Tai valstybei svarbiau didesnės įplaukos ir darbo vietos (taip pat įplaukos) ar kažkokia vadovėlinė turto grąža? Grįžta pinigai, moka mokesčius krovos kompanijos, geležinkeliai ir daugybė susijusių įmonių.
Tai valstybei svarbiau didesnės įplaukos ir darbo vietos (taip pat įplaukos) ar kažkokia vadovėlinė turto grąža? Grįžta pinigai, moka mokesčius krovos kompanijos, geležinkeliai ir daugybė susijusių įmonių.
Tai kad visa Lietuva pagal vadovelius valdoma, tai nera ko stebetis tokiais sprendimais...
- Kas gi vyksta toje Ukrainoje?
- Rusija su Amerika kariauja.
- Ir ką, kaip ten reikalai?
- Na, Rusija prarado tūkstančius kareivių, šimtus tankų.
- O amerikiečiai?
- Nepatikėsi, jie apskritai kare nepasirodė.
Pagal ta pacia vadoveline graza, tai reiketu gal visas valstybes imones paverst labdaros organizacijom? PVZ Klaipedos Nafta ta pati gali daryt, gi kiek gelezinkeliu transportui suteikia apyvartos, kiek zmoniem sumoka algu... Kuom uosto direkcijos atvejis skirias nuo tos pacios KNF? Visos imones duoda netiesiogine nauda.
O tai, kad skolinsis... Nematau cia jokios problemos ar netekimu.
Eimantai, apie atsipalaidavima niekas ir nesneka Tiesiog cia ne socialine imone, o tos visos investicijos turi nesti ir tiesiogine nauda, kitaip nebus ir but negali.
"Socialiniai projektai" yra Gentvilo sugalvotas terminas, laužosi laužosi, o paskui patrupina (kaip paminklo atveju), žiūrėkit kokie mes geri. Pagrindinis "socialinis" projektas yra mažųjų pramoginių laivų uostelis prie Kairių poligono, pietiniame pakraštyje. Jį pasižadėjo pastatyti jau prieš penkerius metus, ir ne iš gerumo, o kaip kompensaciją už miesto perleidžiamą teritoriją su nebaigtu statyti analogišku uosteliu uosto direkcijai. Šioje teritorijoje planavo įrengti užteršto grunto (iš dokų duobių) saugojimo aikštelę.
"Birių krovinių terminalo (BKT) plėtra. Statomas dar vienas sandėlis (paskutinis pastatytas šiemet), antras vagonų iškrovimo punktas ir antras laivų pakrovimo įrenginys.
2011 11
Paskutinis taisė digital; 2023.11.12, 16:00.
Priežastis: atkurtos nuotraukos
Stabdoma mažųjų pramoginių laivų prieplaukos statyba
Klaipėdos uosto direkcija stabdo mažųjų pramoginių laivų prieplaukos statybą. Pastatyti prieplauką įsipareigota mainais už kitą iš miesto perimtą teritoriją.
Tačiau persigalvoti, anot uosto vadovo, privertė politikų sprendimas, pagal kurį valstybinės įmonės pusę pelno turi grąžinti į valstybės biudžetą, praneša LTV "Panorama".
Pernai AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) perkrovė 13,4 mln. tonų krovinių ir pasiekė visų laikų rekordą. Pastarieji dveji metai bendrovei buvo itin sėkmingi: 2010-aisiais krovos augimas per metus sudarė per 2 mln. tonų, o pernai - per 3 mln. t.
Pernai, palyginti su užpernai, bendrovė krovė 34 proc. daugiau trąšų (60 proc. buvo tranzitiniai kroviniai), jų perkrauta 3,5 mln. Trąšoms krauti skirta 5 krantinė išnaudojama apie 90 proc. Ro-ro krovinių pernai Jūrų perkėlos terminale pietinėje uosto dalyje krauta 24 proc., generalinių (bendrųjų) krovinių - 40 proc. daugiau.
Pagal pernai patvirtintą dešimties metų KLASCO vystymo programą, iki 2022 metų kasmet numatoma investuoti į terminalų plėtrą ir modernizavimą 20-40 mln. Lt. Pernai pastatytas grūdų terminalas, kainavęs 23,5 mln. Lt, pradėtas eksploatuoti rugsėjo 15 d.
Vitės kvartale numatoma terminalo statyba. Šiemet pavasarį šiaurinėje uosto dalyje planuojama pradėti birių krovinių terminalo statybą, kurį planuojama pastatyti per dvejus metus ir 2013-aisiais pradėti eksploatuoti. Jau baigiamas projektuoti apie 90 tūkst. t talpos birių trąšų sandėlis.
Kitas projektas - baigti įrengti 144 krantinės, esančios pietinėje uosto dalyje, suprastruktūrą, į kurią bus investuota apie 10 mln. Lt. Kadangi ši krantinė pastatyta nuo nulio, joje reikia įrengti inžinerinius, vandenvalos, elektros tinklus, valymo įrengimus, be to, 4 ha teritoriją reikia uždengti specialiomis plokštėmis.
Šia krantine planuojama pradėti naudotis jau šiemet, o galutinai baigti kitąmet. Kranai jau stovi, Uosto direkcijos užsakymu tiesiamas geležinkelis, jo darbus planuojama baigti šiemet vasarą. Kokie terminalai joje atsiras, KLASCO vadovybė dar neskelbia. Pasak A. Paužos, krovinių srautas jau yra, galbūt dalis jų bus perkelta iš šiaurinės uosto dalies, o šiuo metu vyksta derybos dėl dviejų naujų krovinių. Anot vadovo, metų vidury jau bus pasiruošta šiam darbui.
Neseniai Maskvoje vykusioje konferencijoje viešai pasakyta, kad 2015 metais Rusija nesugebės išvežti apie 260 mln. t savo krovinių dėl blogos infrastruktūros. Pasak V. Kauno, tai, kad Rusijoje statomi uostai - vienas dalykas, o kitas - šalies infrastruktūra dar yra apgailėtino lygio. KLASCO komercijos direktorius tikina, kad Baltijos valstybių infrastruktūra yra kur kas geresnio lygio.
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vadovas juokauja, kad Lietuvos uostui padeda ir kitos valstybės, kurios neduoda leidimų įvažiuoti. Anot jo, krovos augimas Klaipėdos uoste buvo pasiektas kitų valstybių sąskaita. Pavyzdžiui, pernai per Lietuvą buvo išgabenta apie 10 mln. t Baltarusijos krovinių. Viena tona duoda 75 Lt pajamų visiems proceso dalyviams, vadinasi, Lietuva uždirbo 750 mln Lt.
Comment