Dabar biudžetas vienas mažiausių tarp visų ES šalių, jei išlaidos nuo BVP pasiektų vakarų Europos šalių lygį, tada pinigų tikrai užtektų, bent tiek, kad mokytojams būtų galima mokėti didesnius atlyginimus nei vidutiniai kituose sektoriuose ir jiems nereiktų išeiti dirbti kokiais nors sandėlininkais ar pardavėjais. Dabar net nėra iš kur tuos pinigus paimti, daug viešojo sektoriaus, kultūros darbuotojų iš vis dirba už minimumą. Va estai kažkaip susitvarkė, BVP panašus į Lietuvos, bet mokytojai vidutiniškai uždirbs 1500 Eur, aišku, ne visiems tiek užteks, bet vis tiek yra skirtumas tarp 600 ir 1500. Ir tai nėra padaryta kitų sektorių sąskaita, medikai uždirba irgi gerokai daugiau, finansavimas kariuomenei dar didesnis ir t.t.
.. ir vienas iš skirtumų, kad estai negelbėja kaimo mokyklų su keletu vaikų. Mūsų valstiečiai daro atvirkščiai. Iš principo šių metų "etatinė" reforma yra kaimo mokytojų gyvenimo gerinimas perpildytų miesto mokyklų sąskaita.
Palyginimui mūsų biudžetas nuo BVP - 35%, estų - 41%.
Beabejo, Estijoje visi geriau gyvena, nes biudžetas žymiai geriau surenkamas, nėra nei vienos valstybės, kur biudžetas būtų taip blogai surenkamas, o mokytojai iš kažkur stebuklingai gerai gyventojų, todėl juokingai atrodo politikų kalbos apie švietimo svarbą, priorietą ir pan., kai nekalba apie tai, kaip planuoja padidinti biudžeto surinkimą.
.. ir vienas iš skirtumų, kad estai negelbėja kaimo mokyklų su keletu vaikų. Mūsų valstiečiai daro atvirkščiai. Iš principo šių metų "etatinė" reforma yra kaimo mokytojų gyvenimo gerinimas perpildytų miesto mokyklų sąskaita.
Palyginimui mūsų biudžetas nuo BVP - 35%, estų - 41%.
Tai vat, tas skirtumas 6% BVP yra 2,5 milijardų EUR, palyginimui, visų mokytojų atlyginimų fondas yra apie 200 mln. Eur.
Beabejo, Estijoje visi geriau gyvena, nes biudžetas žymiai geriau surenkamas, nėra nei vienos valstybės, kur biudžetas būtų taip blogai surenkamas, o mokytojai iš kažkur stebuklingai gerai gyventojų, todėl juokingai atrodo politikų kalbos apie švietimo svarbą, priorietą ir pan., kai nekalba apie tai, kaip planuoja padidinti biudžeto surinkimą.
Aš į tai žiūriu iš ilgalaikės perspektyvos. Nebus švietimo - nebus ateityje protingesnių kalbų. Jei prieš 15 metų švietimas būtų buvęs didesnis prioritetas, dabar turėtume labiau išsilavinusius rinkėjus. Geriau pradėt vėliau nei niekada. Protingesnių politikų nebus be protingesnių rinkėjų. Protingesnių rinkėjų nebus be švietimo. Kita vertus, gal tai paaiškina kodėl švietimas yra tokioje liūdnoje padėtyje...
Dviejų metų senumo straipsnis, bet turbūt niekas nepasikeitė
Lietuvoje praraja tarp darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo skatina socialinę nelygybę: sumokami mokesčiai nuo darbo pajamų didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, o kapitalo mokesčių rodikliai – dukart mažesni.
Lietuvoje esanti darbo ir kapitalo pajamų mokesčių atskirtis, kaip pažymi Povilas Stankevičius, DNB banko analitikas, Europos Sąjungos kontekste yra palyginti didelė. Tai galima matyti iš Eurostato apskaičiuojamo mokestinių pajamų ir mokesčio bazės santykio, kuris rodo, kiek valstybės ekonominė politika lemia mokesčių naštą. Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuvoje darbo užmokesčio apmokestinimo tarifas buvo 31,9 proc., o kapitalo – 9,8 procento. Pastarasis rodiklis yra vienas mažiausių ES.
Tokia mokesčių sistema ir užprogramuoja emigraciją.
Estai pvz. už reinvestuojamą kapitalą netaiko mokesčių, o kažkaip nukelia vėliau, tipo susimokėti vis tiek reikės bet vėliau. Vien to pakako, kad ten atsirastų mūsų machima, Avulis. Kauno meras registravo savo ferrarį dėl mažesnių mokesčių automobiliams. Dėl to jei didinsi kapitalui mokesčius, tai gali padaugėti tokių atvejų.
Kaip nedidinti mokesčių ir gauti daugiau pinigų? Tai didinti atlyginimus konkrečiai minimumą ir vidutinį atlyginimą. Ok, bankrutuos lariokai naktimis pardavinėjantis adekalonus pijokams. Darbo biržoje gaus darbo aplinkos tvarkymui, jei nesusiras kitur darbo. Lietuvai tvarkyti aplinką dar reikėtų smarkiai - miškai skęsta šiukšlėse, miestuose vejos daug kur neprižiūrėtos, krūmai želia. Tada dar turėtų nebūti tokių dalykų, kaip kad turi žmogus įmonę ir ant jos perka mašiną asmeniniam naudojimui, pila degalus asmeniniam naudojimui, perka kompą ir telefoną asmeniniam naudojimui ir t.t. O valstybei moka visišką 0, ne pasidaręs ant pusę etato. Šiam momentui jau turi mokėti mokesčius nuo minimumo, nebe nuo pusės etato, bet visą kitą nepasikeitę.
Tada dar yra grupė labai turtingų žmonių. Pvz. kiek mokesčių sumoka Karbauskis?
Kiek teko domėtis - Estijoje pagrindinis skirtumas, kad didesnis neapmokestinamas minimumas. Estijoje net ir uždirbdamas ant popieriaus €1000, turi €500 neapmokestinamą. €1500 - €330. Tik prie €2000 nukrenta iki €50. Pas mus €1000 reiškia neapmokestinamus €80. T.y. pas juos ryškiai remiama vidurinė klasė.
Patys darbo vietos mokesčiai iš principo panašūs. O dėl kapitalo mokesčių - bent skaičiai irgi panašūs. Gal mažiau landų yra, nežinau. Bet pvz Hanner į Estiją ne veltui persikėlė
Ko nesukūrus unitarinę Baltijos valstybę su sostine Talinu? Labai pažemintos tos Lietuva ir Latvija, tvarkosi prasčiausiai regione... Bullying. Čia ne sarkazmas. Galiotų estiški įstatymai, o lietuvių ir latvių (gal jų 40% rusakalbių?) skurdas ir civilizacinis neišsivystimas būtų užslėptas, o Baltijos valstybių statistika atrodytų geresnė už Lenkijos.
Kuris ten kandidatas siūlo susijungt su Latvija.. Reikia praplėst jo programą ir sulauks gerokai daugiau rinkėjų.
Bullying čia nebent mes estus, jei reikalautume jų, kad sutvarkytų ir mūsų bei latvių valstybes.
Nu gerai, sutinku, bet kažkaip daugiau turėjau omeny, kad up to date estiška tvarka galiotų Lietuvoje ir Latvijoje, t.y. vietoj šiokio tokio chaotiškumo ir neužtikrintumo, situaciją valdytų estiškas racionalumas, vietoj to, kad mindžikuoti ir diskutuoti emocionaliai, imti ir padaryti, bet gal tai neįmanoma nepakenkiant Estijai Galiotų visiems vienodi standartai. Pvz. toks pats kelio ženklų ir krypčių dėstymo standartas, kuris šiuo metu Estijoje atrodo geresnis
Kažkokia sąjunga šiaip yra. Turim ES. Gal Kremliaus propaganda ar nacionalistiniai judėjimai padarė savo, kad kyla baimių, jog pati ES atrodo išbalansuota ir gali griūti arba tiesiog "niekas nepavyks" bei kad Lietuvai buvimas ES labiau pakenks negu padės, pvz. protų nutekėjimas + darbo jėgos išvažinėjimas (o vis dėlto vystytis lėčiau, uždariau, reikėjo Belarusijos modelio, kad tipo žmonės "geriau jaustųsi", kai yra tvirta ranka).
Lietuvos ir Latvijos susijungimas įmanomas tik išsprendus etnines tų šalių problemas tų šalių viduje, o ne kaip tik jas taisyti susijungimu, atkuriant kažkokią mikro SSRS (rusakalbiams "lietuvių-latvių" pasai, a.c.a. visiems Sovietų pasų analogai). Pagrindinis tikslas susijungimui būtų nebent norint panaikinti valstybės aparatų dubliavimąsi, t.y. dvi šalis pakišti po vienu valdžios aparatu, kurie taip ar taip daugiau mažiau dubliuoja vienas kitą. Tokiam veiksmui įvykti gali praeiti 20-50+ m. Estija gali tapti (o gal jau tampa) de facto Suomijos autonominė sritis, mes galbūt analogiškai - lenkų.
Reiktų grįžti prie švietimo temos, bet idėja aiški
Ko nesukūrus unitarinę Baltijos valstybę su sostine Talinu? Labai pažemintos tos Lietuva ir Latvija, tvarkosi prasčiausiai regione... Bullying. Čia ne sarkazmas. Galiotų estiški įstatymai, o lietuvių ir latvių (gal jų 40% rusakalbių?) skurdas ir civilizacinis neišsivystimas būtų užslėptas, o Baltijos valstybių statistika atrodytų geresnė už Lenkijos.
Kad Estija ir Lietuva labai skirtingos valstybės ir neturi nieko bendro, kita kalba, religija, istorija, mentalitetas. Greičiau ES taps viena valstybe nei atsiras Baltijos šalių respublika.
Kad Estija ir Lietuva labai skirtingos valstybės ir neturi nieko bendro, kita kalba, religija, istorija, mentalitetas. Greičiau ES taps viena valstybe nei atsiras Baltijos šalių respublika.
Latvija taip pat kita šalis. Kažin ar verta gilintis į Juozaičio rinkiminius kliedesius. Tuo labiau, kad pagal jį sujungimas būtų išdalinant Lietuvos pasus Latvijos rusakalbiams. Konkuruojančios šalys negali susijungti - tai absurdas.
S. Spurga. Rugpjūčio mėnesį vėl padidėjo emigracija iš Lietuvos. Spėkite, kodėl?
Švietimo ir aukštojo mokslo reformos pagaliau pasiekė savo tikslus – besimokančiųjų Lietuvoje sparčiai mažėja. 2009 m. Lietuvoje buvo 3 mln. gyventojų ir 200 tūkst. besimokančiųjų, šiuo metu 2,8 mln. (sumažėjo 7 proc.) gyventojų ir tik 115 tūkst. besimokančiųjų (sumažėjo 40 proc.).
Po mokyklos baigimo niekur (nei į profesines, nei į kolegijas, nei į universitetus) nestojančiųjų Lietuvos abiturientų dalis padidėjo nuo 19 proc. 2014 m. iki 31 proc. 2018 m. Bet tai yra Lietuvos institucijų duomenys. Daugelis jaunimo išvyko studijuoti į užsienį.Grubi socialinė inžinerija, kaip ir reikėjo tikėtis, patyrė nesėkmę. Įvesti net 3 rūšių grynai mechaniniai barjerai įstoti į universitetus, kokių nerasi niekur nei Europoje, nei pasaulyje, sumažino studijuojančiųjų universitetuose skaičių, tačiau stojimas į kolegijas ir profesines mokyklas nepadidėjo.
Aš į tai žiūriu iš ilgalaikės perspektyvos. Nebus švietimo - nebus ateityje protingesnių kalbų. Jei prieš 15 metų švietimas būtų buvęs didesnis prioritetas, dabar turėtume labiau išsilavinusius rinkėjus. Geriau pradėt vėliau nei niekada. Protingesnių politikų nebus be protingesnių rinkėjų. Protingesnių rinkėjų nebus be švietimo. Kita vertus, gal tai paaiškina kodėl švietimas yra tokioje liūdnoje padėtyje...
issilavinusiu rinkeju lietuvos politikam tikrai nereikia. Kuo bukesne tauta, tuo laisviau jie gali panaudosiu banalu zodi - vogti. Ta politika sekmingai igyvendina Rusija, o Lietuvos politikams seiles varva kai pamato ka kolegos is ru sau leidzia. Tad nepaliaujamai kopijuoja nuo ju viska iskaitant draudimus. Tik rusijoje atsiranda koks nors istatymo projektas didesniam apribojimui, praeina nuo 0 dienu iki kazkiek menesiu ir tos pacios idejos, tik savaip interpretuotos, atitikmuo stumdomas pas mus. Dalis nepraeina, dalis praeina.
Geras pavyzdys kaip kompleksinės problemos bandomos spręsti pajudinant tik vieną kampą. Jau prieš dešimtmetį abiturientai šnekėdavo, kad "jei neįstosiu į univerą LT, tada stosiu į užsienį, svarbiausia ne į profkę/kolegiją". Dabar kai kuriems atėmė teorinį šansą įstot Lietuvoje - važiuoja tiesiai į užsienį. Nes nu Danijos ar Anglijos Kalabybiškio trečiarūšis "universitetas" geriau nei vietinė kolegija
Nes nu Danijos ar Anglijos Kalabybiškio trečiarūšis "universitetas" geriau nei vietinė kolegija
Užsienyje toks išsilavinimas bus greičiausiai niekinis, nebent turi kažkokių gerų asmeninių savybių kompensuojančių skurdesnes žinias. Studijuojant užsienyje gali gerai pramokti kalbos bei specialybei reikiamos kalbos. Blogiausiu atveju gali gauti darbą kokiam skambučių centre Vilniuje, kur alga gali būti jau bandomuoju 700eur neturint jokios patirties.
Kad Estija ir Lietuva labai skirtingos valstybės ir neturi nieko bendro, kita kalba, religija, istorija, mentalitetas. Greičiau ES taps viena valstybe nei atsiras Baltijos šalių respublika.
OK, sutinku. Jei yra ryšys Suomija - Estija, tai kažkas panašaus būtų Lenkija - Lietuva, tik jis turi trūkumų: 1) praeities traumos 2) Lenkija po 1990 m. ilgą laiką buvo skurdi šalis, lyginant su Suomija, gal ateityje abi šalys susilygins. Jei Lenkija būtų buvus Suomijos lygio 1990 m., tai visai kitas požiūris į pačius lenkus ir Lenkiją būtų ir gal net kitaip viskas būtų Lietuvoje..
Patyliukais ministerijos paskelbtas viešasis pirkimas sukėlė klausimų: kam skirti valstybės milijonai?
Užsimojus atnaujinti visą bendrojo ugdymo turinį, ekspertai skambina pavojaus varpais – dar net nesusitarus dėl bendros koncepcijos jau ieškoma, kur nusipirkti ekspertų paslaugas, informacijos apie milijono eurų vertės viešąjį pirkimą stinga, o jo sąlygos kelia klausimų.
Akivaizdu, kad žaliai-raudonai-pilkasis kardinolas nutarė, kad "stotis, telegrafas, tiltai" jau užimti (ir jis beveik teisus), galima atverti lesyklas.
Beveik ketvirtį amžiaus laukė šio momento, ir pasiekė savo.
Comment