Laisvės Alėjos rekonstrukcija

[Garbanius]

Kažkur skaičiau, kad užpildyti Laisvės al., kad ji visa jaustųsi gyvybinga kaip pvz. Vilniaus g. (nuo pož. perėjos iki Rotušės), reiktų tokio dydžio miesto kaip Barselona..

Taip, tas pat Vilniuje ir tarkim su Gedimino pr, kuris miestui per ilgas, tad už Lukiškių aikštės virsta tylos oaze

[liutass]

Kai sutvarkys "Britanika", sita vieta labai atsigaus

[Rimas_OK]

<...> be to ir Akropolis dalį žmonių "nukabina", manau nerealu, kad ji bus užpildyta su Kauno žmonių skaičiumi, <...>

Manau, kad atvirkščiai - Akropolis kaip tik į miesto centrą pritraukia žmonių iš visokių Šilainių ar Dainavos. Kitu atveju jie greičiausiai nuvyktų į priešingą pusę - į Megą. O ką jau kalbėti jei Akropolis būtų buvęs užmiestyje. Tada dalis "modernių" Kauno gyventojų iš vis pamirštų kaip centras atrodo

[Efka_01]

Manau, kad atvirkščiai - Akropolis kaip tik į miesto centrą pritraukia žmonių iš visokių Šilainių ar Dainavos. Kitu atveju jie greičiausiai nuvyktų į priešingą pusę - į Megą. O ką jau kalbėti jei Akropolis būtų buvęs užmiestyje. Tada dalis "modernių" Kauno gyventojų iš vis pamirštų kaip centras atrodo

Aš iš vyresnių vietinių girdėjau, kad iki Akropolio Laisvė pilna žmonių būdavo.

[liutass]

Ateis Laisvej vel laikas, bet veliau. Net netolimoje ateity

[Garbanius]

Buvo visai kiti laikai. Vartotojiškumo tokio nebuvo. Perkamoji galia ne tokia, kokia yra dabar. Senamiestis buvo tuštutėlis palygint. Jei ne Akropplis, būtų panašiai kaip Klaipėdoje- jei ne turistai (vietiniai ar užsieniečiai) miręs centras būtų, ypač žiemą.

[Garbanius]

Ateis Laisvej vel laikas, bet veliau. Net netolimoje ateity

O tiesa Liūtai, kaip verslas Laisvei sekas?

[RokasLT]

Aš iš vyresnių vietinių girdėjau, kad iki Akropolio Laisvė pilna žmonių būdavo.

Nereikia nei vyresnių, man 29 m., tikrai buvo daugiau. Kai AKP atsidarė srautai išvis buvo sumažėję, po truputi pradėjus sugrįžti-atsidarinėti kavinėms, restoranams, parduotuvėlėms - vėl srautas labiau normalizavosi.

[TheCoach]

Nepamirškit 2008 globalinės ekonominės krizės, akropolis gi baigtas statyt 2007 metais.

[Garbanius]

Būtent per krizę ir prasidėjo Kauno atsigavimas. 2008m. kažkur rudenį atsidarė Kauno senamiestyje kavinė "pas Stenley", nuo kurios mano manymu ir prasidėjo "išėjimo į miestą" kultūra

[HAMMER]

Kaip dažną vakarą užsukantis tiek į Senamiestį, tiek į Laisvės al.pavakarieniauti išsakysiu ir savo nuomonę. Vilniaus g. tikrai ne tik 5adienį ir 6adienį gyva. Gražų saulėtą vakarą ji sausakimša ir darbo dienų vakarais. Gal dabar kiek srautai pasidalino su Laisvės alėja (kuri iki rekonstrukcijos taip pat labai atsigavusi buvo ir neabejoju dar sėkmingesne ateitimi po rekonstrukcijos), tačiau ankščiau darbo dieną išvažiavus su dviračiu, Vilniaus g.dažniausiai teko stumtis. Soboro erdvė nuo kurios ir užvirė diskusija, padidėjus kokybiškų maitinimo įstaigų skaičiui, tokioms kaip ten atsiradęs Nuogas ar už kampo Casa della Pasta, manau aikštė užsipildytų be problemų. Abi minėtos įstaigos anšlaginės. Kaip ir 70% maitinimo įstaigų Senamiestyje. Iš savo patirties žinau, kad dažną vakarą išėjus į miestą sėdi ne ten kur nori, o ten kur randi vietos. Potencialas manau Kaune dar didžiulis erdvių užpildymams, tačiau kartu duok Dieve daugiau reklamos, viešbučių (kurių trūkumas blokuoja didesnių renginių galimybes Kaune), o tada ir skrydžių geografija prasiplės ir turistų savaime su savo pinigėliais padaugės.

[suoliuojantis]

Na apie Laisvės alėjos pilnumą iki ir po Akropolio legendų prikurta ... Kadangi aš jau žmogus pakankamai senas, tai galiu drąsiai pasakyti, kad tikrasis LA lankytojų srauto kritimas įvyko kažkur tarp 1986 ir 1992 metų. Puikiai prisimenu kaip visai jauni vėlų 1986 lapkričio ketvirtadienio vakarą (sic!) mes sutikę draugus negalėjom ramiai pasikalbėti LA netoli soboro, nes praeiviai tiesiogine to žodžio prasme stumdė mus, nes sraute buvo sunku prasilenkti. Ir puikiai prisimenu kaip 1990 kovą šeštadienio vakarą mes ėjom per tuštut tuštutėlę LA. Arba kaip 1992 metų birželio vieną šeštadienį ėjau į Metropolį pakviestas į draugų renginį. Ėjau sau ir švilpavau vos ne vienas. Todėl tos vyresnių legendos apie pilną LA greičiausiai siekia tuos antikinius laikus - kažkur 1980-1990 metus. Bet kodėl taip buvo ? 1985 ant viso Kauno buvo (sic) 14 kavinių ir restoranų, iš kurių 8 buvo LA. Paskui atsirado visai kita pasirinkimo įvairovė, kažkiek keitėsi ir žmonių mentalitetas, Užpildyti LA šiais laikais bus visai kitas dalykas negu virš 400 000 gyventojų turinčiame mieste kokiais 1986 metais, kuomet niekur kitur už LA ir Vilniaus g. eiti prasmės nėra ...

[liux]

Todėl tos vyresnių legendos apie pilną LA greičiausiai siekia tuos antikinius laikus - kažkur 1980-1990 metus. Bet kodėl taip buvo ? ...

apie 1982 m. ji buvo visa rekonstruota, atnaujinta, graži. Laisvės alėjos senbuviai man pasakojo, kad kas vakarą išeiti pasivaikščioti į ją buvo visų tradicija. Tada LTSR laikais, ji visoje sąjungoje darė įspūdį, girdėjau apie tai rusų turistus kalbantis, kokį Vakarų efektą ji darė. O dabar ji atrodo gana provincionaliai. Skurdžiai. Tie patys lauko barai neįdomūs, pas "paolo", kur daug lankytojų-į celofanus sukišti. Vitrinos nykios.
Šiandien laisvės alėjoje yra tokių vitrinų

[Eikantas X]

Teoriškai pasamprotaujant - nugriovus Soborą aikštė galėtų pasidaryti panaši į bet kurią iš šių nuotraukų. Dar vidury ir fontanas galėtų atsirasti. Beje, Smetonos laikais berods buvo svarstymų griauti Soborą kaip caro okupantų palikimą

1931 metais valdžiai paskelbus planus remontuoti Soborą, skiriant tam lėšų, tuom didžiai pasipiktino kairieji valstiečiai liaudininkai, ir pasiūlė verčiau nugriauti. Bet tautinė dešinė apgynė paveldą

[lukass]

Griauti!
Ar negriausite tą soborą!

[Rimas_OK]

Laisvės alėja yra, o paminklui kaip tik tai ten vieta <...>

Iš tiesų gera idėja, paminklas alėjos ašyje gerai žiūrėtųsi ir erdvės pakankamai turėtų
Ar paminklą Vytautui ten perkeltume, ar Dariui ir Girėnui, ar raitelį

[Malach]

Iš tiesų gera idėja, paminklas alėjos ašyje gerai žiūrėtųsi ir erdvės pakankamai turėtų
Ar paminklą Vytautui ten perkeltume, ar Dariui ir Girėnui, ar raitelį

Nu jei griauti Soborą ir statyti paminklą, tai nė vienas paminklas ten netiktų, nes būtų tiesiog per mažas. Reikėtų kažko visiškai naujo, galėtų būti ir su vandens ir šviesų instaliacijom. Bet čia fantazijos, manau, dabar tas Soboras labai puikiai ten tinka ir yra vienas žinomiausių Kauno simbolių.

[J.U.]

Na apie Laisvės alėjos pilnumą iki ir po Akropolio legendų prikurta ... Kadangi aš jau žmogus pakankamai senas, tai galiu drąsiai pasakyti, kad tikrasis LA lankytojų srauto kritimas įvyko kažkur tarp 1986 ir 1992 metų. Puikiai prisimenu kaip visai jauni vėlų 1986 lapkričio ketvirtadienio vakarą (sic!) mes sutikę draugus negalėjom ramiai pasikalbėti LA netoli soboro, nes praeiviai tiesiogine to žodžio prasme stumdė mus, nes sraute buvo sunku prasilenkti. Ir puikiai prisimenu kaip 1990 kovą šeštadienio vakarą mes ėjom per tuštut tuštutėlę LA. Arba kaip 1992 metų birželio vieną šeštadienį ėjau į Metropolį pakviestas į draugų renginį. Ėjau sau ir švilpavau vos ne vienas. Todėl tos vyresnių legendos apie pilną LA greičiausiai siekia tuos antikinius laikus - kažkur 1980-1990 metus. Bet kodėl taip buvo ? 1985 ant viso Kauno buvo (sic) 14 kavinių ir restoranų, iš kurių 8 buvo LA. Paskui atsirado visai kita pasirinkimo įvairovė, kažkiek keitėsi ir žmonių mentalitetas, Užpildyti LA šiais laikais bus visai kitas dalykas negu virš 400 000 gyventojų turinčiame mieste kokiais 1986 metais, kuomet niekur kitur už LA ir Vilniaus g. eiti prasmės nėra ...

Aš Kaune gyvenau iki 1968 metų. Tais laikais Laisvės Alėja buvo gyva, pilna žmonių. Tebebuvo gyva smetoniška tradicija "eiti į Laisvę", savęs parodyti ir kitų pažiūrėti. Tai buvo savotiškas klubas, visur stoviniavo būreliai pažįstamų ar draugų, gyvai diskutuodavo. Savotiškas tų laikų Feisbukas. Po to keitėsi kartos ir ties 198X metais tradicija nunyko. Atsirado nauja tradicija, studentai Rugsėjo 1-ją masiškai išeidavo "į Laisvę". Aukštųjų mokyklų buvo daug, Laisvės Alėja būdavo pilnutėlė jaunimo. Nežinau kaip dabar.
Tais laikais Senamiestis, Vilniaus gatvė buvo apleisti, negyvi. Visas gyvenimas buvo LA.

[liutass]

Rugsejo 1 d. tai Laisves Aleja pilna jaunimo. Senamiestis taip pat.

[Cezaris]

Šitoj visai smagioj (ir sakyčiau kažkiek savitai kaunietiškoj) diskusijoj pora pakankamai esminių urbanistinių dalykų lyg nepaminėti buvo.
Pirmasis pakankamai kertinis - gyventojai centre (LA/ senamiestyje). "Erdvės užpildymui" šitai turbūt yra nemenkiau, jei ne šiek tiek svarbiau, negu bendras jų skaičius Kaune (priemiesčiai yra Kauno dalis ir su jais tas sumažėjimas nebuvo toks didelis) ir tikrai jau svarbesnis, negu visoje LT. Ilgą laiką, ypatingai LA, dideli plotai buvo tiesiog nupirkti kaip "investicija" aiškių ir kartais nelabai aiškių veikėjų laukiant tiesiog NT pabrangimo. Nuo pat nepriklausomybės, o ypač šitam šimtmetyje tendencijos buvo keltis vis toliau į laukus, su savu kiemu iš kur į centrą tu jau atvažiuoji dažniausiai tik kokia proga (o jei nebelieka kur važiuoti, tai ir nebeatvažiuoji). Dabar tendencija kažkiek po truputį keičiasi, atsiranda ir pasiūla (Kaune kažkaip dažnai nebūno pasiūlos argumentuojant, jog nėra tam paklausos, kol kas nors pavyzdžiu neprimena, kad nesant pasiūlos tiesiog negali būti ir paklausos įrodymų - ofisai, viešbučiai, gyvenimas centre, dideli butai ir t.t.), ir noras keltis į centrą. Čia tikriausiai senamiestyje (naujų) gyventojų atsirado anksčiau (matyt viena iš jo stipresnio starto priežasčių), negu LA, kur procesai pradėjo suktis pagrinde per pastaruosius metus, o dabar, spėju, pradės įsibegėti. Gyvendamas centre natūraliai nusileisi, grįždamas užeisi kažkur pavalgyti, kavos atsigerti dažniau, negu atvažiuosi iš kokios Dainavos ar net to pačio Žaliakalnio (žiūrint į gyventojų vidurkį). Tuo pačiu naujieji gyventojai dažniausiai turi kitokius įpročius ir kitokius finansinius resursus (jei jau centre būsta įsigijo), negu (ne)nomenklatūrinė močiutė savo keturių kambarių bute LA. Iš ekonominės pusės kritinė masė gyventojų (pvz., tikrai yra žmonių senamiestyje, kurie namie nesigamina maisto) gali sudaryti kokiai įstaigai jau stabilų klientų/ pajamų lygį, kuris su natūraliai užklystančiais jau užtikrina išsilaikymą (nuostolio nebuvimą). Daugiau tokių vietų atsiradimas jau sukuria ir kažkokius traukos taškus į kuriuos klientai atvažiuos iš toliau.
Dėl viso šito norint gyvos Laisvės labiausiai reikia sutvarkytų, užstatytų, gyvenamų vidinių kvartalų. Šiaip būtent dėl šito aspekto dabartinės rekonstrukcijos, Kiaunės projektas ir laimėjo konkursą. Tik įgyvendinimo stadijoje šitos esmės nebeliko. Aišku, tvarkysis, statysis tie kvartalai ir savaime, privačia iniciatyva, tik buvo gera proga tai paskatint su vieningos infrastruktūros sukūrimų ir urbanistinių ryšių sukūrimu.
Antras momentas - Kauno centro geografinė padėtis. Iš esmės jis yra fiziškai labai izoliuotas nuo likusios miesto dalies - pirmiausia dviem susijungiančiomis upėmis (tai trys pusės jau) ir tada (ketvirtoji) ne taip lengvai įveikiamomis kalvomis. Kas reiškia, kad nėra tranzitinio (pėsčiųjų) judėjimo. Eini, eini, atsitrenki į kažką. Taigi, iš esmės reikia specialiai eiti/ važiuoti/ būti centre. Kokiam Vilniuje, kur centras neatskirtas, tai tu gali tiesiog nueiti bent jau Naujamiestis-Užupis(-NMC). Kas reiškia, jog reikia perspektyvoje reikia kuo stipresnių, tankesnių ryšių kūrimo, dėl to pėsčiųjų tiltai, o vėliau ir jų tankinimas tiek į Aleksotą, tiek į Vilijampolę labai reikalingi Sprendžiant savo esme tą pačią problemą juk ir atsirado/ buvo planuojami funikulieriai.