Šiaip nesąmonės ir kliedesiai

[Kristupas0220]

Kad ir kurią šios šalies vietą pasirinktume - navigacija beveik visuomet rodys maršrutą per Latviją. Tad niekaip nesuprantu važiavimo į to regiono šalis per baltarusiją. Juk tai labai kreivas maršrutas, jei pažiūrėtume, kaip atrodo trasos pavingiavimas žemėlapyje - gaunasi toks leidimasis į pietus žemyn iki Minsko aplinkkelio, o tuomet - vėl kylimas aukštyn į šiaurę. Įvažiavus į Rusiją, neišvengiamai teks priartėti prie Maskvos (prie kurios artėjant gaunasi toks kylimas šiaurėn), (kadangi šalies vakaruose normalių magistralių nelabai yra) kurią apvažiuosi vienu iš 3 ją juosiančių aplinkkelių žiedų. Tuomet apvažiavus (t.y. pakilus aukštyn), gaunasi vėl staigus leidimasis žemyn, į pietus. T.y. toks kampuotas zigzaginis važiavimas, kai važiuojant per Latviją, nuo Rezeknės iki pat Maskvos kelias eina stabilia tiesia linija į rytus iki pas Maskvos MKAD`o, ir pravažiavus jį, aplinkkelyje pasirenki reikiamą išvažiavimą priklausomai nuo tolimesnės krypties. Taigi kas žemėlapyje atrodo gražiau - ar staigus leidimasis-kylimas "pietūs-šiaurė, šiaurė-pietūs" ar "stabiliai tiesiai į rytus ir tuomet švelniau/staigiau į pietryčius link KZ sienos"?
aplinkkelių https://www.google.com/maps/dir/Viln...MzSAFQAw%3D%3D




https://www.google.com/maps/dir/Viln...MzSAFQAw%3D%3D

https://www.google.com/maps/dir/Viln...MzSAFQAw%3D%3D

https://www.google.com/maps/dir/Viln...MzSAFQAw%3D%3D

[Kristupas0220]

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
GINTARO NAUSĖDOS
SVEIKINIMAS KRISTUPUI 25-OJO GIMTADIENIO PROGA

Ei! Užstabdyk arklius, trūktelk juos už vadžių! Sustok! 24 autobusu atvažiavęs iki Vaduvos stotelės, joje kiek pašalęs iškart sulauksi 25-ojo, kuris, vairuojamas Spyrio-Dūrio, nugabens tave į amžiną laimę - ¼ gyvenimo jau pasibeldė į tavo duris. Taip, tai tu, Kristupas! 25-asis gimtadienis! 25 prabėgę nerūpestingi metai, kupini visko - pradedant pakilimu pačioje vaikystėje, kuomet jau būdamas 3 metų mokėjai skaityti. Pirmoje klasėje šlavei iš kelio visus bendraklasius savo pasiekimais. Iš pirmo karto iš atminties parašęs visą diktantą, sužavėjai ne tik savo mokytoją - gandai netruko pasklisti plačiau kolektyve. Mokėjai viską, išskyrus šokti, kur tavo pasiekimus choreografijos mokytoja Žukienė vertindavo „Patenkinamai“. Vėliau, viskas pamažu ėmė dardėti žemyn, ką tu suvokei tik jau būdamas virš 20 metų amžiaus. Susidūrimas su nesvetinga Maikopo kultūra naujoje 5 klasėje ir to fone tavo daugiabutyje vykę intensyvūs vandens dingimai čiaupuose, sukėlę nevinių bei finansinių išlaidų 2011 rudenį tave stipriai paveikė. Bėgant eiliniams metams toje pačioje mokykloje periodiškai išklysdavai iš kelio - virtinė nesusipratimų su mokytojai, mokiniais ir mama buityje 6 klasėje, išsikalinėjimas prieš pavaduotoją-istorijos mokytoją siekiant klasiokės Dominykos dėmesio 7 klasėje paženklino tave ir kitokia - blogiuko žyma. 9 klasėje perėjęs Viršuliškių moyklon susidūrei su itin chamiškais klaisokais, įskaitant ir jaunesnių klasių moksleivius. Tai paskatino tave būti vieninteliu šviesuliu toje chamų masėje, periodiškai įsiteikinėjant mokytojoms ir skundžiant nusidėjelius pavaduotojai. Galbūt tai tave paveikė, jog iki šiol vaizduoji, kad esi geras žmogus ir vien už tai tau turėtų būti mokama alga? Praktika parodė, jog taip neveikia. 2016-ieji, atitolinę tave nuo močiutės visam laikui, kuomet būdamas 16-iniu paaugliu pirmąkart sužinojai, kas yra persikraustymas. Naujoje vietoje tu subrendai dvasiškai. Ar galėjai pamanyti, kad po dar 5 metų į savo geležinį kumštį paimsi visos, kardinaliai pasikeitusios ir pavadinimą baltarusiško miesto vardu priėmusios gatvės tvarką ir švarą ir gausi progą iš arti pamatyti bei pakalbinti žmones, vairuojančius nevaikiško didumo ir svorio techniką? Deja, ne visos gyvenimo dienos praleistos gyvenant tuose namuose, paženklintos vien šviesiomis gaidomis - tikriausiai niekada neatleisi savo auklėtojai ir istorijos mokytojai Gitanai, kuri tavo gimimo dieną ir pilnametystės sukakties dieną 2018 metais, 13:00 val. - lygiai tą minutę kaip tu gimei, ji visa gerkle staugė ant besikalbančių ir jai pamoką vesti trukdančių mokinių-tavo klasiokų, taip paženklindama tavo tapimo pilnamečiu akimirką. Paskutiniai mokslo metai tavo asmenybę formavo dar kitaip - keletas naujų klasiokų, rudenį - susipažinimas su keistai įdomiu žmogumi pažintyse atvėrė tau akis naujomis spalvomis - pirmąkart rimčiau buvai pastebėtas iš šalies, dalindamasis savo asmeniniu gyvenimu. Praėjus 4 mėnesiams, `19-ųjų vasario 1-ąją jūs susitikote - vieną vienintelį kartą. Tai žmogus, pastūmėjęs tave ieškotis psichologinės pagalbos. Po dar 4 mėnesių baigei mokyklą. Tavo impulsyvumas gavus menkiausią dėmesį akimirksniu prisirišti ir matyti kituose draugą turėjo savo kainą - nebežinodamas kaip toliau bendrauti su žmogumi kitoje aplinkoje nei mokykla, pradėjai analogų neturintį dalyką - periodišką lankymąsį prie jo namų, vėliau - universiteto. Visi žinome, kaip galiausiai aukai trūko kantrybė gavus dovaną per „tarpininkę“. Per 2020 m. karantiną ir vėliau, galbūt siekdamas dėmesio, o gal kažko daugiau, pradėjai rašinėti buvusiems klasiokams ir kitiems mokiniams, jų draugams, intymius laiškelius. Ar kada pagalvojai, kad viskas galėjo baigtis teismo sale? Tokie dalykai yra netoleruotini ir neprideda tau reputacijos taškų. Džiugu, kad bėgant laikui išmokai su tuo tvarkytis - gal vilkikų stebėjimas ir KET pažeidėjų fiksavimas tave pataisė. Pradėjai reguliariai rinkti tarą. Ir tai visai ne gėda - juk svarbu ne kaip atrodome, o ką tuo veiksmu padarome - uždirbame pinigus. Būdamas 21-erių iš pagrindų atnaujinai santykius su seneliu. Tai suteikė tau galimybę staiga praturtėti, tačiau tuo pačiu padidėjo grėsmės lygis mamai iš močiutės pusės. Kaukių dėvėjimo viešajame transporte atšaukimas 2022 gegužę tavyje atgaivino vaikystę - 2008-uosius metus. Po dalinio stotelių problemos, dėl kurios kreipeisi pas psichiatrą, apnykimo, išpildei savo svajonę - vėl sėsti į seno modelio Škodą troleibusą ir žiūrint pro langą, klausantis variklio gaudimo, prisiminti kaip tą darei baigęs pirmą klasę. Dalies kaimynų dėmesys tau - ar tai būtų palankumas, ar pagieža - įkvėpė tave pasitikėti savimi ir būti drąsesniu. Su šalimais gyvenančiais žmonėmis neapsieita ir be kelių mini skandaliukų. Pavienių pažeidėjų ir jų gynėjų, kurių būta tarp kaimynų, replikos, tavęs nesugniuždė ir nesustabdė tavo teisingo pasirinkimo. Priešingai - užgrūdino toliau auklėti ir šviesti užzombintą liaudį. Tu buvai ne tik skundikas, bet davei ir daug gero, nes tavo karma - itin dažnai rasti ir teisėtiems savininkams grąžinti pamestus daiktus - mobilusis telefonas, mokinio pažymėjimas, banko kortelė, registracijos liudijimas, valstybiniai numeriai, kiti susirašinėjimo dokumentai.
Pastaraisiais metais-dviem-trim, Kristupas susiduria su egzistencinėmis krizėmis ir sukrėtimais - baigus mokyklą nutrūkęs ryšys su pačiu geriausiu klasioku, pasibaigęs mini konfliktu su grasinimais policija. Bandei eksperimentuoti perkraudamas ryšį ir su kitu klasioku - po mažiau nei 3 tariamos draugystės metų nukritus ir į vidinę tavo akių pusę sudužus rožiniams akiniams, draugystė vainikuota visišku fiasko su žiupsneliu pykčio. Po bendravimo su šiuo žmogumi nutrūkimo kurį laiką jautei tuštumą, kurią galop kompensavai dvigubai įkyriau lįsdamas į kito klasioko gyvenimą su dovana. Tavo pasiaukojimas darbuojantis neatlygintinai, atima žadą - siekdamas kuo greičiau sukoordinuoti krovininio transporto įvažiavimą, tų pačių metų birželio 1 dieną bėgdamas paslydai ir susižalojai, daugiau nei pusei mėnesio iškrisdamas iš rikiuotės. Draugų rato nebuvimo sąlygota socialinė izoliacija neleidžia tau pamatyti savęs, o ypač - mamos veiksmų iš šalies. Savo atsidavimo tarnauti kitiems idėjomis, esi žmogus, pralenkęs laiką. Praėjusių metų vasarą patyrei kone rimčiausią krizę, kuomet išsikraustymas tapo ne eiliniais mamos pasvaičiojimais, bet realybe ir tavo sielvartas pasklido po visą Vilnių. Tu žinojai, kad kažkada išeiti teks, tačiau nesitikėjai, kad viskas pasikeis taip neatpažįstamai ir gyvenimas daugiau niekada nebebus toks, kaip iki tol. Išsikraustymo būdu tu amžiams ištremtas iš gatvės, kurią kartu su kitais auginai, mylėjai ir dievinai. Antrą dieną po mamos organizuoto išsikraustymo iš mylimos gatvės kilusi minčių pasitraukimo iš gyvenimo banga, nuėjusi iki realių pasiruošimo veiksmų, pačioje kulminacijoje pasibaigusi visišku fart in the wind. Tai ką tu darei, tavo mikronuopelnai savo gyventoje gatvėje, Lietuvos žmonių protus pasieks tik ateityje, tu aplenkei laiką ir žmonių požiūrį į švarą ir tvarką. Tavo pasirinkimas nedirbti yra tavo valia ir tik nuo tavo tolimesnių veiksmų priklauso, kur toliau gyvensi - ar būsi mamos išlaikytinis iki gyvos galvos, ar pagaliau pakilsi statyti valstybę savo darbu. Te į priekį tave veda Giulijos dainos žodžiai „O tu dainuok, kada tau būna liūdna ir širdyje gyvena ilgesys>... <tikrai žinau - dar viskas priešaky!“ Dėl visų tavo aukščiau aprašytų pomėgių, keistenybių ar tau nutinkančių situacijų, galima drąsiai teigti, jog esi žmogus, kuris stebina pasaulį! Linkiu toliau išlikti veržliam, aktyviais veiksmais toliau kurti savo likimą ir nenustoti tikėti, jog sugrįši gyventi į savo mylimiausią vietą iš kurios buvai nepelnytai ištremtas - tavo šviesios vasaros naktys Oršos gatvėje dar nušvis - ateityje tu sugrįši į šią gatvę tarp namų ir sandėlių ir jūs su bendruomene vėl klestėsite!