iš grimzlės matomos, spėju, kad ne pilnai pakrautas jis čia užsuko?
Nuotrauka kurią įdėjau, yra daryta ne Klaipėdoje. Tas pats ir su nuotrauka, įdėta ve.lt portale. Viena nuotrauka, kuri padaryta neseniai, jau yra įkelta Facebook'e. Ją galite rasti šiuo adresu: http://www.facebook.com/photo.php?fb...type=1&theater
Kaip matosi, laivas yra pakrautas kažkur 30 - 40 proc.
Gal kiek ir pagražino dėl: "Pagal 2011 metų krovos apimtis Klaipėdos uostas JAV būtų 5-6 vietoje." bet pagal Wikipedijos 2004 metų JAV jūrų uostų krovos duomenis, tai Klaipėda būtų 21 vietoje (nebent krizės laikotarpių krova labai smuko).
Turbūt nauja partija Mazų Venesuelai pradėta kaupti
Nebaigta statyti valčių prieplauka ir užšalusios marios. Objektas perduotas uostui mainais į pažadą pastatyti naują. Kolkas pažadas ir lieka pažadu, po buhalterinės vyriausybės sprendimo.
Paskutinis taisė digital; 2023.11.12, 14:58.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Iš Klaipėdos geležinkelio stoties iškilmingai išlydėtas konteinerinis traukinys „Saulė” jau pasiekė Kazachstaną. Pradėjusi kursuoti „Saulė” vertinama kaip sėkmingas projektas.
Kaip jis kūrėsi, kaip planuoja įsitvirtinti konkurencinėje rinkoje? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė tiesioginio traukinio veiklos kuratoriaus – bendrovės „VPA Logistics” vadovas Darius Beinortas.
„Šalčiai mums apsunkina laivų švartavimą. Anksčiau Malkų įlankoje konteinerinį laivą apsukdavome ir prie krantinės švartuodavome per valandą. Dabar ši operacija trunka 3-4 valandas“, - aiškino Uosto kapitono pavaduotojas Adomas Alekna.
Malkų įlankoje nėra srovės – ledai iš jos neišnešami. Sukant laivus ar švartuojant prie krantinių, tenka sklaidyti susidariusias ledų sangrūdas. Per šaltį jos greitai sukimba ir lengvai nepasiduoda. Ledų sangūdų yra ir kituose uosto užutekiuose, taip pat - ir Žiemos uoste.
Jau pasijuto, kad yra apledėjusios Suomių ir Rygos įlankos. Į Klaipėdos uostą dažniau atplaukia upės ir jūros klasės laivai, tokie kaip „Volgo – Balt“ ar „Sormovskij“. Šie laivai neturi ledo klasės ir nerizikuoja lįsti į užšalusių Baltijos jūros įlankų uostus.
Ledų sangrūdų nėra uosto laivybos kanale. Stipri srovė juos išplukdo į jūrą. Dėl švaraus laivybos kanalo Klaipėdos uostas ir laikomas neužšalančiu.
Tame garso įraše gan detaliai viskas aptariama, bet jis ilgas.
Nes pernai sausis kilo 22 proc lyginant su 2010 metų sausiu, todėl visada tokio kilimo tikėtis neverta. Baltarusijos trąšų gamintojai dar nepasirašė sutarčių su Kinija ir Indija, rusų vežėjai gavo daugiau leidimų važiuoti per Lenkiją (+ konkurencinės linijos Latvijos uostuose), dar neaišku kaip suveiks LG padidinti geležinkelio tarifai.
Tame garso įraše gan detaliai viskas aptariama, bet jis ilgas.
Nes pernai sausis kilo 22 proc lyginant su 2010 metų sausiu, todėl visada tokio kilimo tikėtis neverta. Baltarusijos trąšų gamintojai dar nepasirašė sutarčių su Kinija ir Indija, rusų vežėjai gavo daugiau leidimų važiuoti per Lenkiją (+ konkurencinės linijos Latvijos uostuose), dar neaišku kaip suveiks LG padidinti geležinkelio tarifai.
Įdomu būtų sužinoti kitų uostų statistiką, kad galėtumėm palyginti ar išvardintos priežastys yra realios, nes tokiu atveju tai turėjo įtakoti ir kitų uostų statistiką, kurie dar labiau priklausomi nuo krovinių iš Rusijos. Antravertus, jeigu uosto krova sumažėjo dėl Baltarusijos ir Rusijos krovinių, tai nėra taip ir blogai, nes paprastai uosto krova signalizuoja apie lėtėjančią arba atsigaunančią ekonomiką.
Šių metų pirmasis mėnuo uostininkų nelepino, tačiau mažinti apsukų neketinama: šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) laukia iššūkis - rekordinis investicijų kiekis.
Sausį Klaipėdos uoste buvo perkrauta 2,88 mln. tonų krovinių - 9,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Priežastys - objektyvios, tad, nepaisant mažesnių nei norėtųsi rezultatų, situacija nėra dramatizuojama.
KVJUD Rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, labiausiai mažėjo birių trąšų krovos apimtys, mat Baltarusijos kalio trąšų gamintoja "Belaruskalij" kol kas nesudarė sutarčių su Indijos ir Kinijos kompanijomis - derybos dar vyksta. Pernai šiuo metu jau vyko krova, eksportas buvo stabilus. Kada jis bus atnaujintas - prognozuoti sudėtinga. A. Drungilas prisiminė, kad 2009-aisiais analogiškos sutarys buvo sudarytos tik liepą.
Cukraus žaliavos krovos rodiklis sausį buvo nulinis, mat jų nestokojama pernai sulaukus gero derliaus Lietuvoje, Baltarusijoje bei Rusijoje. Krovinių, gabenamų ro-ro tipo laivais, sumažėjo, nes Rusija gavo daugiau leidimų tranzitui per Lenkiją.
Anot KVJUD vadovo Eugenijaus Gentvilo, šie metai finansiniu požiūriu bus vieni sudėtingiausių dėl investavimo apimties. Ji numatyta rekordiškai didelė - 291 mln. litų. Tikimasi, kad faktinė apimtis sieks 250 mln. litų. Mastelį vaizdžiai iliustruoja 2013-ųjų prognozės: tuomet planuojamos 140 mln. litų investicijos.
"Šiemet turime tęsti daug jau pradėtų projektų, pavyzdžiui, įgyvendinti uosto kanalo gilinimo-platinimo sutartyje numatomus darbus, ir imtis naujų, kurie pagal projektų atrankos komisijos vertinimus buvo įtraukti į sąmatą", - komentavo E. Gentvilas.
Kadangi yra numatyta, kad uosto direkcija gauto pelno dalį turės atiduoti į valstybės biudžetą, planuojama ir skolintis. Strateginiame plane šiais metais numatytas 66 mln. litų skolinimosi limitas.
"Todėl buvo sutarta, kad ta pelno dalis, kurią Vyriausybė gaus iš mūsų, bus skaidoma į dvi dalis - vieną skiriant Vyriausybės numatytiems reikalams, kitą - miesto projektams. Šitaip padidės Uosto direkcijos indėlis į miesto reikmes, - sakė E. Gentvilas. - Kartu miestas tampa suinteresuotas, kad uostas turėtų pelno, tai užprogramuoja darnų bendradarbiavimą."
Nebaigta statyti valčių prieplauka ir užšalusios marios. Objektas perduotas uostui mainais į pažadą pastatyti naują. Kolkas pažadas ir lieka pažadu, po buhalterinės vyriausybės sprendimo. Atvaizdas
Comment