Medžiai ir želdiniai miestuose

[adomazzz]

Galėjo keliais medžiais mažiau pasodini, bet bent jau tvarkingai, nes dabar nuo kiekvieno lietaus visur pilna smėlio. Čia tikriausiai tokia Šimašiaus taupymo politika, nes anksčiau tokių nesąmonių neteko matyti. Be to vieta medžiui yra formuojama tiesiog išėmus bele kaip kelias plyteles ir pridrabsčius smėlio kalniuką. Prisegtoje nuotraukoje kaip atrodo nauji medžiai po lietaus.

[R.D.]

Norėjau jau rašyti savivaldybei, ar čia taip tyčia pylimai apkasti medeliai buvo, nes vėliau planuojama jiems prigyjus kažkaip tas vietas papuikinti, ar čia šiaip taip ir planuoja palikti. Sunku suprasti, nes visur tie smėlio pylimai atrodo keistai.

[adomazzz]

Norėjau jau rašyti savivaldybei, ar čia taip tyčia pylimai apkasti medeliai buvo, nes vėliau planuojama jiems prigyjus kažkaip tas vietas papuikinti, ar čia šiaip taip ir planuoja palikti. Sunku suprasti, nes visur tie smėlio pylimai atrodo keistai.

Šiaip įdomu būtų išgirsti savivaldybės atsakymą, nes kaip tai atrodo dabar, tai kaip kokiam kaime, o ne sostinėje.

[Ginthus]

Galėjo keliais medžiais mažiau pasodini, bet bent jau tvarkingai, nes dabar nuo kiekvieno lietaus visur pilna smėlio. Čia tikriausiai tokia Šimašiaus taupymo politika, nes anksčiau tokių nesąmonių neteko matyti. Be to vieta medžiui yra formuojama tiesiog išėmus bele kaip kelias plyteles ir pridrabsčius smėlio kalniuką. Prisegtoje nuotraukoje kaip atrodo nauji medžiai po lietaus.

Šimašių apskritai darosi sunku suprasti. Tik nesenai pats savo rankomis kirto medžius, dabar staiga atsivertė į medžių mylėtojus. Lankstumas pagal vėjo kryptį?
Spėčiau, kad tie kalniukai paliekami kitai priežiūros bendrovei, kuri pagal jau kitą sutartį naujins dangas, tai turės ir purvą išvalyt ir pripjaut plyteles aplink medžius.

[adomazzz]

Šimašių apskritai darosi sunku suprasti. Tik nesenai pats savo rankomis kirto medžius, dabar staiga atsivertė į medžių mylėtojus. Lankstumas pagal vėjo kryptį?
Spėčiau, kad tie kalniukai paliekami kitai priežiūros bendrovei, kuri pagal jau kitą sutartį naujins dangas, tai turės ir purvą išvalyt ir pripjaut plyteles aplink medžius.

Su tujom tai dar buvo galima suprasti, nes kirto jas kad įrengti ten dviračio taką, kuris buvo žadėtas už kelių mėnesių, bet praėjo jau daugiau ir jokių požymių, kad kažkas ten vyks artimiausiu metu.

Na o dėl senų medžių tai taip, prasidėjo kažkoks marazmas, jau viena moteriškė nori į teismą paduoti Vilniaus sav. Už tai, kad ant jos senas medis užgriuvo ir dėl to dalinai tapo neįgali. Kol medis pats nenukrenta, tol jo nieks nepjauna... Nauji medžiai gerai, bet reikia sodinti tvarkingai ir kas svarbiausia, prižiūrėti senus, kad nekristų vėliau ant žmonių ir mašinų, kaip jau šiais metais buvo ne kartą.

[Ginthus]

Su tujom tai dar buvo galima suprasti, nes kirto jas kad įrengti ten dviračio taką, kuris buvo žadėtas už kelių mėnesių, bet praėjo jau daugiau ir jokių požymių, kad kažkas ten vyks artimiausiu metu.

Vyksta, vyksta. Sutartis jau pasirašyta, darbai kaip tik pradedami.

[Missoni]

Miško gatvė šiandien. Rytoj ji galės pakeisti pavadinimą į "Sacharos", "Dykumos" ar kokį kitą susijusį su tuštuma...

[Missoni]

Jei Miško gatvėje liepos kelia nerimą ir yra blogos būklės, tai, manau, beveik viso centro gatvių medžiai yra panašūs. Na, Vasario 16-tosios, dalis Maironio, dabar jau Vytauto pr. nereikia išpjauti, bet visi kiti... Nors pažiūrėjus į likusius nupjautus kelmus susidaro kiek kitokia nuomonė. Bet specialistams tikriausiai geriau matosi. Jie, reikia tikėtis, neturi intereso meluoti (nebent gyvena centre ir po jų langais auga senos liepos)

[digital]

Man kažkaip kelia įtarimą tos "miesto sąlygoms" pritaikytos liepos. Gal vis tik geriau sodinti normalias? Esmė jas prižiūrėti ir genėti, ir kaina ko gero 10x pigesnė.
Bet gal atsiras kas pakomentuos, kuo ypatingos tos specialios - ar kad atsparesnės, ar kad neauga?

http://www.lmaleidykla.lt/ojs/index....icle/view/3500 (pasikeiskite dešinėje kalbą į lietuvių):

Paprastasis ąžuolas (įvertinant ilgą jo vegetacijos trukmę) yra tinkamiausia rūšis visų tipų miesto želdynuose. Mažalapė liepa yra mažiausiai tinkama miesto želdynams dėl rūšies savybės trumpiausiai vegetuoti ir didelio gatvės poveikio vegetacijos trukmei.

[justinas adam]

Mano nuomone medžių priešais pastatus galėtų išvis nelikti. Čia puikus pavyzdys kaip atsiveria spalvos ir erdvės pojūtis, o ne džiunglės.

[Creatium]

Nežinau gerai vietos, nesu ten dažnai buvęs, tad negaliu tvirtai šnekėt. Bet iš to Google vaizdo panašu, kad medžiai buvo gana tvarkingi. Būčiau smarkiai apgenėjęs jų apatinę dalį, kad atsivertų pastatas, o viršūnes būčiau palikęs. Panašiai kaip yra Palangoje: https://www.google.lt/maps/@55.91323...7i13312!8i6656

[Sula]

Ten buvo medžiai "šiukšlintojai" - tuopos. Išauga ir pasensta greitai.

[Knope]

Nežinau gerai vietos, nesu ten dažnai buvęs, tad negaliu tvirtai šnekėt. Bet iš to Google vaizdo panašu, kad medžiai buvo gana tvarkingi. Būčiau smarkiai apgenėjęs jų apatinę dalį, kad atsivertų pastatas, o viršūnes būčiau palikęs. Panašiai kaip yra Palangoje: https://www.google.lt/maps/@55.91323...7i13312!8i6656

Kai palieka tik viršūnes, medžiai atrodo skurdžiai. Geriau be jų. Gražus fasadas - gražus miestas.

[Creatium]

Kai palieka tik viršūnes, medžiai atrodo skurdžiai. Geriau be jų. Gražus fasadas - gražus miestas.

Skurdžiai atrodo išvis be medžių. Vien pilkas betonas kur bepažvelgsi. Palangos variantą teko matyti plačiai taikomą Barselonoje. Atrodė puikiai, nors ten ir kitokie medžiai.

[Ginthus]

Nežinau gerai vietos, nesu ten dažnai buvęs, tad negaliu tvirtai šnekėt. Bet iš to Google vaizdo panašu, kad medžiai buvo gana tvarkingi. Būčiau smarkiai apgenėjęs jų apatinę dalį, kad atsivertų pastatas, o viršūnes būčiau palikęs. Panašiai kaip yra Palangoje: https://www.google.lt/maps/@55.91323...7i13312!8i6656

Įdomus sprendimas, matomai siekiant prisiderinti prie pušynų. Tačiau šiaip miestams nesiūlyčiau kaip etalono. Geriau jau tiesiog neleisti medžiams peraugti, išlaikyti tinkamus atstumus, kad šakos nesusipintų ir nesudarytų vientisos sienos. Kai medžiai jau senai neprižiūrėti, tai juos staiga apkapojant nebus labai gero vaizdo. Geriau jau kirsti ir sodinti naujus.

[Creatium]

Įdomus sprendimas, matomai siekiant prisiderinti prie pušynų. Tačiau šiaip miestams nesiūlyčiau kaip etalono. Geriau jau tiesiog neleisti medžiams peraugti, išlaikyti tinkamus atstumus, kad šakos nesusipintų ir nesudarytų vientisos sienos. Kai medžiai jau senai neprižiūrėti, tai juos staiga apkapojant nebus labai gero vaizdo. Geriau jau kirsti ir sodinti naujus.

Na, nesutinku. Mano minėtu atveju medžiai daro labai didelę įtaką, nes sukuria didžiulį šešėlį. Panašus principas taikomas kitose šalyse, kur saulė yra "įtakinga", pvz., Barselona: https://www.google.lt/maps/@41.38962...7i13312!8i6656 Pas mus tai irgi tampa aktualiu dalyku, nes vasarą karščiai didžiuosiuose miestuose pastoviai siekia rekordines ribas. Ir ta situacija tik blogės šylant klimatui. Reikia ir apie tai galvoti.

Palangos Vytauto g. apsodinimas man yra vienas puikiausių pavyzdžių visoje Lietuvoje.

[Eidvis]

Dar neaišku ką tas šylantis klimatas reikš Lietuvai, nebūtinai tai bus karštesnės vasaros, tai gali būti ir lietingesnės (kaip kad buvo praeita), nes šylantis klimatas reiškia daugiau išgarinto vandens, daugiau debesų ir daugiau kritulių. Apskritai 'pavėsio' argumentas man stipriai per silpnas, jam yra ir kontraargumentas - Lietuva šiaurinė šalis, čia ne karščiai pagrindinė bėda, o saulės trūkumas. Peraugę medžiai dar labiau blokuoja šviesą, žmonėms dar labiau trūksta vitamino D, o tai skatina depresiją. Bet ištiesų tai nereikėtų vadovautis nei vienu, nei kitu argumentu, reikėtų vertinti visą visumą, tai ir oro tarša (medžiai blokuoja oro cirkuliaciją ten, kur jos labiausiai reikia), tai ir jų priežiūros kaštai, tai ir šaligatvių gadinimas kai medžių šaknys išvarto plyteles, tai ir vietos trūkumas, kai šaligatvis dažnai yra užleidžiamas medžiui, o ne kokiam dviračių takui, tai ir ne tik saulės šviesos blokavimas, bet ir gatvės apšvietimo blokavimas - tamsesnės gatvės ir didesni kaštai. Mano supratimu vos ne vienintelis argumentas medžiams tokioje vietoje turėtų būti tik estetinis vaizdas, nes dauguma kitų argumentų yra ryškiai į neigiamą pusę.

[Creatium]

Dauguma tavo išvardintų argumentų visiškai nėra validūs, nes gali būti pritaikyti ir tavo minėtiems "teigiamiems" dalykams: šaligatviams, takams, apšvietimui etc.

Kad Lietuvoje vasaromis karščiai yra bėda - užtenka pasiskaityti vasarą skelbiamas orų prognozes arba faktinius duomenis. Meteo savo tinklapyje skelbia mėnesines apžvalgas, taip pat turi prognozių skiltį. Temperatūrų kilimas numatomas visoje Lietuvoje. Vasarą Vilniuje karščiai siekia ir 34 laipsnius, o jutiminė ir 40. Didelė to įtaka - karštį "kaupiantys" kietieji paviršiai miestuose: gatvės, šaligatviai, pastatų stogai. Kuo mažiau šie paviršiai turės pavėsio, tuo didesnė temperatūra miestuose bus.

Taip, pas mus tai dar nėra super didelė problema, neturim tūkstančių mirštančių miestuose. Bet situacija blogėja visame pasaulyje. O sodinant medžius apie ateitį galvoti būtina. Maži dekoratyviniai medeliai gražu, bet naudos duoda mažai.

[Eidvis]

Dauguma tavo išvardintų argumentų visiškai nėra validūs, nes gali būti pritaikyti ir tavo minėtiems "teigiamiems" dalykams: šaligatviams, takams, apšvietimui etc.

Šitos minties nelabai pavyko suprasti.

Kad Lietuvoje vasaromis karščiai yra bėda - užtenka pasiskaityti vasarą skelbiamas orų prognozes arba faktinius duomenis.

Čia gal nuo žmogaus priklauso, bet man karščiai atrodo kaip mažiausia Lietuvos bėda. Neatrodo, kad jie būtų didelė problema ir dauguma kitų, kurie karščiausiais vasaros mėnesiais išvyksta atostogų į .... pietines šalis, kur yra dar karščiau. Kiek pamenu praeitą vasarą tai buvo vos kellios dienos, kurias buvo galima pavadinti karštomis, visos kitos buvo arba šiltos, arba net vėsokos. Tuo tarpu peraugę medžiai blokuoja saulės ar gatvės apšvietimo šviesą ne kelias dienas metuose, o didžiąją dalį metų, dėl to man atrodo daug aktualiau turėti šviesesnę aplinką didžiąją metų dalį, nei pavėsį kelias dienas metuose, kada jis aktualesnis.

[Eidvis]

Čia dar pagrindinimas to, ką sakiau, jog nebūtinai vasaros dėl klimato šilimo pas mus bus karštesnės, praeitų metų statistika:

Liepos mėn:

Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,7...17,4 °C (daugelyje rajonų 1,2–1,9 °C žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN).

Per liepos mėnesį daug kur šalies pietiniuose ir šiaurės vakariniuose rajonuose kritulių iškrito 70–105 mm (iki 1,4 SKN), rytiniuose ir vietomis kraštiniuose šiauriniuose rajonuose 110–150 mm (1,5–1,9 SKN), kraštiniuose rytiniuose, kai kur centriniuose rajonuose ir vietomis pajūryje 153–200 mm (2,2–2,5 SKN).

Saulė šį mėnesį spindėjo 205–255 val. (daug kur 55–75 val. trumpiau už SKN, Pietryčių Lietuvoje 30 val. trumpiau už SKN).

Rugpjūtis:

Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,8...18,0 °C (artima 1981–2010 m. standartinei klimato normai (toliau - SKN).

Didesnėje šalies dalyje per mėnesį kritulių iškrito 95–175 mm, pajūryje 180–205 mm (1,5–2,2 SKN), pietiniuose ir kai kuriuose rytiniuose rajonuose 60-90 mm (beveik SKN).

Saulė šį mėnesį Pietryčių ir Rytų Lietuvoje spindėjo 205–210 val. (iki 30 val. trumpiau už SKN), kitur 160–200 val. (iki 90 val. trumpiau už SKN).

Taigi bent jau praeita vasara buvo ne tik kad ne šiltesnė už ilgametę statistinę, bet netgi vėsesnė. Tačiau pagrindinis skirtumas ne šilumoje, o tai kad sulaukėm daug mažiau saulės ir daug daugiau kritulių. Ir šiaip vasara Lietuvoje tokia trumpa, kad dėl tų kelių karštų dienų turėtumėm mažiausiai pergyvent.