O čia ne vienbučiai? Bent pirmas ir trečias tai nepagalvočiau, kad daugiau nei nuosavas namas. Net dvigutis nustebintų
Tema apie "nuosavus" namus
O tie senesni pavyzdžiai jau kas kita, va į tuos mastelius būtų galima orientuotis, sklype ne 1 šeima, o kokios 4 ar net 6 galėtų gyvent.
Vis tik reikia į tai žiūrėt planingai. Tarkim "ratų" kvartalai nuo kurių prasidėjo šita diskusija turi aiškų sodybinį užstatymą. Nemanau, kad atsitiktinis mini daugiabučių prikaišiojimas būtų protingas sprendimas.
Kita kalba būtų apie tuščių, apleistų teritorijų (kad ir tame pačiame Žaliakalnyje) užstatymą. Ten taunhauzai būtų 100k. geriau nei tokie gargarai kaip pvz. "Aušros namai", kurie ir architektūra, ir masteliu yra visai ne į temą.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Iki patieso namo dar tenka palypėti keliasdešimt metrų stačiu šlaitu, o tai nėra labai paprasta, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Todėl pasiekti namą bus kelios galimybės – laiptai, akmenimis grįstas serpantinų kelias. Svarstoma ir elektrinio keltuvo galimybė.
Šiek tiek Žaliakalnio, tiesa nežinau ar čia privatūs, ar butai. Kažkas naujo, nors man žymiai arčiau dūšios restauruota Kauno tarpukario statyba Kaune...
Kaune Minties rato ir Kudirkos al.kampe prieš gerą 10-tį metų pastatė ne dėžę-namą,primenantį 1920-1940 m.statybą.Ir ką,jis atrodo daug geriau už pastarųjų metų DĖŽESSS.O dabar viskas statoma dėžių principu-stiklas,mūras,medis.Ir dauguma tuo žavisi.
Esate teisus, mieste DEZIU tik dauges. Nes su stiklu lengviausia ispildyti A energetines klases reikalavimus. Visa kita reikia papildomai apsildyti, o tai jau pridetines islaidos.
Sveiki, rašau forume pirmą kartą. Norėjau surinkti šiek tiek informacijos apie naujas privačių gyvenamųjų namų statybas Žaliakalnyje, Kaune. Tikiuosi, tai atkreips daugiau dėmesio į architektūros pasirinkimą statant tokiame įdomiame kontekste. Galbūt paskatins daugiau žmonių kurtis ne priemestyje, o tankinant miesto centrą. Būtų smagu sulaukti komentarų arba daugiau informacijos apie šiuos namus.
Namas V.Kudirkos g. - juodos keramikos fasadai ir išskaidyti tūriai kuria didelio pastato įspūdį, kai kurie kampai užapvalinti sekant Kauno modernizmo tradicijas
Namas J. Basanavičiaus ir Minties Rato g. sankryžoje. Tūris pakeltas virš stiklinių vitrinų pirmame aukšte. Gaila, neišėjo pamatyti kiemo fasado.
Nedziugina akies tokie murinukai. Jei jau Zaliakalni globoja paveldas, tai ir prasytusi kazkas tokio kaip buvo statoma tarpukaryje. Pukus ir malonus akiai nutinkuoti murinukai.
Šiek tiek Žaliakalnio, tiesa nežinau ar čia privatūs, ar butai. Kažkas naujo, nors man žymiai arčiau dūšios restauruota Kauno tarpukario statyba Kaune...
Priešistorija: čia gi namas su garsiuoju kreivu langu
Dabar stovi namas su aliuzija į kauno tarpukario architektūrą, tik man asmeniškai ta aliuzija pernelyg didelė.Na, bet tas, kuris gali statytis namą garsiajame Kauno Žaliakalny turi teisę ir į didelę aliuziją :-)
Dar vienas medinio tarpukario praradimas. Aišku, visi nori gyventi gražiau, šilčiau, smagiau...Kiekvienas laikotarpis atneša kažko naujo ir įkyraus, dabar mes piktinamės kaip kažkada piktinosi mūsų senoliai. Gal už 100 metų Kauno Žaliakalnis bus išskirtinis mūrinukų paveldas, bet dabar, griūvant seniems medinukams, skauda širdis...
Mateikos gatvė 52. Prieš kelis metus. Ačiū Google'i, nes mano nuotraukos kaži kur pasislėpė
Keliaujam Mateikos gatve toliau ( bet kokia atsinaujinanti gatvė!) Namas Nr.46
Toks tvirtas medinukas buvo, dar praeidamas pagalvodavau, kad įdėjus šiek tiek eurų ir išmonės jis galėtų vėl papuošti Kauną. Deja...
Ta pati priešistorė padedant Google'i Earth
Stovi dabar toks pajuodėlis ( bent namo forma liko ta pati)
Dar vieno medinuko virsmas. Mano nuomone, kažkokiu befasadžiu atkištašikniu nameliūkščiu. Bet čia tik mano nuomonė, gink Die, nieko nenoriu įžeisti. Kadangi šalia šių keičiančių savo išvaizdą namelių praėjo mano Vaikystė, o ir vėliau aš čia užeidavau kaip į šventovę, patikėkit, verkia širdis matant kas lieka iš mano mieliausiojo Žaliakalnio...
O dabar rašysiu tikrą disertaciją. Nes šis namas man buvo pats mieliausias. Pats Pačiausias. Visada, kai praeidavau pro jį pagalvodavau, jei turėčiau daug pinigų, tikrai nupirkčiau šitą namą. Gyvenčiau. Mylėčiau. Lai būna šiek tiek melancholijos, bet negaliu kitaip... Penkis su puse metų gyvenau prieš šį namą. pačius mažiausius ir pačius svarbiausius metus. Mano močiutė eidavo pas šio namo gyventojus pirkti man ožkos pieno. Man šis namas visada buvo paslaptingas, nes visada jis buvo šiek tiek apšepęs
Gana ilgą laiką nevaikščiojau pro jį, o kai praėjusių metų rudenį pamačiau languose žiojėjančias skyles pasakiau sau, kad daugiau mano kojos čia nebus. Skaudu matyti tai
Šiemet visgi išdrįsau čia ateiti. Pamačiau stebuklą, bet juo greitai nusivyliau - muliažas pastatas stovėjo toje vietoje. Identiškas mūriukas. Plius garažas pašonėj.
Nebemyliu šios vietos. Žinau netoliese dar vieną tarpukario deimančiuką. Bet kuo virs jis. Ne šiandien. Ne rytoj... Poryt. Užporyt... Kitąmet... Skaudu. Skaudu, kai nemokam saugoti...
Comment