Paklausiau reportažo ir dar kartą įsitikinau, kad Lryto TV toliau ignoruosiu. Emociškos kalbos, o faktų nepatikrintų apstu. Pradedant kaip ponia pasakoja, kad daugiau nei 80 proc. transporto yra sunkusis transportas, bei žmogus pasakoja, kad užsienyje nusukimai į degalines yra šalia automagistralės Na taip, yra - kas 50 km tikriausiai geriausiu atveju Bei pasakojimai, kad jungiamieji keliai yratik tam, kad įsisavinti lėšas
Paklausiau reportažo ir dar kartą įsitikinau, kad Lryto TV toliau ignoruosiu. Emociškos kalbos, o faktų nepatikrintų apstu. Pradedant kaip ponia pasakoja, kad daugiau nei 80 proc. transporto yra sunkusis transportas, bei žmogus pasakoja, kad užsienyje nusukimai į degalines yra šalia automagistralės Na taip, yra - kas 50 km tikriausiai geriausiu atveju Bei pasakojimai, kad jungiamieji keliai yratik tam, kad įsisavinti lėšas
Paklausiau reportažo ir dar kartą įsitikinau, kad Lryto TV toliau ignoruosiu. Emociškos kalbos, o faktų nepatikrintų apstu. Pradedant kaip ponia pasakoja, kad daugiau nei 80 proc. transporto yra sunkusis transportas, bei žmogus pasakoja, kad užsienyje nusukimai į degalines yra šalia automagistralės Na taip, yra - kas 50 km tikriausiai geriausiu atveju Bei pasakojimai, kad jungiamieji keliai yratik tam, kad įsisavinti lėšas
Išvis reportažas susuktas, kad tik kuo daugiau kuom pasiskųsti. Architektas kalba, kad aikštelė prie magistralės blogoje vietoje, nes toli iki miesto ir sunkvežimio vairuotojui joje sustojus, kažkaip reikės pasiekti miestą... Tas architektas gal niekada nevažiavęs magistralėmis ir greitkeliais Europoje, nes visos tos aikštelės yra ne miestuose ir nėra kur iš jų keliauti. Dažnai dar ir aptvertos tvoromis nuo gyvūnų. Vairuotojai ten sustoja pamiegoti ar padaryti poilsio pertraukėlę, nueiti į tualetą, o ne ieškoti kaip palikus fūrą keliauti į artimiausią miestą pažiūrėti kabareto. Jeigu kažkas norės nuvažiuoti į miestą, tai su ta savo transporto priemone ir atvažiuos į miestą.
Išvis reportažas susuktas, kad tik kuo daugiau kuom pasiskųsti. Architektas kalba, kad aikštelė prie magistralės blogoje vietoje, nes toli iki miesto ir sunkvežimio vairuotojui joje sustojus, kažkaip reikės pasiekti miestą... Tas architektas gal niekada nevažiavęs magistralėmis ir greitkeliais Europoje, nes visos tos aikštelės yra ne miestuose ir nėra kur iš jų keliauti. Dažnai dar ir aptvertos tvoromis nuo gyvūnų. Vairuotojai ten sustoja pamiegoti ar padaryti poilsio pertraukėlę, nueiti į tualetą, o ne ieškoti kaip palikus fūrą keliauti į artimiausią miestą pažiūrėti kabareto. Jeigu kažkas norės nuvažiuoti į miestą, tai su ta savo transporto priemone ir atvažiuos į miestą.
Neatvažiuos, nes praktiškai visur kabo ženklai draudžiantys sunkvežimiu eismą.
Po LRyto dezinformacijos ir degalinių operatorių isterijų išėjo viešas pranešimas iš kelių direkcijos.
Projekto pabaiga nedžiugina, nes visą laiką buvo minima data 2022-2023. Taip pat kaina projekto labai išaugo nuo prognozuotos.
Lenkija visą Via Baltica savo pusėje žada pabaigti 2022 metais, tačiau įvertinus dažnus kelių statybos vėlavimus jų šalyje, pabaiga bus 2023 m.
Projektas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, preliminari projekto vertė siekia 300 mln. eurų. Planuojama rangos darbus pradėti 2021 m., pabaigus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Įgyvendinant projektą nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus jis turėtų būti baigtas 2025 m.
Tranzitinio eismo atskyrimas nuo vietinio, keturios eismo juostos, kur leidžiamas greitis – 130 km/val., jungiamieji keliai su leistinu greičiu 90 km/val., skiriamosios juostos įrengimas, skirtingų lygių sankryžos – tai esminiai tarptautiniai...
Oho, tai nukėlė prognozę nuo 2022 iki 2025 ir viskas? Turėkitės maždaug? Jokių daugiau paaiškinimų nebus?
Pastaruoju metu LAKD nieko nebeaiškina.
Šioks toks pasiteisinimas kritikams: "nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus"
Man didžiausia mįslė yra tai, kad jau bene ~1995 m. buvo aišku, kad čia turės būti automagistralė, o po 2004-2007 m. tai tiesiog tapo neišvengiama būtinybe. Per 20 m. nebuvo laiko parengti projektų??
Pastaruoju metu LAKD nieko nebeaiškina.
Šioks toks pasiteisinimas kritikams: "nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus"
Man didžiausia mįslė yra tai, kad jau bene ~1995 m. buvo aišku, kad čia turės būti automagistralė, o po 2004-2007 m. tai tiesiog tapo neišvengiama būtinybe. Per 20 m. nebuvo laiko parengti projektų??
Kol nėra magistralės iki sienos iš Lenkijos pusės, nėra tikslo taip skubėti. Svarbu pastatyti magistralę iki sienos greičiau nei lenkai ir nepridaryti visokių nesamonių kaip 2+1 keliai, kuriuos po 10 metų vėl tektų rekonstruoti.
Kol nėra magistralės iki sienos iš Lenkijos pusės, nėra tikslo taip skubėti. Svarbu pastatyti magistralę iki sienos greičiau nei lenkai ir nepridaryti visokių nesamonių kaip 2+1 keliai, kuriuos po 10 metų vėl tektų rekonstruoti.
Lenkai neužilgo pradeda magistralės statybas nuo Suvalkų iki sienos, jau vyksta parengiamieji darbai. Žada iki 2020 m. rugpjūčio jau baigti, bet abejoju, kad spės. 2021 m. planuoja pastatyti magistralę 2 + 2 nuo Suvalkų iki Ostrow Mazowecki, jau paskelbti konkursai ir kai kur pradėti parengiamieji darbai.
Tie 2025 metai gal yra tas variantas, kad padarys anksčiau ir sakys, kad va, žiūrėkite, padarėme greičiau. Jei darbus planuoja pradėti 2021 metais (kas skamba kosmiškai toli turint omenyje, kad dar tik 2019 m. vidurys, o prieš keletą metų buvo pasakojama, kad žemės paėmimo procedūros bus greitos, nes paskelbtas kelias nacionalinės svarbos projektu), tai keistai, kad atkarpą tiestų 4 metus. Turint omenyje Kaunas-Marijampolė tempus, čia taip keistokai skamba tie 4 metai.
Reportažas iš specialaus plano iki Lenkijos sienos viešo svarstymo 2019.05.03 Marijampolėje su kraują stingdančia klikbaitine antrašte
Lrytas.lt 2019.05.08
Svarbaus kelio tiesėjai pasėjo pyktį ir nežinią: paims žemę, atims darbą, teks emigruoti
Tą gegužės 3-iosios vakarą valdininkai atliko formalumą, kuri numato teisės aktai, – supažindino visuomenę su magistralinio kelio A5, vedančio nuo Kauno per Marijampolę iki Suvalkų, rekonstravimo specialiuoju planu. Jį bendrovės „Kelprojektas“ ir „Urbanistika“ parengė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) užsakymu. (...)
„Ministre Masiuli, prisiimkite atsakomybę už savo sprendimus.“ „Mes nenorime likti be darbo.“ (...) Tokius plakatus į Marijampolės savivaldybės salę buvo atsinešę degalinėse, esančiose tarp Marijampolės ir Suvalkų, dirbantys žmonės. „Čia tik dalis mūsų degalinės kolektyvo – kiti dirba. Mums labai neramu, kad liksime ir be darbo vietos, ir be pajamų“, – ištarė „Emsi“ degalinėje dirbanti viena iš poros dešimčių protestuotojų.
Pasak vieno iš šio tinklo atstovų Antano Matūzos, marijampoliečiai yra maustomi: „Pernai per pirmąjį specialaus plano vertinimą Vilniuje gal ir būtų buvę galima dėl ko nors susitarti. Bet plano užsakovai slėpė pristatymo datą – ji buvo paskelbta tik kažkokiuose regioniniuose laikraščiuose. Štai tada viskas ir buvo nulemta. Akivaizdu, kad teks uždaryti degalines – vilkikai jų nebepasieks.“
Degalinėse dirbančių žmonių nerimas pagrįstas. Juk šiuo metu vien 40 kilometrų kelio atkarpoje nuo Marijampolės iki sienos veikia 16 degalinių.
Tačiau specialiajame kelio Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijos plane numatyta, kad į degalines bus patenkama tik viadukais nuvažiavus nuo magistralės ir atstumą iki jų įveikus jungiamaisiais keliais. Tai reiškia, kad vairuotojai, pražiopsoję nusukimą, kitoje sankryžoje turės grįžti ir iki degalinės važiuoti kelis ar keliolika kilometrų. Kas taip elgsis, jei, pavyzdžiui, atstumas iki „Neste“ degalinių pailgės maždaug 5 kilometrais, iki „Viada“ – kone 20, iki „Vakoil“ – 19 , iki „Aris“ – 9 kilometrais? (...)
Į Marijampolės savivaldybę susirinkę žmonės gavo tik vieną konkretesnę žinią – kad žemės paėmimo procedūros bus pradėtos po 3–4 mėnesių, o visa tai turės būti baigta iki 2021-ųjų sausio.
Per susitikimą Marijampolės savivaldybėje išlindo iš maišo ir daugiau ylų. Pavyzdžiui, teisės aktai nepasikeitė, senas kelių reglamentas nepakito, bet LAKD prieš porą metų pati tarpininkavo darydama išimtį. (...)
Pavyzdžiui, tinklą „Alauša“ valdanti bendrovė sklypą yra įsigijusi 95-ajame kilometre ir jame stato degalinę bei sunkiasvorio krovininio transporto terminalą. „Buvo parengtas detalusis teritorijos planas, suderinome visus dokumentus, gavome statybos leidimą. Buvo atliktas ir transporto saugumo auditas.
O dabar sąlygos keičiamos – specialiajame plane tiesioginis įvažiavimas į degalinę yra panaikintas.
(...)
Dar vienas užsakomasis straipsnis, kad kuo ilgiau nebūtų rekonstruotas Via Baltica magistralės ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos valstybinės sienos.
„Lietuvos ryto“ publikacijos apie magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukciją sulaukė valdžios reakcijos. Vyriausybė netrukus bandys išsiaiškinti, kodėl šio svarbaus kelio tiesėjai gali pridaryti milijoninių nuostolių.
„Lietuvos rytas“ apskaičiavo, kad rekonstruoti vieną kelio „Via Baltica“ kilometrą nuo Kauno iki Marijampolės kainavo 3,4 mln. eurų, o nuo Marijampolės iki Lenkijos sienas – daugiau kaip 7,5 mln. eurų...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Visame tame pasigendu degalinių siūlymų. Statant viaduką su mini-greitkeliuku į kiekvieną degalinę magistralės statybos kaina dar labiau išsipūs. Perkelti degalines arčiau greitkelio valstybės lėšomis?
Comment