Vilniaus plėtra

[spekas]

Kažkoks akmens amžius kai nesugebama pateikti linko į detalų žemėlapį. Pateikiamas kažkoks nuo statybininko teptuko nutiškęs kliaksas.

Man buvo atvejis su Vilniaus CŠT. Jų tinklapyje chc lt buvo pateikta labai įdomi viso Vilniaus šildymo vamzdynų būklės žemėlapio foto, kurioje matėsi blogos būklės ir jau rekonstruoto tinklo atkarpos. Paprašiau duoti nuorodą į žemėlapį. Kelis kartus atsirašinėjo, kad čia vos ne valstybės paslaptis kol išsiaiškinau, kad ta žemėlapio fotkė buvo berods paimta iš statybininkams skirto žemėlapio (jis buvo berods viešas) ir kai juos prigavau man meluojant tai jie visą straipsnį pašalino : D.

[urbanis]

Gal kas visą sąrašą turite projektų iš šito straipsnio?

Teismų pastatas Rinktinės g.
Kongresų centras vietoje sporto rūmų
"Hilton" viešbutis šalia Energetikos muziejaus.

[spekas]

Šiuo metu vyksta ateities komiteto posėdis apie Vilniaus planavimo strategiją, pagaliau kažkas konkretesnio apie urbanistinę politiką post-Pakalnio eroje: https://www.youtube.com/watch?v=0Bv7TDMxiqU

Permečiau gan greitai. Gan apgailėtina. Vietomis net sunku klausyti dėl diletantizmo kiekio, tas dešinėje viršuje su akinukais rankomis diriguojantis tai išvis užsiima kažkokiu politikavimu, žodžių salotomis ir diletantizmu, kad net negalėjau klausyti. Greiti pastebėjimai:


1. Apie kokią strategiją galime kalbėti kai net jų pačių pristatyme skiltyje ,,Vaikštomumas ir žalias miestas'' iš 5 punktų tik 2 yra skirti pėstiesiems ir tos dvi skiltys net ne pirmose vietose...:



2. Strateginėse kryptyse net nekalbama apie pėsčiųjų infrą (kuri apgeilėtinos būklės), apie pagrindinių eismo arterijų užbaigimą (kurių reikia tam pačiam VT tinklui), užtai svaigstama apie įtraukumus ir klimato apokalipses...:



3. Ir susisiekime svaigstama. Pradėjęs skaityti apsidžiaugiau, kad pirmoje vietoje VT tinklas... ir iškart nusivyliau baigęs skaityti, kad jie kalba ne apie tinklą o apie naujos transporto priemonės įvedimą... matai jei kuro rūšį pakeisi tai išspręs susisiekimo problemas... Rupūs miltai. Gerai, bent jau paskutinėje vietoje paminėjo senamiesčio išautomobilizavimą, apie kurį labai atsargiai užsimena ir tai dar po to kai atėję į valdžią panaikino kilpinį eismą... Į šaltą Vilnios vandenį juos kad atsikvošėtų:



4. Bent jau trumpai užsiminė apie pagrindinio eismo tinklo užbaigimo poreikį. Pliusas:



5. čia toks mane sudominęs momentas - mini dalies magistralinių gatvių pervedimą LAKD. Esu už jei tik tai padės greičiau jį užbaigti, rekonstruoti ir tt. viadukai ir panašiai:

[Kecal]

Tai nauja VT rūšis – labai gerai. Svarbiausia, kad tai nebūtų elektrobusas, o kažkas rimtesnio (pvz., tramvajus).

[spekas]

Tai nauja VT rūšis – labai gerai. Svarbiausia, kad tai nebūtų elektrobusas, o kažkas rimtesnio (pvz., tramvajus).

Tai čia būtų gerai. Manau apie tramvajų neverta svajoti bent kol kas, bet bent jau galėtų užbaigti pagrindinių gatvių tinklą, kad tuomet viso miesto mastu būtų galima optimizuoti maršrutus, perkelinėti stoteles viena šalia kitos ties sankryžomis, nutiesti vientisą A juostų tinklą ir panašiai.

[Kecal]

Tai čia būtų gerai. Manau apie tramvajų neverta svajoti bent kol kas, bet bent jau galėtų užbaigti pagrindinių gatvių tinklą, kad tuomet viso miesto mastu būtų galima optimizuoti maršrutus, perkelinėti stoteles viena šalia kitos ties sankryžomis, nutiesti vientisą A juostų tinklą ir panašiai.

Jei kalba eina apie Šiaurinę gatvę pirmiausia, aš esu skeptiškai nusiteikęs. Gal ne kategoriškai prieš, bet skeptiškai. Gatvių tinklo plėtros darbų turėjome tiek ir tiek, galutinis rezultatas buvo tik dar didesnė automobilizacija. Tuo metu VT tinklui iš esmės nieko pozityvaus nepadaryta, centrinėje miesto dalyje net gana stipriai regresavome (dingo VT eismas Gedimino prospektu, taip pat troleibusas iki Paupio, kas dabar labai praverstų, troleibusas Naugarduko gatvėje, ir pan.). Kiek galima lipti ant to paties grėblio, pirmenybę teikiant automobilių eismo lengvinimui?

[abruo]

Jei Šiaurinė g. būtų su išskirtomis atskirtomis VT juostomis gatvės viduryje, tai būtų labai geras variantas. Deja, tai mažai tikėtina.

[Skeptikas]

Dabartiniame geopolitiniame kontekste Šiaurinė gatvė įgija visiškai naują prasmę, kalba jau nėra vien apie susiekimą, čia jau ir saugumo klausimas. Vilniuje susisiekimas rytų-vakarų kryptimis yra tragiškas kas labai stipriai apsunkintų evakuaciją karo ar astravo AE nelaimės atveju ir t.t. Keista, kad nėra jokių diskusijų iš šios perspektyvos, kai apie visokius bunkerius po stadionu ar t.t. kiek oro privirpinta. Ukrainos karas puikiai parodo, kokią didžiulę įtaką kare turi infrastruktūra, kaip vieno ar kito kelio kontolė nulemia visą mūšio mieste eigą. Ne veltui ne vienas karo ekspertas pabrėžia Rail Baltic, Via Baltica ir t.t. reikšmę ir į visą tai reikia žiūrėti ir iš gynybos prizmės. Investicijos į gynyba nėra tik ginkluotės pirkimas, ir jei kalbos pradeda eiti apie 3-4% nuo BVP ar pan. Reikia į tai traukti ir infrastruktūrinius projektus ir kelti jų prioritetą ir iš gynybos prizmės.
Kalbant apie Šiaurinę g. tai nereiškia, kad reikia dabar daryti asfalto jūras, į tai reikia žiūrėti ir pagal miesto poreikius, bet matome kaip Valdelio eroje sekasi su niuansais. Galima pasvajoti apie A juostas viduryje (ar bent išvis A juostas), įsivaizduoti kaip atrodytų tramvajus, manau jei kažką bedarys, tai bus Ukmergės g. 2.0. Pseudogreikelis su užmiestiniu parkofstanu.

[Bmweda]

. Vilniuje susisiekimas rytų-vakarų kryptimis yra tragiškas kas labai stipriai apsunkintų evakuaciją karo ar astravo AE nelaimės atveju

Šiaurinė į aplinkkelį įvažiuoti tuo atveju nepadės, sėdėsit kamštyje savo kieme, nepaisant to, yra ar ne ta Šiaurinė.

[Kitas]

Šiaurinė į aplinkkelį įvažiuoti tuo atveju nepadės, sėdėsit kamštyje savo kieme, nepaisant to, yra ar ne ta Šiaurinė.

Kodėl naujai (gerai!) suprojektuota gatvė nepadės evakuacijai, bendraja prasme?

[Bmweda]

4 stadijos vėžininkui kompresas irgi turbūt padeda, bendraja prasme.

Į tavo klausimą atsako AI:

Naujai suprojektuota gatvė gali nepalengvinti evakuacijos dėl kelių priežasčių:
1. **Nepakankamas infrastruktūros pajėgumas:** Net jei yra naujai nutiestos gatvės, jei infrastruktūra (pvz., sankryžos, greitkeliai) yra ribota ar nepakankama, tai gali sukelti eismo spūstis ir užkirsti kelią greitai evakuoti.

2. **Susidarys transporto kamščiai kitose vietose:** Nauja gatvė gali perkelti eismą iš vienos vietos į kitą, sukeldama kamščius ir susidariusi transporto problemas kitose vietose, ypač jei nebus atliktos visos su tuo susijusios infrastruktūros plėtros.

3. **Galimi eismo judėjimo modeliai:** Netgi gerai suprojektuota gatvė gali sukelti nepageidaujamus eismo judėjimo modelius, pvz., intensyvesnį eismą arti gyvenamųjų rajonų ar kitų svarbių infrastruktūros objektų, kurių galėtų trukdyti gyventojams ar kitoms svarbioms veikloms.

4. **Bendras planavimo trūkumas:** Kartais naujų gatvių ar kelių statyba vyksta izoliuotai nuo bendro transporto sistemos planavimo. Tai gali sukelti disfunkcijas ir nepageidaujamus poveikius esamoms eismo srautų ir evakuacijos trasoms.

Todėl, nors naujai suprojektuota gatvė gali būti gerai suprojektuota ir pagerinti vietinį eismą, ji gali neturėti norimo poveikio evakuacijos proceso palengvinimui dėl kitų infrastruktūros, eismo modelių ir bendrų planavimo aspektų trūkumo.

[spekas]

Gyventojų apklausa dėl Žaliojo miesto veiksmų krypčių ir tikslų

https://vilnius.lt/lt/2024/04/10/gyv...ciu-ir-tikslu/

Berods paskutiniame apklausos puslapyje, kur galima įrašyti ką nori, įrašiau (jei norite - kopijuokite):


,,Susisiekimo infrastruktūros esminis pertvarkymas:
1. Neužbaigtas pagrindinių gatvių tinklas - M Lietuvio, Mokslininkų, Šiaurinės, Ozo iki VA nenutiesimas,
2. Greito eismo gatvėse ne visur eismas vyksta dviem lygiais - Geležinio Vilko, Geležinio Vilko / Žalgirio / Ukmergės sankryža, Gariūnų viadukas, Tūkstantmečio / M Lietuvio tunelis.
3, Dėl pagrindinių arterijų neužbaigimo nėra kaip užbaigti VT tinklą. Dėl VT tinklo disfunkcijos skatinamas automobilizmas. Dėl automobilizmo užsikemša miestas (beje, ir dėl to pačio gatvių tinklo neužbaigimo).
4. LABAI BLOGA padėtis ir su šaligatvių tinklu - pilna mieste gatvių kur arba nėra šaligatvių, arba neremontuoti apie 40 metų, arba jie sovietiniai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
5. Gatvės remontuojamos paprastojo remonto būdu ir tai neiškelia reikalavimo jas atnaujinti pagal šiuolaikinius standartus ir tokiu būdu tik ,,įbetonuojamas sovietmetis''. Jei būtų rekonstruojamos - reikėtų parengti projektus, kurie atitiktų šiuolaikinius reikalavimus ir tada pasibaigtų gatvių sovietizacija.

SENAMIESTIS

Esmė (stebint metai iš metų daromas itin žalingas klaidas) yra sisteminių problemų nesprendimas platesniu (makro) lygiu. Senamiesčio gatvės visų pirma apskritai turėtų būti ne remontuojamas, o rekonstruojamos. Vieša paslaptis – remontui net projekto nereikia, todėl galima daryti bet ką ir belekaip.

Antra, senamiesčio gatvės turėtų būti nerekonstruojamos neparengus viso senamiesčio gatvių atnaujinimo gairių.

Trečia, senamiesčio gatvių atnaujinimo gairės turėtų būti ruošiamos kartu su senamiesčio eismo keitimo gairėmis, kai užduotis formuojama maždaug taip:
1. Tranzitinio eismo iškėlimas.
2. Radikalus senamiesčio gatvių, išskyrus senamiesčio žiediniam apvažiavimui skirtas gatves, išautomobilizavimas.

Darbų eiga turėtų būti maždaug tokia:

1. Suformuluojamos senamiesčio gatvių atnaujinimo gairės turėtų būti ruošiamos kartu su senamiesčio eismo keitimo gairėmis:
- Tranzitinio eismo iškėlimas.
- Kuo didesnis senamiesčio gatvių, išskyrus senamiesčio žiediniam apvažiavimui skirtas gatves, išautomobilizavimas.
- Kuo didesnio gatvių kiekio prioretizavimas pėsčiųjų ir dviračių eismui. Auto eismas vyksta kartu su minėtais dalyviais. Pilies gatvė - geras pavyzdys, kuris turėtų būti taikomas beveik visam senamiesčiui.

2. Parengiamos senamiesčio apvažiavimo ir kilpinio eismo schemos.

3. Gatvės rekonstruojamos:
- lietvamzdžiai pajungiami į lietaus / buitinės kanalizacijos vamzdynus. Kur reikia, tiesiami vamzdynai.
- šalinamas asfaltas, vietoje jo klojamos trinkelės ar panaši danga (galima galvoti tiesti virš bruko, taip jį paliekant / išsaugant bei eismo juostų paviršių sulyginant su šaligatvių paviršiumi, kad nebūtų jokių kliuvinių – bortelių ir taip toliau).
- ten, kur eismo juostų asfalto dangą keičiant į trinkeles reikia atlikti šaligatvių koregavimus (pločių keitimas ir taip toliau), - atliekami koregavimai, kad šaligatvių paviršius būtų viename lygyje su eismo juostomis.
- visi atskiri dviračių takai, atskiri šaligatviai šalinami ir viskas apjungiama į vieną lygį. Visas eismas vyksta kartu.
- g/b stulpai keičiami į estetiškus, statomi racionaliose vietose. Nuo namų fasadų, turinčių architektūrinę vertę, siekiama nuimti troleibusų kontaktinius laidus ir kabinti ant kontaktinio tinklo stulpų. Jei tokios galimybės nėra, arba tai daryti būtų neracionalu – ant pastatų kabinamiems kontaktiniams tinklams turi būti įrengta vibraciją nugesinančios priemonės.
- per dideli ženklai keičiami į mažus, nevietoje stovintys stulpai perstatomi arba galvojama apie kitokius kabinimo būdus. Kur galima, gatvių šviestuvus bei ženklus kabinti ant fasadų, arba kelio ženklus įrengti ant stulpų, kurie būtų prie pat pastatų kokia 5-10 cm atstumu nuo jų.

Jei pinigų neužtenka rekonstrukcijai - juos kaupti kol užteks. Jei tai privataus investuotojo lėšos – galioja tos pačios kaupimo gairės.''

[MarkWood]

Patvirtintos orouostų TAZ ( triukšmo apsaugos zonos), kuriose bus beveik visiškai apribota gyvenamųjų, poilsio, mokymo, ir kt. pastatų statyba, bei rekonstravimas. Vilniaus mieste patenka apie 10 kv.Kilometrų sklypų. Salininkai, Rasos, dalis Markučių.
Grindžiama viešuoju interesu, bes iš principo apribojami vienbučių/ dvibučių sklypų savininkų interesai.

https://www.ltou.lt/uploads/document...%97lapiai_.pdf

[feex12]

Patvirtintos orouostų TAZ ( triukšmo apsaugos zonos), kuriose bus beveik visiškai apribota gyvenamųjų, poilsio, mokymo, ir kt. pastatų statyba, bei rekonstravimas. Vilniaus mieste patenka apie 10 kv.Kilometrų sklypų. Salininkai, Rasos, dalis Markučių.
Grindžiama viešuoju interesu, bes iš principo apribojami vienbučių/ dvibučių sklypų savininkų interesai.

https://www.ltou.lt/uploads/document...%97lapiai_.pdf

Truputį kosmosėlis...tiek metų niekam netrukdė triukšmas, dabar genijai sugalvojo, kad trukdo ir davai paverčiam 10 kvadratinių kilometrų miesto žemės dykyne, kurioje nebus nei naujos gyvenamos statybos, nei jau ten gyvenantiems naujos socialinės infrastruktūros (gydymo, ugdymo įstaigų), o turintiems ten turto (pvz nedidelį gyvenamą namą, nors sklypo rodikliai leistų pasitrigubinti plotą), numušam vertę per pusę ar dar daugiau...
BP toje teritorijoje yra numatyta, kad jeigu turi planavimo dokumentą, gali statyti gyvenamą ar bet kokį kitokį daiktą, bet privalai įrengti triukšmo slopinimo priemones (pvz. aukštesnės triukšmo klasės langai, papildoma garso izoliacija ir pan.). Dabar įregistravus SŽNS net tokios galimybės nelieka ir kas gali logiškai paaiškinti kodėl ir kam to reikėjo? Nesuprantu. Ar neturėtų pats gyventojas/ pirkėjas pats nuspręsti ir turėti pasirinkimą - tinka jam triukšmas, ar netinka ir pan?
Dar kas įdomiausia, kad komercinių daiktų statyba galima ir jiems nereikia jokių triukšmo slopinimo priemonių, nors realiam pasaulyje ofise/ darbe dažniausiai praleidi daugiau laiko nei namie. Ir, lėktuvų eismas šviesiu paros metu (t.y. tuo metu kai tu būni ofise) yra kartais intensyvesnis nei tamsiuoju paros metu (kai būni namie).

[LBP]

Reikia kažkokiais būdais juk iškraustyti oro uostą iš miesto centro į tarpmiestį tarp Kauno - Vilniaus Step by step.

[John]

Kiek metų ir į medinius lauko tualetus eidavom, ir rankų nesiplaudavom, ir duše po kelias savaites nesiprausdavom. Laikai keičiasi, tampam labiau civilizuoti. Labai keista, kad yra, kas to nesupranta ir galvoja, kad viskas čia ok su tais lauko tualetais ir oro uosto triukšmu.

[feex12]

Kiek metų ir į medinius lauko tualetus eidavom, ir rankų nesiplaudavom, ir duše po kelias savaites nesiprausdavom. Laikai keičiasi, tampam labiau civilizuoti. Labai keista, kad yra, kas to nesupranta ir galvoja, kad viskas čia ok su tais lauko tualetais ir oro uosto triukšmu.

Pvz apie tulikus ne į temą ir labai keista, kad yra kas nesupranta, kad tualetai niekur nedingo, o iš lauko persikelė į vidų. Ir dar keisčiau, kad nesupranta, jog šiais laikais yra labai efektyvių triukšmo slopinimo priemonių, kurių naudojimas eliminuotų oro uosto triukšmą. Bet pasirenkamas pats paprasčiausias būdas - drausti.

[Nitro]

Šita dalis labai lengvai paaiškinama - nėra gyventojų, nėra problemų kėlėjų. Pirkėjui perkant yra svarbiau kaina, nei galimas nežinia kada nežinia kokio stiprumo triukšmas. O vat kai jau ateina laikas apsigyventi naujame pirkinyje ir paaiškėja, kad tas triukmas visgi trukdo - prasideda skundų rašymai ir kaltų ieškojimai. Argumentas "taigi matei kur sklypa perki" niekada neveikia.

Dabar įregistravus SŽNS net tokios galimybės nelieka ir kas gali logiškai paaiškinti kodėl ir kam to reikėjo? Nesuprantu. Ar neturėtų pats gyventojas/ pirkėjas pats nuspręsti ir turėti pasirinkimą - tinka jam triukšmas, ar netinka ir pan?

[Vištagalvis]

Pvz apie tulikus ne į temą ir labai keista, kad yra kas nesupranta, kad tualetai niekur nedingo, o iš lauko persikelė į vidų. Ir dar keisčiau, kad nesupranta, jog šiais laikais yra labai efektyvių triukšmo slopinimo priemonių, kurių naudojimas eliminuotų oro uosto triukšmą. Bet pasirenkamas pats paprasčiausias būdas - drausti.

Kokios triukšmo slopinimo priemonės sumažina triukšmą virš galvos?

[feex12]

Kokios triukšmo slopinimo priemonės sumažina triukšmą virš galvos?

daryk surenkamą gelžbetonį, dėk papildomai kokią tecsound stoge, sienose, dėl a akustinės klasės langus ir pan...blogiausiu atveju dėk dvigubą fasadą.