Uostas

[ArTuRAs]

Uostininkai apie ateitį kalba optimistiškai

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos pokalbyje prie apvalaus stalo Jūros šventės išvakarėse buvo keičiamasi nuomonėmis apie transporto, tranzito, mūsų uosto reikšmę Lietuvos ekonomikai.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir laivų krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis pasidžiaugė, kad pasirašyta Klaipėdos ir Kaliningrado uostų „2K“ sutartis sudarė geras prielaidas į Klaipėdos uostą vėl sugrąžinti Rusijos krovinius. Klaipėdos uostas šiemet tikisi priimti apie 0,5 mln. tonų, o galbūt ir daugiau krovinių vien iš tų regionų, kurie pastaruosius 5 metus vengė gabenti krovinius per Klaipėdos uostą. Pirmiausia turėtų atsirasti daugiau trąšų iš Rusijos, didės metalo gaminių krova, augs krovinių srautai iš Kazachstano.

„Bega“ per šių metų pirmąjį pusmetį krovė 1,11 mln. tonų krovinių. Anot A.Kuzmarskio, liepą bendrovėje pradėtas krauti Klaipėdai naujas krovinys - koksas. Iš šiaurės Amerikos atplaukęs laivas atgabeno net 36 tūkst. tonų „Akmens cemento“ bendrovei skirto produkto, kuris gaunamas perdirbant naftą.

„Klaipėdos laivų remonto“ bendrovės direktoriaus Alvydo Butkaus teigimu, Jūros šventės džiaugsmai ir rūpesčiai užklupo liepos 19 dienos vakarą, kai į Danę įplaukė pirmosios tarptautinės regatos „NORD/LB Baltic Sprint Cup“ jachtos.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) kontroliuojamos bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas sakė, jog netrukus turėtų būti patvirtintas keleivių terminalo detalusis planas ir jau bus galima įvardinti ir konkretesnius terminalo statybos terminus. Tikimasi, kad jis Klaipėdoje pradės veikti jau po 2-3 metų.

Profesorius Vytautas Paulauskas teigė, kad Klaipėdos universitetas prie uosto reikalų prisideda ruošdamas specialistus, kurie įgyvendina naujas idėjas. Mokslininkų darbas - matyti šiek tiek toliau. Anot profesoriaus, uosto perspektyva - brangūs kroviniai. Daugelis, o ypač politikai, uosto reikšmę vertina perkrautų krovinių kiekiu tonomis. Ne mažiau svarbu - pinigai. Pajamos iš konteinerių ir „ro-ro“ krovinių žymiai didesnės. Svarbūs ir logistikos centrai. Jie sukuria tų brangių krovinių centrus.

[ArTuRAs]

"Bega" pradėjo krauti koksą bei rusiškas trąšas

Viena moderniausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių "Bega" liepą pradėjo krauti naftos perdirbimo atliekas - koksą, skirtą Akmenės cemento gamyklai. Iš Šiaurės Amerikos 36 tūkst. tonų kokso atplukdęs laivas buvo iškrautas naudojant taršą mažinančias technologijas, informuoja IPA-BNS.

Be to, įmonė liepą pradėjo kaupti rusiškas biriąsias trąšas - pirmąją 30 tūkst. tonų karbamido siuntą laivas išplukdys mėnesio pabaigoje, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Begos" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis teigė, jog Rusijos ir Lietuvos gegužę pasirašyta sutartis dėl projekto 2K, kurio tikslas - skatinti Kaliningrado ir Klaipėdos uostų bendradarbiavimą, sudarė prielaidas į Klaipėdą grąžinti Rusijos krovinius.

"Matome, kad 2K gali turėti praktinės vertės, tačiau dar daug ką teks suderinti, reguliuoti tarifus ir grafikus, sienų kirtimo procedūras", - sakė A.Kuzmarskis.

Spalį "Bega" numato baigti statyti daugiau nei 6 mln. litų vertės naują terminalą, per kurį Tailando bendrovės "Indorama" Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje statoma plastiko (PET) žaliavos gamykla importuos visą jai reikalingą skystą žaliavą, o per liepos-lapkričio mėnesius planuojama pastatyti birių medžiagų terminalo antrąją eilę - šio projekto vertė - 6-7 mln. litų.

"Bega" per pirmąjį šių metų pusmetį perkrovė 1,11 mln. tonų krovinių - 3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Numatoma, kad metinis krovos augimas šiemet sieks 5-10 proc. iki 2,5 mln. tonų.

2004 metais "Bega" perkrovė 2,26 mln. tonų krovinių, o bendras metinis "Begos" terminalų pajėgumas viršija 4 mln. tonų.

"Bega" priklauso Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims, 9 proc. jos akcijų valdo vienas valdančiosios Darbo partijos lyderių Seimo narys Antanas Bosas.


Na jei taip kiekviena menesiuka krautu, tai krova isaugtu minimum 0,5mln t. per metus, butu gan neblogai

[ArTuRAs]

Pasiknisau po biski senesnes naujienas kurios cia nebuvo paskelbtos
Idomesnes istraukos:

[
--------------------------------

Krovinių srautas per Klaipėdos LEZ per artimiausius metus turėtų stipriai išaugti - prognozė

Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė suskaičiavo, kad šiuo metu veikiančios trys zonos įmonės - "Espersen", "Nemuno banga Klaipėda" ir sunkvežimių aptarnavimo centras "Skuba" - per uostą importuoja ir eksportuoja 26 tūkst. tonų krovinių per metus.

LEZ skaičiavimais, per artimiausius metus srautai per uostą galėtų išaugti maždaug iki 600 tūkst. tonų.

-------------------------------

Klaipėdoje vietoj oro uosto gali iškilti logistikos centras

Centro studijoje numatyta, kad 100 hektarų Klaipėdos LEZ plote centras būtų kuriamas etapais - pirmiausia būtų sukurta jo infrastruktūra, paskui būtų pradėta veikla. Buvo suskaičiuota, kad logistikos centrui steigti kainuotų apie 30 mln. eurų (103,58 mln. litų), infrastruktūrai išvystyti reikėtų apie 10 mln. eurų (34,53 mln. litų).

Logistikos centrą kurti planuoja ir didžiausia Klaipėdos uosto krovimo bendrovė KLASCO. Ji logistikos centrą ketina įrengti Smeltės pusiasalio teritorijoje šalia konteinerių terminalo ir tarptautinės jūrų perkėlos.

------------------------------

Baltarusija didins darbų apimtis Klaipėdos uoste

Lietuvos atstovai užtikrino kaimynus, kad nuo 2005 metų pradžios Klaipėdos uostas galės krauti daugiau nei 3 mln. tonų baltarusiškų kalio trąšų, perkrauti į tanklaivius ne mažiau 2 mln. tonų mazuto bei 1,5 mln. tonų šviesių naftos produktų. Bendros krovos apimtys išaugtų iki 6,5 mln. tonų per metus.
Primename, kad pernai Baltarusijos kroviniai Klaipėdos uoste sudarė 4,1 mln. tonų, o šiemet per keturis mėnesius - 1,1 mln. tonų.

[ArTuRAs]

"Klasco" pirmąjį pusmetį pasiekė rekordinį krovos rezultatą

Koncernui "Achemos grupė" priklausanti didžiausia uosto krovos bendrovė "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" ("Klasco") šiemet pasiekė geriausią nuo 2000 metų pirmojo pusmečio krovos rezultatą, praneša IPA-BNS.

Preliminariais duomenimis, nuo metų pradžios bendrovė perkrovė daugiau kaip 4,2 mln. tonų krovinių. Pernai tuo pat laikotarpiu "Klasco" perkrovė 3,58 mln. tonų krovinių, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Bendrovė užsibrėžusi šiemet susigrąžinti tokios apimties krovinių srautą, koks buvo iki tol, kol Rusija per Klaipėdą eksportuodavo metalus.

------------------------------

Klaipėdos jūrų krovos kompanija "Bega" per pirmąjį šių metų pusmetį perkrovė 1,11 mln. tonų krovinių. Šiemetinės krovos apimtys 2004 metų to paties laikotarpio rodiklius viršija 3 proc. Tuo tarpu liepos mėnesį įmonė tikisi ženklai padidinti krovą.

Aloyzas Kuzmarskis, "Begos" generalinis direktorius sako, kad liepos pradžia ir gautos paraiškos rodo, jog kompanija per mėnesį perkraus daugiau nei 200 tūkst. tonų krovinių. Tuo tarpu per 2004 metų liepą buvo perkrauta beveik 160 tūkst. tonų.

"Didėja pagrindinių mūsų perkraunamų krovinių apatitų, trąšų, cemento ir žemės ūkio produktų krova", - sako A.Kuzmarskis.

Anot jo, sezoniškumas lemia, kad gegužės-liepos mėnesiais krovos tempai tradiciškai yra mažiausi. Tačiau šiandien jau neabejojama, kad metinis krovos augimas sieks 5-10 proc. ir šiemet bus perkrauta apie 2,5 mln. tonų krovinių.

Praėjusiais metais "Bega" perkovė 2,26 mln. tonų krovinių.
Didžioji dalis iš įmonės turimų 1,5 km ilgio krantinių yra rekonstruotos ir pagilintos iki 12,5 metrų, o uosto akvatorijos gylis iki "Begos" jau siekia 13,0 metro. Talpūs sandėliai ir rezervuarai, spartūs pakrovimo įrenginiai šiandien "Begai" leidžia operatyviai pakrauti 50-60 tūkst. tonų dedveito laivus. Bendras apskaičiuotas metinis "Begos" terminalų krovos pajėgumas viršija 4 mln. tonų.

[ArTuRAs]

Radau siek tiek Smeltes nuotrauku



Konteineriu terminalas


Agrikulturos produktu terminalas


Saldytu produktu terminalas


Krantiniu statybos darbai




Investicijos ir krova

[ArTuRAs]

Rusijos liniją gali aptarnauti Lietuvos keltai

"Lisco Baltic Service" keltai nuo kitų metų gali aptarnaut naują ir labai perspektyvią keltų liniją tarp Rusijos ir Vokietijos "Ust Luga-Baltijskas-Zasnicas", informuoja IPA-BNS.

Danijos laivybos kompanija DFDS, kuri valdo Lietuvos keltų bendrovę "Lisco Baltic Service" pasirašė kooperavimo sutartį su Rusijos krovinių gabenimo įmone "Sovcomflot" ir įkūrė asociaciją "SCF DFDS Line", penktadienį rašo dienraštis "Klaipėda".

Pagal sutartį po vieną keltą iš abiejų pusių po du kartus per savaitę kursuotų linijoje Kylis - Sankt Peterburgas. Visai realu, kad iš danų pusės toje linijoje bus skirta dirbti "Lisco Baltic Service" keltui.

Kiek anksčiau DFDS pasirašė sutartis su Rusijos federaline jūrų ir upių transporto agentūra bei Rusijos federaline valstybine uostų valdyba "Rosmorport" apie tai, kad teiks geležinkelio keltų paslaugas linijoje tarp Rusijos uostų Ust Luga, Baltijsko ir Vokietijos uosto Zasnico/Mukrano.

Minėtą liniją numatoma atidaryti kitų metų viduryje, ji laikoma viena perspektyviausių.

Lietuvos keltų bendrovė "Lisco Baltic Service" tebeturi geležinkelio keltus, kurie buvo pritaikyti gabenti geležinkelio vagonus tarp Klaipėdos ir Mukrano.

---------------------

"Limarko laivininkystės kompanija" uždirbo 1,5 karto daugiau grynojo pelno

"Limarko" grupės bendrovė AB "Limarko laivininkystės kompanija" per 2005 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 7,16 mln. Lt grynojo pelno - tai yra 55,4 proc. daugiau nei 2004 m. pirmąjį pusmetį, kuomet įmonė gavo 4,6 mln. Lt grynojo pelno.

Pirmąjį šių metų pusmetį AB "Limarko laivininkystės kompanija" pasiekė 47,24 mln. Lt apyvartą, o tai 1,5 karto daugiau nei 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu (30,54 mln. Lt).
"Pirmojo pusmečio veikla rodo, jog mūsų investicijos davė teigiamų rezultatų, auganti rinka ir jos poreikiai leido įgyvendinti numatytus planus, o diversifikuota veikla ir pervežimai sausakrūviais laivais, kaip ir planuota, išplėtė kompanijos veiklos geografiją, gabenamų krovinių asortimentą ir tai leido dar aktyviau planuoti veiklą ateinantiems laikotarpiams", - sėkmingus pusmečio rezultatus komentavo AB "Limarko laivininkystės kompanija" prezidentas Vytautas Lygnugaris.

Pasak V.Lygnugario, tikimasi, jog antrasis pusmetis įmonei taip pat bus sėkmingas, todėl metų pabaigoje bus galima planuoti dar aktyvesnę kitų metų įmonės plėtrą. AB "Limarko laivininkystės kompanija" prezidentas pabrėžė, jog per antrąjį šių metų pusmetį įmonė įgyvendins planus 2005 m. investuoti ne mažiau nei pernai. 2004 m. įmonė į veiklą investavo per 30 mln. Lt, šiais metais ketina įsigyti dar kelis laivus.

Šiuo metu AB "Limarko laivininkystės kompanija" iš viso valdo trylika laivų, įskaitant vieną nuomojamą sausakrūvį laivą.

AB "Limarko laivininkystės kompanija" dirba 414 darbuotojų.
2003 m. gegužės mėn. privatizavimo sandoriu 80,89 proc. AB "Klaipėdos transporto laivynas” akcijų įsigijo strateginis investuotojas UAB "Limarko" kartu su finansiniu investuotoju "VB Rizikos kapitalo valdymas". Po reorganizacijos, 2004 metų pavasarį įmonė pakeitė pavadinimą į AB "Limarko laivininkystės kompanija", o tų pačių metų vasarą patvirtino naują valdybą. AB "Limarko laivininkystės kompanija" akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Š.m. liepos 28 d. biržos uždarymo metu AB "Limarko laivininkystės kompanija" akcija kainavo 1,60 lito. Šia kaina bendrovės kapitalizacija sudaro 175 mln. litų.

[ArTuRAs]

"Klasco" terminale - rusiškų trąšų krova

Vakar AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco") pirmą kartą į "Panamax" tipo laivą pradėjo krauti rusiškas trąšas.

Į "Hebei Gloria", plaukiojantį su Honkongo vėliava, bus pakrauta apie 53 tūkst. tonų azoto, fosforo ir kalio trąšų mišinio - rusų kompanijos "Akron" produkcijos, kuri "Klasco" buvo kaupta keletą mėnesių.

Jei oro sąlygos leis, į Kiniją trąšas plukdysiantis laivas bus pakrautas per penkias dienas - krovimo greitis siekia 1,5 tūkst. tonų per valandą arba daugiau nei 15 tūkst. per parą.

Pasak "Klasco" generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, bendrovė parodys savo technines galimybes krauti tokio tipo laivus, taip pat ir krovimo greitį.

Siekiama išsklaidyti bet kokias partnerių iš Baltarusijos abejones ir įtikinti, kad krauti "Panamax" tipo laivus čia yra ne tik teorinės, bet ir praktinės galimybės.

"Klasco" komercijos direktoriaus Vytauto Kauno teigimu, kompanijai "Akron" patinka "Klasco" sandėliavimo sąlygos, krovimo greitis, paslaugų kokybė. "Akrono" trąšų šiemet turėtų būti perkrauta iki 0,5 mln. tonų.

Rusiškų trąšų bendrovėje beveik nėra krauta - sunkumų kyla dėl didelių Rusijos geležinkelių tarifų, tačiau šią problemą stengiamasi spręsti.

Anot V. Kauno, tikimasi, jog gerų rezultatų duos ir Kaliningrado bei Klaipėdos bendradarbiavimo projektas 2K.

1999-aisiais pastatytas "Hebei Gloria" - šiemet jau ketvirtas "Klasco" kraunamas "Panamax" tipo laivas. Jo ilgis - 224,5, plotis - 32,2, o grimzlė - 13,55 metro. Visa laivo talpa - apie 72,27 tūkst. tonų.

Netrukus "Klasco" laukia dar vieno tokio tipo laivo, į kurį bus kraunamos baltarusiškos kalio trąšos. Baltarusiškų trąšų šiemet planuojama perkrauti iki 1 mln. tonų.

Anot V. Greičiūno, per metus trąšų terminalas gali perkrauti apie 1,5 mln. tonų produkcijos. Per metus trąšų jau perkrauta apie 700 tūkst. tonų. Žymiai geresnės sąlygos krauti didelius laivus uoste atsirado po jo rekonstrukcijos.


Na jeigu norime vytis Talina ir Ryga, be rusisku ir baltarusisku kroviniu neapsieisim

[Edgaex]

"Limarko laivininkystės kompanija" į laivyno plėtrą investuos per 30 mln. Lt

Bendrovė "Limarko laivininkystės kompanija" (LLK) šiais metais numato įsigyti dar vieną ar du laivus, motorlaivį ir į laivyno plėtrą investuoti per 30 mln. litų. LLK rugpjūčio mėnesį pirks motorlaivį "Friesedijk", kuris taps moderniausiu bendrovės laivyno motorlaiviu, pranešė bendrovė.

"Kaip numatyta laivo įsigijimo sutartyje, motorlaivio "Friesedijk" valdymą visiškai perimsime rugpjūčio viduryje. Iki metų pabaigos laivas bus įdarbintas Šiaurės ir Vakarų Europos regionuose", - sakė LLK prezidentas Vytautas Lygnugaris.

Pasak jo, "Friesedijk" taps pirmuoju šiais metais įmonės įsigytu motorlaiviu, juo bus gabenami įvairių išmatavimų konteineriai.

1999 metais Olandijoje pastatyto motorlaivio ilgis - 100 metrų, jis gali gabenti 340 standartinių 20 pėdų jūrinių konteinerių. Laivas turi specialią įrangą, leidžiančią gabenti iki 70 refrižeratorinių konteinerių.

"Tęsdami nuoseklų bendrovės laivyno atnaujinimą, šiais metais ketiname įsigyti dar vieną arba du modernius laivus. Prognozuojame, kad bendros kompanijos investicijos į laivyno plėtrą šiemet gerokai viršys 30 mln. litų, - sakė V. Lygnugaris. - Toliau diversifikuodami kompanijos veiklą, rengiamės investuoti ne tik į laivus-refrižeratorius, bet ir į sausakrūvius laivus".

Pirmąjį 2005 metų pusmetį LLK iš viso pervežė 235 tūkst. tonų krovinių - 66,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. 67 proc. visos produkcijos sudarė šaldyti, atšaldyti arba greitai gendantys maisto produktai, o likusius 33 proc. sausakrūviai kroviniai.

Šiuo metu LLK iš viso valdo trylika laivų, įskaitant vieną nuomojamą sausakrūvį laivą. Bendrovėje dirba 414 darbuotojų.

Bendrovė šiemet pirmąjį pusmetį uždirbo 7,16 mln. litų grynojo pelno - 55,6 proc. daugiau nei tuo pačiu 2004-ųjų laikotarpiu (4,6 mln. litų), jos pajamos išaugo 54,5 proc. - nuo 30,538 mln. litų iki 47,2 mln. litų.

Anksčiau skelbta, kad 2005 metais LLK planuoja uždirbti ne mažiau pelno nei pernai bei gauti 73 mln. litų pajamų, arba 17,4 proc. daugiau nei 2004 metais. LLK pajamos 2004 metais siekė 62,2 mln. litų - 3,3 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (60 mln. litų), gauta 5,1 mln. litų grynojo pelno.

Bendrovė "Limarko" valdo 91,96 proc. LLK akcijų. "Limarko" neatmeta galimybės ateityje mažinti turimų LLK akcijų skaičių, siekdama pritraukti stambius finansinius investuotojus laivininkystės verslui plėsti.

LLK akcijos kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržos Einamajame sąraše. Antradienį įmonės akcija biržoje kainavo 1,59 lito, šia kaina LLK kapitalizacija sudarė 174,0 mln. litų.


www.delfi.lt

[Gladiator]

Atsipirktu tik tuo atveju jei butu isnadojami visi naujo uosto pajegumai. Tas yra labai abejotina, zinant, kad dabar isnaudojami tik 50%. Beje Klaipedos meras mano ta pati (ziureti paskutine pastraipa):

K.Daukšys: uostamiestis - apskrities garvežys, tempiantis regiono traukinį


Ūkio ministras Kęstutis Daukšys, susitikęs su Klaipėdos apskrities ir savivaldybių vadovais, uostamiestį pavadino apskrities garvežiu. K.Daukšys sakė, kad Klaipėdos apskritis pagal sukuriamą bendrąjį vidaus produktą, mokesčius yra tvirtai antrojoje vietoje iš dešimties Lietuvos regionų, rašo pajūrio dienraščiai.

"O uostamiestis yra apskrities garvežys, tempiantis regiono traukinį", - šmaikštavo ministras.

Ūkio ministro įsitikinimu, lietuviams nebėra ko skųstis ir verkšlenti. "Gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja", - pareiškė jis žurnalistams vakar per pirmąjį savo vizitą Klaipėdoje. Paklaustas, kokias problemas perėmė iš savo pirmtako Viktoro Uspaskicho, K.Daukšys juokavo: "Ministeriją". Anot ministro, šalies ūkyje problemų netrūksta - nepakankamai greitai auga investicijos, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, tačiau jos esą yra išsprendžiamos.

Pirmasis Lietuvoje projektas už Ūkio ministerijos valdomas Europos struktūrinių fondų lėšas sėkmingai baigtas įgyvendinti Klaipėdoje - tai Mokslo ir technologijų parko statybos, kurių pabaigtuvės buvo švenčiamos vakar. Džiaugdamasis sėkmingu lėšų įsisavinimu Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys pripažino, kad šiuo atžvilgiu Klaipėda pralenkė visą Lietuvą. Į Klaipėdos mokslo ir technologijų parko antrojo rekonstrukcijos etapo pabaigtuves atvykęs ūkio ministras Kęstutis Daukšys linkėjo gero bendradarbiavimo mokslo bei verslo bendruomenėms.

Tuo tarpu uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius kritikavo uosto veiklą ir jo plėtros planus. "Kasmet į uostą valstybė investuoja šimtus milijonų litų, o krova nedidėja. Rezultatas - apie 20 milijonų tonų krovinių nekinta jau ilgą laiką", - sakė meras. "Neaišku, kodėl ketinama statyti šiaurinį uostą Baltijos jūroje, jei dabartiniai pajėgumai neišnaudojami", - stebėjosi meras.

[ArTuRAs]

Tie pinigai yra investuojami tam, kad uostas butu konkurencingas tarp kitu uostu, be investiciju cia niekaip neiseis.
Tik as vieno dalyko nesuprantu, Valstybe investuoja??
Valstybe is uosto gauna 7% savo biudzeto nekisdama i ji pinigus, o tik pasiimdama.
Isnaudojama tik 50% todel, kad 65% kroviniu yra lietuviski, o tranzitas sudaro tik 35%, kai tuo tarpu Tallinne tranzitas sudaro 80%. Reik palaikyt gerus rysius su kazachstanu, baltarusija, rusija norint, kad krova augtu, kitaip galesim kraut tik lietuviskus krovinius.
Be to, kad uostas sugebetu perkrauti 40mln.t. reikia milzinisku investiciju ir tas investicijas sudaro uosto ir jo imoniu pinigai.

[Rokas]

Nu kiek dabar statybu uoste vyksta, tai atrodo, jog ruosiasi rekordus must

[ArTuRAs]

Dideliu rekordu nebus jei nebus tranzito.
Nors uostas labai gerai verciasi ir su lietuviskais kroviniais, ne taip kaip estai ar latviai.
Beje vien tik pastacius tas PET gamyklas, krova uoste turetu isaugt maziausiai 1mln. t., daug tos krovos sudarytu konteineriai, kurie yra vieni is pelningiausiu kroviniu

[Rokas]

Reik AMB su ruseliais gerai subaliavot ir pramus jis tuos tarifus palankius mums

[Gladiator]

Ne, vistik manau, kad reiktu visas pastangas ir pinigus skirti gamybos Lietuvoje pritraukimui (LEZu kurimas, mokesciu mazinimas, nemokamos zemes dalijimas ir tt) ir eksporto didinimui (Pietu Azijos sukis: eksportas bet kokia kaina!) ir tik isaugus gamybai plesti uosta. Tranzitas toks dalykas, kad tampi priklausomas nuo kitu saliu ir geri rysiai cia nelabai prie ko. Rusija turi savo uotus ir suinteresuoti varyti per juos, todel visada vykdis diskriminacine kainu uz pervezimus gelezinkeliu politika.

[ArTuRAs]

Na supranti, pagrindinis dalykas i kuri atsizvelgia dabartines imones, besikuriancios LEZ`e, tai infrastruktura, gera vieta ir uostas.
Del eksporto, tai tos pacios imones kur kuriasi LEZ`e ir uzsiims daugiausiai eksportu. Be to Klaipedos uostas 2004 man atrodo buvo apdovanotas prizu uz eksporta.

2003 metais lietuviškų krovinių eksportas sudarė 24 mln.t, iš jų Klaipėdos uoste perkrauta 9,6 mln.t, t.y. net 40 % visų eksportuotų krovinių.

2004 metais sausio – rugsėjo mėnesiais per Klaipėdos uostą eksportuota 7,5 mln. t krovinių, tai 8,7 % daugiau negu per tą patį 2003 metų laikotarpį.

O del rusijos tai man atrodo reik imtis grieztesniu priemoniu, tokiu kaip gelezinkeliu tarifu didinimas kaliningrado sriciai, kol rusija nesumazins tarifu klaipedai, nes be lietuvos ir lenkijos kaliningradas uzdustu.

Nuo tranzito gal ir esi priklausomas, bet dideli pinigai eina uz ta tranzita ir tranzitas,o ne kas kitas gali pakelti krova klaipedoje iki tu 40mln. t.

[Gladiator]

O del rusijos tai man atrodo reik imtis grieztesniu priemoniu, tokiu kaip gelezinkeliu tarifu didinimas kaliningrado sriciai, kol rusija nesumazins tarifu klaipedai, nes be lietuvos ir lenkijos kaliningradas uzdustu.

Sutinku sia korta galetu naudotis dazniau. Deja pas mus viskas daroma atbulai, ka tik paskelbe, kad Lietuva atsauke planuota 15% kelima (turejo isigalioti siandien). http://www.rosbalt.ru/2005/08/15/221610.html

[ArTuRAs]

Nes rusai protingai daro.
Tiksliai nebeprisimenu kaip ten buvo, bet neseniai rusai zenkliai sumazino tarifus naftai ir dar kazkam is kazachstano ar panasiai, bet padare taip kad tos nuolaidos galios tik iki metu galo, o taip greit sutartys nera pasirasomos ir klaipedaj is to naudos jokios nebus.
Bet dabar rusai gali sakyt, kad irgi mazina tarifus, tai kaip mes cia galim juos pakelt...

[Gladiator]

Tai nori pasakyti, kad Ukio ministerija ar kas ten priima sprendimus paprasciausiai isdure? Man atrodo jie ten paprasciausiai nupirkti.

[ArTuRAs]

Kas tokie? Musiskiai?

[Gladiator]

Na jei nupirkti tai ne musiskiai