Įsivaizduokite, kad, pvz.: Lazdynuose visi namai savo tvoromis apsitvers? Gal būt kažkam tai gražu, patogu ir šiuolaikiška , bet aš to nesuprantu.
Ir kokios dėl to problemos? Atrodys tvarkingi, priežiūrimi kiemai, kaip yra praktiškai visuose naujuose projektuose. Kolkozas niekada nebus jaukesnis ir tvakingesnis už privatų sklypą. Ar tiesiog jaučiate labai didelę nostalgiją sovietmečiui?
Kaimyniju programu puslapyje parasyta, kad jos ribas galima keisti. Bet cia turbut tik tuo atveju jei ruosiamasi kazka konkretaus daryti. Tai imanoma vel gi tik susitarus su kaimynais, kai yra kazkokia veikianti bendrija. Kur bendriju tikrai nebus - tai ten kur kaimynai negali issirinkt normalaus namo administratoriaus ir lieka prie Busto. Dabar bus jau antras pakartotinis administratoriu rinkimas, kuris vel gi nieko neduos. Nes zmonems tiesiog nusispjaut, jie nedalyvauja socialineje veikloje. Nes jei ir svajoja, kad kazkas atnaujintu kiema, tai nesiruosia tam paaukoti nei cento, tad viduje saziningai supranta kad nieko naujo nebus.
O tai yra del to kad asmenu, gyvenanciu senuose daugiabuciuose asmenine komforto zona baigiasi ties savo buto duru vidine puse. Viskas kas aplink - "ne mano" ir nors liepsna degs - pofig. Kasdien eina per laiptine, vaziuoja liftu, bet viskas tai - ne mano. Jeigu nebutu istatymu ipareigojanciu sugedus liftui ar prakiurus stogui susimesti visiems - taip ir toliau gyventu statant kibirus po liustra, vaiksciuotu peskom i 9 auksta, bet gyventojai is 7 auksto neduotu nei cento stogui, o teta is 8 auksto sakytu jai ir peskom gerai.
Istatymai nera tobuli todel dabar kitiems darbams reikia kazkokiu nesamoningu balsavimu. Nors naturalu kad laiptines netvarkytos 40 metu stovis irgi yra "sugedes", bet visiems tinka. O jei reiketu rinkti lesas kas kart sugedus liftui, patikekit visi greit taptu sportininkais, pamirstu kas tas liftas yra.
Siuometiniai prieziuros istatymai apima tik technine bukle ir tai tik dalinai, o vizualines ne kiek.
Tai ta pati situacija yra tuo labiau su renovacija, kiemais ir viskuo kitu. Turi buti administruojanti kompanija, kuri ir nusprendzia ar reikia kazka daryt ar ne ir imtu ir darytu, t.y. dingtu visi tie beprasmiai balsavimai. O jau veliau gyventojai galetu per teismus bandyti gristi kad va nereikejo dazyti, dar buvo grazu ir tegu pabando irodyt kad aptriususios apipelijusios sienos buvo ok.
Taip vyksta civilizuotuose skandinavijos salyse kur taves niekas neklausia ar reikia keisti isdauzta stikla laiptineje ar ne - paima ir pakeicia, o tau ateina saskaita. Nenori, brangu? Kraustaisi i nuosava nama ir gyventi kaip nori.
Ir kokios dėl to problemos? Atrodys tvarkingi, priežiūrimi kiemai, kaip yra praktiškai visuose naujuose projektuose. Kolkozas niekada nebus jaukesnis ir tvakingesnis už privatų sklypą. Ar tiesiog jaučiate labai didelę nostalgiją sovietmečiui?
Jaučiu nostalgiją Švedijai, kur nėra nepraeinamų teritorijų. jei tvoros ir yra, jos nėra aklinai užrakintos. O pas mus, pvz., pro Žvėryno namus ir nepraeisi, nebent su dronu praskrisi.
Jaučiu nostalgiją Švedijai, kur nėra nepraeinamų teritorijų. jei tvoros ir yra, jos nėra aklinai užrakintos. O pas mus, pvz., pro Žvėryno namus ir nepraeisi, nebent su dronu praskrisi.
Problema, kad pas mus dar daug tokių žmonių, kurių vaikščiojančių po savo kiemą tikrai nesinori.
Nu gal kokiuose Naujanuose, bet Žvėryne, Žirmūnuose - kam?
Na šie abu rajonai neatrodo pavojingi vaikštant po juos, bet šiaip jie pasižymi tam tikra tokių nusikaltimų kaip vagystės, statistika.
Pavojingiausios gatvės Vilniuje – Kalvarijų, Žirmūnų ir Savanorių prospektas
Publikuota: 2016 spalio 13d. 10:24
Pagal naujai sudarytą Vilniaus automobilių rizikų žemėlapį, vairuotojai turėtų labiausiai būti atsargūs ir dėmesingi savo transporto priemonę vairuodami arba palikę Vilniuje esančiose Kalvarijų ir Žirmūnų gatvėse bei Savanorių prospekte. Čia automobiliai dažniausiai nukenčia nuo vagysčių iš automobilių, vandalizmo bei patenka į kelių eismo įvykius.
...
Daugiausia vagysčių iš automobilių – Žirmūnuose Skaičiuojama, kad praėjusiais metais sostinėje vagys į automobilius laužėsi 1 087 kartus (2014 m. – 520 kartų). Dešimtadalis visų įsilaužimų įvyko keturiose gatvėse – Savanorių pr., Kalvarijų, Fabijoniškių ir Žirmūnų g. Pastaroji gatvė pirmauja – joje įvykdyti net 36 įsilaužimai. Pasak Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialisto Pauliaus Radvilavičiaus, yra kelios priežastys, kodėl Žirmūnų gatvėje ir Žirmūnų rajone fiksuojama daug įsilaužimų į automobilius.
„Žirmūnai atspindi skirtumus tarp naujojo ir senojo Vilniaus: rajonas ribojasi su skurdžiais Šnipiškių gatvės kvartalais. Žirmūnuose blogai apšviesti kiemai, praktiškai nėra vaizdo kamerų, bet yra daugybė prabangių automobilių, todėl nieko keisto, kad tai pritraukia niekadėjus. Iniciuojame naujų vaizdo kamerų įrengimą, gyventojų būrimąsi į saugios kaimynystės grupes. Mūsų manymu, šis reiškinys artimiausioje ateityje bus pažabotas“, – tvirtina P. Radvilavičius.
Nu gal kokiuose Naujanuose, bet Žvėryne, Žirmūnuose - kam?
Žvėryne tikrai nėra logiška, bet ten lyg tokių nelabai ir stato. Daugiau žemaaukščiai su perimetriniu užstatymu. Žirmūnuose, tuo tarpu, netrūksta elementarių alkonautų, kurių šalia savo namų visiškai nesinori.
Uždari kiemai ir kvartalai - silpnos bendruomenės, kuri nori turėti kuo mažiau bendro su kitais išraiška. Ypač jei tie kiti žemesnio socialinio statuso. Kitų šalių patirtis rodo, kad taip, vietinį efektą saugumui tvoros turi, tokiose vietose mažiau spontaninių įsilaužimų ir pan. Tačiau iš esmės nusikaltimai tik persikelia už tvoros, padaugėja tikslingų įsilaužimų ir apiplėšimų. Taigi tas saugesnis gyvenimas toks sąlyginis. Ar dėl to verta apsigyventi narvuose ir apriboti vienas kitų laisvę nevaikščioti gatvėmis, nevaikščioti stačiais kampais, paįvairinti maršrutą? Man asmeniškai galimybė rinktis maršrutą ir eiti kiemais yra vienas didžiausių ėjimo pėsčiomis privalumų prieš automobilį. Dar įdomu, kokiame burbule užauga vaikai, kurie laiką leidžia tik kontroliuojamoje vieno kiemo aplinkoje.
Uždari kiemai ir kvartalai - silpnos bendruomenės, kuri nori turėti kuo mažiau bendro su kitais išraiška. Ypač jei tie kiti žemesnio socialinio statuso. Kitų šalių patirtis rodo, kad taip, vietinį efektą saugumui tvoros turi, tokiose vietose mažiau spontaninių įsilaužimų ir pan. Tačiau iš esmės nusikaltimai tik persikelia už tvoros, padaugėja tikslingų įsilaužimų ir apiplėšimų. Taigi tas saugesnis gyvenimas toks sąlyginis. Ar dėl to verta apsigyventi narvuose ir apriboti vienas kitų laisvę nevaikščioti gatvėmis, nevaikščioti stačiais kampais, paįvairinti maršrutą? Man asmeniškai galimybė rinktis maršrutą ir eiti kiemais yra vienas didžiausių ėjimo pėsčiomis privalumų prieš automobilį. Dar įdomu, kokiame burbule užauga vaikai, kurie laiką leidžia tik kontroliuojamoje vieno kiemo aplinkoje.
Tik dar karta patvirtina kad tvoros yra gerai nes kontroliuoja tokius pesciuosius megstancius vaikscioti skersai per kiemus ir ismindzioti takus kurie veliau tampa tiesiog purvynais. Tvoros yra mazoji miesto architektura ir yra tvarkingo miesto pozymis.
Tik dar karta patvirtina kad tvoros yra gerai nes kontroliuoja tokius pesciuosius megstancius vaikscioti skersai per kiemus ir ismindzioti takus kurie veliau tampa tiesiog purvynais. Tvoros yra mazoji miesto architektura ir yra tvarkingo miesto pozymis.
Tvoros kaip Švedijoj, kurios apriboja tokių takų išmindžiojimą - gerai. Bet jos ten nėra aklinai užrakintos, praeiti galima.
Tik dar karta patvirtina kad tvoros yra gerai nes kontroliuoja tokius pesciuosius megstancius vaikscioti skersai per kiemus ir ismindzioti takus kurie veliau tampa tiesiog purvynais. Tvoros yra mazoji miesto architektura ir yra tvarkingo miesto pozymis.
Taip, tvora yra architektūros elementas, bet kartu tai ir būdas padalinti miesto erdves bei primesti tam tikrą tvarką. Ar miesto plotas prieinamas miesto gyventojams turi būti apribotas iki gatvių ir kelių parkų, ar daugiabučių kiemai taip pat yra viešos erdvės dalis? Aš užaugau atviruose, pereinamuose kvartaluose ir man nepatinka dabartinės tendencijos naujus kvartalus versti uždarais. Paradoksalu, bet sovietmečiu suplanuoti kvartalai yra demokratiškesni, negu kai kurie dabartiniai.
Pievų mindžiojimas yra atskiras reiškinys, kurio norint išvengti, nebūtina užtverti visų praėjimų tarp namų.
Aš užaugau atviruose, pereinamuose kvartaluose ir man nepatinka dabartinės tendencijos naujus kvartalus versti uždarais. Paradoksalu, bet sovietmečiu suplanuoti kvartalai yra demokratiškesni, negu kai kurie dabartiniai.
Taip, tvora yra architektūros elementas, bet kartu tai ir būdas padalinti miesto erdves bei primesti tam tikrą tvarką. Ar miesto plotas prieinamas miesto gyventojams turi būti apribotas iki gatvių ir kelių parkų, ar daugiabučių kiemai taip pat yra viešos erdvės dalis? Aš užaugau atviruose, pereinamuose kvartaluose ir man nepatinka dabartinės tendencijos naujus kvartalus versti uždarais. Paradoksalu, bet sovietmečiu suplanuoti kvartalai yra demokratiškesni, negu kai kurie dabartiniai.
Pievų mindžiojimas yra atskiras reiškinys, kurio norint išvengti, nebūtina užtverti visų praėjimų tarp namų.
O būnant naujo, nepigaus daugiabučio gyventoju su sutvarkytu kiemu tikrai nesinori kad kažkas po jį slampinėtų, bomžai ateitų pasiknisti šiukšliadėžę, kas nors pašikinti šunų ant tavo pievos, parūkyti sėdint ant tavo suoliuko ir pamėtyti nuorūkų aplinkui etc. Kai žmonės nustos taip daryti, bus galima turėti atrakintus vartelius, o iki tol žmonės statė rakinamas tvoras ir statys, nes niekas nenori, kad kažkas niokotų jų aplinką.
Bet ten visgi jau kaip ir nebėra tikrasis Žvėrynas ir nekokios faunos problema gal jau yra.
Kad nepasakyčiau, kad tokios faunos yra, tiesiog aplinka nekokia. O siekiant nuo jos atsiriboti - apsitvėrė ir tvora. Šiukšliadėžės - ne teritorijos ribose, o šunis smagiai šikdina patys kvartalo gyventojai - ne vienas post'as FB grupėje apie tai buvo Kaip ir su nuorūkomis. Problemos tos pačios
Tvora Žvėryno namuose spėju 1,2 m aukščio. O Naujininkuose 2 metrų aukščio tvora, tai....
Aptverta teritorija yra aiškiai suprantama ir gerai tvarkoma. Galima laisvai paleisti vaikus aiškiai užbrėžus teritoriją kur galima eiti ir nebijoti, be to jie ten visada ras draugus. Aptvertoje teritorijoje formuojasi artima bendruomenė, kuri jaučia atsakomybę už tą teritoriją.
Kas visų - tas niekieno, kaip jau žinome iš komunistinių laikų ir bus apleista ir neprižiūrėta.
Taip, tvora yra architektūros elementas, bet kartu tai ir būdas padalinti miesto erdves bei primesti tam tikrą tvarką. Ar miesto plotas prieinamas miesto gyventojams turi būti apribotas iki gatvių ir kelių parkų, ar daugiabučių kiemai taip pat yra viešos erdvės dalis? Aš užaugau atviruose, pereinamuose kvartaluose ir man nepatinka dabartinės tendencijos naujus kvartalus versti uždarais. Paradoksalu, bet sovietmečiu suplanuoti kvartalai yra demokratiškesni, negu kai kurie dabartiniai.
Jūs užaugote komunizme, kur nebuvo privačios nuosavybės ir valstybė stengėsi išguiti iš žmonių gyvenimo bet kokį privatumą ir individualumą, todėl tokius kvartalus ir statė. Dabar naujų daugiabučių kiemai yra privati nuosavybė, o ne vieša ir tą reiktų išmokti gerbti, kaip ir privatumą. Nesuprantu iš kur toks noras landžioti po svetimus kiemus, užtenka pamatyti kiek matosi iš gatvės. Jei jums tai nepatinka, reiktų persikelti gyventi į Šiaurės Korėją.
Jūs užaugote komunizme, kur nebuvo privačios nuosavybės ir valstybė stengėsi išguiti iš žmonių gyvenimo bet kokį privatumą ir individualumą, todėl tokius kvartalus ir statė. Dabar naujų daugiabučių kiemai yra privati nuosavybė, o ne vieša ir tą reiktų išmokti gerbti, kaip ir privatumą. Nesuprantu iš kur toks noras landžioti po svetimus kiemus, užtenka pamatyti kiek matosi iš gatvės.
Man, pvz., įdomu, kaip kvartalas atrodo iš vidaus. Tarkim nuvažiavau vieną kartą į Venecijos kvartalą Burbiškėse, pažiūrėjau ir užteko. Penktą kartą pakartosiu - Stokholme yra tvorų aplink daugiabučius, bet praėjimai NERAKINAMI. Manau tai optimalus variantas - ir tvora yra, tai bet kas shortcutų nepadarys, yra uždaros erdvės pojūtis, bet ir kalėjimo nėra.
Comment