ME. Juodkalnija / Crna Gora

[Romas]

Biogrado kalno nacionalinis parkas / Nacionalni park Biogradska gora

Žemėlapis įš www.mapy.cz

Prie ežero vietovės miškingos.
Aukštesni kalnai yra rytinėje nacionalinio parko pusėje

Pabandėme pakilti į viršų.




Medžiai įspūdingi kaip Belovežo girioje.


Palypėjus atstumas iki Bendovaco regyklos pailgėjo
Vėliau pagalvojome, kad buvo variantas iš čia eiti į Mojkovacą, iš kur būtų nesunku grįžti į Kolašiną




Prie Biogrado ežero apylinkės yra miškingos. +27° C karštyje buvo maloni vėsa, nors vaizdų matėsi mažiau




Lazovi regykla / Osmatracnica Lazovi (1295 m)






Osmatrcnica Lazovi, iš kurios bokšto net nesimato ežero, buvo nedidelis nusivylimas


Visur reklamuojama NP Biogradska gora apšvalgos aikštelė, yra Osmatracnica Bendovac (1770 m). Iki jos eiti reikėtų dar apie valandą

https://www.tripadvisor.co.za/ShowUs...icipality.html

Norėjome dar apeiti taku aplink Biogrado ežerą, tai nutarėme grįžti.

[Romas]

Biogrado kalno nacionalinis parkas / Nacionalni park Biogradska gora
Biogrado ežeras / Biogradsko Jezero


Aplink Biogrado ežerą yra 3,4 km ilgio pažintinis takas.


Tikrai verta buvo eiti apl;ink ežerą.
Toks nedidelis mišinys tarp kalnų ežero, šimtamečių lapuočių kaip Belovežo girios ir lietuviškų pažintinių takų (Varnikų ar Dūkštų)

[Romas]

Kelionės po Juodkalniją pirmos dalies "vinis" buvo Mrtvicos upės kanjonas

Jis yra nuo Medžiuriečjės kaimo (Međuriječje/ Међуријечје; kartais transkribuojama Medjuriječje ar Medurecje) prie kelio A2 Podgorica-Kolašin.
Kanjono pradžia yra apie 2-½ valandas kelio nuo Međuriječje kaime esančios Mrtvicos ir Moračos santakos.

Žemėlapis iš www.mapy.cz

Reikia persikelti per Moračos ir Mrtvicos upes ir paskui eiti dešiniuoju Mrtvicos krantu.
Međuriječje kaime galima už kelis eurus palikti mašiną
Teoriškai galima su mašina privažiuoti iki pat tiltelio į kairįjį Mrtvicos krantą. Keliuko pradžia yra prie kelio A2 Podgorica-Kolašin tilto apie 2 km nuo Međuriječje (most Pjenavac).





Ten labai norėjosi patekti, bet informacijos vienoje vietoje nebuvo.

Gūglinti bandžiau visomis įmanomims kalbomis: Crng. Kanjon rijeke Mrtvice,Srb. Кањон ријеке Мтвице, Eng.Mrtvica Canyon, Rus. Каньон реки Мртвица, Pol. Kanion rzeki Mrtvica.
Pora naudingų nuorodų:
EN:
Mrtvica Canyon – A Unique Hiking Adventure https://meanderbug.com/mrtvica-canyo...ing-adventure/
Our Guide to Hiking Mrtvica Canyon | Montenegro https://www.thesandyfeet.com/guide-h...rtvica-canyon/
RU:
Путешествие вглубь страны – Каньон реки Мртвица http://openmonte.com/community_item/relax/1013.html
Каньон реки Мртвица в Черногории https://waytomonte.com/p-3281-canyon-river-mrtvica

Nepavyko nueiti iki Mrtvicos spindulių (Mrtvičke grede).


Išvykos variantai bazės Kolašine:
Kolašino infocentre nenorėjo rodyti Mrtvicos žemėlapių ar ką nors aiškinti (atseit pavojinga), tik siūlė kelionę su gidu už 100 EUR.
Taksi 20-25 EUR už 30 km. Autobusas po 2 EUR (ryte važiuoja dažniau nei kas valandą).
Pasirinkome autobusą. Atgal autobuso nebuvo. Įjungėme Rumunijoje išlavintus autostopo įgūdžius. Greit susistabdėm tokį kosovietį, kuris nemokėjo jokių kitų kalbų, tik albanų. Albaniškai aš moku tik du žodžius. Paskui vis dėlto išvertus kokį anglišką žodį serbiškai jis viską suprato. Įdomi patirtis.

[Romas]

Kadangi įvairiuose šaltiniuose nėra aiškių instrukcijų kai priti, tai įkeliu Međuriječje žemėlapį

Niekas tiesai aprašymuose neparašo kuriuo krantu eiti. Tik nusikrovus Juodkalnijos žemėlapį www.maps.me dešinime Mrtvicos krante buvo pažymėtas aprašymuose minėto vietinio gyventojo Vesko kempingas (camp Vesko). Tada jau pasidarė aiškiau kur eiti.


Žemėlapio pagrindas iš www.mapy.cz

Jau prie plento M2 Podgorica-Kolašin yra nuorodos į Mrtvicos kanjoną


Reikai nusiteikti eiti iki kanjono ir grįžti tuo pačiu keliu.
Tikėtis eiki iki Velje Duboko kaimo 6 valandas ir grįžti tranportu nėra šansų. Keliukas pravažiuojans tik džipais ar keturračiais:
Velje Duboko - Medjurecje hyper https://www.youtube.com/watch?v=kwPJDontoAM

Pirmiausia reikia susirasti nuo plento M2 kelią žemyn link pačio Međuriječje kaimo


Tiltas per Moračą




Morača. Ši upė teka per sostinę Podgoricą iki Skadaro ežero


Čia reikai sukti kairėn iš pagrindinio kelio


Vietomis matosi trasos pažymėjimas truadonais taškai


Toks improvizuotas kempingas ar parkingas


Pėsčiųjų tiltas per Mrtvicą


Mrtvicos ir Moračos santaka


Mrtvica

[Romas]

Međuriječje - kanjon Mrtvica
Foto 2018.09
Nuo tilto per Mrtvicą reikia šiek tiek palypėti


Keliukas atrodo visikai normaliai, galima važiuoti ir su parasta mašina




Yugo - jugoslaviškas žiguliuko, škodos 105 /120 ar "Polski fiat'o" analogas
Čia turbūt ir yra tas keliautojų aprašytas Vesko kempingas


Šalia kažkokios rodyklės į kalną. Einame tiesiu keliu




Netrukus asfaltas baigiasi








Iki šio vienkiemo atvažiuoti galima ir be džipo






Kitoje Mrtvicos pusėje vis dar stovi namai. Gal buvo galima eiti ir ana puse, bet turbūt per kiemus






Apačioje jau matosi tiltas

[Romas]

Međuriječje - kanjon Mrtvica

Čia reikia sukti


Posūkio žymė vos matoma


Posūkio nepraleidome, nes telefone buvo ir čekiškas mapy.cz ir juodkalnietiškas maps.me žemėlapiai

Žemėlapis iš www.mapy.cz







Tiltas per Mrtvicą










Čekiškas mapy.cz žemėlapis telefone

[Romas]

Takas Mrtvicos kairioju krantu.
Per +30°C karštį tai nebuvo labai malonus ėjimas








Šios gėlytės - turbūt ciklamenai


Mrtvicos kriokliai

[Romas]

Kelios vertikalios nuotraukos
Mrtvica




Juodkalnietiškas www.maps.me


Čekiškas www.mapy.cz


Pagaliau atėjome iki Mrtvicos kanjono galerijos

[Romas]

Mrtvicos upės kanjonas / Kanjon rijeke Mrtvice / Кањон реке Мртвице
Foto 2018.09
Taką ir galeriją iškalė Jugoslavijos partizanai II pasaulinio karo metais














Žvilgsnis atgal

[Romas]

Mrtvicos upės kanjonas / Kanjon rijeke Mrtvice / Кањон реке Мртвице








Žvilgsnis atgal


Dabar tie skardžiai atrodo gana pavojingi. Ten nieko sudėtingo ir baisaus nėra, bent tokiu saulėtu oru






Nuėjome iki šios vietos

[Romas]

Mrtvicos upės kanjonas / Kanjon rijeke Mrtvice / Кањон реке Мртвице
Vertikalios kajnono nuotraukos
















Apytikrė vieta telefono www.mapy.cz žemėlapyje
Mes po medinio tilto į kitą krantą nėjome, bet GPS'as kažką rodo klaidingai


Žvilgsnis atgal

[Romas]

Mrtvicos upės kanjonas / Kanjon rijeke Mrtvice / Кањон реке Мртвице
Grįžtame










Kanjono įdomiausios vietos pabaiga


Atgal kelias paprastai būna trumpesnis

[Romas]

Mrtvicos kriokliai.
Įdomu, kaip ten viskas atrodo pavasarį ar po lietaus




Kanjone saulė greit pasislėpė




Apačioje jau matosi tiltas






Medinis tiltas




Maudymasis šaltame Mrtvicos vandenyje - kažkas nerealaus

[Romas]

Tas pats kelias nuo Mrtvicos kanjono iki Međuriječje








Vesko jugo toje pačioje vietoje


Tolumoje matosi tiltas per Moračą


Nuisleidimas link tilto per Mrtvicą


Tiltas per Mrtvicą


Mrtvicos ir Moračos santaka. Tolumoje matosi kelio M2 tiltas




Tiltas per Moračą


Međuriječje
Kelio M2 tiltas


M2 Podgorica-Kolašin

[Giedra70]

Labai įdomus ir vaizdingas reportažas. Su malonumu perskaičiau sekmadienio rytą.

[Romas]

Kelionės viduryje buvo vertimasis iš Juodkalnijos kalnų į pajūrį.

Tarp Kolašino ir Baro kasdien važiuoja trys serbiškų traukinių poros bei dvi vietinių traukinių poros Bijelo Polje - Podgorica - Bar.

Belgrado-Baro geležinkelio schema iš Vikipedijos

https://de.wikipedia.org/wiki/Bahnst...ad%E2%80%93Bar

Kolašino stotis.
Traukinys Belgradas - Baras (Beograd - Bar)


Traukinys pustuštis. Jis daugiau važiuoja tuneliais nei atvira vieta.
Trebešicos tunelis (5122 m ilgio). Geležinkelis persiverčia iš Taros-Drinos-Savos-Dunojaus baseino į Moračos baseino slėnius. .






Daugiau nuotraukų ir informacijos - temoje Geležinkeliai Balkanuose

[Romas]

Traukiniu iš Kolašino į Sutomorę


Fantastiški vaizdai pro apmusijusį langą.
Važiavimo tunelaiis daugiau nei estakadopmis


Susiradome savo vagono gale langą




Lutovo (Лутово) stotis yra tarp dviejų tunelių












Apačioje - Moračos upės slėnis, ir kelias M-2 kuriuo jau važiavome į Kolašiną


Bratonožići / Братоножићи stotis


Daugiau nuotraukų - temoje [SI, HR, BA, RS, ME, AL, MK, BG, GR, TR] Geležinkeliai Balkanuose

[Romas]

Ruožas Bratonožići - Bioče / Братоножићи - Биоче.

Žemėlapis iš www.mapy.cz

Čia yra tiltas per Mala Rijeka upę / Most iznad Male rijeke / Мост изнад Мале Ријеке.

Upės pavadinimas reiškia mažą upę. Tiltas pastatytas 1969-1973 m, tiesiant Belgrado-Baro geležinkelį.
Tilto ilgis 498,8 m, aukštis 200 metrų (kaip 5 Lyduvėnų tiltai). Iki 2001 metų tai buvo aukščiausias pasaulio geležinkelio tiltas
https://en.wikipedia.org/wiki/Mala_Rijeka_Viaduct

Už Bratonožići / Братоножићи geležinkelis pastebimai važiuoja žemyn.












Vis dėlto įdomu, kokiu būdu jugoslavai tuomet aukščiausią pasaulio tiltą įspraudė tarp dviejų tunelių


Bioče / Биоче


Statoma autostrada Baras - Boljare - (Belgradas)








Podgoricos priemiesčiai




Podgorica / Подгорица


Traukinys Podgoricoje stovėjo kelias minutes. Nuvažažiavome į savo Sutomorę prie jūros.

Daugiau nuotraukų - temoje [SI, HR, BA, RS, ME, AL, MK, BG, GR, TR] Geležinkeliai Balkanuose

Podgoricoje lankėmės paskutinę kelionės dieną.
Toliau bus nuotraukos iš Podgoricos. Tai nebuvo įdomiausias kelionės taškas, gal pats neįdomiausias.

[Romas]

Podgorica / Подгорица

Lankymasis sostinėje Podgoricoje esant +30°C buvo kelionės planavimo nesusipratimas.
Po rytinio lankymosi Skadaro nacionaliniame parke turėjome beveik pusdienį iki lėktuvo. Dabar aišku, kad esant kompaktiškiems Juodkalnijos atstumams buvo galima ramiai traukiniu grįžti į Barą prie Adrijos jūros ar nuvažiuoti į kokį žavų miestelį nei trintis įkaitusiose Podgoricos gatvėse.

Kažką radau lietuviškame internete apie Podgoricą.

15min.lt 2012.11.11
Juodkalnijos sostinė Podgorica – miestas, kuriame apsilankę negalėsite skųstis, kaip blogai Lietuvoje

Šis miestas turistų giduose dažnai vadinamas viena mažiausiai lankytojų atrastų sostinių Europoje. Ir iš karto yra nurodoma priežastis – užklydusiems keliautojams ji neturi ką pasiūlyti. Nemaža dalis turistų nesibodi net atvirai pareikšti, kad tai – viena iš bjauriausių sostinių žemyne. Kalbame apie jauniausios Europos valstybės (neskaitant ginčytino Kosovo) Juodkalnijos sostinę ir didžiausią miestą Podgoricą.

Pakeleiviui, turinčiam vos kelias laisvas valandas Podgoricoje, jų visiškai užtektų, norint išvysti pagrindinius tris miesto simbolius. Pirmasis – vienas iš kelių atsitiktinai per karą nesugriautų turkiškojo periodo statinių – laikrodžio bokštas (sahat kula). (...) Antras, jau modernus, miesto simbolis – Tūkstantmečio tiltas (Most Milenijum). Nutiestas 2005 m. per miestą dalijančią Moračos upę, jis greitai pradėjo rodytis leidiniuose greta straipsnių ne tik apie Podgoricą, bet ir apie Juodkalniją. Perėjus tiltą, per 10–15 minučių galima pasiekti trečią miesto simbolį – Kristaus prisikėlimo ortodoksų soborą (Hram Hristovog Vaskrsenja). (...)

Turistų gidas „Lonely Planet“ , sudaręs labiausiai aplankyti vertų šalių dešimtuką 2013 m., Juodkalnijai skyrė garbingą antrą vietą. Rekomenduojamų aplankyti vietų sąraše galima išvysti į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Kotoro miestą prie Adrijos jūros, laukinius paplūdimius, Dormitoro nacionalinį parką šiaurinėje šalies dalyje, kitas vietoves. Vis dėlto ten nė žodeliu neužsimenama apie Podgoricą. (...)

Tai tikriausiai nebus pats įspūdingiausias aplankytas miestas, tačiau po vizito čia bent jau nebegalėsite skųstis, kaip viskas blogai Lietuvoje.

15min.lt 2018.09.10
https://www.15min.lt/pasaulis-kisene...oje-639-277592

15min.lt 2018.09.10
Lietuvos mūšis – pašiūrę primenančiame stadione

Rungtynių išvakarėse pasivaikščiojus po stadiono teritoriją peršasi išvada, kad 1945-aisiais iškilęs statinys visiškai neišsiskiria pilkos Podgoricos panoramoje. Juodkalnijos sostinė kupina vienodai nuobodžių betoninių daugiabučių su skalbiniais dekoruotais balkonais. Panašus vaizdas žvelgiant ir į „Pod Goricom“ – senoviškas masyvus fasadas su keletu kavinių papėdėje, griežtų formų aukštos aprūdijusios tvoros, šiukšlių konteineriai, faneros atraižomis užkalti langai, be talento dažais išpeckiotos sienos, nutrupėję betono luitai. (...)
Tarp Rytų ir Vakarų šalis blaškosi iki šiol. Viena pusė iki šiol balkonuose kabina Jugoslavijos spalvų vėliavas ir tikina, kad skyrybos su Serbija buvo reikalingos ne žmonėms, bet politikams. Kita baksnoja kad ir į tokį neįprastą faktą, jos šalies pagrindinė valiuta Euras, nors ji niekada nebuvo euro zonos narė.

https://www.15min.lt/sportas/naujien...rai-24-1027284

Palikome daiktus autobusų stoties informacijoje.
Kelias valandas pasivaikščiojome po centrą ir vadinamąjį senamiestį Stara Varoš.

Žemėlapis iš www.mapy.cz

To pasivaikščiojimo užteko, kad tame mieste nesinorėtų lankytis bent artimiausius 5-10 metų be būtino reikalo.

Šis miestas apie 400 metų priklausė turkiškai Osmanų imperijai. Miestas 1878 metais atiteko Juodaklnijos kunigaikštystei, kurią tarptautiniu mastu pripažino Berlyno kongresas. Juodkalnijos sostinė buvo Cetinje, bet didžiausiu miestu ir komerciniu centru tapo Podgorica - jeije buvo. Tarpukariu gyveno apie 13.000 žmonių. Jugoslavijos karalystės laikais Zetos banovinos centras buvo senoji sostinė Cetinje (tuomet buvo 9 banovinos), bet dalis administracinių funkvijų buvo Podgoricoje.
Per II pasaulinį karą miestas visiškai sugriautas. 1946 - 1992 m. miestas maršalo Tito garbei vadinosi Titogradu (o oro uostas iki šiol turi kodą TGD). Jugoslavijos laikais vyko industrializacija, pietiniame miesto pakraštyje pastatyta stambi aliuminio gamykla. Gyventojų skaičius nuo 1948 iki 1991 metų išaugo nuo 14 iki 117 tūkst. gyventojų. Visur pristatyta brutalistinio stiliaus tipinių daugiaaukščių kvartalų, pakraščiuose yra nemažai individualių namų.

Demografiniais terminais kažkuo panašu į Šiaulius.
Su centru situacija tokia, kad. pvz., Šiaulių Pietiniame rajone kas nors paskelbtų "sostinę" . Ir tai būtų miesto centras. Šiaulių Pietinis atrodytų kur kas gražiau.
Nebuvusiems Šiauliuose pavyzdys iš Vilniaus "Krasnūchos" (Savanorių pr. prie Kauno "Maximos"). kur vyrauja 1961 m. laidos chruščiobos ir 1977 m. statyti devynaukščiai su visuomeninės paskirties pirmais aukštais. Sunku tokioje vietoje įsivaizduoti sostinės centrą...

Juodkalnija 1991- 2003 metais buvo sumažėjusios Jugoslavijos sudėtyje (2003-2006 m- Serbijos -Juodkalnijos federacijoje); jos ūkis irgi patyrė tarptautines sankcijas. Juodkalnijai 2006 metai paskelbus nepriklausomybę, sostinėje Podgoricoje gyventojų skaičius iki 2011 metų viršijo 150 tūkst. gyventojų. Kaip ir priklauso sostinei, čia atsirado reprezentatyvių pastatų. Bet bendras vaizdas taip greit nesikeičia.

Miesto centro nuotrauka iš Vikipedijos

https://sr.wikipedia.org/wiki/%D0%9F...B8%D1%86%D0%B0

Šiaip Podgoricos centro įspūdį geriau nusako šios nuotraukos:


Ovo je moja kuća - "Tai mano namai"


Bet kiekviena patirtis yra patirtis - net ir apsilankius tokiame neįspūdingame mieste kaip Podgorica.

[Romas]

Podgorica / Подгорица
Foto 2018.09






Podgoricos Hiltonas










Stara Varoš - turkų laikų senamiestis


Šioje vietoje pabandėme papietauti. Čia prisiminėme, koks buvo aptarnavimas sovietiniais laikais. Visi padavėjai solidaus amžiaus, juodomis kelnėmis ir baltais marškiniais. Kažkuo priminė 1984 metų mūsų rūbininkus bei oficiantus - jie per kilometrą atpažįsta, kuris klientas svarbus, o kuris nelabai. Jie vos ne puslavalandį aptarnavo tik nuolatinius klientus. Teko kilti ir eiti toliau. Vienu žodžiu, Podgoricoje ne tik pastatai užsilikę iš socializmo eros.