Pati elektroninio bilieto istorijos pradžia siekia 2006 m., kai trys Lietuvos didieji miestai –Vilnius, Kaunas, Klaipėda – aplikavo į europinę paramą šio bilieto įdiegimui. Pagal tą paraišką vienas bilietas turėjo veikti visuose miestuose. Tam buvo gauta 17 mln. litų paramos, bene 85 proc. visos reikalingos sumos. Koordinuojantis miestas buvo Vilnius, per kurį likusieji gavo savo paramos dalį. Gavus pinigus, skelbti konkursai dėl programinės įrangos ir pan. Konkursą Kaune laimėjo įmonė, kuri gamino ir elektroninius komposterius, ir pati diegė programinę įrangą. Vilnius ir Klaipėda pasuko kitokiu keliu – pirkta tik techninė įranga, o programinę dalį diegė kita įmonė, iš kurios pirktos aptarnavimo paslaugos. Čia ir įvyko lūžis. Kaune ta sistema puikiai veikia, o Vilniuje ir Klaipėdoje ji stringa iki šiol. Nusipirkę tuos komposterius, tą techniką, Vilnius ir Klaipėda tik prisipirko „geležėlių“, kurios nieko nevertos be programinės įrangos.
Vilniuje programinės įrangos konkursą laimėjo trijų įmonių konsorciumas. UAB „Sonex technologines“, atstovaujantis lietuviškajai pusei, niekada nieko panašaus savo ankstesnėje veikloje nebuvo daręs, tad nieko keisto, kad tie elektroninio bilieto strigimai ir prasidėjo, ir nesibaigia.
Pagrindinė problema yra ta, kad tas elektroninis bilietas neveikia visuose trijuose miestuose, kaip buvo numatyta pirminiame projekte. ES pradėjo prašyti tuos pinigus grąžinti. Esama tokios OLAF institucijos, nagrinėjančios europinių lėšų naudojimo pažeidimus, prie Europos Komisijos rašto, kuriame teigiama, kad 9 mln. litų, kurie buvo skirti Vilniui ir Klaipėdai, būtų grąžinti. Koks bebūtų teisminio proceso, kuris šiuo metu dar vyksta, rezultatas.
Vilniuje programinės įrangos konkursą laimėjo trijų įmonių konsorciumas. UAB „Sonex technologines“, atstovaujantis lietuviškajai pusei, niekada nieko panašaus savo ankstesnėje veikloje nebuvo daręs, tad nieko keisto, kad tie elektroninio bilieto strigimai ir prasidėjo, ir nesibaigia.
Pagrindinė problema yra ta, kad tas elektroninis bilietas neveikia visuose trijuose miestuose, kaip buvo numatyta pirminiame projekte. ES pradėjo prašyti tuos pinigus grąžinti. Esama tokios OLAF institucijos, nagrinėjančios europinių lėšų naudojimo pažeidimus, prie Europos Komisijos rašto, kuriame teigiama, kad 9 mln. litų, kurie buvo skirti Vilniui ir Klaipėdai, būtų grąžinti. Koks bebūtų teisminio proceso, kuris šiuo metu dar vyksta, rezultatas.
Situacija yra tokia, kad Vilnius „įdiegęs“ milijonus litų į neveikiantį elektroninį bilietą, dar turės tuos pinigus grąžinti. Nežinau, iš kokių lėšų šie papildomi nuostoliai bus dengiami?
Meras A. Zuokas, grįžęs po pertraukos vadovauti savivaldybei, norėjo tą bilieto istoriją pabaigti, buvo skelbtas naujas programinės įrangos konkursas, kainavęs kelis milijonus litų, tačiau problema išlieka. Įdomu ir tai, kad kauniečiai, sėkmingai susitvarkę su elektroniniu bilietu, siūlė savo nemokamas paslaugas Vilniui, tačiau jų kažkodėl buvo atsisakyta.
Meras A. Zuokas, grįžęs po pertraukos vadovauti savivaldybei, norėjo tą bilieto istoriją pabaigti, buvo skelbtas naujas programinės įrangos konkursas, kainavęs kelis milijonus litų, tačiau problema išlieka. Įdomu ir tai, kad kauniečiai, sėkmingai susitvarkę su elektroniniu bilietu, siūlė savo nemokamas paslaugas Vilniui, tačiau jų kažkodėl buvo atsisakyta.
Nors vicemerui Romui Adomavičiui, likus dviem dienoms iki kortelės įvedimo, buvo aiškiai pasakyta, kad tam nėra pasiruošta, sistema stringa, autobusuose ir troleibusuose neveikia komposteriai, jau nekalbant apie tai, kas darėsi su „Lietuvos spaudos“ kioskais.
Tačiau sprendimas buvo – vykdyti. Tokia sostinės valdžios veikla turės būti įvertinta politinės atsakomybės požiūriu, nes vilniečiai tapo elementariais bandymų triušiais. O Kaune, prieš įdiegiant elektroninį bilietą, nusamdyti studentai tris mėnesius važinėjo skersai išilgai, bandė įvairios trukmės bilietus, vienu žodžiu, testavo sistemą. Tik įsitikinus, kad viskas veikia gerai, ji buvo pasiūlyta kauniečiams.
Tačiau sprendimas buvo – vykdyti. Tokia sostinės valdžios veikla turės būti įvertinta politinės atsakomybės požiūriu, nes vilniečiai tapo elementariais bandymų triušiais. O Kaune, prieš įdiegiant elektroninį bilietą, nusamdyti studentai tris mėnesius važinėjo skersai išilgai, bandė įvairios trukmės bilietus, vienu žodžiu, testavo sistemą. Tik įsitikinus, kad viskas veikia gerai, ji buvo pasiūlyta kauniečiams.
http://www.alfa.lt/straipsnis/150565...2-09-14_18-26/
Comment