„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Dabartinis laivo savininkas, UAB Barta vadovas L.Benetis pasake, kad "Ryga" pastatyta 1950 m.
O cia biski informacijos apie dabartini laivo panaudojima:
Laivas RYGA išplaukia nuo Karaliaus Mindaugo tilto, plaukia link Valakampių pusę. Praplaukus šilo tiltą pasisuka ir grįžta atgal. Kelionės trukmė – 45-60 min.
Plaukėme penktadienį, apsisuko už Žirmūnų tilto, plaukdamas atgal apsisuko už Baltojo tilto ir tik tada grįžo prie Karaliaus Mindaugo tilto. Trukmė 1 val.
Plaukėme penktadienį, apsisuko už Žirmūnų tilto, plaukdamas atgal apsisuko už Baltojo tilto ir tik tada grįžo prie Karaliaus Mindaugo tilto. Trukmė 1 val.
Aš šiandien taip pat praplaukiau digital minetu maršrutu. Nieko ypatingo. Centras iki skausmo žinomas. Žymiai įdomiau būtų iki valakampių praplaukt arba į Vingio parko pusę. Plius plaukia labai lėtai.
Siūlė rinktis pontoninį laivelį. Jis plaukia, kur paprašai. Spėju jo ir greitis būtų didesnis. Tik jame telpa iki 10 žmonių.
Neseniai plaukiojau su "Ryga" po Vilnių. Savininkas gyrėsi, kad suremontavo povandeninę dalį ir mechanizmus, dabar grimzlė apie 0,6m ir nebekelia laivas tokių didelių bandų. Dar jis guodėsi, kad trūksta vidaus vandenų kapitonų, sakėsi priimtų pas save nekvailą jaunuolį ir apmokytų jį amato. Apie planus, tai žadėjo kitais metais parengti edukacinę programą su nuotraukomis ir pasakojimais, bei romantiškų vakarienių organizavimą Neries salose. Pagyvensim - pamatysim, bent jau žada judėti į priekį. Tiesa, nulupo 10 lt už penkiametį vaiką.
o iki kur mazdaug tas laivas nuplaukia... t.y. kur jis mazdaug apsisukineja negaletumete pasakyt?
Laivas plaukia iš pradžių prieš srovę iki Žirmūnų tilto, truputį už jo apsisuka, plaukia pasroviui iki Baltojo tilto, už jo apsisuka ir plaukia iki prieplaukos. Apie valanda laiko visa tai užima.
Vilniuje atkuriamas vandens kelias Neries upe. Sostinės taryba patvirtino žiemos uosto ir šešių mobilių prieplaukų sklypų pakrantėse detaliuosius planus. Šie dokumentai – pagrindas atgaivinti Neries upę ir padaryti ją gyvybinga miesto dalimi.
Pagal patvirtintus detaliuosius planus, žiemos uostas įsikurs Žirmūnuose, mobilios prieplaukos – Verkių regioniniame parke prie vandens malūno, kur prasidėtų turistinis maršrutas, prie buvusio elingo T. Kosciuškos g. ties Vilnios santaka, prie Baltojo tilto, tarp Žvėryno ir Liubarto tiltų, netoli Vingio parko pėsčiųjų tilto ir prie Geležinio Vilko gatvės Vilkpėdėje.
„Neries krantinės yra labai svarbios miestui, kadangi upė turi tapti jungtimi, siejančia abi Vilniaus dalis. Juk daugelyje pasaulio miestų upės yra gyva traukos vieta ir vieningo miesto simbolis“, - savivaldybės pranešime cituojamas meras Vilius Navickas.
Planuojama, kad įgyvendinus projektą Neries upės pakrantės teritorijos bus sutvarkytos ir pritaikytos gyventojų bei svečių poilsiui, ekskursijoms. Siekiama efektyviai išnaudoti Vilniaus centrinės dalies erdvę abipus Neries upės ir atkurti nuo Valakupių iki Karaliaus Mindaugo tilto buvusį vandens kelią.
Patvirtinti detalieji planai nustato kuriose pakrantės vietose galės atsirasti prieplaukos, kokią infrastruktūrą prie jų planuojama įrengti. Laivybos reikmėms ypač svarbus žiemos uostas – tai bazė, kurioje žiemos metu būtų saugomi laivai, mobilios prieplaukos, iš kurios būtų aptarnaujamas visas vandens kelias.
O kaip būtų su stotelėmis (prieplaukomis), privažiavimais/privežimais prie jų?
Na savivaldybė planavo artimiausiu metu plėtoti vandens turizmą ir Vilniuje įvairiose vietose įrengti n prieplaukų, tai būtų galima išnaudoti jas (centrinėje dalyje).
Verkių pusėje būtų 1-2 prieplaukos, prie jų tuščiuose valstybinės žemės sklypuose, numatytuose kad ir pvz. tam tiltui būtų galima padaryti stovėjimo aikšteles. Žmonės iš aplinkinių rajonų privažiuotų, paliktų mašiną, o toliau darbą pasiektų upe. Pagrindiniai biurų masyvai verslo trikampyje, Konstitucijos pr., Žirmūnų verslo centre, Šiaurės miestelyje, Senamiestyje ir Žvėryne yra nesunkiai pėsčiomis pasiekiami nuo upės. Esant paklausai, maršrutą galima pratęsti vos ne iki Žemųjų panerių.
Teko lankytis New Yorke ir ten tie vandens taksi gana populiarūs, nes visas miestas išvagotas upių ir kanalų ir vandeniu bet kurią dalį galima pasiekti aplenkiant kamščius.
O juk puiki mintis. Prie Neries įsikūrusių mikrorajonų (Grigiškių, Lazdynų, Žirmūnų, Antakalnio, Valakampių, Verkių) gyventojams tikrai būtų galima pasiūlyti tokią viešojo transporto rūšį kaip "upių tramvajus". Mažesni kateriai galėtų skrosti ir Vilnią. Bet tam reikalingos milžiniškos investicijos, Neries ir Vilnios upių pritaikymas laivybai, o žiemos metu tokia VT rūšis vargu ar galėtų dirbti , todėl papraščiausiai neatsipirks.
Comment