Beto GDP nėra tiesiogiai žmonių pajamos, tai apskritai visos pajamos gautos visų juridinių ir fizinių asmenių ir nebūtinai visi pinigai virsta žmonių pajamomis.
Beto GDP nėra tiesiogiai žmonių pajamos, tai apskritai visos pajamos gautos visų juridinių ir fizinių asmenių ir nebūtinai visi pinigai virsta žmonių pajamomis.
O tai kuo tie pinigai virsta? Papasakok.
If a lion could speak, we could not understand him.
Pinigai niekuom nevirsta, tik jie nebūtinai atitenka tos šalies žmonėms, pvz. iškeliauja akcininkams į kitas šalis ir pan. Iš kitos pusės pvz. Barclays centras iš vis BVP nesukuria, bet žmonės pajamų gauna. Todėl nelabai galima sakyti, kad GDP yra tos šalies žmonių pajamos.
Pinigai niekuom nevirsta, tik jie nebūtinai atitenka tos šalies žmonėms, pvz. iškeliauja akcininkams į kitas šalis ir pan. Iš kitos pusės pvz. Barclays centras iš vis BVP nesukuria, bet žmonės pajamų gauna. Todėl nelabai galima sakyti, kad GDP yra tos šalies žmonių pajamos.
Nu kodėl nesukuria? Kaip ir sukuria, pirkdamas paslaugas iš savo darbuotojų. Kaip ir eksportas priskaičiuojamas prie BVP (importas numinusuojamas).
Šiuo atveju svarbesnės pajamos perskaičiuotos pagal perkamosios galios paritetą, t.y KIEK tavo pajamos yra vertos.
Kokiu atveju? Perkant automobilį, kelionę, drabužius, telefoną? Abiejose šalyse ta pati valiuta, tai ja ir lyginkim, kam tie perskaičiavimai. Ar tau atlyginimas išmokamas eurais, ar perskaičiuotais doleriais?
Pinigai niekuom nevirsta, tik jie nebūtinai atitenka tos šalies žmonėms, pvz. iškeliauja akcininkams į kitas šalis ir pan. Iš kitos pusės pvz. Barclays centras iš vis BVP nesukuria, bet žmonės pajamų gauna. Todėl nelabai galima sakyti, kad GDP yra tos šalies žmonių pajamos.
Sukuria, nes jo veikla yra paslaugų eksportas, kas yra dalis BVP. Aišku, korektiškiausia būtų lyginti pagal gross national product (kas yra pajamos gaunamos šalies gyventojų iš produkto sukuriamo tiek šalies viduje, tiek užsienyje), kas eliminuoja efektą BVP, kurį iš savo investicijų uždirba užsienio gyventojai.
Kokiu atveju? Perkant automobilį, kelionę, drabužius, telefoną? Abiejose šalyse ta pati valiuta, tai ja ir lyginkim, kam tie perskaičiavimai. Ar tau atlyginimas išmokamas eurais, ar perskaičiuotais doleriais?
Manau sankauskas nori pasakyti, kad jei estijoje alga tarkim X % didesnė, bet bendras kainų lygis didesnis Y %, tai estui aifonams pirkti lieka maždaug tiek pat mažai (ar net mažiau) pinigų, kiek ir lietuviams.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Manau sankauskas nori pasakyti, kad jei estijoje alga tarkim X % didesnė, bet bendras kainų lygis didesnis Y %, tai estui aifonams pirkti lieka maždaug tiek pat mažai (ar net mažiau) pinigų, kiek ir lietuviams.
Estijoje nuperkama daugiau naujų automobilių nei Lietuvoje, nors gyventojų daugiau nei dvigubai mažiau. Lygiai taip pat kaip kokioje Danijoje, Švedija dar daugiau nuperkama, nors pragyvenimas brangesnis. Taip pat kokioje Ukrainoje ar Moldvojoje tau niekaip neišeitų nusipirkti naujo automobilio, nors gyventum ir nemokamai. Taip, kad geriau didinkim pragyvenimo lygį didindami nominalias pajamas, o ne mažindami kainas ar taupydami.
Bet jei reik nuomot busta, ivairios paslaugos ir t.t.? Tada jau ppp sugroja.
Kas is to kad Silicio sleny po 15k uzdirba, kai vien uz busto nuoma sumoka trecdali. https://www.15min.lt/verslas/naujien...rbo-973-932036
Bet jei reik nuomot busta, ivairios paslaugos ir t.t.? Tada jau ppp sugroja.
Kas is to kad Silicio sleny po 15k uzdirba, kai vien uz busto nuoma sumoka trecdali. https://www.15min.lt/verslas/naujien...rbo-973-932036
Pagal tokią logiją, Silicio slėnis, Šveicarija, Singapūras, Norvegija blogiausios vietos gyventi, nes už nuomą reikia mokėti labai brangiai? Tame ir esmė, kad Silicio slėnyje nuo tų 15k atmetus trečdalį lieka daugiau nei atmetus trečdalį nuo lietuvio atlyginimo. Nuoma dėl to ir yra brangi, nes žmonės daug uždirba, o ne atvirkščiai, žmonės uždirba daug, nes nuoma brangi.
Pagal tokią logiją, Silicio slėnis, Šveicarija, Singapūras, Norvegija blogiausios vietos gyventi, nes už nuomą reikia mokėti labai brangiai? Tame ir esmė, kad Silicio slėnyje nuo tų 15k atmetus trečdalį lieka daugiau nei atmetus trečdalį nuo lietuvio atlyginimo. Nuoma dėl to ir yra brangi, nes žmonės daug uždirba, o ne atvirkščiai, žmonės uždirba daug, nes nuoma brangi.
Aš nesuprantu, kodėl tau neskyrus 10-15 minučių ir nepaskaičius kad ir kokios Wikipedijos straipsnio, kas tai yra GDP, kokie pagrindiniai jo komponentai, kuo skiriasi nominalus nuo Price adjusted, kam šitas įrankis naudojamas ir kokie jo trūkumai.
Nebūtina gilintis į techninius niuansus kaip kokius nors ten GDP at Factor cost vs GDP at Market price, bet nors minimalų supratimą reiktų turėti dėl bendro išprusimo.
Tada nereiktų rašyti tokių pievų kaip kad Barclays Lietuvoje nekuria GDP ir klausinėti, ar gyvenimas Šveicarijoje šūdinas, nes ten nuoma brangi.
If a lion could speak, we could not understand him.
Estijoje nuperkama daugiau naujų automobilių nei Lietuvoje, nors gyventojų daugiau nei dvigubai mažiau. Lygiai taip pat kaip kokioje Danijoje, Švedija dar daugiau nuperkama, nors pragyvenimas brangesnis. Taip pat kokioje Ukrainoje ar Moldvojoje tau niekaip neišeitų nusipirkti naujo automobilio, nors gyventum ir nemokamai. Taip, kad geriau didinkim pragyvenimo lygį didindami nominalias pajamas, o ne mažindami kainas ar taupydami.
Danai perka ~70% automobilių pačios mažiausios klasės, t.y. VW UP, Citroen C1, Toyota Aygo, Nissan Micra ir t.t., jiems tai susisiekimo priemonė ir galimybė lengviau mieste pasistatyti.
O visi sako, jog estai turi mažiau pinigų nei lietuviai kišenėje po būtinų išlaidų.
Mhm, o pvz. naujų būstų Lietuvoje pardudama gerokai daugiau nei Estijoje: vienam Vilniuje daugaiu nei visoje Estijoje kartu sudėjus. Iš vieno faktoraius išvadų daryti negalima. Tačiau bet kokia statistika rodo vieną dalyką: vartojimas Lietuvoje yra didesnis negu Estijoje. Lyg ir stebuklas atrodytu, ypač įvertinus, kad Estija turi tokį papildomą vartojimo extra faktorių kaip suomiai ir švedai. Vienas faktorius be abejo yra kainų lygis, tačiau vien to nepakanka.
Vėl ir šioje diskusijoje perdaug susikoncenruota į atlyginimus. Būtų įdomu palyginti vidutines pajamas (arba pajamų medianą) Lietuvoje ir Estijoje, t.y. kiek vienas darbuotojas gauna pajamų Lietuvoje ir Estijoje. Ir tai ne kažkokios mistinės pajamos, o tie patys atlyginimai daugeliu atveju. Pvz. mano puikiai dirbanti odontologė dirba dviejuose skirtingose klinikose (ir reikia manyt gauna abiejose atlyginimus). Chirurgas iš tos pačios klinikos dirba bent trijuose skirtinguose centruose. Čia nesvarbu kiek tai gerai, bet svarbu, kad statistikai dvi klinikos deklaruoja du mažus (greičiausiai) atlyginimus, bet statistika nemato, kad juos gauna vienas ir tas pats žmogus. Mano pastebėjimų medikų tarpe tokia praktika Lietuvoje yra masiška: sunku rasti gydytoją kuris nepraktikuotų kur nors dar. Nesu čia specialistas, bet esu girdėjęs, kad Estijoje tai žymiai griežčiau reguliuojamar. Tuose pačiuose universitetuose sunku rasti asmenis nedirbančius universitete ir dar kur nors: jaunimas dirba kokiam UAB'e ir "dasidurinėja" universitete, profesoriai dirba dviejuose universitetuose. O tai reiškia, kad nors oficialiai deklaruojama, kad profesoriaus atlyginimas Lietuvoje yra 800-1000 EUR, faktinės daugumos profesorių pajamos yra 1200-1500 EUR. Estijoje tokia praktika n kartų mažiau paplitusi (vėl čia nekalbu kiek tai gerai ar blogai). Valstybės tarnautojai dažnai randa būtų kaip dasidurti prie atlyginimo (nekalbu apie nelegalias pajamas, dauguma jų randa visai legalių būdų). Ir vėl statitikai deklaruojamas mažas atlyginimas, o žiūrėk faktiškai to žmogaus pajamos 30 proc. didesnės. Dabar nežinau kokia situacija pas žurnalistus, bet prieš eilę metų žurnalistai gaudavo labai mažą atlyginimą, o tikrosios jų pajamos būdavo autoriniai honorarai (neretai 3-4 kartus didesni už atlyginimą). Ir vėl statistika mato mažą atlyginimą... Šiuo metu jau net dauguma trenerių sporto klubuose dirba ne kaip darbuotojai, o pagal sutartį su individualios veiklos liudijimais. Apie statybininkus net nekalbu. Na ir žinoma šešėlis. Pagal rekvizitai.lt pažiūrėjus į kai kurių statybinių įmonių mokamus atlyginimus tie duomenys atrodo tiesiog juokingi: pvz. pernai žiūrėjau, kad viena statybinė įmonė deklaruoja , kad moka 279 EUR vidutinį atlyginimą. Kadangi pats pernai stačiau ir įrenginėjau sau būstą ir pats tiesiogiai susidūriau su statybinkų atlygiais, tokie skaičiai sukelia tik sardonišką juoką. Va taip ir gyvenam: statistika sau, gyvenimas sau.
Tai kad SENUKUOSE, kurie toli grazu negarseja kaip prestizine algu kontora, i rankas jau beveik 700 eur 'baltais' moka. Imone, kurioje dirba 3600 zmoniu ir nuolat truksta darbuotoju. Puiki pradzia pasidaryt apsilima sekanciam darbui.
Comment