Aukštybiniai pastatai Klaipėdoje

[Ežiukas]

Aš drąsiai galiu pasakyti, kad tie kas mato Klaipėdos miestą "perspjaunanti" Taliną, bei Ryga paprasčiausiai smarkiai nusišneka Matosi, kad Jus gerbemieji tik Klaipėda ir domitės, ir nelabai įsivaizduojate kaip ateityje plėsis Talinas, tuo labiau Ryga Taip trečias pagal dydį, vienintelis lietuvos uostas tvarkosi ir gerina savo vaizdą, bet aš manau, europos sąjūngos sostinės tikrai nestovi vietoje ir gali pasigirti kur kas didesniu potencialu . Būkite teisingi , bet ne juokingi

[Edd]

Manau, kad Klaipėda pagal vystimosi tempą šiandien Lietuvoje yra miestas Nr.1, ypač po paskutinių savivaldybių balsavimo rezultatų Vilniuje

Vystymosi tempai visai nepriklauso nuo tavo ar kieno nors kito nuomonės. Vystymosi tempus galima pamatyti tiesiog pažiūrėjus į skaičiukus.

[Aš]

Aš drąsiai galiu pasakyti, kad tie kas mato Klaipėdos miestą "perspjaunanti" Taliną, bei Ryga paprasčiausiai smarkiai nusišneka <...> Būkite teisingi , bet ne juokingi

Na va, pasakyta trumpai ir teisingai. Tiesą sakant, tingiu diskutuot dėl, mano manymu, akivaizdžių dalykų.

Linkiu Klaipėdai tik paties geriausio, bet nepamirškim ir logikos.

[Svecias]

Na va, pasakyta trumpai ir teisingai. Tiesą sakant, tingiu diskutuot dėl, mano manymu, akivaizdžių dalykų.

Linkiu Klaipėdai tik paties geriausio, bet nepamirškim ir logikos.

Sutinku

Geriau prie šios diskusijos grįžkim po koių 5 m., geraiu matysis ar Klaipėda bent kiek priartėjo prie Talino ar Rygos ar nuo jų nutolo

[Martis$$$]

Ji tikrai tik priartes

[deep'as]

Ji tikrai tik priartes

Šiuo metu Klaipėdoje statomi 5 aukštuminiai pastatai.
10 dar laukia ateityje.

Rygoje šuo metu statomi 23 ir dar apie 50 laukia savo eilės.

Apie žemutinius išvis patylėsiu, kurių Rygoje statoma bent 5 kartus daugiau.

Atsižvelgiant į Klaipėdos dydį ji vystosi labai sparčiai ir ją galima būtų lyginti su panašaus dydžio miestais. Procentaliai atsižvelgiant į gyventojų skaičių mieste Klaipėda vystosi galbūt sparčiau už Baltijos valstybių sostines, bet kai sudedi visus projektus tai

[Martis$$$]

Šiuo metu Klaipėdoje statomi 5 aukštuminiai pastatai.
10 dar laukia ateityje.

Rygoje šuo metu statomi 23 ir dar apie 50 laukia savo eilės.

Apie žemutinius išvis patylėsiu, kurių Rygoje statoma bent 5 kartus daugiau.

Atsižvelgiant į Klaipėdos dydį ji vystosi labai sparčiai ir ją galima būtų lyginti su panašaus dydžio miestais. Procentaliai atsižvelgiant į gyventojų skaičių mieste Klaipėda vystosi galbūt sparčiau už Baltijos valstybių sostines, bet kai sudedi visus projektus tai

Nu gr klp statomi 5 ateityje kaiptu sakai laukia 10 bet klp kazkur kas 2 menesius atsiranda naujas projektas.

Nelabai noreciau patiket kad Rygoje statoma 23 dangoraiziai ir dar 50 numatoma ateityje...

[deep'as]

Nu gr klp statomi 5 ateityje kaiptu sakai laukia 10 bet klp kazkur kas 2 menesius atsiranda naujas projektas.

Nelabai noreciau patiket kad Rygoje statoma 23 dangoraiziai ir dar 50 numatoma ateityje...

Ne dangoraižiai, bet aukštuminiai pastatai.
Domėtis reikia. Domėtis.
Informacija paimta iš www.emporis.com

[Martis$$$]

Domiuosi,bet ne apie visus pasaulio miestus

[Edd]

2006-tais metais pastatytas gyvenamasis plotas tūkstančiui gyventojų:
Vilniuje - 657 m2
Klaipėdoje - 282 m2

Absoliutūs skaičiai išvis nesulyginami. Vilniuje pastatytas gyvenamasis plotas septynis kartus didesnis nei Klaipėdoje. Nemanau, kad Taline ir Rygoje atsižvelgus į jų gyventojų skaičių statoma labai jau mažiau nei Vilniuje (gal ir daugiau).
Apie biurų pastatus išvis nekalbu. Tad apie kokius lyginimus čia gali eiti kalba? Kolkas Klaipėda tik tolsta.

[pablonis]

Optimistai... Išlyskit iš Klaipėdos, apsilankykit miestuose į kuriuos lygiuojatės - Rygoje, Taline, Gdanske,... tada ir skleiskit savo erezijas

[tricky_kid]

paskaiciau cia tas jusu diskusijas, tai kazkoks keistas jausmas apeme ...

visu pirma apie ta lyginima: ambicijos gerai, taciau jos turi buti pasvertos ir saikingos, o ne toki "svaiciojimai", kad pralenks Klaipeda Ryga ar Talina ... toli grazu ! Visu pirma reikia issaugti is tu savo sauskelniu prakeiktu, nes tai kas daroma Klaipedoje atrodo juokingai ir vaikiskai. Klaipedoje visai neveikia jokie urbanistiniai ar architekturiniai saugikliai, kurie leistu subalansuotai plesti miesta ir gerinti gyventoju kokybe bei rupintis statomu pastatu kokybe, nes tokiais tempais ir pastatais tai greitai tamsim panasus (geriau sakyti niekuo nesiskirsim) nuo Vladivostoko, Nizni Novgorodo, Minsko ... saraso netesiu. Manau supratot. Latvija ir Estija su savo architektra bei konkursu gausa jau seniai kitam lygyje ir apie bet koki lyginima net kalba negali buti. Kaip pavyzdys, tai visas tas urbanistinis chaosas vykstatntis apie Akropoli - sugrudo kone visus prekybos monstruz i tokia maza teritorija ir dar ruoasiasi ten tiek gyventoju patalpinti, tai paziuresiu kokios bus transporto problemos ir pan po keliu metu, nes jau dbr darosi sunku su masina vazineti po miesta ...
o jei apie ryga tai - http://www.rdpad.lv/en/ . Rengiami konkursai istisom teriorijoms centrije miesto dalyje konvertuojant jas is dykyniu ir beje prasoma atsizvelgti i aplinkiniu rajonu uzsatyma bei perspektyva miesto vystymosi, o Klaipedoj izvelgiu tik visiskus balos lygio procesus ... uzteks rasyti apie nepalyginamus dalykus.


Beje as tikrai nesu preis naujus pastatus, taciau as jiems keliu zymiai aukstesniu reikalavimus. Nes dabar viska ka vysto, tai realiai ir yra slovikai ar dezes, kurie statomi ant bajerio neatsizvelgus i aplinkines teritorija, uzstatymo tradicijas, vietini klimata bei galiausiai zmoniu poreikius ... ir isvis koks gali buti malonumas gyventi 24 aukste, apacioj matyti betono dykumas, o isejus is namu i betonine pozemine aikstele sokti i masina ir vaziuoti i Akropoli ... pfff (kai kam gal ir patinka) ... mano misto vizija yra tikrai kitokia, gal net labiau paremta tarybiniais standartais. Jei jau statomi daugiabuciau, tai pasirupinama, kad butu zalieji plotai, o dabar nusiperka maza sklypeli ir pasato dangoraizi, o apacioj padaro viena zaidimu aikstele vaikams ir pasodina du medzius ... dabar leiskit uzduoti klausima ar tie vaikai isvis nusileis iki tos aiksteles ... ?

[tricky_kid]

vaizdziai apie ta leidima statyti centre aukstybinius pastatus galima pasakyti, jog tai bus panasu i spoguota veida ismustais dantimis ... ar jus to ir norit ?


dar pastebejimas: viskas daroma is antro galo Klaipedoje .. pirma pristatys "blizganciu" daugiaauksciu, o tik tada supras kaip jie gerai atrodo tarp mazu senu mielu namuku ir tada "didieji klaipedos statybinkai" pagalvos, kad tie namukai kazkaip netinka prie musu graziuju sloviku ... ir tada avaziuos buldozeriai arba prasides gaisrai ir ju vietoje ims dygti nauji daugiaauksciai ... labai sauni vizija. Bet tokia linke einama.

Beje jei jau ka imti kaip pavyzdi, tai geriau jau Ventspili ... jaukus, sutvarkytas ir grazus, ramus ir tt. O dabar baisu vakare iseiti i miesta, nes visur centre prisede girtu buduliu atvirai begerianciu is pusliu, o apie ju kalbos subtilybes tai patyliu ... labai saunu. Ir taip bus toliau, jei tik statys fabrikus betkokius apie miesta ir nesirupins kultura ...

[Tomasl]

jei jau statomi daugiabuciau, tai pasirupinama, kad butu zalieji plotai, o dabar nusiperka maza sklypeli ir pasato dangoraizi, o apacioj padaro viena zaidimu aikstele vaikams ir pasodina du medzius ... dabar leiskit uzduoti klausima ar tie vaikai isvis nusileis iki tos aiksteles ... ?

Aš žaidžiau kara miške, lakščiau po krumus su mediniu šautuvu.
Ar manai kad turėčiau reikalauti to pačio iš vaiku ?
Jie kotais labiau linke žaisti "stryke" nu ir tegul.
O gal sunaikinti kompiuterius ir išžudyti ždm kurėjus, kad galima butu atgal i miška....

vaikas gyvenantis žalumos pertekliuje, sėdi prie Skype, ir bendrauja su kitu vaiku iš gretimo namo, ir ne neišvarysi, nors tik 50 m atstumas.

žinutes rašo greičiau nei aš kalbu ir beto dar ir su manim tuo pat metu bendrauja, nu ir nieko..

Tai tiesiog Nauja karta.

Mielas kolega , tai nera siūlimas viska išbetonuot, tai tik požiūris, kuris reikštu kad jūs kiek tai užstrigęs laike, ir betarpiška pačio kritika, yra veiksminga , iki kol lazda neperlenkta.

[Eimantas]

Naujoji architektūra įvardijama kaip bjauri, baisi. K, D įvardijami kaip kreivi ir šleivi. Yra žmonių, kuriems visiškai nepriimtina naujoji architektūra, nauji statiniai. Į juos jie net negali žiūrėti objektyviai, vertinti jų architektūrinės vertės. Tie žmonės - tai senovės fetišistai. Jie tik už tai, kad viskas, kas buvo,būtų atsatyta, rekonstruota. Bet juk vien atstatymas neturi jokios prasmės, tada nebūtų jokios pėtros ir pažangos.

Jie nori miestą paversti rezervatu, jie nori užkonservuoti mūsų gyvenimą. Nes naujos formos, naujos idėjos jiems nesuprantamos, tik viskas, kas sena, jiems suprantama. Suprasti naujo jie nenori , nesugeba, bijo. Štai iš čia atsiranda panieka naujai architektūrai, noras atimti iš jos visas teises būti miesto siluete, noras ją nustumti kuo toliau nuo miesto veido.

Dažnai žmonės, norintys vaidinti intelektualius, persiima panašia retorika, t.y. naujus pastatus pradeda įvardinėti dežutėmis, bjauriais,monstriškais, teigia, kad jie "užgoš, sužalos, atims savitumą". Ar patys supranta, ką šneka? Jie niekaip negali pagrįsti šių teiginių.

Radikalus paveldosaugizmas visada labai stipriai išplečia senamiesčio ribas, trobeles, griuvenas ir šabakštynus įvardija kaip vertingus objektus. Radikalizmas visada iracionalus. Tai galime matyti ir iš autoriaus siūlymo mesti viską ir statyti (turbūt iš miesto pinigų) bažnyčias. Dėl jų įsipaišymo į miesto siluetą ir derėjimo prie jau esamų modernių pastatų jiems abejonių nekyla. Taip pat jiems nekyla klausimas dėl reikalingumo.

Šaunuoliai Klaipėdos tarybos nariai. Tikiuosi jie išlaikys sukeltą isteriją ir spaudimą

Spėju nežinai vietinio konteksto, kad taip rašai. K&D vietoje Lietuvos kino teatro tiktų tau?

Kalba ne apie naujos architektūros nereikalingumą, o apie vietą. Yra daug ploto ir be istorinės miesto dalies bei dvarviečių. O šitie tarybos nariai nubalsavo už stalininiais bei chruščioviniais (iš dalies ir vėlesniai) laikais vykdytą senosios Klaipėdos žalojimą, kai senose gatvėse tarp 1-3 aukštų pastatų grūdo miegamųjų rajonų komiblokus.

[tricky_kid]

Aš žaidžiau kara miške, lakščiau po krumus su mediniu šautuvu.
Ar manai kad turėčiau reikalauti to pačio iš vaiku ?
Jie kotais labiau linke žaisti "stryke" nu ir tegul.
O gal sunaikinti kompiuterius ir išžudyti ždm kurėjus, kad galima butu atgal i miška....

vaikas gyvenantis žalumos pertekliuje, sėdi prie Skype, ir bendrauja su kitu vaiku iš gretimo namo, ir ne neišvarysi, nors tik 50 m atstumas.

žinutes rašo greičiau nei aš kalbu ir beto dar ir su manim tuo pat metu bendrauja, nu ir nieko..

Tai tiesiog Nauja karta.

Mielas kolega , tai nera siūlimas viska išbetonuot, tai tik požiūris, kuris reikštu kad jūs kiek tai užstrigęs laike, ir betarpiška pačio kritika, yra veiksminga , iki kol lazda neperlenkta.

che as tikrai neuzsikonservaves laike bet va nelabai zinau ka vaikai siuo metu veikia, nes savo dar neturiu ir greitu metu tikrai neturesiu, bet aciu uz apsvietima ... tikrai pravartu

o siaip as daug kritikuoju, nes stengiuosi isreiksti ir kitokia nuomone bei priversti susimastyti ar tikrai mes norime matyti tokia menkaverte architektura, ar tikrai norime gyventi tokioje chaotiskai uzbanizuojamoje aplinkoje, nes dabar atrodo, kad pavyzdziui pataikaujama vien tik masinistu interesams ir visiskai pamirstami dviratininkai ... ir skundziamasi, kad visuomene aptingusi, tunka ir sveikatos bukle prasteja, o dviratis ir transportas, ir sveikata, bet be tinkamos infrastrukturos labai nepopuliari priemone

Prisiminus vaikus, tai mano galva geriau jau statyti mazaugius daugiabucius, kur jaustum didesni rysi su kiemu. Jame stovetu futbolo ar krepsinio aiksteles ir butu zalia ... tik tiek. Gal tai kai ka ir priverstu atsiplesti nuo kompu ekranu. As tai pavyzdziui is pradziu gyvenau name (aisku kompu nebuvo tai irgi zaidimai lauke iki velyvos nakties), po to teko gyventi 8 aukste pietiniuose rajonuose Klaipedos, tai ten tik namie sedejau ir vegetavau. Po to persekeliau i centra ir gyvanau pirmame aukste ir va tada lauke vien tik fule ir krepsi losdavom (jau turejau kompa, bet jis tiek netrauke). Gal todel ir tokia bloga mano nuomone apie tokius daugiaaukscius

Savo kritika noriu tik gero rezultato. Aisku kartais gal per riebiai ar naiviai parasau, bet tam ir diskutuojama, kad kiti isreikstu savo nuomone ir taip as galeciau pagalvoti, kad tikrai tam tikrais atvejais perlenkiu

[taccido]

Visai nieko pastačiukai Klaipėdoj turėtų atsirasti

[batman]

dabar klausimas ar buvai ten kada?su savo sh palyginimu...siulyciau patylet, jei kas nors bent kiek bus i tai panasu tai tik dziaugtis reiktu

[fatG]

Dangoraižiai kils pagal planą

Ilgai rengta aukščiausių Klaipėdos pastatų schema – ne galutinė

Livija Grajauskienė

Klaipėdos miesto tarybos nariai birželio 28-ąją patvirtino itin svarbų miesto plėtrai dokumentą - Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą - specialųjį planą, kurio laukė ir miesto planuotojai, ir architektai, ir investuotojai.

Planą rengusio Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjo prof. Algio Vyšniūno žodžiais, dokumentas rengtas moksliniu pagrindu ir svarbiausia jame - pagrįsti esminius urbanistinius principus – kur Klaipėdoje galimi aukštybiniai pastatai, įvertinant kiekvieno kvartalo morfotipą, o ne baksnoti pirštu į konkrečią vietą ir teigti „bus čia“.

Miesto tarybos nariai leido statyti aukštus pastatus ir Klaipėdos istorinėje dalyje.

Reikalavo įstatymas

Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schema (specialusis planas) pradėta rengti 2004 metais, iškart po to, kai buvo priimtas naujasis Teritorijų planavimo įstatymas. Vadovaujantis įstatymu, prieš projektuojant – ir juolab statant – miestuose aukštybinius pastatus (pagal apibrėžimą tai pastatai, kurių aukštis nuo žemės paviršiaus iki stogo konstrukcijos aukščiausio taško yra lygus ar viršija 30 m), privalu parengti ir patvirtinti jų išdėstymo schemą.

Plano rengėjams buvo iškelti šie tikslai ir uždaviniai: parengti Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą, nustatyti specialiuosius reikalavimus miesto siluetui, užstatymui ir inžinerinei įrangai, apibrėžti kompozicinius architektūros ir urbanistikos principus, įvertinant miesto specifiką.

Pasak miesto planuotojų ir architektų, reglamentuoti naujų aukštybinių pastatų statybą mieste prireikė dar ir todėl, kad pastaraisiais metais rinkoje atsiradus tokių pastatų poreikiui, juos imta statyti stichiškai.

Taip pat buvo būtina apsaugoti vertingiausias gamtiniu, istoriniu požiūriu miesto teritorijas, kur nepageidautina nauja urbanistinė invazija.

Nors planas buvo parengtas laiku, jo derinimas gerokai užsitęsė. Tai piktino tiek tuos, kurie rengė planą, tiek tuos, kurie jo laukė. A.Vyšniūnas žurnale „Nauja statyba“ (2006 Nr.4) straipsnyje „Klaipėdos miesto siluetas – urbolingvistinis tekstas, rašomas aukštybiniais pastatais. Ar bus sekanti raidė?“ pristatydamas parengtąjį planą ir analizuodamas esamą urbanistinę situaciją Klaipėdoje, rašė: „2005 metų pradžioje pradėtas rengti Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo specialus planas (SP), kuriame bandoma taisyti susidariusią padėtį.

SP tikslas – apibrėžti pastatų aukštingumo apribojimo principus Klaipėdos mieste, siekiant išsaugoti vertingus vizualinio identiteto elementus – siluetą ir panoramas – svarbius sudedamuosius miesto kultūrinio tapatumo ženklus. Logiškas tikslas pasiekiamas sunkiai, nes dominuoja „ūkinių reikaliukų“ gaivalas.“

Tikėjosi daugiau konkretumo

Plano sprendinius Klaipėdos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija suderino 2006-ųjų liepą. Klaipėdos apskrities viršininko administracija teigiamą patikrinimo išvadą davė tų pačių metų lapkritį.

Pasak Klaipėdos miesto vyriausiojo architekto Almanto Mureikos, ne tik aukštybinių pastatų išdėstymo specialiojo plano, bet ir Klaipėdos miesto bendrojo plano derinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Bendrojo plano ilgai nederino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, pageidavusi, kad jame būtų pažymėtas giliavandenis uostas.

Aukštybinių pastatų išdėstymo specialųjį planą ilgai nagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija, pasiūliusi planą papildyti draudimu statyti aukštus pastatus senamiestyje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke (nors plano sprendiniuose to ir nebuvo numatyta) bei miesto istorinėje dalyje nuo Danės upės iki geležinkelio.

„Daug kas yra suirzę dėl šio plano, nes tikėjosi iš jo daugiau konkretumo,- komentuodamas specialiojo plano sprendinius sakė A. Mureika.- Tačiau čia yra pateikiami kompoziciniai principai, nuostatos, kur kokia statyba galima, kur galima išdėstyti architektūrines kalvas. Nėra parodytas kiekvienas sklypelis, nekalbama apie atskirus pastatus. Ir jei plane žvaigždute pažymėtas galimas aukštybinių pastatų mazgas, tai nereiškia, kad būtent šiame sklype gali iškilti vienas dangoraižis.“

Vyriausiojo architekto žodžiais, diskusijų dėl pagrindinių plano nuostatų – nestatyti aukštybinių pastatų senamiestyje, formuoti vadinamuosius aukštybinių pastatų mazgus, leisti jais pabrėžti pagrindines miesto ašis, reprezentacines ir magistralines gatves, pagrindinius įvažiavimo į Klaipėdą kelius, - nekilo.

„Tie, kurie darė iš šios schemos problemą, ko gero, ne taip į ją žiūrėjo,- aiškino A. Mureika.- Jie čia ieškojo savo ar kaimyno sklypo. Tiesa, kai kur gal ir nereikėjo nurodyti atskirų metrų, atskirų taškelių, prieš kuriuos pasisakė ir Kultūros paveldo departamentas, nes išties trūksta argumentų, kodėl nurodytas toks ar kitoks aukštis. Mes ketinome kai ką keisti, bet susidūrėme su juridine problema – jeigu po viešo svarstymo būtume ką nors keitę, mus būtų buvę galima apkaltinti mokslininkų darbo klastojimu.“

Dėl aukštybinių pastatų statybos istorinėje miesto dalyje vyriausiasis architektas linkęs sutikti su paveldosaugininkų bei

D. Elerto atstovaujamo visuomeninio judėjimo nuomone. Tačiau taryba balsavo kitaip.

Reikės tobulinti

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė sakė, jog svarbiausia – kad planas pagaliau patvirtintas. Jis ne kartą buvo svarstytas architektų ekspertų taryboje, į didžiąją dalį išsakytų pastabų plano rengėjai atsižvelgė.

„Yra tam tikrų minusų ir neaiškumų, bet gerai, kad sudėlioti pagrindiniai principai, bent jau aišku, kur galima statyti, kur ne. O toliau šį planą bus galima tobulinti“,- sakė R. Staševičiūtė.

Architektas ekspertas Edmundas Andrijauskas taip pat pabrėžė, jog tai, kad Klaipėdos miesto aukštųjų pastatų išdėstymo schema - specialusis planas galų gale atsirado, yra labai gerai. Nors jame esama neaiškumų, ir ne tik dėl miesto istorinės dalies. Miesto pietiniame pakraštyje, kvartaluose prie Jūrininkų prospekto, Mogiliovo bei Vingio gatvių yra „baltų dėmių“, tad architektams neaišku, ar neatsiras ten kokių nors apribojimų dėl aukštingumo, kurie būtų tiesiog nelogiški.

E. Andrijauskas mano, kad aistros dėl aukštųjų pastatų istorinėje dalyje nėra pagrįstos. Schemoje numatyti keli taškai, kur galėtų atsirasti iki 40 metrų (apie 10 aukštų) pastatai, ir tai Klaipėdos siluetui būtų į naudą.

Kalbėdamas apie konkrečias teritorijas architektas pasidžiaugė, kad schemoje nenumatytas „Babilono bokštas“ buvusioje „Laivitės“ teritorijoje, ir apgailestavo, kad buvusio senojo malūno teritorijoje bus taikomi aukštingumo apribojimai. Tačiau – tokia tarybos valia.

Teiks protestą

Paklaustas, ką mano apie tarybos patvirtintą specialųjį planą, Klaipėdos miesto tarybos narys, Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis sakė, jog planą reikėjo būtinai patvirtinti, nes tiek norintieji statyti, tiek šalia galimų statybviečių gyvenantieji ir taip per ilgai laikyti nežinioje.

Tačiau Klaipėdos miesto aukštybinių pastatų išdėstymo schemą - specialųjį planą reikėjo tvirtinti tokį, koks buvo suderintas Nuolatinėje statybos komisijoje, su visomis paveldosaugininkų pastabomis.

„Taryba ne tik pažeidė įstatymą, bet ir apgavo žmones,- sakė N. Puteikis.- Ko gero, ne vienas investuotojas, turintis sklypą istorinėje miesto dalyje, jau puolė skaičiuoti metrus ir kvadratus.

Tačiau KPD užprotestuos šios plano dalies sprendinius. Iš pradžių geranoriškai raginsime Klaipėdos miesto tarybos narius ištaisyti padarytą klaidą, nepažeidinėti įstatymų ir neapgaudinėti investuotojų.

Jeigu nepavyks susitarti, kreipsimės į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskrityje, jei to nepakaks – ir į prokuratūrą, kad šios su teisiniais aktais prasilenkiančios plano dalies galiojimas būtų sustabdytas ir klaida būtų ištaisyta.“

www.klaipeda.daily.lt

O čia pati schema:
Aukštybinių pastatų išdėstymo schema

Su visa medžiaga susipažinti galima čia

[fatG]

Urbanistai formuoja architektūrinę kalvą

Livija Grajauskienė

Birutės g. 6 sklypą turinti ir daugiaaukštį pastatą statyti norinti bendrovė „Naujasis uostas“ žengė netradicinį žingsnį.

Prieš kreipdamiesi į Teritorijų planavimo komitetą sąlygų detaliajam planui rengti, jie užsakė viso kvartalo esamos situacijos analizę ir galimo aukštybinių pas-tatų atsiradimo čia koncepciją.

Pasak bendrovės „Naujasis uostas“ projektų vadovo Henriko Petrausko, mokslinis darbas rengtas tam, kad ir patys užsakovai žinotų, kokios yra galimybės planuojamoms investicijoms, o jų prašymas leisti rengti detalųjį planą bei statyti Birutės gatvėje 25 - 30 aukštų mišrios paskirties pastatą būtų motyvuotas. Tikimasi, kad galimybių studijos išvados padės išvengti situacijų, kai įvairių institucijų atstovai savo leidimą ar draudimą ką nors statyti aiškina „galima-negalima“ arba „patinka - nepatinka“.

Koncepciją rengė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedros vedėjas profesorius Algis Vyšniūnas. Profesoriaus parengtą miesto Aukštybinių pastatų išdėstymo schemą - specialųjį planą neseniai patvirtino Klaipėdos miesto taryba.

Naujasis darbas – teritorijos tarp Minijos, Bijūnų, Sausio 15-osios ir Birutės gatvių. galimybių studija aukštingumo aspektu,- pasak jį mačiusių architektų ekspertų, „leistų labiau argumentuotai suformuluoti visos teritorijos (ne tik sklypo) pagrindinius užstatymo reglamentavimo principus detalaus plano stadijoje.“

Studijoje atsižvelgta į teritorijoje jau suprojektuotus ir statomus aukštybinius pastatus bei gretimybes – netoliese kylančius Gandrališkių bokštus, aukštėjantį Taikos pr. užstatymą, netoli nuo kvartalo praeinančią senamiesčio vizualinės apsaugos zoną. Nagrinėti keli galimi aukštybinių pastatų atsiradimo kvartale modeliai, pateiktos skaičiavimo metodikos. Prieita išvados, kad optimaliausias šiai teritorijai variantas – šešios vertikalės, viena kurių gali būti Birutės g. 6.

Architektai ekspertai pritarė, kad šį kvartalą galima traktuoti kaip potencialią architektūrinę kalvą. O pačią koncepciją priimti kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentą rengiant kitus detaliuosius planus šiame kvartale.

Teritorijų planavimo komitetas neprieštaravo planams Birutės g. 6 statyti 25 aukštų pastatą, kuriame pirmojoje dešimtyje aukštų būtų komercinės paskirties patalpos, aukščiau – butai. Po visu sklypu numatomas pirmas Klaipėdoje trijų aukštų požeminis garažas, kuriame tilptų apie 270 automobilių. Nuo 35 iki 40 mln. litų kainuosiančias statybas tikimasi pradėti kitų metų pavasarį. Projekto realizavimas truktų iki dvejų metų.

www.klaipeda.daily.lt