje pasaulyje, nesugeba patenkinti savo energijos poreikių vien tik naudojantis vandens, oro jėgainėmis (Danijoje iki 13procentų sudaro atsinaujinantys energijos šaltiniai, ir tai didžiausias rodiklis pasaulyje (eurostat 2005)). O Suomijai kažkodėl vistiek reikia turėti 5 ar 6 atomines elektrines.
5. Toj pačioj Suomijoje, Švedijoje, Japonijoje atominė energija yra priskiriama "ecofriendly" energijai. Na taip, panaudotas branduolines kasetes reikia kažkur laikyti, bet tai infrastruktūros klausimai, kuriuos šios Skandinavijos šalys sprendžia gana sėkmingai.

[Memelenderis]

Labai įdomi tavo teorija, bet:
1. Geoterminės jėgainės gali veikti tik Pajūryje, ne visoje Lietuvoje.
2. Vėjo jėgaines irgi tikslinga statyti Klaipėdos regione ir Pajūryje.
3. Lietuva nėra lyguKlaipėdos regionas, Klaipėdos energijos poreikiai nėra lygūs Lietuvos energijos poreikiams. Taip potencialas vystyti geoenergiją yra, bet kiek tai sudarytų Lietuvos energijos, jei būtų išnaudotas visas? 5 procentai, 6 procentai, gal iš viso dar mažiau? Įdomu iš kokių atsinaujinančių gamtinių resursų Lietuvoje, ne tik Klaipėdoje, būtų galima gaminti elektrą? Praktiškai jokių, išskyrus atominę energiją; na ir nebent hidroelektrines statant, bet ir tai Lietuvos energijos poreikių nepatenkintum, plius sugriautum dabartinį Lietuvos gamtinį landšaftą.
4. Danija ir Suomija, esančios pirmos ir vis dar labiausiai augančios "ecofriendly power" srityje pasaulyje, nesugeba patenkinti savo energijos poreikių vien tik naudojantis vandens, oro jėgainėmis (Danijoje iki 13procentų sudaro atsinaujinantys energijos šaltiniai, ir tai didžiausias rodiklis pasaulyje (eurostat 2005)). O Suomijai kažkodėl vistiek reikia turėti 5 ar 6 atomines elektrines.

Norvegijoje apie 80 % elektros gaminama hidroelektrinėse.O Islandijoje beveik visa elektra gaminama geoterminėse ir hidoelektrinėse.Prie atsinaujinančių energijos šaltinių atominė energija nėrapriskiriama ,nes jai išgauti reikia iškastinio (baigtinio) kuro- urano.O geoterminę energiją galima vystyti ne tik pajūryje ,bet ir visoje Žemaitijoje iki pat Šiaulių ir Jurbarko.O perdirbti branduolinio kuro panaudotas kasetes yra labai brangu ir ši technologija nėra iki galo patobulinta (didžiają dalį atliekų perdirbti yra neįmanoma).Lietuvoje (kai kuriose vietose) galima naudoti Saulės energiją.O vėjo jėgaines pastačius Baltijos jūroje būtų sukūriama tikrai ne 3 % elektros.O Suomija neturi didelių hidroenergetikos potencialų.Švedija savas AE ketina uždaryti.

[tivoli]

Norvegijoje apie 80 % elektros gaminama hidroelektrinėse.O Islandijoje beveik visa elektra gaminama geoterminėse ir hidoelektrinėse.Prie atsinaujinančių energijos šaltinių atominė energija nėrapriskiriama ,nes jai išgauti reikia iškastinio (baigtinio) kuro- urano.O geoterminę energiją galima vystyti ne tik pajūryje ,bet ir visoje Žemaitijoje iki pat Šiaulių ir Jurbarko.O perdirbti branduolinio kuro panaudotas kasetes yra labai brangu ir ši technologija nėra iki galo patobulinta (didžiają dalį atliekų perdirbti yra neįmanoma).Lietuvoje (kai kuriose vietose) galima naudoti Saulės energiją.O vėjo jėgaines pastačius Baltijos jūroje būtų sukūriama tikrai ne 3 % elektros.O Suomija neturi didelių hidroenergetikos potencialų.Švedija savas AE ketina uždaryti.

Taip atominė energija neprisikiriama prie atsinaujinančių, bet prie "ecofriendly power" yra priskiriama. Aš neminėjau specialiai Islandijos ir Norvegijos, nes jos turi skirtingą landšaftą ir atsinaujinačių energijos išteklių potencialą; pateikiau Daniją ir Suomiją- kurios labai panašios į Lietuvą savo gergrafine, galbūt klimato padėtimi, ir tų pačių atsinaujinančių energijos šaltinių "skurdumu" (ir tai Danijos jūrinė pakrantė yra milžiniška lyginant su Lietuvos). Aš nesu atsinaujinančių šaltinių energetikos priešininkas, tik labai abejoju, ar Lietuva tokia energetika sugebės patenkinti visus energijos poreikius. O dėl geoenergetikos potencialios erdvės išsiplėtimo iki Jurbarko ir Šiaulių pirmą kart girdžiu. Čia tai man naujiena

[suoliuojantis]

Nusprendžiau prikabinti prie šitos temos. Kaip sunku pasauliui išvengti priklausomybės nuo naftos ir kartu nuo ją eksportuojančių šalių.
Amerikos mokslininkai sukūrė efektyviausią įrenginį gaminti vandenilį arba benziną panaudojant Saulės energiją. Tačiau:

Such a generator could transform 22 kilograms of carbon dioxide and 18 kg of water into roughly 9.5 liters of liquid fuel each day, according to Sandia researchers.

ir
But the CR5 is probably 15 to 20 years from commercialization

pilna nuoroda į straipsnį:
http://www.spectrum.ieee.org/jan08/5866

[Kema]

Perskaičiau visą temą, bet neradau pasisakymų, o ką patys nuveikėte vardan tos ekologijos ir globalinio atšilimo stabdymo? Na dar kažką Memelenderis pasiūlė, o kiti? Aš pvz. į CFL lemputes kaitrines pakeičiau

[Memelenderis]

Žmonės, tikrai kažkas netaip gamtoje.Pasižiūrėkite pro langą.Ką matote ?Žiemą ?Asmeniškai aš matau kažką tarp pavasario ir rudens.Akivaizdu, kad vyksta globalinis atšilimas.Jeruzalėje siniga, Kinijoje sniegas daug rūpesčių pridarė.O prieš Naujuosius metus Bulgarijoje ir Rumunijoje buvo net -30C.O kai kurie veikejai šioje temoje mano, jog tai naturalu ir žmonijos kaltės(taipogi ir savo kaltės) neįžvelgia.Pagalvokime, kada paskutinį kartą sniegą matėte ?Seniai, labai seniai.Globalinis atšilimas vyksta toliau, o žmonija vis dar neapsisprendusi, ką daryti.Ir svarbiausia, nepripažįsta savo kaltės.

[Kema]

Žmonės, tikrai kažkas netaip gamtoje.Pasižiūrėkite pro langą.Ką matote ?Žiemą ?Asmeniškai aš matau kažką tarp pavasario ir rudens.Akivaizdu, kad vyksta globalinis atšilimas.Jeruzalėje siniga, Kinijoje sniegas daug rūpesčių pridarė.O prieš Naujuosius metus Bulgarijoje ir Rumunijoje buvo net -30C.O kai kurie veikejai šioje temoje mano, jog tai naturalu ir žmonijos kaltės(taipogi ir savo kaltės) neįžvelgia.Pagalvokime, kada paskutinį kartą sniegą matėte ?Seniai, labai seniai.Globalinis atšilimas vyksta toliau, o žmonija vis dar neapsisprendusi, ką daryti.Ir svarbiausia, nepripažįsta savo kaltės.

Linksmiausia bus per Užgavėnias: žiema, žiema, grįžk į kiemą

[Tomas]

Žmonės, tikrai kažkas netaip gamtoje.Pasižiūrėkite pro langą.Ką matote ?Žiemą ?Asmeniškai aš matau kažką tarp pavasario ir rudens.Akivaizdu, kad vyksta globalinis atšilimas.Jeruzalėje siniga, Kinijoje sniegas daug rūpesčių pridarė.O prieš Naujuosius metus Bulgarijoje ir Rumunijoje buvo net -30C.O kai kurie veikejai šioje temoje mano, jog tai naturalu ir žmonijos kaltės(taipogi ir savo kaltės) neįžvelgia.Pagalvokime, kada paskutinį kartą sniegą matėte ?Seniai, labai seniai.Globalinis atšilimas vyksta toliau, o žmonija vis dar neapsisprendusi, ką daryti.Ir svarbiausia, nepripažįsta savo kaltės.

Esmė ta, kad nieko pakeisti nebegalima. Žmonių yra ryškiai per daug, Žemei niežti ir ji vis tiek jų perteklium atsikratys. Vienu ar kitu būdu.

[Kecal]

Esmė ta, kad nieko pakeisti nebegalima. Žmonių yra ryškiai per daug, Žemei niežti ir ji vis tiek jų perteklium atsikratys. Vienu ar kitu būdu.

Gal gyventojų dar ir ne per daug (bent jau išsimaitinti įmanoma), tačiau blogiausia, kad visi nori gerai gyventi.

Pasaulis, kuriame milijardas kinų ir milijardas indų bando pasiekti JAV vartojimo lygį, pasmerktas pražūčiai. Žinoma, tam prireiks DAUG laiko... tačiau Vakarai jau dabar neturi jokios moralinės teisės (ir noro) stabdyti ekonominį augimą buvusiose Trečiojo pasaulio šalyse - o jis vargiai įmanomas be "nešvarių" technologijų.

Bet kokie susitarimai Kiote, ar Balyje, ar dar kur nors, bus šluote nušluoti bendro pasaulinės ekonomikos augimo. Aš suprantu, kad JAV turėtų mažinti atmosferos taršą ir vytis šioje srityje Europos Sąjungą, tačiau ką daryti su tais, kurie startavo vėliau ir dar tik bando vytis? Pasmerkti visą Afriką amžinai išnaudojamų žaliavos tiekėjų daliai? Ir kas po to - masinis nepatenkintųjų kryžiaus žygis prieš "hedonistinius Vakarus", neleidžiančius žmonėms "gyventi geriau"?

[GNU]

Keletas variantų kovai su atšilimu :
1. Pirmas būdas - bendras visos žmonijos sutarimas rimtai riboti gyventojų skaičių ir vartojimą (Kiotas ir Balis, mano nuomone, visiškos ašaros). Tačiau dabartiniame pasaulyje tai labai sunkiai tikėtina. Dauguma valstybių, net ir kokiu nors mistiniu būdu susitarusios dėl tokių ribojimų, vistiek bandytų išvengti įsipareigojimų, kad įgytų didesnį pranašumą (ir valdžią) prieš kitas. Be to, kaip Kecal minėjo, Vakarai neturi moralinės teisės neleisti trečiajam pasauliui pasiekti jų pragyvenimo lygio, o kad patys sutiktų nusileisti iki trečio pasaulio lygio irgi visiška utopija.
2. Kitas būdas - viską sutvarkyti panaudojant jėgą. Tačiau tai irgi labai mažai tikėtina. Mano nuomone, jėgos panaudojimas galimas tik tuo atveju, kai pasaulyje bus visiškas krachas, nes tik tada ekonomiškai labiau apsimokės kariauti su gamtos teršėjais, nei leisti pinigus gamtos katastrofų padariniams likviduoti.
3. Ir trečias būdas - apskritai nieko nedaryti (kas dabar sėkmingai įgyvendinama ) ir laukti, kol gamta viską sutvarkys. Pesimistiniu atveju žemėje gyventi bus sunkiai įmanoma ir anksčiau ar vėliau bus prieita prie antro varianto. Optimistiniu - pasaulyje pasibaigia nafta, dujos, anglys ir kiti neatsinaujinantys šaltiniai, mažėja vartojimas, prastėja žmonių materialinė padėtis, dėl to sparčiai mažėja vaikų gimstamumas ir galiausiai viskas savaime susireguliuoja.

[Eimantas]

Bent jau anglys tai tikrai greitai nežada baigtis...

[molotov_47]

Bent jau anglys tai tikrai greitai nežada baigtis...

Kai Kinija kas savaitę atidaro po dvi vidutinio dydžio anglimis kūrenamas elektrines, pradedu abejoti tavo teiginiu. Pažiūrėjęs į šią diagramą įsitikinsi, kad anglių užteks neilgam (tik apie 200m)

[Memelenderis]

Keletas variantų kovai su atšilimu :
1. Pirmas būdas - bendras visos žmonijos sutarimas rimtai riboti gyventojų skaičių ir vartojimą (Kiotas ir Balis, mano nuomone, visiškos ašaros). Tačiau dabartiniame pasaulyje tai labai sunkiai tikėtina. Dauguma valstybių, net ir kokiu nors mistiniu būdu susitarusios dėl tokių ribojimų, vistiek bandytų išvengti įsipareigojimų, kad įgytų didesnį pranašumą (ir valdžią) prieš kitas. Be to, kaip Kecal minėjo, Vakarai neturi moralinės teisės neleisti trečiajam pasauliui pasiekti jų pragyvenimo lygio, o kad patys sutiktų nusileisti iki trečio pasaulio lygio irgi visiška utopija.
2. Kitas būdas - viską sutvarkyti panaudojant jėgą. Tačiau tai irgi labai mažai tikėtina. Mano nuomone, jėgos panaudojimas galimas tik tuo atveju, kai pasaulyje bus visiškas krachas, nes tik tada ekonomiškai labiau apsimokės kariauti su gamtos teršėjais, nei leisti pinigus gamtos katastrofų padariniams likviduoti.
3. Ir trečias būdas - apskritai nieko nedaryti (kas dabar sėkmingai įgyvendinama ) ir laukti, kol gamta viską sutvarkys. Pesimistiniu atveju žemėje gyventi bus sunkiai įmanoma ir anksčiau ar vėliau bus prieita prie antro varianto. Optimistiniu - pasaulyje pasibaigia nafta, dujos, anglys ir kiti neatsinaujinantys šaltiniai, mažėja vartojimas, prastėja žmonių materialinė padėtis, dėl to sparčiai mažėja vaikų gimstamumas ir galiausiai viskas savaime susireguliuoja.

Manau, turi būti įgyvendinamas pirmasis būdas, nes priešingai mūsų laukia pabaiga.Kol yra žmonių (ir, svarbiausia, politikų) yuo netikinčių, tol mes stovime vietoje, nieko nespręsdami, o tuo pat metu naudojame naftą, kurios užteks vos 30 metų, o ji sėkmingai pumpuojama toliau, dar tik didinant apsukas, plečiant gamybą.Užburtas ratas.Patys sau kasame duobę.Alternatyvų net nebandoma ieškoti.Dar baisiau, kad praėjus 20 metų po Černobylio avarijos, šį pamoka žmonijos sąmonėje ėmė blėsti.O tai gali sukelti kur kas baisesnes pasekmes negu globalinis atšilimas.Yra viena vienintelė sąlyga, kad žmonija susimąstyti, įgyvendintų tavo siūlomą pirmąjį būdą, tai (deja) yra ddidžiulė gamtinė katastrofa, tiksliau, daug katastrofų viena po kitos.Kai žus bent keli milijonai žmonių (per ganetinai trumpą laiką) tuomet labai tikėtina, kad žmonija susivienis kovoje prieš savo pačios ambicijomis.Tik tuomet (jeigu dar nebus per vėlu) bus įmanoma kovoti su globaliniu atšilimu, šalinant ne pasekmes, o priežastis.

[Eimantas]

Kai Kinija kas savaitę atidaro po dvi vidutinio dydžio anglimis kūrenamas elektrines, pradedu abejoti tavo teiginiu. Pažiūrėjęs į šią diagramą įsitikinsi, kad anglių užteks neilgam (tik apie 200m)

bent jau man 200 metų yra ilgas laiko tarpas

[Memelenderis]

bent jau man 200 metų yra ilgas laiko tarpas

Jūs nepagalvojate, kad ten būna smulkiai prirašyta, kad ''esant tokiai gavybai kaip 2004 metais'' ar kokiais nors kitais.O gavyba didėja.Tad realiai yra ne 200 metų, o tik 100 metų.Toliau bus mažiau.

[Memelenderis]

Šią žiemą po sniegą nebraidysime

Žiemos pramogas mėgstančių gyventojų slidės, rogės ir pačiūžos gali likti sandėliuose. Sinoptikai yra beveik tikri, kad šią žiemą jų neprireiks. Prognozuojama, kad bent jau iki kovo pabaigos žemės nepadengs sniegas. Artimiausiu metu laukiama tiktai šlapdribos.

„Tikros žiemos jau nelaukiame. Nors negalime teigti, kad visą likusį sezoną jau nebepasnigs.

Bet nepanašu, kad susidarys sniego danga. Šlapių snaigių galime pamatyti“, − tvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.

Artimiausia šlapdriba numatoma naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Kitą savaitę turėtų išsilaikyti panašūs orai kaip ir iki šiol. Naktimis – nedideli šalčiai, o dienomis – teigiamos temperatūros.

Pasak V. Ralienės, tokie orai būdingi kovo viduriui, o ne vasariui.

„Pernai žiema taip pat buvo šilta, bet vasaris šaltas ir su sniegu. O šiemet net ir vieno žiemos mėnesio niekas mums nesiruošia duoti. Kai kas tikisi šaltų orų sulaukti kovą, nes mano, kad sezonas pasislinko per vieną mėnesį į priekį.

Tačiau sakyti, kad kovą ateis žiema, negalima. Saulė jau bus aukščiau, dienos ilgesnės. Galbūt kovas bus vėsus, bet žiema jo nepavadinsi.

Kartais būdavo, kad kovą laikydavosi sniegas. Bet tokiais atvejais sniego būdavo ir prieš tai. Kadangi sniego dangos nėra iki šiol, neverta tikėtis, kad ji susidarys kovą“, − svarstė V. Ralienė.

Nyksta skirtumai tarp žiemos ir vasaros

Klimato kaitos įtaką Lietuvos orams stebi ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis.

Mokslininkas įsitikinęs, kad pasikeitęs klimatas turės įtakos ne tik žiemoms, bet ir vasaroms.

Lietuvos žiemos nuolat šiltėja. Ar gali būti, kad ateinančios kartos nebraidys po sniego pusnis ir nelipdys besmegenių? − lrt.lt teiravosi A. Bukančio.

Vienareikšmio atsakymo nėra. Visi jaučiame ir matome, kad Lietuvos žiemos nėra vienodos. Būna ir šiltesnių, ir šaltesnių. Tačiau per keletą dešimtmečių išryškėjo aiškios tendencijos – žiemos šiltėja.

Lyginant su XX a. šeštuoju dešimtmečiu dabar žiemos vidutiniškai šiltesnės 1,5−2 laipsniais. Kadangi temperatūros aukštesnės, sniego danga išsilaiko trumpiau.

Bet kas yra temperatūrų vidurkis? Tai − šaltų ir šiltų žiemų vidutinė temperatūra. Vadinasi, šaltų žiemų taip pat liko. Tačiau smarkiai išaugo šiltų žiemų tikimybė.

Dabar jos labai dažnos − per dešimtmetį būna 7−8 šiltos žiemos. Tai rodo akivaizdų klimato atšilimą. Be to, daugiau kritulių iškrenta lietaus ir šlapdribos, o ne sniego pavidalu.

Ši žiema ekstremaliai šilta. Pavyzdžiui, Vilniuje šiomis dienomis temperatūra maždaug 6 laipsniais viršija vidutinę daugiametę paros temperatūrą.

Mūsų geografinė padėtis ypatinga. Esame įvairių oro masių sankryžoje. Netoli mūsų yra Arkties baseinas, iš kurio atslenka šaltos arktinės oro masės.

Lygiai taip pat esame netoli Atlanto. Nuo jo atslenka šiltos, drėgnos oro masės. Netoli Rytų Europa, Sibiras, kur formuojasi pas mus atslenkančios žemyninės šaltos oro masės.

Kadangi esame visų šitų oro masių kryžkelėje, mūsų orai labai permainingi. O žiemos ypatingai. Tai yra mūsų bėda, nes žiemos labai sunkiai prognozuojamos.

Daug lengviau nuspėti žiemas Uralo apylinkėse, nes jas visą laiką kontroliuoja Sibiro anticiklonas. O Prancūzijos ir Belgijos orai yra Atlanto valdžioje.

Žiemos sezonas pas mus tikrai trumpėja. Žiemos sezonu laikome tokį laikotarpį, kai vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu nulis laipsnių. Žiemos dabar trumpesnės 2−3 savaitėmis. Ši tendencija nesikeis ir artimiausiu metu.

Ar pasikeitęs klimatas padarys įtakos ir vasaros orams?

Klimato kaita dažnai pasireiškia ne tik temperatūros kilimu, bet ir ekstremalumų daugėjimu, todėl padarinius jausime ir vasarą.

Tai gali būti sausros, labai stiprios liūtys, taip pat karščio bangos − trumpalaikiai karščiai, kai oro temperatūra pasiekia 30 laipsnių ir laikosi keliolika dienų.

Tokių karšių tikimybė didėja jau apie 15 metų. Dabar ji padidėjusi apie pustrečio karto.

Pasigirsta nuomonių, kad nyksta skirtumai tarp sezonų. Kaip manote, ar gali būti, kad nebeliks ryškių žiemų ir vasarų?

Aiškiai stiprėja tokie požymiai − žiemos tampa nešaltos, o vasaros išlieka šiltos. Žiemos temperatūros kyla, todėl skirtumas tarp žiemos ir vasaros šiek tiek sumažėjo.

Bet ypatingų pokyčių, kurie rodytų, kad sezonai nyksta, nėra. Kad skirtumai tarp šių sezonų mažėja, aiškiau matoma iš kritulių pasiskirstymo. Dabar žiemą iškrenta vis daugiau kritulių.

www.lrt.lt
Gaila, kad nėra sniego.Labai gaila.

[somis]

Man tai įdomu, ką šiluminių elektrinių savininkai galvos. Ir šiaip. Dabar gi šilumos sąskaitos mažėti turėtų kasmet, jei taip orai šils. Įdomiai. Nors, įtariu, vartotojai mokės tiek pat

[GNU]

Na, yra nemazai ir teigiamų ženklų

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...2171&open=four

http://vz.lt/Default2.aspx?ArticleID...47d3&open=four

[JaM]

"Britain will be 'Siberian' in less than 20 years":
http://www.guardian.co.uk/environmen...ws.theobserver