Biurokratija

[Creatium]

Keičiant paskirtį reikia naujus matavimus atlikti, tą paskirtį registruoti registruose ir pan. O jeigu tai būtų tik varnelės uždėjimas, tai tuo labiau būtų beprasmiška.

O norint pasižiūrėti paskirtį reikia sumokėti RC už išrašą ir dar pagrįsti pagal BDAR kam tu tą išrašą naudosi. Tad perkantiems būstą visiškai jokio skirtumo kokia yra patalpų oficiali paskirtis. Jie žiūrės kas per iškaba kabo ant fasado. O norint įrengti maitinimą anksčiau kitose buvusiose patalpose vis tiek reikės gauti vienokį ar kitokį gyventojų sutikimą.

[MarkWood]

Pastato, ar jo dalies paskirtis pirmiausia turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus. Nuo to, kokia paskirtis, priklauso turto vertė, bei mokesčiai. Kas be ko, skirtingi inžineriniai reikalavimai ( gaisrinė sauga, vėdinimas, parkavimas, higiena, ect.)
Teisinėje visuomenėje logiška, kad pirma turi įgyvendinti visus reikalavimų punktus, o tada oficialiai ir pasivadinti atitinkama paskirtimi.
Jei tai būtų tik varnelės uždėjimas, gal savo daugiabutyje ir kokios degalinės sulauktume. Arba - morgo. Juk koks skirtumas.
Kas liečia operhauso kavines, man įdomu kaip jie pakeis patalpų paskirtį, jei tos kavinės yra bendrose teatro erdvėse? Pagal įstatymus-: patalpa,- tai atitvaromis atribota erdvė.

[Arunasx]

Sužymėjus kelių apsaugos zonas, pažeidėjomis tapo šimtai įmonių https://www.vz.lt/mano-verslas/2025/...-imoniu-567568

Jei turite įmonę miestelyje šalia žemėlapyje E arba A raide žymimo kelio, tikėtina, esate pažeidėjas. Be AB „Via Lietuva“ leidimo 70 m į abi kelio puses negalite kabinti įmonės reklamos, vykdyti prekybos, jokios veiklos, kur susiburtų žmonės. Net pasikviesti didesnę grupę draugų į nuosavo namo terasą – pažeidimas.
Praėjusių metų pabaigoje ir šiemet daugiau kaip 50.000 Lietuvos pastatų savininkų gavo „Via Lietuvos“ laiškus „Dėl nustatytų teritorijų, tenkinant viešąjį interesą, ir jose numatomų taikyti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų“. Jais informuojama, kad valdomas nekilnojamasis turtas patenka į vieno ar kito lygio kelių apsaugos zoną.
Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, Lietuvoje numatytos penkios kelių apsaugos kategorijos. Labiausiai saugomi magistraliniai keliai, kurių apsaugos zona siekia 70 m į abi puses nuo kelio dangos krašto, kiek mažiau saugomi krašto keliai – po 50 m, o rajoniniai – po 20 m.
Inventorizuojant gatves paaiškėjo tai, į ką ilgus metus niekas nekreipė dėmesio, – dalis šių kelių ir apsaugos zonų eina per miestus ir miestelius, kur, remiantis įstatymais, kelio zonose turėtų būti gerokai apribota veikla.
„Kad inventorizuojame, viskas gerai. Bet kas paaiškėja? Dalis kelių yra miestų zonose. Tai reiškia, kad net penkis draugus į savo terasą, kuri yra šalia kelio, pasikvietęs žmogus jau yra pažeidėjas, nes susibūrimai apsaugos zonose be specialaus leidimo negalimi. Daroma, bet daroma neapgalvotai“, – sako J. Elzbergas.
„Via Lietuvos“ pateiktais duomenimis, per miestus ir miestelius iš viso Lietuvoje eina 169 km magistralinių kelių, 581 km krašto ir 892 km rajoninių kelių.
„Čia prieiname iki absurdų. Visuose miestuose prie kelių eina ir komunikacijos. Laikantis įstatymų, jei sprogtų vamzdis, norint pradėti remonto darbus šalia kelio, reikia gauti „Via Lietuvos“ leidimą, nes be jo negalima vykdyti jokių darbų“, – sako J. Elzbergas.
„Kad inventorizuojame, viskas gerai. Bet kas paaiškėja? Dalis kelių yra miestų zonose. Tai reiškia, kad net penkis draugus į savo terasą, kuri yra šalia kelio, pasikvietęs žmogus jau yra pažeidėjas, nes susibūrimai apsaugos zonose be specialaus leidimo negalimi. Daroma, bet daroma neapgalvotai“
Pavyzdžiui, Aukštadvaryje į 70 m kelio apsaugos zoną patenka turgus, kuris vyksta kiekvieną savaitę, bet miestelio seniūnija niekada neprašė jam leidimo iš „Via Lietuvos“.

Valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų ribojimai

Kelių apsaugos zonose galima tik gavus AB „Via Lietuva“ leidimą:
• statyti, rekonstruoti statinius ar įrengti įrenginius, taip pat laikinus sniegą sulaikančius įrenginius rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais;
• statyti paminklinius akcentus-simbolius;
• įrengti naujus karjerus, vandens telkinius;
• statinio statybos ar įrenginio įrengimo reikmėms vykdyti grunto kasimo, supylimo, tankinimo darbus, sandėliuoti bet kokias medžiagas;
• miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus, jeigu rekonstravimo metu didėja pastato išorės matmenys;
• įrengti išorinę reklamą;
• kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi, organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu, vykdyti prekybinę veiklą ir (ar) kitus darbus.
Magistralinių kelių apsaugos zona – 70 m į abi puses, krašto – 50 m, rajoninių – 20 m.

[MedinisStrazdas]

Ne tapo, o visada buvo pažeidėjomis, tiesiog lietuvoje gujoje nebaudžiamumas.