Diskusijos apie prekybos tinklus Lietuvoje

[Mi Co]

Kaip suprantu, Lietuvą ištiko kalafiorų krizė?

Na, labiau kalafiorų marketingas su ištęstiniu Lidl atidarymu

[Silber418]

Na, labiau kalafiorų marketingas su ištęstiniu Lidl atidarymu

Dabar kalafiorų, vėliau - salotų, citrinų. Lidl sukels kainų revoliuciją ir užsitikrins lyderio poziciją rinkoje.

[senasnamas]

Panašu, kad kalafioras tampa nauju vertės matavimo vienetu .

Lietuvos gyventojo minimali alga verta 100 kalafiorų, Didžiosios Britanijos – 1000
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...000-592-619207

Palyginimui – pats brangiausias Anglijos tinklas „Waitrose“. Parduotuvėje kalafioro iš Ispanijos kaina – 1 svariukas. O LT – 3,49 euro.

[Gator]

Buvau Maximoj. Kalafioras €2.89.

Vienetas ar kg?

Įdomu, kad kai kuriuos vaisus ar daržoves vienetais pardavinėja, o pvz. ananasai visą laiką būdavo vienetais, o prieš kokius metus visur pasikeitė į kilogarmus. Įdomu kodėl

[Gator]

Man irgi teko girdėti kad Prisma traukiasi

Verslo žinių interviu:

Ponas Vehvilanenas ramiai vertina faktą, kad „Prisma“ kol kas neuždirba pelno, o, kalbėdamas apie naujoko „Lidl“ įsiliejimą į Lietuvos rinką, teigia, kad modelis, pagal kurį žemų kainų tinklas „Lidl“ žengia į naujas rinkas, mažmenininkams žinomas, tad visi turėtų pasiruošti smūginiam žemų kainų prekių pliūpsniui – „Lidl“ visur pirmiausia daro spaudimą bendram kainų lygiui, todėl visų laukia nelengvi metai.

Pradėkime nuo „Prismos“ finansinių rezultatų. Kol kas bendrovė neuždirba pelno. 2014 m. nuostolis siekė 9,4 mln. Eur. Kaip jūs vertinate šią situaciją?

Žinoma, nesame patenkinti kompanijos pelningumo rodikliais, nes jie neigiami. Žinau, kad finansinės ataskaitos yra viešos, taigi jūs matote skaičius. Į rinką žengėme 2008 m., taigi pirmoji „Prisma“ atidaryta per pačią recesiją. Tuo pačiu metu vyko derybos dėl dar kelių parduotuvių įrengimo. Sunkmetis skaudžiai smogė mažmeninės prekybos rinkos dalyviams visose šalyse. Estijoje, kur jau veikėme kelerius metus, mums buvo lengviau išgyventi. Lietuvoje situacija buvo priešinga, nes buvome ką tik investavę milžiniškas sumas. Našta buvo didelė. Reikėtų įvertinti ir tai, kad mūsų parduotuvės erdvesnės nei konkurentų, įrengtos pagal suomišką koncepciją, kuri sako, kad parduotuvė turi būti erdvi, joje turėtų būti didelis ne maisto prekių pasirinkimas. Situaciją dar apsunkino e. prekyba, atėmusi dalį ne maisto prekių pardavimų. Tačiau mes suvaldėme krizę ir dabar žinome, ką daryti, kad rezultatai būtų geresni. Verslas turi būti pelningas, kitaip nėra prasmės jo daryti. Vadinasi, turime didinti pardavimus, pritraukti daugiau pirkėjų, būti patraukli vieta apsipirkti. Asortimentas ir kainos turi atitikti klientų poreikius.

Ar šie metai bus pelningi?

Nežinau. Tikriausiai ne. Šiemet atlikome tam tikrų didelių pokyčių, kurie plika akimi nematomi, tačiau negaliu apie juos kalbėti, nes tai komercinė paslaptis. Kai kuriuos dalykus dabar darome kitaip, plėtojame projektus. Manau, kad sąlygos rinkoje ateityje nebus nė kiek lengvesnės ir dar laukia daug iššūkių.

Ar pardavimų apimtis Lietuvoje atitinka jūsų lūkesčius?

Ne. Turime parduoti daugiau. Pavyzdžiui, Viršuliškių skersgatvyje esanti parduotuvė atidaryta 2014 m., jau turime nuolatinių pirkėjų, tačiau pritraukti naujų sekasi sunkiai, nes aplinkinėse teritorijoje vyksta statybos, o transporto žiedas dar nesutvarkytas. Infrastruktūra neatitinka mūsų poreikių. Tikimės, kad kai biurų pastatai bus baigti statyti, turėsime daugiau pirkėjų.

Registrų centrui pateikta bendrovės finansinė ataskaita rodo, kad 2014 m. „Prisma LT“ gavo 36,7 mln. Eur pardavimo pajamų, o 2015 m. – 27,7 mln. Eur. Ar planuojate pajamų augimą 2016 m.?

Rezultatai priklausys nuo situacijos rinkoje, tačiau, žinoma, mes bandome padidinti savo rinkos dalį. Svarbu augti greičiau, nei auga rinka. Tačiau galiu patvirtinti tik jūsų turimus 2014 m. duomenis, o 2015 m. skaičius netikslus.

Kai „Prisma“ žengė į Lietuvos rinką, kalbėjo apie planus atidaryti 10 parduotuvių. Tačiau šiuo metu jūs turite tik 4. Ar atsisakote savo plėtros planų?

Neatsisakome planų, liekame prie tos pačios strategijos. Turbūt visiems aišku, kad mes neturėsime čia tik 4 parduotuvių. Įvertinus ekonominę situaciją ir Rusijos ekonomikos sąstingį, kurį mes jaučiame, apie naujas investicijas šiemet kalbėti būtų sudėtinga. Pavyzdžiui, Sankt Peterburge šiuo metu turime 17 parduotuvių, o mūsų tikslas turėti 30. Apie šiuos planus paskelbėme viešai. Tačiau taip pat pabrėžiame, kad dabar laukiame, telkiame dėmesį į sėkmingą esamų parduotuvių darbą. Estijoje turime 8 parduotuves, kurios ten yra nuo 2000 m., tačiau ir ten turime planų atidaryti daugiau parduotuvių. Gali būti, kad per artimiausius metus ten atidarysime naują parduotuvę. Panaši situacija yra Latvijoje. Jeigu matysime, kad parduotuvės dirba sėkmingai, atidarysime ten jų daugiau. Suomijoje mes užimame didelę prekybos maisto ir bakalėjos prekėmis rinkos dalį, ten esame panašiai tokio dydžio kaip čia mūsų konkurentė „Maxima“. Akivaizdu, kad Suomijoje jau neturime tiek erdvės augti, taigi turime užsitikrinti augimą iš kitų rinkų. Baltijos šalys ir Sankt Peterburgas yra tam tinkamos rinkos.

Tačiau kol 4 Lietuvoje veikiančios parduotuvės nepelningos, ar galima kalbėti apie naujų atidarymą?

Sėkmingas mažmeninės prekybos, ypač maisto prekių ir bakalėjos, verslas yra susijęs su parduotuvių skaičiumi. 4 parduotuvės yra per mažas skaičius, tačiau mes žinome, kad einame teisingu keliu. Žinome, kaip reikia dirbti šioje rinkoje. Pavyzdžiui, žemų kainų tinklas „Lidl“, prieš 10 metų įžengęs į Suomijos rinką, tuo metu turėjo labai siaurą asortimentą ir kelerius metus dirbo nuostolingai. Tačiau kai atidarė pakankamą skaičių parduotuvių visoje šalyje, veikla tapo pelninga. Kiekvienoje šalyje „Prismos“ parduotuves valdo skirtingos kompanijos, tačiau kai kurios funkcijos yra atliekamos visų bendrovių kartu, susideda sąnaudos, yra tam tikra sinergija, todėl vertinant bendrus rezultatus jie nėra prasti.

Kitose rinkose uždirbate pelno?

Sankt Peterburge atidarėme daug naujų parduotuvių, todėl veikla ten jau pelninga. Estijoje taip pat uždirbame pelno. Suomijoje nauja parduotuvė pradeda dirbti pelningai maždaug praėjus 3 metams, kai yra atidaroma.

Ar svarstote galimybę parduoti „Prismos“ parduotuves Lietuvoje?

Ne. Tokios galimybės nesvarstomos. Mūsų strategijoje numatyta siekti augimo, o jį pasiekti galime tik iš užsienio rinkų.

Ar kitas parduotuves atidarysite Vilniuje ir Kaune, kur jau turite parduotuvių, o gal žengsite į kitus miestus?

Gali būti visaip. Priklausys nuo to, kokia bus sklypų ir patalpų pasiūla. Tačiau neketiname investuoti šiemet ar kitąmet. Pernai Vilniuje derėjomės dėl vienos parduotuvės atidarymo, tačiau projektas kol kas nepasistūmėjo. Vertiname visus pasiūlymus, kuriuos gauname, ir jeigu jie atrodo tinkami, pradedame derybas. Tačiau ne visuomet pavyksta pasiekti susitarimą. Investuotojai kelia aukštus apyvartos reikalavimus, tačiau maisto ir bakalėjos prekių srityje gauti dideles pardavimo pajamas ir mokėti aukštas nuomos kainas yra sudėtinga. Kur kas geresnė yra mažų specializuotų parduotuvių padėtis. Maisto prekybos versle pelno maržos nėra pačios aukščiausios, čia svarbūs kiekiai, kitaip prarandamas konkurencingumas.

Ar šiuo metu dėl sąlygų ir nuomos kainų vyksta derybos su prekybos centro „Ozas“ administracija?

Ne. Šiuo metu nevyksta derybos. Turime pasirašę sutartį, kuri galios dar kelerius metus. Žinoma, kada nors turėtume pradėti kalbėti apie sutarties pratęsimą. Tiesa, mes nuolat palaikome ryšį su prekybos centro savininkais, nes vyksta parduotuvės atnaujinimo ir kitokie kasdieniai darbai. Bendradarbiavimą su „Ozu“ pavadinčiau sėkmingu.

Kaip manote, ar į rinką žengiantis žemų kainų tinklas „Lidl“ padarys didelę įtaką prekybos sektoriui? Ko turėtų tikėtis rinkos dalyviai?

Kadangi matėme, kaip jie žengė į rinką ir vykdė plėtrą kitose šalyse, jau atpažįstame tam tikrą modelį. Manau, kad vienu metu jie atidarys daug parduotuvių. Jau girdėjome gandų apie tai, kaip jos bus išdėstytos. Pavyzdžiui, kai atėjo į Suomijos rinką, jie turėjo labai siaurą asortimentą, koncentravosi tik į privačius prekės ženklus ir darė spaudimą kainų lygiui tam tikroje teritorijoje. Po kelerių metų jie pradėjo plėstis, papildė asortimentą kitų prekės ženklų produkcija. Šiuo metu Suomijoje „Lidl“ pereina į kitą lygmenį – žengia į prekybos centrų (angl. supermarket – VŽ) segmentą. Jie turi konditerijos skyrius, įvairių kitų produktų grupių, kurios anksčiau nebuvo būdingos „Lidl“ asortimentui. Panaši situacija ir Jungtinėje Karalystėje. Akivaizdu, kad Lietuvoje konkurencija bus tikrai didelė.

Tačiau „Prisma“ nėra žemų kainų prekybos tinklas. Ar manote, kad spaudimas vis tiek bus didelis?

Taip, mes nesame žemų kainų lyderis, didžiausią konkurenciją turėtų pajusti tie tinklai, kurie bando pritraukti mažiausios kainos ieškančius pirkėjus.

Ar lietuviams vis dar labai svarbi kaina? Gal galite apibūdinti Lietuvos pirkėjus?

Didžiausias skirtumas tarp Suomijos ir Lietuvos yra tas, kad Suomijoje parduotuvėse mes neparduodame alkoholinių gėrimų. Čia alkoholis sudaro reikšmingą mūsų asortimento dalį. Lietuvoje labai svarbus vaidmuo tenka ir akcijoms. Pirkėjai reaguoja į akcijas ir jų dairosi. Kaina vis dar turi didelę reikšmę Lietuvoje, nors neišskirčiau ir kitų šalių, – kaina svarbus dalykas. Tačiau produktų kokybė irgi tampa vis svarbesnė. Žmonės atkreipia dėmesį į ekologiškus produktus, prioritetas teikiamas vietos gamintojų produkcijai.

Ateidamas į rinką „Lidl“ aktyviai ieškojo darbuotojų. Ar daug jūsų darbuotojų susidomėjo šio naujo rinkos dalyvio darbo pasiūlymais?

Ir anksčiau, ir dabar darbuotojai keičiasi, rotacija išlieka nemaža. Tačiau nesiečiau to su „Lidl“. Stengiamės, kad atlyginimai išliktų panašaus lygio, koks yra bendras rinkoje. Mokame ne mažiau nei mūsų konkurentai. Atlyginimas priklauso nuo daugelio dalykų. Pavyzdžiui, Suomijoje įprasta, kad žmonės, dirbantys parduotuvėje, atliktų įvairius darbus – dirbtų kasoje, salėje, prižiūrėtų šviežius vaisius. Lietuvos prekybos centruose kiekvienam darbui įprasta samdyti kitą žmogų. Manau, kad „Lidl“ pakeis situaciją, nes ir dabar jie dairosi tokių žmonių, kurie gali atlikti kelis darbus.

„Lidl“ paskelbė, kokio dydžio atlyginimus mokės savo darbuotojams. Gal galite atskleisti, kokio dydžio atlyginimai yra „Prismoje“?

Neatskleidžiame šių skaičių. Finansinėse ataskaitose nurodome tik bendrą atlyginimams tenkančią sumą. Tačiau galiu pasakyti, kad „Lidl“ – tai įprasta žemų kainų tinklui – nemokės aukštesnio atlyginimo nei vidutinis rinkos atlyginimas.

Pakalbėkime apie „Prismos“ asortimentą. Ar planuojate kokių nors pokyčių, susijusių su asortimentu?

Lietuvoje esančiose parduotuvėse asortimentą sudaro apie 65.000 prekių. Svarstome apie tam tikrą profiliavimą, kuris turėtų padėti patenkinti klientų poreikius. Pavyzdžiui, Suomijoje turime skirtingų kategorijų „Prismas“.

Papasakokite apie specialių pasiūlymų kategoriją jūsų tinkle.

Manau, pastaruoju metu visiems mažmeninės prekybos sektoriaus dalyviams Lietuvoje svarbu turėti specialių pasiūlymų savo klientams. Pavyzdžiui, Suomijoje, kur dominuoja ilgalaikė žemų kainų strategija, o ne kasdieniai nuolaidų pasiūlymai, prekybos tinklai daugiau investuoja bandydami užtikrinti nuolatinį žemą kainų lygį, mažiau dėmesio skirdami akcijoms. Lietuvoje ir Latvijoje situacija kitokia: klientai dairosi nuolaidų. Bandome atrinkti prekes specialių pasiūlymų kategorijai, kurios geriausiai atitiktų mūsų tikslinės pirkėjų grupės – šeimos – poreikius.

Ar pirkėjai palankiai vertina suomiškų produktų „Rainbow“ kategorijos prekes?

Skaičiuojant vien maisto ir bakalėjos prekes, suomišką asortimentą kartu su „Prismos“ privačių prekės ženklų prekėmis šiuo metu sudaro 2.000 prekių. Ne maisto prekių kategorijoje suomiškų prekių pasirinkimas irgi pakankamas, tačiau didelė dalis ne maisto prekių gaminamos Azijoje. „Rainbow“ ir X-TRA – stiprūs mūsų privatūs prekės ženklai. „Rainbow“ lygiuojasi į aukščiausio lygio produktus tam tikrose kategorijoje. O su X-TRA ženklo produktais konkuruojame žemų kainų kategorijoje. Šiuo metu privačių prekės ženklų pardavimai Lietuvoje siekia 10%, tačiau Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijos rinkoje jie sudaro apie 20% ir daugiau. To mes siekiame. Suomijoje jau beveik pasiekėme 20%.

Kokią dalį „Prismos“ privačių ženklų produkcijos jums tiekia Lietuvos gamintojai?

Dirbame su lietuviais, bet taip pat ir su latviais, estais, lenkais, švedais, danais, norvegais, olandais, belgais. Beveik visos šalys Europoje pasižymi tam tikrais gerais privačių ženklų produkcijos gamybos įgūdžiais. Taip pat turime tik Suomijoje pagamintų privačių prekės ženklų. Lietuvos tiekėjai mums tiekia daug greitai gendančių produktų: daržoves, konditerijos gaminius, duoną, šviežią mėsą. Sauso maisto ir ne maisto kategorijoje stiprias pozicijas užima tarptautiniai žaidėjai. Lietuviškos prekės Vilniaus ir Kauno parduotuvėse sudaro 45% viso asortimento.

Kurie suomiški produktai populiariausi Lietuvoje?

Mums gerai sekasi šaldytų produktų kategorijoje. Matome, kad pirkėjai pamėgo kai kurias kavos ir arbatos rūšis, suomiškus sausainius.

Ar manote, kad kainų požiūriu jūsų privatūs ženklai konkurencingi?

Norint palyginti rinkoje esančius tos pačios kategorijos produktus reikia juos ragauti, išbandyti. Mes taip ir darome. Įsitikiname, kad kai ką darome teisingai, bet kartu išsiaiškiname, ką reikia keisti.

[John]

Panašu, kad kalafioras tampa nauju vertės matavimo vienetu .

Lietuvos gyventojo minimali alga verta 100 kalafiorų, Didžiosios Britanijos – 1000
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...000-592-619207

O kiek kalafiorų už minimalią algą gali nusipirkti, tarkim, šveicarai?

[Lettered]

O kiek kalafiorų už minimalią algą gali nusipirkti, tarkim, šveicarai?

Netoli 2000.

[Tomas]

Šiemet atlikome tam tikrų didelių pokyčių, kurie plika akimi nematomi, tačiau negaliu apie juos kalbėti, nes tai komercinė paslaptis.

Na tai kad sumažintas parduotuvių plotas ir prigesintas apšvietimas tikrai matosi plika akimi

[dsanto]

Verslo žinių interviu:

Gerai, kad lieka Lietuvoje Jau buvau išsigandęs...

[senasnamas]

Prekybininkų uždarbiai iš maisto prekių: pardavėjų apetitas kartais toks, kad antkainis – 52 proc.

Panašiai prekybininkai elgiasi ir pardavinėdami kopūstus – kai augintojai juos parduoda nepigiai, antkainis siekia 18 – 25 proc. kainos, tačiau mažėjant augintojų kainai, didėja antkainis ir pasiekia net 44 proc.

http://www.15min.lt/verslas/naujiena...iai-313-621637

Panašiai būtų ir sumažinus PVM maisto produktams - galutinė kaina nemažėtų, o prekybininkų gaunama dalis padidėtų. Tai kur ta konkurencija?

[John]

Netoli 2000.

O kokia įstatymo reglamentuota minimali alga toje šalyje?

[Sula]

Kai kurių pramoninių prekių antkainiai siekia šimtus procentų. Žiūrint, kaip vertinti. Nemažai daržovių, ko gero, tenka išmesti.

[andyour]

Panašiai būtų ir sumažinus PVM maisto produktams - galutinė kaina nemažėtų, o prekybininkų gaunama dalis padidėtų. Tai kur ta konkurencija?

Užtai prekybcentriuose pusė prekių nėra būtiniausios. Vien pusfrabrikačiai(įskaitant gaivius gėrimus) užima pusė prekybcentrio. Tai reiškia, kad iš gero gyvenimo tie antkainiai.

[andyour]

Kai kurių pramoninių prekių antkainiai siekia šimtus procentų. Žiūrint, kaip vertinti. Nemažai daržovių, ko gero, tenka išmesti.

Ta pramonė prekė gali ilgai gulėti lentynoje, o tai kainuoja vietą.

[Lettered]

O kokia įstatymo reglamentuota minimali alga toje šalyje?

Minimalią algą ten nustato ne įstatymas, o profsąjungos su darbdaviais kiekviename sektoriuje dėl to susitaria atskirai, nuo maždaug 3000 CHF.

[Lettered]

Kai kurių pramoninių prekių antkainiai siekia šimtus procentų. Žiūrint, kaip vertinti. Nemažai daržovių, ko gero, tenka išmesti.

Antkainį reiktų skaičiuoti nuo grynojo pelno, jeigu pajamos už parduotą kalafijorą yra 2 eur, o visos išlaidos, įskaitant mokesčius, žaliavą, transportavimą, atlyginimus yra 1 euras, reiškia antkainis 100%.

[andyour]

/\ prekybos tinklų pelno maržą geriausiu atveju siekia 5%. Tai jei išleidi prekybos centre 200eur per mėnesį, tai prekybos tinklas iš tavęs uždirba 10eur.

[Gator]

Antkainį reiktų skaičiuoti nuo grynojo pelno, jeigu pajamos už parduotą kalafijorą yra 2 eur, o visos išlaidos, įskaitant mokesčius, žaliavą, transportavimą, atlyginimus yra 1 euras, reiškia antkainis 100%.

Maišai maržą su antkainiu. Antkainis yra skirtumas tarp didmeninės ir mažmeninės kainos. Įskaitant išlaidas ir tt. yra marža.

[Lettered]

Maišai maržą su antkainiu. Antkainis yra skirtumas tarp didmeninės ir mažmeninės kainos. Įskaitant išlaidas ir tt. yra marža.

Taip, bet ar šiuo atveju svarbu, kiek procentų nuo apyvartos Maxima uždirba, ar kokius antkainius užsideda atskiriems produktams? Čia tas pats, jei kirpyklų paslaugų kainas vertintumėm pagal tai, kiek kainuoja šukos ar karštas vanduo plaukams išplauti.

[Sula]

Antkainį reiktų skaičiuoti nuo grynojo pelno, jeigu pajamos už parduotą kalafijorą yra 2 eur, o visos išlaidos, įskaitant mokesčius, žaliavą, transportavimą, atlyginimus yra 1 euras, reiškia antkainis 100%.

O jeigu nuostolis, tai antkainio nėra