o aciu, tai ko reikejo. Matau yra 6 etatiniai architektai gaunantys 687 i rankas. Idomu, kaip ten jiems su gyvenimo kokybe? Zodziu viskas blogai, kaip ir maniau. Normalus progresyvus jaunimas niekada ten neis dirbt.
Ten nurodyti tik pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, kurių pareigos architektas. Nebūtinai jie pilnu etatu dirba. Be šių asmenų dar gali būti ir valstybės tarnautojų atliekančių tapačias funkcijas.
Galbūt ne visu etatu dirba, nes 687eur ant popieriaus tai ne kažką Vilniuje.
687 tai as jau perskaiciavau i rankas.
Anyway as bet kokiu atveju manau kad minimalus nezeidziantis zmogaus orumo atlyginimas Vilniuje yra tikrai daugiau nei tukstantis i rankas. Visa kita yra suvedinejimas galo su galu, jei negyveni kazkam ant sprando. O cia mes kalbame apie specialistu darba, o ne padavejo kavineje. Manau savivaldybe turetu buti darbdavys, kuris butu geidziamas, o ne tas kuris surenka nepatekusius niekur "dvojecnikus".
687 tai as jau perskaiciavau i rankas.
Anyway as bet kokiu atveju manau kad minimalus nezeidziantis zmogaus orumo atlyginimas Vilniuje yra tikrai daugiau nei tukstantis i rankas. Visa kita yra suvedinejimas galo su galu, jei negyveni kazkam ant sprando. O cia mes kalbame apie specialistu darba, o ne padavejo kavineje. Manau savivaldybe turetu buti darbdavys, kuris butu geidziamas, o ne tas kuris surenka nepatekusius niekur "dvojecnikus".
Tas pats visame valstybiniame sektoriuje. Jame algos turi būti vienos didžiausių. Bet tu tą pasakyk plačiajai visuomenei, tai turbūt man nereikia detalizuoti kokį atsakymą gausi.
"Nei vienas padarytas pakeitimas neturi likti nepastebėtas ir neaptartas bendrųjų miesto vystymo tikslų kontekste."
"Konsultacijos su vystytojais nėra joks nusikaltimas. Tačiau tokios konsultacijos neturi būti vykdomos iki tokių konsultacijų viešo paskelbimo pradžios ir turi būti sudarytos lygios sąlygos visoms interesų grupėms. Jeigu vykdomi nesisteminiai susitikimai, tai be to, kad pats susitikimas yra paviešinamas, turėtų būti viešai deklaruojami ir teikiami bei priimti pasiūlymai. To dabar nėra ir mes nežinome, kiek teikiami bendrojo plano sprendiniai yra paveikti vystytojų interesų. O kad yra stipriai paveikti abejoti sunku. Tą rodo visiškai nepagrįstai didinama miesto drieka ir intensyvinamas užstatymas saugomose ir kitose mažai urbanizuotose teritorijose."
"Daliniai interesai lygiai taip pat sėkmingai braunasi į viešąjį gyvenimą ir toliau. Bendrasis planas yra kaip tik toks dokumentas, kur tokie interesai gali būti nesunkiai įterpti, o anksčiau padaryti teisiniai pažeidimai legalizuoti."
ačiū, kad teikėte savo pasiūlymus Vilniaus miesto bendrajam planui. Jūsų įžvalgos ir pastebėjimai buvo labai naudingi. Siųsti pasiūlymai, susitikimuose surinktos dalyvių pastabos ir idėjos kartu su mūsų komandos urbanistų rekomendacijomis bendrojo plano sprendiniams yra pateikiami ataskaitoje. Ataskaitą galite rasti čia
Su visais bendrojo plano sprendiniais galima susipažinti Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje
Svarbu: Jei jūsų pateiktos pastabos yra integruotos į rekomendacijų ataskaitą, tačiau norite gauti atsakymą, kaip į pastabas yra atsižvelgiama, pasiūlymus dėl bendrojo plano pakartotinai reikia pateikti raštu planavimo organizatoriui (SĮ "Vilniaus planas"), pagal oficialius reikalavimus, iki papildomo bendrojo plano sprendinių pristatymo visuomenei, kuris vyks liepos 24d. 17:00 val., Vilniaus miesto savivaldybėje. Daugiau informacijos čia
Vilniaus miesto bendrojo plano koncepcijos rengimo etape buvo konsultuotasi su vietos bendruomenėmis, kurių pastabos turėjo būti išnagrinėtos ir integruotos į galutinį koncepcijos dokumentą arba motyvuotai atmestos.
Konsultacijų proceso pabaigoje viename dokumente pateikiamos apibendrintos diskusijų dalyvių pastabos ir ekspertinės rekomendacijos.
SĮ “Vilniaus planas” bendrojo plano koncepcijos pagrindu parengė Vilniaus miesto bendrojo plano (BP) detalizaciją - "Rekomendacijos Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių detalizacijai"
Ir vėl atsisakoma kadaise suplanuotų infrastruktūros projektų. Peržvelgiau tik Naujosios Vilnios dalį, bet iš karto matosi, kad kadaise ten planuotas rytinis N. Vilnios aplinkkelis panaikintas. Vietoj to turim niekur nevedančią gatvę nuo Rytų g. iki Jūrotiškių/Aukštosios g.
Ironiška, kad viena iš pastabų sako "Per teritoriją važiuoja daug sunkiasvorio transporto, rekomenduojama numatyti nukreipimą arba apvažiavimą." Gerbiamiejį, jūs ką tik jį panaikinote, o dabar siūlote numatyti?
Žymus olandų urbanistas M.Biewenga – apie sovietinius daugiabučius, miestų planavimą ir sėkmės paieškas
Dėl to reikia bendrojo miesto plano, kurio dalyje turėtų būti kalbama apie pastatų kokybę, jame turėtų būti apibrėžta, kaip pastatai turėtų atrodyti, kad jie nekontrastuotų, o kaip tik harmoningai įsilietų į aplinką. Nyderlanduose yra vyriausybiniai komitetai, kurie vertina dizainą pagal jo kokybę, tą patį daro ir miesto architektas. Tačiau tai padeda, jei kokybę vertinantis komitetas nesivadovauja savo asmeniniais interesais, o remiasi dokumentu, kurį priėmė didelė žmonių dalis.
Bet is esmes tai visiskai nedraudzia statyti stiklinio siltnamio prie baznycios. Nesakau ar tai gerai ar blogai, tiesiog gyventojus tai ne kiek neapsaugo, tai klausimas kam toks dokumentas, jei vistiek nezinai kas bus salia tavo namo rytoj.
Na, viskas būtų kitaip jeigu miesto teritorijoje esanti valstybinė žemė būtų savivaldos rankose. Tada miestas galėtų suplanuoti tikslinę plėtros teritoriją mišriai paskirčiai, parinkti sklypus, suformuoti DP, parengti viešųjų erdvių ir gatvių planą ir tada skelbti arch. konkursus bei ieškoti statytojų, kurie norėtų įgyvendint. Bet problema gi pas mus ta, kad net jeigu miestas nori darželį statyti, tai turi iš valstybės bomžauti sklypo.
Vilniaus teritorijos bendrasis planas – finišo tiesiojoje
Po daugiau nei trejus metus vykusių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir derinimo su vilniečiais darbų, dokumentas jau finišo tiesiojoje – jam pritarė visos institucijos, o gavus valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos pritarimą, miesto planas artimiausiam dešimtmečiui įsigaliotų dar šį rudenį. Derinant naująjį planą didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyvenimo kokybei gerinti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, integruotai transporto sistemai ir ilgalaikei darniai miesto plėtrai.
Miesto viešasis transportas (VT). Vienas iš svarbiausių bendrojo plano tikslų – sudaryti reikiamas sąlygas VT maršrutinio tinklo plėtrai ir jo pasiekiamumui, mažinant kelionės trukmę ir didinant važiavimo komforto lygį. Pagrindinės priemonės didinant VT naudojimo lygį būtų nuoseklus ir apgalvotas eismo sąlygų gerinimas: A juostų didinimas pagrindinių keleivių prastovų vietose ir greitųjų maršrutų trasose, prioritetinių eismo sąlygų sudarymas pagrindinėse miesto reguliuojamose sankryžose. Siekiant didesnio kelionių komforto, būtina atnaujinti esamą VT parką naujomis ekologiškomis (pageidautina elektrinėmis) transporto priemonėmis, iš esmės spręsti klausimą dėl naujos viešojo transporto rūšies (NVTR) įvedimo, kad galima būtų pritraukti planuojamus naujus keleivių srautus, nes esamos keleivių pervežimų tendencijos yra ne visai palankios darnaus judrumo principų įgyvendinimui. Įvertinant šiuo metu greitai besikeičiančias technologijas, NVTR nėra įvardijama ir gali būti visai netradicinė. Pagal „Investuok Lietuvoje“ atliktą naujos viešojo transporto rūšies Vilniuje galimybių studiją (2015 m.), įvertinant esamus ir perspektyvinius keleivių srautus bei susisiekimo greitį ir saugumą, efektyviausia ir ekonomiškai atsiperkanti Vilniuje buvo rekomenduojamas BRT (Bus Rapid Transit). NVTR maršrutų linijos būtų aukščiausios hierarchijos tinklas, kurį papildytų esamas traukinių maršrutinis tinklas. Šis tinklas turėtų ekologiškas didelės talpos transporto priemones, A juostas abiem kryptimis, pilną eismo prioritetą reguliuojamose sankryžose ir pėsčiųjų perėjose. Rekomenduojamos orientacinės maršrutų trasos: 1 šiaurės – pietų linija „Stotis - Santariškės“ (Stoties, Sodų, Pylimo, Jogailos, Vilniaus, Kalvarijų, Jeruzalės ir Santariškių gatvėmis); 2 rytų – vakarų linija „Pilaitė - Saulėtekis“ (Karaliaučiaus, Pilaitės pr., T.Narbuto, Konstitucijos pr., Šeimyniškių, Žirmūnų, Šilo, Antakalnio g., Nemenčinės pl. ir Saulėtekio al. gatvėmis); 3 pusiau žiedinė linija „Stotis - Santariškės“ (Stoties, Kauno, Žemaitės, Savanorių pr., Laisvės pr., Ateities, Jeruzalės ir Santariškių gatvėmis); 4 linija „Perkūnkiemis - Oro uostas“ (Ukmergės, Konstitucijos pr., A.Goštauto, V.Kudirkos, Švitrigailos, Dariaus ir Girėno, Vaitkaus gatvėmis).
Comment