Gyvybė grįžta į upes
Vandens arterijos, kurios teka per daugelį Europos sostinių, yra pilnos didesnių ir mažesnių laivų: nuolatiniais maršrutais pervežami keleiviai, organizuojami pažintiniai, turistiniai, pramoginiai kruizai. Vilnius iki šiol šiuo aspektu visiškai skiriasi nuo kitų žemyno didmiesčių – per jį sruvenanti Neris yra tarsi išmirusi ir visiškai nenaudojama laivybai. Upė yra ne dar vienas susisiekimo kelias, o tik gamtos kliūtis, dalijanti sostinę pusiau.
Laivyba Neryje buvo pradėta dar 1929 metais. Po karo miesto ribose taip pat buvo įrengtas plūdurais pažymėtas vandens kelias, ir Nerimi plaukiojo keleiviniai garlaiviai bei motorlaiviai. Tačiau vėliau upė nuseko, laivai ir upės uostas paseno techniškai, ir laivyba apmirė.
Apie laivybos Nerimi Vilniaus teritorijoje atgaivinimą pradėta kalbėti prieš porą metų. 2005-aisiais miesto savivaldybės atstovai pranešė ketinantys skelbti konkursą įmonėms, kurios Neryje įrengtų mobiliąsias prieplaukas.
Teigta, kad iš pradžių šios prieplaukos būtų naudojamos plukdyti keleivius kateriais ir kitais mažais laivais, dėl kurių nereikia gilinti upės vagos. Taip pat buvo kalbama, kad ateityje Neris taptų ne tik turistų traukos objektu, bet ir dar vienu susisiekimo keliu patiems vilniečiams. Pavyzdžiui, Antakalnio gyventojai, dirbantys miesto centre, į darbą galėtų vykti ne nuosavu transportu ar troleibusais, o maršrutiniais laiveliais, aplenkdami rytines spūstis gatvėse.
Kol kas Neries laivininkystės atgimimas tėra tolima perspektyva. Nors savivaldybė skelbia, kad iki 2010 metų pabaigos bus įrengtas žiemos uostas ir šešios prieplaukos, tačiau ar darbai bus baigti numatytu laiku, prognozuoti sunku.
Tuo labiau kad tie darbai dar net nepradėti. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Investicinių projektų skyriaus vedėja Rūta Matonienė teigė, kad iš pradžių turi būti atlikti upės dugno tyrimai, po kurių paaiškės, kur ir kokie laivai gali plaukti. Be to, darbų tempai priklausys ir nuo finansavimo – miestas siekia, kad didžioji dalis Neries atgaivinimo programos būtų finansuojama iš ES struktūrinių fondų.
Neris nenaudojama
Vandens arterijos, kurios teka per daugelį Europos sostinių, yra pilnos didesnių ir mažesnių laivų: nuolatiniais maršrutais pervežami keleiviai, organizuojami pažintiniai, turistiniai, pramoginiai kruizai. Vilnius iki šiol šiuo aspektu visiškai skiriasi nuo kitų žemyno didmiesčių – per jį sruvenanti Neris yra tarsi išmirusi ir visiškai nenaudojama laivybai. Upė yra ne dar vienas susisiekimo kelias, o tik gamtos kliūtis, dalijanti sostinę pusiau.
Laivyba Neryje buvo pradėta dar 1929 metais. Po karo miesto ribose taip pat buvo įrengtas plūdurais pažymėtas vandens kelias, ir Nerimi plaukiojo keleiviniai garlaiviai bei motorlaiviai. Tačiau vėliau upė nuseko, laivai ir upės uostas paseno techniškai, ir laivyba apmirė.
Apie laivybos Nerimi Vilniaus teritorijoje atgaivinimą pradėta kalbėti prieš porą metų. 2005-aisiais miesto savivaldybės atstovai pranešė ketinantys skelbti konkursą įmonėms, kurios Neryje įrengtų mobiliąsias prieplaukas.
Teigta, kad iš pradžių šios prieplaukos būtų naudojamos plukdyti keleivius kateriais ir kitais mažais laivais, dėl kurių nereikia gilinti upės vagos. Taip pat buvo kalbama, kad ateityje Neris taptų ne tik turistų traukos objektu, bet ir dar vienu susisiekimo keliu patiems vilniečiams. Pavyzdžiui, Antakalnio gyventojai, dirbantys miesto centre, į darbą galėtų vykti ne nuosavu transportu ar troleibusais, o maršrutiniais laiveliais, aplenkdami rytines spūstis gatvėse.
Kol kas Neries laivininkystės atgimimas tėra tolima perspektyva. Nors savivaldybė skelbia, kad iki 2010 metų pabaigos bus įrengtas žiemos uostas ir šešios prieplaukos, tačiau ar darbai bus baigti numatytu laiku, prognozuoti sunku.
Tuo labiau kad tie darbai dar net nepradėti. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Investicinių projektų skyriaus vedėja Rūta Matonienė teigė, kad iš pradžių turi būti atlikti upės dugno tyrimai, po kurių paaiškės, kur ir kokie laivai gali plaukti. Be to, darbų tempai priklausys ir nuo finansavimo – miestas siekia, kad didžioji dalis Neries atgaivinimo programos būtų finansuojama iš ES struktūrinių fondų.
Comment