Joa. O žinote, kad vakar tarp manęs ir jūsų buvo likęs gal vos kelių kilometrų atstumas?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaip nesąmonės ir kliedesiai
Collapse
X
-
Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimąJoa. O žinote, kad vakar tarp manęs ir jūsų buvo likęs gal vos kelių kilometrų atstumas?
Comment
-
Kas vežė? M-371 tai tolimojo susisiekimo maršrutas Kaunas-Žagarė (taip, tarpmiestiniai irgi turi numerius, tik keleivių/vairuotojų tarpe labiau žinomi ne skaičiais, bet pradinio-galutinio punkto pavadinimais). Tai aš sekmadienį nuvykau į Joniškį, ten pernakvojau, kitądien su vietinėmis avialinijomis nusitrenkiau iki Žagarės, kur bimbinėjau beveik 4 valandas laukdamas Kautros autobuso į Kauną. Ten turėjau apie 30 min. trukmės transfer`o laukimą į Vilnių. Ir tai ne pirmoji mano tolimesnė kelionė po 3,5 m. pertraukos. Dar kovą minėdamas savo klasioko gimtadienį nuvykau į savo kaimą, balandžio gale taip pat buvau su nakvyne Mažeikiuose, paskui dar vieną penktadienį į Anykščius... Bet dabar taupau pinigus ir važiuoju tik ten, kur iki šiol nesu buvęs - visos kelionės bus su persėdimais, kurių metu reikia drebėti ar spėsi perlipti.
Comment
-
Nieko, man įdomu pats važiavimas, aš net nėjau gilyn į miestelį - vaikščiojau tik stoties teritorijoje gal 30 m plotyje ratais, pirmyn-atgal ir pan. Kuo ilgesnis maršrutas tuo įdomiau, juk man esmė ir yra ne nuvykus ką nors apžiūrinėti, o tik riedėjimas, tad tokios ilgos pertraukos tarp reisų man - tikra kančia. Aš vykstu į konkretų miestą ne kad kažką ten nuveikti, bet man geriausia yra tas bukas žiūrėjimas į kelią važiuojant.
Comment
-
Parašė Kristupas0220 Rodyti pranešimąNieko, man įdomu pats važiavimas, aš net nėjau gilyn į miestelį - vaikščiojau tik stoties teritorijoje gal 30 m plotyje ratais, pirmyn-atgal ir pan. Kuo ilgesnis maršrutas tuo įdomiau, juk man esmė ir yra ne nuvykus ką nors apžiūrinėti, o tik riedėjimas, tad tokios ilgos pertraukos tarp reisų man - tikra kančia. Aš vykstu į konkretų miestą ne kad kažką ten nuveikti, bet man geriausia yra tas bukas žiūrėjimas į kelią važiuojant.
Comment
-
Jo, tik nervuoja periodiškai visokios telefonais pliurpiančios bobulkos, kurios patarinėja savo reikalus, ar pačios skambina kažkam, kad jau įsėdo. O kur dar visokie kosėjimai, arba jaunimas, tai kai jiems pastoviai eina tos SMS žinutės, tai ten dauguma turi nusistatę tokį durną garsą - tiktai "Tinnnnnkt", praeina kelios minutės ir vėl "tinnnnkt". Tokie tikrai užknisa, nežinai ant ko pataikysi, bet jei spėji laiku, tai viskas normaliai. Vilniuje daug sustojimų, šviesoforai, maršrutai ne tokie ilgi. O tarpmiestyje vis tiek ilgesni atstumai, didesnis greitis. Kažkuomet dar sakiau šioje temoje, kad būtina tarptautinio autobusų susisiekimo reisais sujungti Vilnių ir Teheraną. Aišku, utopijoje tai gal ir įmanoma, nes į tokius tolimesnius kampelius paprastai visi skrenda, bet man tas kratymasis žemės transportu į tokias tolimas vietas būtų pasaka. Aišku, į užsienį aš nekeliausiu, nes nemokų kalbų, neturiu socialinių įgūdžių. O Lietuvoje - savas kraštas, ta pati kalba, nereikia jokių vizų, į tave nežiūri kaip į pinigingą užsienietį (tik iš ko galbūt atpažindavo kad ne vietinis - akcentas).
Comment
-
Kažkaip atrodo, kad tokių didelių miestų stotyse pasimesiu ir nebežinosiu, kur pirkti bilietą atgal. Jei kalbame apie vykimą į užsienį sausuma, tai domina tik itin egzotiški kraštai, kur nusigauti sunku - reikia vizų, arba atvykimas kelių transportu sudėtingas. Pvz. kur šalia mano namų atvyksta vilkikai, tai yra viena įmonė, kur prekiauja kieto kuro katilais, kuriuos eksportuoja į Kirgiziją. Tai kartą prie mano namų atvyko fūra su KG numeriais, kas rodo, kad krovinys ir nueis iki tenai, o ne nusės pakeliui (kaip ten su vėgelių Vilpra). Tai visai būtų smagu pasivažinėti tokia ilgiau nei savaitės trukmės kelione, bet ten reikės paso (šiuo metu turiu tik ID kortelę), dar neaišku, ar nebus taip, kad tam tikrų šalių mutinę gali kirsti tik jo vairuotojas, o aš, kaip turistas-pakeleivis tokios galimybės neturiu ir mane išsodins lauk, o kur dar problemos su nusiprausimu?
Lietuvoje geriausia, kai tada iš Mažeikių nuvykau į Klaipėdą reisu per Skuodą, Šventąją, o iš Klaipėdos į Vilnių vykau su persėdimu Panevėžyje, tai kai kažkur Žemaitijos platybėse pastebėjau ženklą, kad Plungė 25 Telšiai 54 Šiauliai 119, supranti, kad ne tokia jau ir maža šalis esame.
Comment
-
Jo, kas mėnesį, bet irgi tenka taupyti, nes mamos sąskaitoje kartais irgi lieka mažiau ne euras, viską atidavus nuomai. Buvo ji sumąsčiusi kraustyti į Co-living tipo butą Vilniaus pakraštyje, tai tą vakarą tai atrodė taip realu, kad planavau vykti į lanką prie Kunigiškių atodangos ir ten susideginti, nes taip nesinori kraustytis iš dabartinės vietos... Čia irgi nėra gerai, bet bijau, kad ten nebūtų dar blogiau. Sako, tuose ženklią dalį sudaro užsieniečiai, Erasmus+ studentai, o jie gi tokie triukšmingi, ryškūs, garsūs. Eina jie velniop, triukšmadariai.
Comment
-
Ne, atskiri kambariai ir tualetai, bet skalbimo mašinos bendros, sako, kartais reik palaukti, kol tau ateis eilė.
Palaukite, tik dabar baigiu pereiti į pilnų pajėgumų kliedėjimo režimą. Sakykite, paspauskite šią šio kelio nuorodą ir pagal jo lokaciją pasakykite, kodėl kai tą dieną pro čia važiavau autobusu, kuris mane iš Mančiušėnų pradėjo tremti atgal link civilizacijos - Širvintų autobusų stoties, kodėl šioje kelio atkarpoje man kilo tokios mintys, nuotrupos, asociacijos kaip "Uch, uch, uch", "DeBilų Vadas", "lyk stogais ir žiūrėk žemyn", ar "Kas čia ką rezga"?
https://www.google.com/maps/@55.0661...8192?entry=ttu
Comment
-
Ne. Todėl, kad šiuo keliu eina greičiausias kelias iš Vilniaus į mano močiutės tėviškę - Sližių kaimą, kur iki 2014 m. vasarodavau. Tai kai autobusu važiavau link Širvintų, priešinga kryptimi bet kurią akimirką nuo Vilniaus link Sližių galėjo praskrieti kas nors iš to kaimo gyventojų, kurie turi reikalų Vilniuje - tai galėjo būti ir mano močiutės brolis, kurio automobilio Opel Vectra valstybinių numerių raidės yra DBV. Uch, uch, uch - tai dideliu greičiu lekiančio automobilio variklio skleidžiamas garsas, ir dar prisidedantis oro gūsis, kai stovi vietoje/eini priešinga kryptimi ir aš pagalvojau, kas būtų, jei išlipčiau ir kaip tik pro mane praskrietų tas brolis vežantis mano močiutę į kaimą. "Lyk stogais ir žiūrėk žemyn" - taip man pasigirdo atlikėjos Jurgos dainos "Nebijok" https://www.youtube.com/watch?v=VynheEdHe0w žodžiai. Ši daina man yra to brolio gyvenimo himnas. "Kas čia ką rezga" - to jo Opelio ratlankiai - į juos pasižiūrėjus man užsiduodavo būtent toks klausimas, nes tie jo ratlankiai tokie tarsi šmaikščiai klastingai žiūri į tave.
Comment
Comment