Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę

[evvt]

Kuriam čia miestui tokia dovana?

Tai Kaunui gi be abejo

[Mexas]

tai juk dar geriau jei istrupes, reikes viska pjaut, lopyt, bus darbo, pinigu - liuks.

turetu buti garantija darbams.

turetu buti garantija darbams.

Turetu. Jei kazkas zino kiek, tegu paraso. Abejoju, kad daugiau nei 1 metai. Tai naturalu, kad ne kitais tai dar kitais metais prades viskas trupet. Netgi jei 2 metai, vistiek manau kad kokybiskai paklotas asfaltas turetu laikyt bent 5.

[digital]

Tikrai daugiau nei 1 ar 2 metai. Paslėptiems defektams dar daugiau.
Pirmi du Vakarinio aplinkkelio etapai kada jau pabaigti, ir niekas ten netrupa.

[Lienzer]

Ne pirmoje temoje vyksta diskusijos apie tai, kokiu temperatūriniu/kritulių režimu galima užtikrinti asfalto klojimo kokybę.
Būtų puiku, kad čia esantys tos srities profesionalai (o tokių kiek žinau čia tikrai ne vienas) atsakytų konkrečiai.
Nebent profesionalai meluoti nenori, o sakyti tiesos irgi nesinori, kai negali kirpt šakos ant kurios sėdi...

[dainiauskas]

Ne pirmoje temoje vyksta diskusijos apie tai, kokiu temperatūriniu/kritulių režimu galima užtikrinti asfalto klojimo kokybę.
Būtų puiku, kad čia esantys tos srities profesionalai (o tokių kiek žinau čia tikrai ne vienas) atsakytų konkrečiai.
Nebent profesionalai meluoti nenori, o sakyti tiesos irgi nesinori, kai negali kirpt šakos ant kurios sėdi...

Nereikia būti profesionalu, reikia netingėti paieškoti oficialių dokumentų:



Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 patvirtinimo

[Lienzer]

Nereikia būti profesionalu, reikia netingėti paieškoti oficialių dokumentų:

Dėkui už oficialią info. Reminatis dokumentu atsakymas kaip ir aiškus.
Visgi, aš daugiau klausiau apie praktiką (galbūt ofic reikalavimai konservatyvūs, ar tiesiog neatspindi šiuo metu naudojamų medžiagų/technologijų).
Kodėl kyla toks klausimas: jei rangovai turėdami garantinius periodus visgi renkasi darbus vykdyti ir esant netinkamoms (?) sąlygoms, tai galbūt taip elgiasi ne dėl oportunizmo, bet žinodami, kad technologija tai leidžia.

[jpou]

Reminatis dokumentu atsakymas kaip ir aiškus.
<...>
Kodėl kyla toks klausimas: jei rangovai turėdami garantinius periodus visgi renkasi darbus vykdyti ir esant netinkamoms (?) sąlygoms, tai galbūt taip elgiasi ne dėl oportunizmo, bet žinodami, kad technologija tai leidžia.

Visi standartai (net ir ISO) yra kompomisas tarp skiringu interesu grupiu. Jei standarte parasyta X, tai nereiskia, kad X visada ir visais atvejais yra tiesa. Tiesiog toks sutarimas buvo priimtas standards committee.

Tai visgi kiek metu yra tas garantinis laikotarpis iki kurio per neaplaiduma nespejusi bankrutuoti imone tureti taisyti savo broka?

[Ginthus]

Tai visgi kiek metu yra tas garantinis laikotarpis iki kurio per neaplaiduma nespejusi bankrutuoti imone tureti taisyti savo broka?

Asfaltui, kai tiesiamas naujas kelias - 5metai.

[Edvard]

Asfaltavimo ypatumai Vilnius, A. V. Kojelavičiaus g. (Rugiagėlių st.) 2016.11.21, 9:30.

[R.D.]

Galbūt čia nevisai gerai vieta klausti, bet norėtųsi iš žmonių, kurie susiję su kelių inžinerija, sužinoti, kodėl pas mus keliuose kanalizacijų, ryšių, dujų šulinukai su juos dengiančiais dangčiais dažniausiai yra tiesiai ant rato trajektorijos. Kažkokia nacionalinė katastrofa... amžinai išmušami tie dangčiai, asfaltas aplink, ratai daužomi, keliai bendrai pasidaro tragiškai nelygūs. Jeigu neklystų, tai Vilniuje VA atrodo per vidurį eina jie ir ratai nekliūna.

[R.D.]

Galbūt čia nevisai gerai vieta klausti, bet norėtųsi iš žmonių, kurie susiję su kelių inžinerija, sužinoti, kodėl pas mus keliuose kanalizacijų, ryšių, dujų šulinukai su juos dengiančiais dangčiais dažniausiai yra tiesiai ant rato trajektorijos. Kažkokia nacionalinė katastrofa... amžinai išmušami tie dangčiai, asfaltas aplink, ratai daužomi, keliai bendrai pasidaro tragiškai nelygūs. Jeigu neklystų, tai Vilniuje VA atrodo per vidurį eina jie ir ratai nekliūna.

[sleader]

Galbūt čia nevisai gerai vieta klausti, bet norėtųsi iš žmonių, kurie susiję su kelių inžinerija, sužinoti, kodėl pas mus keliuose kanalizacijų, ryšių, dujų šulinukai su juos dengiančiais dangčiais dažniausiai yra tiesiai ant rato trajektorijos. Kažkokia nacionalinė katastrofa... amžinai išmušami tie dangčiai, asfaltas aplink, ratai daužomi, keliai bendrai pasidaro tragiškai nelygūs. Jeigu neklystų, tai Vilniuje VA atrodo per vidurį eina jie ir ratai nekliūna.

Ne tik pas mus taip yra. Kaip tik šią savaitę lankiausi Vokietijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Olandijoje (važinejau su automobiliu) ir pats kaip tyčia kas kart atkreipdavau dėmesį į šulinių liukų padėtį. Visose išvardintose šalyse tikrai nebuvo taip, kad tokių liukų būtų išskirtinai mažai, bet iš tiesų jų važiavimo trajektorijoje yra šiek tiek mažiau.
Norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką, kad pas mus tai labai pastebima, nes:
a) įdubę liukai ilgą laiką netvarkomi kol visiškai neįgriūna.
b) naudojami prastos konstrukcijos, veikiausiai patys pigiausi liukai, kurie būna patys "iš savęs" įdubę. T.y. nors liuko išorinis žiedas būna lygiai su asfaltu, tačiau liuko dangtis būna žemiau šio žiedo. Dėl šios priežasties atsiranda dinaminės smūginės apkrovos ir tokie liukai po kiek laiko įgrūna gilyn.
Minėtose šalyse dauguma tokių liukų akivaizdžiai matoma, kad buvo kartą ir ne kartą remontuoti išfrezuojant aplink ir jį pakeliant. Tačiau tai jiems kažkodėl gaunasi labai gerai ir po remonto liukas būna beveik nejuntamas. O pas mus VA pirmame etape juos paremontavus, tai kažkodėl pasidarė dar kreiviau tik ne į -, o į + (t.y. jie tapo iškilę virš dangos).

Kitas dalykas, kodėl taip atsitinka miestuose/miesteliuose. Tai gatvių platinimas tik keičiant viršutinę dangą, o nerekonstruojant požeminių komunikacijų ir šulinių vietų. Taip būna, kad net viduryje važiuojamosios dalies, ratų trajektorijoje atsiduria net lietaus nuotekų trapai, nors jie turėtų būti pakraščiuose išlaikant gatvės profilį /\ formos.

Ir dar nemažiau svarbus dalykas yra projektuotojų kompetencija ir projekto vadovo (PV) skiriamas laikas projektui. Jeigu šis asmuo tokius dalykus sužiūrėtų, duodamas atitinkamas užduotis PDV (projekto dalies vadovui), kuris projektuoja nuotekas ir kt. komunikacijas, liukų ratų trajektojoje būtų elementariai išvengiama. O kai gaunasi, kad visi projektuoja kas sau ir tik tada sulipdomas galutinis produktas, lieka tokios klaidos.

[Eimantas]

Turėtų būti kažkokie administraciniai nuroymai, privalomi visiems visoje šalyje.

1. Griežčiau kontroliuojama liukų kokybė, kaip ir visų kitų gaminių. Jei ne uždrausti, tai bent sukontroliuoti, kad tokie galėtų atsirasti nebent kiemuose.

2. Privaloma pakeisti įdubusio profilio nuotekų groteles, jei po kelio platinimo jos iš kelkraščio atsidūrė kelio/gatvės viduryje.

3. Remontuojant gatves turi būti naudojamas ne blogesnės kokybės asfaltbetornio mišinys, nei jau yra gatvėje, nebent artimiausiu metu numatomas visos dangos keitimas. Analogiškai su įdubusių šulinių remontu, išfrezavus aplink ir pakėlus dangtį panaudojamas "skystas" asfaltas, ir vėl tas pats po kokio pusmečio.

[sleader]

3. Remontuojant gatves turi būti naudojamas ne blogesnės kokybės asfaltbetornio mišinys, nei jau yra gatvėje, nebent artimiausiu metu numatomas visos dangos keitimas. Analogiškai su įdubusių šulinių remontu, išfrezavus aplink ir pakėlus dangtį panaudojamas "skystas" asfaltas, ir vėl tas pats po kokio pusmečio.

Visu pirma turėtų būti kontrolė iš gatvės savininko. Nes aprašyta problema iš tiesų yra opi. Pavyzdžiui kai dangą po avarijų, remontų tvarko VV, tai toks naujos dangos lopas išbyra labai greitai, nes panaudojamas labai prastas mišinys.
Tačiau iš savininko (savivaldybės) nėra jokios kontrolės kas ir kaip užlopė dangą, kokį mišinį panaudojo ir t.t.
Kitas pvz. iš asmeninės praktikos. Atlikome darbus viename pastate, tai į projektą buvo įtrauktas ir visos gatvės dangos (2 sl.) ties sklypu pakeitimas. Tikriausiai to užsiprašė savivaldybė, nes prijungiant komunikacijas buvo padaryta nemažai tranšėjų. Tačiau problemos šioje vietoje buvo dvi:
a) projektuotojai, nes projektavo pastatą, neturėjo kompetencijų dangų parinkime ir specifikavime. Todėl projekte dangos aiškiai nebuvo specifikuotas ir šiaip buvo palikta daug klaidų. T.y. jeigu dirbtų rangovas, kuris nebūtų orientuotas į kokybę (ilgametė žinoma įmonė), tai galėtų pakloti pačius pigiausius mišinius, kurie net garantinio termino neišlaikytų.
b) nėra jokiu reglamentavimų dėl darbų pridavimo savivaldybėi. T.y. darbus priemė objekto techninė priežiūra ir veliau statinys buvo priduodas statybų užbaigimo komisijai, o pačios gatvės atkarpos niekas atskirai nežiūrėjo ir nesidomėjo. Jeigu techninis prižiūrėtojas būtų žemos kompetencijos, tai niekas ir nesukontroliuotų kokybės.

Reziumuoti labai paprasta - kai nėra šeimininko, tai rezultatas toks koks yra.

[senasnamas]

Pirmi kelių audito rezultatai: plonesnis ir asfaltas, ir skaldos sluoksnis

Plačiau: http://www.vz.lt/transportas-logisti...#ixzz4rMDlWc00

[Arunasx]

Visiems troliams (patys prisiskirkit darbovietę): visų tepimas Ššššš jau nebemadingas - greitai keičiat taktiką, kadangi patys nemokat (ir dar toks zakonas), greitai sakot savo bosams, kad suktų galvą ir sugalvotų kažką naujo. Marš tartis ką daryt.

Jeigu net susisiekimo ministras Masiulis pripažįsta, kad keliai tiesiami plonesni panaudojant ženkliai mažiau medžiagų (valstybiniai užsakovai direkcijos "nematė"), taip pat valstybinėse kelininkų įmonėse vogė labai dideliais kiekiais įdarbinant ištisai gimines, tai ar čia š tepimas ar tiesiog faktų konstatavimas?
Tai gal ponulis pats dirbate toje srityje ir iš vidaus nesimatė korupcijos, vagysčių ir pan.?

[keen]

Pradetas tyrimas parode ka seniai sakiau (net sitam forume).
https://www.vz.lt/transportas-logist...---nekokybiski

Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, pateikė pirmo etapo kelių kokybės tyrimo duomenis. Dar dalies rezultatų laukiama, tačiau dabartinė informacija rodo, kad 9 iš 10 kelių yra nekokybiški. Jiems buvo skirta 22,35 mln. Eur ir dar galioja metų trukmės garantinis laikotarpis.


Visi tirti keliai buvo baigti rekonstruoti 2014-2017 m., vieno iš jų statybos darbai dėl esminių trūkumų buvo nepriimti.

„Situacija mus nustebino. Labai svarbu, kokie rezultatai bus vasarą, kai bus tiriami kiti 23 keliai“, – aiškina ministras.

Pasak ministro, anksčiau Lietuvoje keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai ir tuo naudojosi visos įmonės, o mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius. Jis teigia, kad dėl kokybės prastumo valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. Eur, o plonesni keliai turės būti tvarkomi 5 metais anksčiau.

„Dabar standartai yra pakeisti. Tyrimo metu tikrinome ne tik tai, ar keliai buvo ploninami, bet ir ieškojome kitų defektų. Paaiškėjo, kad ploninimas nėra vienintelė bėda. Tai turės pasekmių ir nelabai seniai rekonstruoti keliai turės būti tvarkomi“, – komentuoja p. Masiulis. Neatitiko reikalavimų

Aiškinama, kad iš 10 tirtų kelių tenkinančios kokybės kelias buvo tik ruože Babriškės-Varėna-Eišiškės. Jį tiesė UAB „Alkesta“, tačiau jai priekaištaujama dėl žemos kito kelio ruožo rekonstravimo kokybės.

Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai-Lavoriškės-Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Pirmiausia, darbai kelio ruože truko dvigubai ilgiau nei buvo numatyta. Be to, per tą laiką rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų, sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo užbaigtas 2014 m., o dabar, ministerijos teigimu, jau matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm. storio asfaltbetonio sluoksnio, kuris rangovui turėtų kainuoti apie 250.000 Eur.

Taip pat netenkinčios kokybės darbus rekonstruojant kelius atliko UAB „Parama“. UAB „Kauno keliai“, AB „Kauno tiltai“ ir AB „Panevėžio keliai“, ministerijos inicijuoto tyrimo duomenimis, prastai rekonstravo po du kelio ruožus.

Beje, prieš kelis mėnesius Hakanas Arvidsonas, Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto Kelių medžiagų laboratorijos koordinatorius, prabilo, kad pirmojo audito ankstyvi rezultatai leido spręsti, kad kelias neturėtų toks būti.

„Nežinau Lietuvoje galiojančių tvarkų, tačiau mane patikino, kad dabartiniai rezultatai neatitinka to, kas turėtų būti“, – sakė jis.

Kelių tyrimus vykdo VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutas ir Švedijos nacionalinis kelių ir transporto tyrimo institutas VTI. Reikalaus atsakomybės

Vitalijus Andrejevas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinasis direktorius, komentuoja, kad buvo sumokėta už 30.000 tonų asfalto, kuris niekada nebuvo išklotas. Taip pat jis pastebi, kad kai kurios bendrovės naudojo prastesnes medžiagas nei turėjo, kai kurie kelio darbai buvo atliekami netinkamai. Dėl to pastebimas greitesnis asfalto dangos senėjimas, atsiranda provėžos, kaupiasi drėgmė. Jo teigimu, rangovai turės ištaisyti padarytas klaidas, bus reikalaujama teisinės atsakomybės.

Ponas Andrejevas kalba, kad iki šiol su rangovais buvo gerai sutariama, todėl tikimasi, kad jie, rūpindamiesi savo prestižu, nesiims bylinėtis ir ištaisys savo darbo brokus. Be to problemų yra ne tik su rangovais, bet ir techniniais prižiūrėtojais – privačiomis įmonėmis, kurios tvirtina kelių kokybę.

Ponas Masiulis sako, kad taip pat bus reikalaujama atsakomybės iš valstybių institucijų.

„Greito rezultato nesitikime, bet, be abejo, bus reikalaujama atsakomybės ir iš valstybinių institucijų“, – sako ministras.

Tiriant buvo padarytos asfalto iškirtos, patikrintas jos storis, o asfaltas bus išsiųstas į Švediją, kad būtų patikrinta jo sudėtis ir medžiagų kokybė. Taip pat patikrintas ir skaldos storis.

Ministro teigimu, ištyrus visus reikiamus kelius ir sutvarkius dabartines teisines landas būtų galima aiškiau kalbėti ir apie tai, ar dabartinis kelių fondo dydis yra pakankamas. Pasak jo, dabar, kai veikiama nepakankamai efektyviai, sunku pasakyti, kiek lėšų reikia Lietuvos kelių infrastruktūrai.

Balandį p. Masiulis įpareigojo Lietuvos automobilių kelių direkciją organizuoti visų valstybinės reikšmės kelių priežiūrą vykdančių įmonių auditą. Prižiūrėtoja pradėjo tiesti

Nors pagrindinė jos veikla apima kelių valymą ir barstymą žiemą ar pakelių tvarkymą vasarą, metų pabaigoje KP laimėjo kelis savivaldybių skelbtus kelių tiesimo konkursus ir užsakymus nugvelbė privačioms bendrovėms iš panosės. Nors šie pirkimai nedideli, kelininkai baiminasi, kad jie rodo tendenciją.

„KP gauna pastovų užsakymą iš Kelių direkcijos. Jis yra gaunamas be konkurso, pagal normatyvinius skaičiavimus. Tačiau šalia pagrindinės savo prievolės – mano supratimu, tai turėtų būti vienintelė prievolė – ši įmonė dalyvauja rangos darbų konkursuose, tiek savivaldybių, tiek kitų institucijų“, – anksčiau VŽ sakė Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas.

„Mes, kaip rangos darbų įmonių asociacija, manome, kad tai tikrai nėra gerai, – niekas negali paneigti, kad tam tikri žemų kainų rangos darbų pasiūlymai yra padengiami iš priežiūros darbų kaštų“, – teigia jis.

2017 m. KP iš valstybės gavo 81,4 mln. Eur savo pagrindinei veiklai atlikti – 21.000 km kelių prižiūrėti. Kaip VŽ informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LKAD), 2018 m. įmonei numatyta skirti 79 mln. Eur, iš jų 1,3 mln. Eur – pertvarkai vykdyti.


Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logist...#ixzz55r5QZqYJ

Baisu, kad Vilniuje plika akimi matosi kaip isvogti milijonai euru asfalto. Po 4iu metu ekslpotacijos praktiskai bet kuris kelias buna su siaubingom provezom, kertant sankryzoje masina supa kaip laiva.
Liudna kad visuomene kaip ir kitose srityse taip ir keliu kokybeje nereikalauja atsakomybes is instituciju ir privaciu bendroviu. Kazkada girdejau net sapaliones apie unikaliai prastas Lietuvos klimato salygas neleidziancias patiesti kokybisku keliu .

[senasnamas]

Yra tema Lietuvos keliai - kam reikia naujos smulkios temos.