Diskusijos apie Vilniaus miesto užstatymo tankinimą ir aukštingumą

[andyour]

Prieš vidurnaktį - čia naktis ar vėlus vakaras? Pagal "naktį rakinamus parkus" tai jau naktis... Pvz Bernardinai rakinami 23-6 vasarą, 22-7 žiemą. Gedimino kalnas rodos dar trumpiau būna atrakintas (kai negriūna).

Sereikiškių atsidaro iš vidaus, jei ilgiau užsibūni.

[mantasm]

Sereikiškių atsidaro iš vidaus, jei ilgiau užsibūni.

Kuo tai keičia faktą, kad yra rakinamas? Kada nori ateiti negali. Jei prižiūrėtojas ateina priminti, kad jau laikas eit namo, tai komforto irgi neprideda.

Gali sakyt, kad bet kuriuo metu galima atbrist Vilnele - reiškia nerakinimas

[John]

Dabar plėtra vykdoma žymiai kokybiškiau nei prieš 10 metų ar seniau. Užstatomos teritorijos miesto centre, prie visų naujų projektų įrengiami normalūs šaligatviai/dviračių takai, net tos pačios piliatės plėtra vykdoma visai kitaip, su normalia infrastruktūra, parkavimu ir pan. Kas padaryta blogai seniau taip greitai ir lengvai neišeis pakeisti, svarbu tendencijos teisingos.

Teisingos tendencijos apskritai plėsti Pilaitę ir Perkūnkiemius? U mad bro?

[mantasm]

Teisingos tendencijos apskritai plėsti Pilaitę ir Perkūnkiemius? U mad bro?

Uždaryt, pastatus nugriaut, o žmones perkelt kitur nesigaus. Protingai plečiant bent galima pagerint situaciją.

P.S. "mad" čia nebent tu...

[andyour]

Teisingos tendencijos apskritai plėsti Pilaitę ir Perkūnkiemius? U mad bro?

Dvigubai retesnis miestas, dvigubai daugiau infrastruktūros. Kaip gana nepasiturinčiai Lietuvai tai yra taškymasis pinigais. Rezultate tokiai infrastruktūrai nėra pinigų ir dėl to visi darda duobėtomis gatvėmis bei senais VT. Durnumas turi didelę kainą.

[Lettered]

Teisingos tendencijos apskritai plėsti Pilaitę ir Perkūnkiemius? U mad bro?

Pilaitė plečiama ten, kur jau yra visa infrastruktūra, šalia VT ir pan. Perkūnkiemis apskirtai nebesiplečia, tik vienas kitas namas pastatomas jau miesto viduje nebesiplečiant toliau už aplinkkelio. Užtat kiek pastatų ir kvartalų per paskutinius 5 metus pastatyta miesto viduryje, ko nebuvo iki tol seniau, visos saltoniškės, naujamiestis, šnipiškės ir t.t., kiek nutiesta dviračių takų, atnaujintų gatvių ir pan.

[andyour]

Pilaitė plečiama ten, kur jau yra visa infrastruktūra, šalia VT ir pan. Perkūnkiemis apskirtai nebesiplečia, tik vienas kitas namas pastatomas jau miesto viduje nebesiplečiant toliau už aplinkkelio. Užtat kiek pastatų ir kvartalų per paskutinius 5 metus pastatyta miesto viduryje, ko nebuvo iki tol seniau, visos saltoniškės, naujamiestis, šnipiškės ir t.t., kiek nutiesta dviračių takų, atnaujintų gatvių ir pan.

Kitoje pusėje Ukmargės plento stato daugiabučius tarp nuosavų namų. Riešėje stato. Antakalnyje sodų bendrijose.

[Romas]

Temos pavadinimas "Vilniaus naikinimas modernios architektūros pastatais" - labai vienpusiškas ir emocinis.
Kita pusė galėtų reikalauti pakeisti pavadinimą ar kurti temą "Vilniaus miesto naikinimas talibanams žlugdant plėtros iniciatyvas"

Čia ne koks delfis, kur kilometrinis emocinis temos pavadinimas be dvitaškio - ne pavadinimas.

Reikėtų pavadinimą pakeisit į neutralesnį, pvz.,
"Diskusijos apie Vilniaus miesto aukštingumą ir tankinimą"

[Eikantas X]

Dar yra panaši tema: Nauji pastatai istorinėje aplinkoje
https://www.miestai.net/forumas/foru...97je-aplinkoje

[Romas]

Neverta gaišti laiką tvarkytant šią diskusiją ir ieškant bendrybių su kitomis temomis.

Visa ši tema - apsikeitimas emocijomis apie viską ir apie nieką.
Praeis pora dienų ir šio "čato" turbūt niekas neatsimins.

[Ginthus]

Neverta gaišti laiką tvarkytant šią diskusiją ir ieškant bendrybių su kitomis temomis.

Visa ši tema - apsikeitimas emocijomis apie viską ir apie nieką.
Praeis pora dienų ir šio "čato" turbūt niekas neatsimins.

Taigi tema ir buvo sukurta, kad narys google.lt turėtų kur išsilieti. Reiktų karts nuo karto mestelt čia kokią naujieną, kad jam nebūtų poreikio į kitas temas lysti.

[John]

Uždaryt, pastatus nugriaut, o žmones perkelt kitur nesigaus. Protingai plečiant bent galima pagerint situaciją.

P.S. "mad" čia nebent tu...

Gerinti? Kaip? Jei ne griauti, geriausias variantas būtų bent jau nebeplėsti ir taip nebebloginti situacijos.

[mantasm]

Gerinti? Kaip? Jei ne griauti, geriausias variantas būtų bent jau nebeplėsti ir taip nebebloginti situacijos.

Perkūnkiemis kaip minėjo - jau neturi kur plėstis. Pilaitės atveju - su daugiau gyventojų bus rentabilesnis VT ar viešųjų paslaugų atžvilgiu. Tas pats kaip su provincija - palikt be priežiūros negalima, nes ten gyvena žmonių ir jų per jėgą perkelt šiais laikais nebesigautų. Tai jei šiaip ar taip reikia investuoti - geriau ten pritraukti žmonių, kad tos investicijos būtų išnaudojamos.

[Eidvis]

Vilnius į šonus gali plėstis, bet ta plėtra turėtų būti žemaaukštė - visokie kotedžai ir nuosavi namai. Bet aukšti pastatai turėtų būti koncentruojami kuo arčiau centro. Mes dviračio neišrasim, jis jau yra išrastas - miesto centrai būna tankiausi ir aukščiausi, o einant į pakraščius miestas žemėja. Kad ir kaip čia kai kas bandytų įrodyti kitaip, bet pasaulyje tai yra natūrali praktika, atsiradusi ne dabar, o nuo pat pirmųjų miestų atsiradimo.

[spekas]

O ar yra kokie įstatymai, kurie draustų miesto centre statytis nuosavus namus? Suprantu, kad yra įstatymai, kad naujos statybos turėtų derintis prie aplinkos, bet kad centre nebūtų galima statyti nuosavų namų aš tokių įstatymų negirdėjau. Tai kodėl tiesiog tiems, kas tokių namų nori, nenusipirkus žemės ir nepasistačius? Kitas klausimas kiek jie už tą žemę sumokės.

Tai jeigu trobų statymo Vilniuje niekas nedraudžia - tada kur problema? O problema ta, kad natūraliai dėl didelės žemės kainos Vilniaus centrinėje dalyje trobų statyti neapsimoka ir kadangi jų niekas nestato, tai tu nori priversti tai daryti, įstatymiškai uždrausti bet kokią aukštesnę statybą.

Bet pabandykim įsivaizduoti kaip atrodytų Vilnius, jeigu jis būtų pastatytas pagal tavo siūlomą užstatymo modelį. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, tai va pavyzdys, bažnytkaimis, kurio gyventojų skaičius yra maždaug toks, kiek gyvena eiliniame Vilniaus daugiabutyje.



Gal gali atsakyti į kelis klausimus:
1) Ar supranti koks turėtų būti Vilniaus plotas, jeigu vietoj kiekvieno Vilniaus daugiabučio būtų po tokį bažnytkaimį?
2) Ar supranti kokių milžiniškų investicijų reikėtų į infrastruktūros sukūrimą?
3) Ar supranti, kad tokiu atveju ne tik kad kiekvienas žmogus turėtų turėti po mašiną, bet dar ir joje praleistų didelę savo gyvenimo dalį?
4) Ar nenorėtum savo siūlomo modelio išbandyti praktiškai - t.y. įsigyti trobą kur nors Širvintų rajone ir iš ten kiekvieną dieną važinėti į darbą Vilniuje?

Neišlaikiau - pakomentuosiu ir aš . Iš anksto atsiprašau už galimas gramatikos ar minties klaidas, nes rašysiu greitai ir ne iš patogiausios pozos bei parašęs neredaguosiu.

Labai gera iliustracija su ją sekančiais klausimais (kuriuos Googlelt atrodo praignoravo - įdomu kodėl?..).

Mane labiausiai paskatino visgi parašyti šie klausimai ir pastebėjimai ir vis pasikartojantis Googlelt, atrodytų, trumparegiškas, egocentrinis, vietomis nebandymas suprasti ar praignoruoti esminius svarstymo punktus - būtų įdomu pamatyti iš Googlelt nors šiokius tokius skaičius ir atsiliepimus į mano žemiau pateikiamus labai greitus skaičiavimus / ''primetimus'').

Pradėkime nuo to, kad kad gyvenvietėms, pradedant nuo mažiausios ir einant prie didžiausios, yra keliami skirtingi rekalavimai - infrastruktūros apimties, švietimo, sveikatos, saugos ir kitų institucijų idėstymo tankumo, viešojo transporto, inžinerinių komunikacijų ir kitų ivairiausių objektų išdėstymo tankumo toje gyvenvietėje reikalavimai. Aš dabar tikrai neieškosiu reikalavimų aprašymų, be tiesiog rašysiu tai, kokios mintys ateina į galvą - kitaip tariant mąstysiu garsiai . Taigi, jei gyvenvietė tarkime (visi gyventojų skaičiai išgalvoti) 100 gyventojų - reikalavimai vieni - nebūtina tiesti vandentiekio, kanalizacijos ir tt, nereikia statyti mokyklos, ligoninės etc etc. Jei gyvenvietė tarkime 1500 gyventojų, jau gali atsirasti reikalavimas mokyklai, paštui, vaistinei, kanalizacijai etc etc. Jei miestas 500 000 gyventojų dydžio, tai reikės visų komunikacijų, viešojo transporto, įstaigų etc etc, aš jau nekalbu kai miestas pasiekia tarkime 1 mln gyventojų. Ir beveik visos tos įstaigos turi būti "išmėtytos" po miesto teritoriją tam tikru tankumu - ar tai bus tarkime 2-3 km tarp tų įstaigų ar panašiai - ne tiek mano mintyje svarbu; kiek svarbu pats pastatų išdėstymo principas gyvenvietėje.

Kam apie tai kalbėti? O gi tam, kad žinant kertinius kriterijus galima paskaičiuoti kokie atstumai bus tarp tų įstaiginių pastatų prie tam tikro gyvenamųjų pastatų, esančių tarp tų įstaigų, tipo: jei pastatai bus 12 aukštų - atstumai bus vieni. Jei pastatai 5 aukštų - atstumai kiti. Jei pastatai individualūs namai - atstumai bus irgi atitinkami. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jei mes norėsime sutalpinti 0,5 mln gyventojų į plotą sudarytą daugiausiai iš 5kiaaukščių namų - miesto plotas bus vienoks. O jei miestas bus daugiausiai sudarytas iš individualių namų - skaičiuokite kokio ploto miestas turės būti... Čia tik pradžia.

Toliau prasideda komunikacijų tiesimas - jūs žinote (skaičuokite jei nežinote ir pateikite skaičius, bent apytikslius, kad nebūtų pilstymas iš tuščio į kiaurą ar "trolinimas") koks bus ilgis tų komunikacijų - kelių, inžinerinių sistemų etc, kad visą tą plotą aptarnauti? O kas mokės už išlaikymą? Šventa dvasia? Ar čia vėl bus ta grupė žmonių, kurie gyvena nieko nedarydami ir neleisdami kitiems nieko daryti arba neatsako už savo žodžius kol plyta neužkrenta ant galvos ir tada už plytos užkritimą kalti visi aplinkiniai, o tik ne jie patys? Eikime toliau. Tame individualių namų mieste kas bus kai visiems reiks kažkur pajudėti? Daugelis sės į mašinas, o kas tada bus aš lieku spręsti jums. Kodėl gi nenutiesus viešojo? Užuomina atsakymui - skaičiuoti kiek tai kainuos... (yra tokie skaičiavimai, kad kai žmonių koncentracija 1 hektare nukrenta iki berods 25 žmonių - nebeapsimoka išlaikyti jokios infrastruktūros. Dabar spėkite, koks maždaug Vilniaus tankis ir kam didelį pyrago gabalą atriekiame savo išlaidų pyrage?..

Ai, nebeturiu nei noro nei kantrybės veltis į diskutavimus apie tam tikras gyventojų tankumo viename H subtilybes tokias kaip, kad nuo tam tikros ribos žmonės ima masiškai naudotis kitais susisiekimo būdais nei automobilis ir atvirkščiai.... Užteks ir šios ižangos, kad , manau, bent pabandyti užvesti ant mąstymo kelio ką reikia žinoti ir taikyti norint sukurti kuo darnesnį miestą... Visa tai adresuota iš esmės Googlelt.

[googleLT]

Nuskambėjo kaip kokio Cities Skylines žaidimo pirmojo ir primityviausio miesto vystymo pradžiamokslis . Taigi jūs propaguojate visiškai neapribotą miesto plėtrą tiek į aukštį, tiek į iki šiol gyventojų naudotas erdves. Pagal tai laisvas kapitalizmas turėtų visur tankiai pristatyti 8-12 aukštų pastatų dėl to, jog taip yra funkcionaliausia ir ekonomiškiausia. Na Europos miestai nesivadovauja tokiu planavimu nes visus juos varžo tiek paveldosauga, tiek aplinkosauga, tiek kitokie apribojimai bei taisyklės. Būtent visa tai kas daro Europos miestus išskirtiniais jums atrodo kaip didžiausios neracionalios kliūtys. Turbūt ir Londono apsaugoti vaizdai, kurie labai varžo dangoraižių statybą atrodo nesąmonė.

[spekas]

Nuskambėjo kaip kokio Cities Skylines žaidimo pirmojo ir primityviausio miesto vystymo pradžiamokslis . Taigi jūs propaguojate visiškai neapribotą miesto plėtrą tiek į aukštį, tiek į iki šiol gyventojų naudotas erdves. Pagal tai laisvas kapitalizmas turėtų visur tankiai pristatyti 8-12 aukštų pastatų dėl to, jog taip yra funkcionaliausia ir ekonomiškiausia. Na Europos miestai nesivadovauja tokiu planavimu nes visus juos varžo tiek paveldosauga, tiek aplinkosauga, tiek kitokie apribojimai bei taisyklės. Būtent visa tai kas daro Europos miestus išskirtiniais jums atrodo kaip didžiausios neracionalios kliūtys. Turbūt ir Londono apsaugoti vaizdai, kurie labai varžo dangoraižių statybą atrodo nesąmonė.

Vau, google ' red herring ' ir ' strawman ' fallacies. Ir ne, kad panaudojau anglų kalbą nemanau, kad esu už tave geresnis, prastesnis ar dar koks. Taip pat mane pribloškia tavo bandymas man į burną įkišti žodžius, jei tai buvo atsakymas į mano post'ą. Game Over. I am out.

[Tomizmas]

Neišlaikiau - pakomentuosiu ir aš . Iš anksto atsiprašau už galimas gramatikos ar minties klaidas, nes rašysiu greitai ir ne iš patogiausios pozos bei parašęs neredaguosiu.

Labai gera iliustracija su ją sekančiais klausimais (kuriuos Googlelt atrodo praignoravo - įdomu kodėl?..).

Mane labiausiai paskatino visgi parašyti šie klausimai ir pastebėjimai ir vis pasikartojantis Googlelt, atrodytų, trumparegiškas, egocentrinis, vietomis nebandymas suprasti ar praignoruoti esminius svarstymo punktus - būtų įdomu pamatyti iš Googlelt nors šiokius tokius skaičius ir atsiliepimus į mano žemiau pateikiamus labai greitus skaičiavimus / ''primetimus'').

Pradėkime nuo to, kad kad gyvenvietėms, pradedant nuo mažiausios ir einant prie didžiausios, yra keliami skirtingi rekalavimai - infrastruktūros apimties, švietimo, sveikatos, saugos ir kitų institucijų idėstymo tankumo, viešojo transporto, inžinerinių komunikacijų ir kitų ivairiausių objektų išdėstymo tankumo toje gyvenvietėje reikalavimai. Aš dabar tikrai neieškosiu reikalavimų aprašymų, be tiesiog rašysiu tai, kokios mintys ateina į galvą - kitaip tariant mąstysiu garsiai . Taigi, jei gyvenvietė tarkime (visi gyventojų skaičiai išgalvoti) 100 gyventojų - reikalavimai vieni - nebūtina tiesti vandentiekio, kanalizacijos ir tt, nereikia statyti mokyklos, ligoninės etc etc. Jei gyvenvietė tarkime 1500 gyventojų, jau gali atsirasti reikalavimas mokyklai, paštui, vaistinei, kanalizacijai etc etc. Jei miestas 500 000 gyventojų dydžio, tai reikės visų komunikacijų, viešojo transporto, įstaigų etc etc, aš jau nekalbu kai miestas pasiekia tarkime 1 mln gyventojų. Ir beveik visos tos įstaigos turi būti "išmėtytos" po miesto teritoriją tam tikru tankumu - ar tai bus tarkime 2-3 km tarp tų įstaigų ar panašiai - ne tiek mano mintyje svarbu; kiek svarbu pats pastatų išdėstymo principas gyvenvietėje.

Kam apie tai kalbėti? O gi tam, kad žinant kertinius kriterijus galima paskaičiuoti kokie atstumai bus tarp tų įstaiginių pastatų prie tam tikro gyvenamųjų pastatų, esančių tarp tų įstaigų, tipo: jei pastatai bus 12 aukštų - atstumai bus vieni. Jei pastatai 5 aukštų - atstumai kiti. Jei pastatai individualūs namai - atstumai bus irgi atitinkami. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jei mes norėsime sutalpinti 0,5 mln gyventojų į plotą sudarytą daugiausiai iš 5kiaaukščių namų - miesto plotas bus vienoks. O jei miestas bus daugiausiai sudarytas iš individualių namų - skaičiuokite kokio ploto miestas turės būti... Čia tik pradžia.

Toliau prasideda komunikacijų tiesimas - jūs žinote (skaičuokite jei nežinote ir pateikite skaičius, bent apytikslius, kad nebūtų pilstymas iš tuščio į kiaurą ar "trolinimas") koks bus ilgis tų komunikacijų - kelių, inžinerinių sistemų etc, kad visą tą plotą aptarnauti? O kas mokės už išlaikymą? Šventa dvasia? Ar čia vėl bus ta grupė žmonių, kurie gyvena nieko nedarydami ir neleisdami kitiems nieko daryti arba neatsako už savo žodžius kol plyta neužkrenta ant galvos ir tada už plytos užkritimą kalti visi aplinkiniai, o tik ne jie patys? Eikime toliau. Tame individualių namų mieste kas bus kai visiems reiks kažkur pajudėti? Daugelis sės į mašinas, o kas tada bus aš lieku spręsti jums. Kodėl gi nenutiesus viešojo? Užuomina atsakymui - skaičiuoti kiek tai kainuos... (yra tokie skaičiavimai, kad kai žmonių koncentracija 1 hektare nukrenta iki berods 25 žmonių - nebeapsimoka išlaikyti jokios infrastruktūros. Dabar spėkite, koks maždaug Vilniaus tankis ir kam didelį pyrago gabalą atriekiame savo išlaidų pyrage?..

Ai, nebeturiu nei noro nei kantrybės veltis į diskutavimus apie tam tikras gyventojų tankumo viename H subtilybes tokias kaip, kad nuo tam tikros ribos žmonės ima masiškai naudotis kitais susisiekimo būdais nei automobilis ir atvirkščiai.... Užteks ir šios ižangos, kad , manau, bent pabandyti užvesti ant mąstymo kelio ką reikia žinoti ir taikyti norint sukurti kuo darnesnį miestą... Visa tai adresuota iš esmės Googlelt.

Labai teisingas postas. Jeigu ir dabar dar niekas neaišku, tai aš nesuprantu ko dar reikia.

[Lettered]

Vilnius į šonus gali plėstis, bet ta plėtra turėtų būti žemaaukštė - visokie kotedžai ir nuosavi namai. Bet aukšti pastatai turėtų būti koncentruojami kuo arčiau centro. Mes dviračio neišrasim, jis jau yra išrastas - miesto centrai būna tankiausi ir aukščiausi, o einant į pakraščius miestas žemėja. Kad ir kaip čia kai kas bandytų įrodyti kitaip, bet pasaulyje tai yra natūrali praktika, atsiradusi ne dabar, o nuo pat pirmųjų miestų atsiradimo.

Nebūtinai, daugumoje didelių miestų statomi aukšti daugiabučiai ir biurai ne tik miesto centre, bet ir lokaliniuose centruose, šalia VT hub'ų ir pan. Vilniaus atveju tai būtų šalia spaudos rūmų vystomas naujas centras su biurais/daugiabučiais. Daugumai gyventojų iki ten atvažiuoti arčiau nei iki centro, plius racionaliau pasiskirsto tiek automobilių, tiek VT srautai. Blogai, kai statomi daugiabučiai visiškai laukuose už centro ir jiems reikia plėsti komunikacijas, VT tinklą, bet kai statomi tokie centrai miesto viduryje kaip viršuliškėse, tai nėra blogai. Kopenhagos "pilaitė", pastatyta laukuose toli nuo miesto centro:

Toliau prasideda komunikacijų tiesimas - jūs žinote (skaičuokite jei nežinote ir pateikite skaičius, bent apytikslius, kad nebūtų pilstymas iš tuščio į kiaurą ar "trolinimas") koks bus ilgis tų komunikacijų - kelių, inžinerinių sistemų etc, kad visą tą plotą aptarnauti? O kas mokės už išlaikymą? Šventa dvasia? Ar čia vėl bus ta grupė žmonių, kurie gyvena nieko nedarydami ir neleisdami kitiems nieko daryti arba neatsako už savo žodžius kol plyta neužkrenta ant galvos ir tada už plytos užkritimą kalti visi aplinkiniai, o tik ne jie patys? Eikime toliau. Tame individualių namų mieste kas bus kai visiems reiks kažkur pajudėti? Daugelis sės į mašinas, o kas tada bus aš lieku spręsti jums. Kodėl gi nenutiesus viešojo? Užuomina atsakymui - skaičiuoti kiek tai kainuos... (yra tokie skaičiavimai, kad kai žmonių koncentracija 1 hektare nukrenta iki berods 25 žmonių - nebeapsimoka išlaikyti jokios infrastruktūros. Dabar spėkite, koks maždaug Vilniaus tankis ir kam didelį pyrago gabalą atriekiame savo išlaidų pyrage?..
.

Jeigu jums pilaitės ar perkūnkiemio infrastruktūra per brangi ir siūlote viską perkelti arčiau centro, ką tada siūlote daryti su rajoniniais, jau nekalbant apie mažesnius, miestais? Pritiesta vandentiekių, nuotekų, gatvių, apšvietimo, šaligatvių, renovuotos mokyklos, darželiai ir t.t. Vilnius net išsiplėtęs su perkūnkiemiais ir pilaitėmis komunikacijų atžvilgiu šimtą kartų efektyvesnis/pigesnis (jei padalintume komunikacijų ilgį iš gyventojų skaičiaus) nei bet kuris rajoninis miestas, kurio 4 auktų mokyklą lanko 5 vaikai, o nauja ir ilga vandentiekio/nuotekų linija turi 2 vartotojus.

[andyour]

Blogai, kai statomi daugiabučiai visiškai laukuose už centro ir jiems reikia plėsti komunikacijas, VT tinklą, bet kai statomi tokie centrai miesto viduryje kaip viršuliškėse, tai nėra blogai.

Kai gyveni Ukmergės rajone Vilniuje, tai viršuliškės ir atrodo kaip miesto vidurys...