Jis gali būti neprabangus, bet geresnėje vietoje. Tas irgi nepasakyta, todėl nereikia manyti, kad yra ir blogesnis. Tarkim kaip tu sakai vidutinis. Bet tada kyla klausimas: kodėl žmogus jį išsinuomojo? Kaip rašiau, juk galėjo išsinuomoti pigesnį. Jeigu ėmė šitą, reiškia kažkas jį patraukė. Taigi atitiko jo kažkokį keliamą reikalavimą. Tokia išvada kyla, nes niekas žmogaus nevertė nuomotis brangiau, kai galėjo pigiau.
Tokiais tempais įjunginėjant vaizduotę suspėsite išleisti knygą apie Tomą ir jo butą iki Vilniaus knygų mugės
Išvykdamas gyventi į užsienį, Tomas išnuomojo savo butą už didesnę nei vidutinę rinkos kainą. Kam naudingas šis sandoris?
Savaime suprantama, kad Tomas išnuomojo savo būtą už didesnę, nei to buto (arba identiško) rinkos kaina.
Nesuprantu, iš kur Creatium ištraukė kažkokių kitų būtų rinkos kainas.
Savaime suprantama, kad Tomas išnuomojo savo būtą už didesnę, nei to buto (arba identiško) rinkos kaina.
Nesuprantu, iš kur Creatium ištraukė kažkokių kitų būtų rinkos kainas.
Niekas niekuomet neturi tobulos ir visos informacijos, turi tiek, kiek reikia. Todėl informacijos asimetrijos problema nėra išsprendžiama, ji visuomet egzistuoja, bet negali sakyti, kad dėl to mainuose viena pusė visuomet pralaimi.
Be to nuomininkas galėjo žinoti apie būstų kainas, ši informacija nuo jo nėra paslėpta, ir vis tiek sudaryti sutartį. Tam įtaką galėjo padaryti visai kitos aplinkybės – galbūt bute jam leido gyventi su augintiniais ar už nuomą atsiskaityti bitkoinais, priežasčių gali būti įvairiausių. Svarbiausia, kad mainai įvyko laisva valia. Vadinasi, abu mainų dalyviai patenkino savo poreikį – vienas gavo pinigus, kitas būstą. Kiekvienas pasiekė savo tikslą.
Jei sandoris būtų sudarytas ne laisva valia, jei nuomininkas būtų priverstas sudaryti sutartį ir neturėtų kito pasirinkimo – tuomet jis būtų pralaimėtojas.
Visiškos blėnys. Kaip jau rašiau, Laisvos Rinkos Institute Homo Economicus reigns supreme. Tiesiai iš XIX amžiaus.
If a lion could speak, we could not understand him.
Ten yra klaida. LLRI ir Creatium sako, kad ten nėra klaidos ir remiasi XIX amžiaus ekonomikos minties teorijomis. Panašiai kaip būtų galima teigti, kad sunkesni už orą įrenginiai skraidyti negali, remiantis to laikmečio inžinerijos teorijomis.
P.S. žodžiu, Romai, gali trinti be didesnės širdies graužaties
If a lion could speak, we could not understand him.
Apie ekonomikosegzaminas.lt treniruotę.
Man beje kliuvo ir pirmas klausimas apie kavą ir arbatą. Kavos bus nuperkama mažiau, bet arbatos nebus nuperkama tiek daugiau, kiek mažiau kavos. Rinkčiausi atsakymą, kurio čia nėra: bus nuperkama (beveik) tiek pat arbatos ir mažiau kavos. Nors formaliai klausėjai teisūs, jeigu bus parduodama nors vienu puodeliu arbatos daugiau.
Toks truputį įdomus įmonės požiūris į darbuotojus.
Vilma Kūrienė, minėto komiteto pirmininkė, VŽ informavo, kad gamyklos darbuotojų susirinkime buvo žadėta, jog baziniai atlyginimai bus padidinti 10%. Kai darbuotojai gavo atlyginimų lapelius, jie pamatė, kad tie atlyginimai padidėjo tik 5%.
If a lion could speak, we could not understand him.
1. Kad pinigu spausdinimas skatina infliacija ir darzelinukui aisku. Kam ta neigti ?
Tai ne vienintelis dalykas kas didina pinigu nuvertejima, bet vienas is pagrindiniu jei toje salyje vykdoma monetarine politika.
2. Kad civilizuoti centriniai bankai ziuri i infliacija pries padidindami pinigu supply irgi priestarauti siek tiek kvaila. Ar ziuri i sona pries pereidamas gatve ?
3. Centriniai bankai savaime neturi tikslo skatinti ar mazinti infliacija ar pinigu pritekejima. Tai tik priemones. Jie turi tiksla uztikrinti sveika ekonomikos augima (kainos, uzimtumas, bvp, gamyba, etc...), tas ir parasyta tavo nuorodoje...
Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment