Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje

[Aš]

O jei dar dauguma namų turėtų savo saulės kolektorius ir mini vėjo jėgaines, kurių įrengimas būtų subsidijuojamas valstybės.

Visiškai įmanomas ir jau gan plačiai siūlomas (Lietuvoje) ir autonominis geoterminis šildymas. Tik ne kiekvienas jį sau gali leisti. Tačiau norint, kad modernėtų valstybė, reikia, kad modernėtume ir mes - jos visuomenė. Jei yra galimybė, turėtume naudotis tokiais privalumais.

Kadangi Lietuvoje berods 45 didesni rajonai, tai galima manyti, kad galingumas galėtų būti nuo 250 iki 400(500) MW. Greičiausiai kokie 300. O tai jau tikrai nemažai. Taigi.

Yra tekę skaityti, kad hidroenergija Lietuvoje galėtų sudaryti iki ~10%. Tavo paskaičiavimas, žinant, kad tu neįskaičiuoji jau naudojamų HE pajėgumų, ne taip smarkiai su šiuo rodikliu ir prasilenkia.

[tricky_kid]

Visiškai įmanomas ir jau gan plačiai siūlomas (Lietuvoje) ir autonominis geoterminis šildymas. Tik ne kiekvienas jį sau gali leisti. Tačiau norint, kad modernėtų valstybė, reikia, kad modernėtume ir mes - jos visuomenė. Jei yra galimybė, turėtume naudotis tokiais privalumais.

Matant kokios šiuo metu Lietuvoje vyrauja statybos tendencijos, tai dar negreit "žalios" technologijos bei energijos taupymo būdai ateis į mūsų kasdienį gyvenimą, nes nesistengiama paisyti elementarių pastatų išplanavimo taisyklių, susijusių su gamtine aplinka ir pan. Taigi šiuo atveju reikia keisti valstybės architektūros politiką ir taisyti statybos reglamentus, kurie įpareigotų architektus. Berods Kalinfornijos valstijoje ar bus, ar jau yra reikalaujama statyti kuo labiau ekologiškus namus, Anglijoje didelis dėmesys skiriamas visuomeninių pastatų "žalumui". Amerikoje yra atskiras LEED standartas. pagal kurį sertifikuojami pastatai, kai kurie architektai naudoja jį ir Europoje. Pavyzdžių daug.

Jei grįžtant prie individualaus namų ūkio, tai bent Lietuvos sąlygomis jis turi būti kuo labiau autonomiškas. Tai galima pasiekti net ir taupant vandenį, įsirengiant lietaus susirinkimo sistemą. Taip pat vandens naudojimas kelis kartus (vonios vanduo naudojamas tualetui). Yra begalės įvairiausių būdų. Tik bėda ta, kad viskas kainuoja pinigus.

Yra tekę skaityti, kad hidroenergija Lietuvoje galėtų sudaryti iki ~10%. Tavo paskaičiavimas, žinant, kad tu neįskaičiuoji jau naudojamų HE pajėgumų, ne taip smarkiai su šiuo rodikliu ir prasilenkia.

Smagu, kad beveik ir pataikiau, nors skaičiavimai tokie hipotetiniai, nes neturint duomenų (arba jų per daug nesuprantant) sunku spręsti kiek turbinų būtų įmanoma pakinkyti ir koks būtų jų galingumas.

[Al1]

Nelogiška, nes mes nesiorientuojame į elektros energiją, gaminamą šiluminėse elektrinėse, nes mes siekiame energetinės nepriklausomybės. Todėl tai yra pats blogiausias variantas mums ir džiaugtis pranašumu prieš blogiausią atvejį nėra nieko sveikintino, nes aplenkęs tokį esi antras nuo galo.

Lyginame energetikos rūšį, kuri yra mums palankiausia. Alternatyvi energetika yra ekologiškesnė, ji skatintų naują pramonę ar technologiją Lietuvoje. Todėl tai yra mūsų prioritetas.

Beje, į AE savikainą neįskaičiuojamos kuro atliekų laidojimo išlaidos.

Panašiai, tik AE energetika turi būti vystoma po to, kai bus maksimaliai išvystyta alternatyvioji, jei dar to reikės.

Ne tik todėl, kad yra itin neekologiška, bet ir dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos, ši energetikos rūšis turi būti sunaikinta iki minimumo, reikalingo šaliai funkcionuoti ir plėstis.

Iš vėjo energijos Lietuva gali gauti didžiąją dalį 2015 metams jai reikėsiamos el. energijos. Į tai neįskaičiuotas plūduriuojančių VE pajėgumas. Neįskaičiuota jokia kita alternatyviosios energetikos rūšis.



Padėt padaugint 35% iš dviejų?

O as teigiu, kad reikia ne tik pratesti, o ir dar atlikti kapitaline IAE antrojo bloko rekonstrukcija ir tokiu budu uzsitikrinti ne tik stabilu elektros energijos tiekima net 20 metu i prieki minimaliai tersiant aplinka, taip par ir generuoti pertekline energija, kuria galima bus parduoti.

Ir tik tada nesnausti, o galvoti apie alternatyvius saltinius tolimesnei ateiciai. Aisku, silumine energetika reikia pletoti tik tiek, kiek reikia bendros energetines sistemos palaikymui, kurioje flagmanas - IAE tol, kol is jos bus issunkta viskas. O kuro laidojimas ir taip neisvengiamas - jau jo yra pakankamai susikaupe ir reikes ji laidoti.
Nereikia uzsiciklinti vien ties hidroenergija ar vejo energija.
Kaip jau ne karta minejau, hidroenergijos istekliai riboti, nors energija gaminama pakankamai stabiliai. Tie minimi 10 procentu - tai pilnai panaudojus viska, kas yra. Taciau tokiu atveju mes turesime uztvekti Nemuna bent 2 vietose, Neri bent 2 vietose. Kuo tai kvepia? Kokio masto darbai ir aplinkos pertvarkymai lauktu? O kokia is to nauda? Viso labo keli procentai energijos. Ateityje,augant energijos paklausai ir tu keliu procentu neliktu. O kokia kaina aplinkai?
Vejo energetikoje - gaminamos energijos kiekis priklauso nuo vejo greicio, kurio mes niekaip negalime itakoti. Ya is cia ir patikimumo bei stabilumo poblema. Problemu nera tada, kai vejo enegetika sudaro tik kelis procentus. Ir sumzejus vejo greiciui, atitinkamai sumazejus pagaminamos enegijos kiekiui, tas skirtumas yra kompensuojams is kitu elektriniu - siluminiu, hidro ar dar kokiu. Bet kai vejo energetikos idelis sieks trecdali, tikrai bus susidurta su minima problema.
Gal tada geriau vejo pagaminta elektros energija butu panaudoti ne tiesiogiai atiduodant i tinkla, o, pavyzdziui, pompuoti vandeni hidroakumuliacineje elektrineje. Tokiu budu butu uztikrintas patikimas ir stabilus elektros energijos generavimas.

Decentralizacija. Tai yra blogiausia, kas gali buti pasiulyta. Tik centralizuotas elektros ukis gali uztikrinti stabilu ir nenutrukstama, aukstu kokybes parametru (be itampos, daznio svyravymu ir kt.) elektros energijos tiekima.
Tik ivairiu rusiu elektra generuojancios jegaines sujungtos i bendra tinkla gali uztikrinti auksciau minetus reikalavimus.
Jokia normali pasaulio valstybe net negalvoja apie elektros ukio decentralizacija.

Pasakyk, kas siulo decentralizuoti elektros uki? Ir as pasakysiu, kad jis valstybes isdavikas.

[Aš]

O as teigiu, kad reikia ne tik pratesti, o ir dar atlikti kapitaline IAE antrojo bloko rekonstrukcija ir tokiu budu uzsitikrinti ne tik stabilu elektros energijos tiekima net 20 metu i prieki minimaliai tersiant aplinka, taip par ir generuoti pertekline energija, kuria galima bus parduoti.

AE statyti jau nuspręsta ir padaryti pirmieji tam reikalingi žingsniai. Tai svarbu Lietuvai ir, net jei tai nėra pats geriausias sprendimas, mano nuomone, dabar tai stabdyti būtų dar blogiau, todėl pernelyg tam neprieštarauju. Tegul sėkmingai būna įgyvendinta tai, kas planuojama, tačiau pagal galimybes paraleliai tam tikiuosi itin aiškios valstybės pozicijos man rūpimu klausimu. Mane guodžia kad ir tai.

Decentralizacija. Tai yra blogiausia, kas gali buti pasiulyta. Tik centralizuotas elektros ukis gali uztikrinti stabilu ir nenutrukstama, aukstu kokybes parametru (be itampos, daznio svyravymu ir kt.) elektros energijos tiekima.

Šiuo atveju, kalbėdamas apie decentralizaciją aš turėjau omenyje energijos gavybos autonomijos didinimą. T.y., skatinimą individualius ūkius naudotis alternatyvia energetika.

[Al1]

AE statyti jau nuspręsta ir padaryti pirmieji tam reikalingi žingsniai. Tai svarbu Lietuvai ir, net jei tai nėra pats geriausias sprendimas, mano nuomone, dabar tai stabdyti būtų dar blogiau, todėl pernelyg tam neprieštarauju. Tegul sėkmingai būna įgyvendinta tai, kas planuojama, tačiau pagal galimybes paraleliai tam tikiuosi itin aiškios valstybės pozicijos man rūpimu klausimu. Mane guodžia kad ir tai.

Šiuo atveju, kalbėdamas apie decentralizaciją aš turėjau omenyje energijos gavybos autonomijos didinimą. T.y., skatinimą individualius ūkius naudotis alternatyvia energetika.

Taigi, ar pratesime senosios AE veikima, ar statysime nauja (kas dar visai neaisku, nes viskas tik popieriuose; Lietuva - "stebuklu" salis) - elektros energetika bus paremta atomine energija ir jokioms alternatyvioms energetikos nera prasmes vystytis. Kodel? Todel kad jos tures buti dotuojamos.
Sukise pinigus i nauja AE ar senos atnaujinima, dar turetume dotuoti ir alternatyvas, kuriu nereikes bent ketvirti amziaus. O kas bus po to - gal dar kitokios alternatyvios energetikos rusys atsiras. Investuotime i vejo energetika, o gal jos po ketvircio amziaus ji bus pas mus pasenusi, pasaulyje nebepletojama, nes visi persimes prie saules energetikos, kurios potencialas beribis mums, Zemes gyventojams?

Del decentralizacijos. Tai nieko gero. Zmonems per daug rupesciu ir mazas patikimumas. Naudojantis centralizuota sistema nereikia apie nieka galvoti. Yra ivadas, prisijungi ir naudoji. Teikimo patikimumas, elektros enegijos kokybe auksti.

[Aš]

<...> jokioms alternatyvioms energetikos nera prasmes vystytis. Kodel? Todel kad jos tures buti dotuojamos.

Alternatyvi energetika Lietuvoje yra rentabili. Tai rodo ir esami istoriniai pavyzdžiai ir naujų tyrimų studijų rezultatai.

Del decentralizacijos. Tai nieko gero. Zmonems per daug rupesciu ir mazas patikimumas. Naudojantis centralizuota sistema nereikia apie nieka galvoti. Yra ivadas, prisijungi ir naudoji. Teikimo patikimumas, elektros enegijos kokybe auksti.

Čia jau kiekvienam individualiai nuspręsti per sudėtinga jam tai (per daug rūpesčių) ar ne. Naujų technologijų patikimumas yra pakankamai aukšto lygio. Apskritai, bandai pateikti tik negatyvius aspektus, tai kodėl, tavo nuomone, žmonės, kurie išgali, tomis sistemomis naudojasi? Ekologijos entuziastai? Tikrai ne.

Štai vienas labai rimtas motyvas:




Švedų pasaulėžiūra skiriasi?

Geoterminio šildymo sistema plačiai paplitusi visoje Europoje. Švedijoje taip apšildoma net 70 proc. gyvenamųjų namų.Tai ekologiškiausia sistema, nes šilumos siurblys į aplinką neišskiria jokių teršalų. Todėl ši sistema sparčiai populiarėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje.

[Al1]

Alternatyvi energetika Lietuvoje yra rentabili. Tai rodo ir esami istoriniai pavyzdžiai ir naujų tyrimų studijų rezultatai.

Čia jau kiekvienam individualiai nuspręsti per sudėtinga jam tai (per daug rūpesčių) ar ne. Naujų technologijų patikimumas yra pakankamai aukšto lygio. Apskritai, bandai pateikti tik negatyvius aspektus, tai kodėl, tavo nuomone, žmonės, kurie išgali, tomis sistemomis naudojasi? Ekologijos entuziastai? Tikrai ne.

Štai vienas labai rimtas motyvas:




Švedų pasaulėžiūra skiriasi?

Kol kas alternatyvi energetika yra dotuojama ir todel nerentabili. Tiksliau tas dotavimas - privalomas pagamintos energijos supirkimas, nors ir mokant realia kaina, kuri padengia sanaudas. Jei nebutu privalomo supirkimo, energetines sistemos net nesiterliotu su tokiais tiekejais - daug paprasciau pirkti is AE ar silumines. Taip yra ne tik Lietuvoje. Tokios dotacijos taikomos ir kitose ES salyse, pavyzdziui, Vokietijoje.
Patikek, tie, kurie dabar investuoja isirengdami alternatyvias jegaines yra turtingi entuziastai. Bent Lietuvoje tai tikrai. Pats viena pazistu.
O kainos ispudingos. Pavyzdziui, Lietuvoje parduodami saules kolektoriai - pilnai uzbaigta sistema, kuria telieka pasikabinti ant stogo ar sienos ir kuri gali nuosava nama aprupinti 60 proc. metinio karsto vandens poreikio kainuoja apie 8000 Lt. (UAB "Celsis"). Kada tai atsipirks?

Plintant visoms naujoms eiliniam vartotojui skirtoms technologijos, ju paplitimas be kainos dar tiesiogiai priklauso nuo patogumo ir patikimumo naudotis jomis. Jei to nebus, didele tikimybe, kad technologija pasmerkta. Bent iki tol, kol netaps "user friendly".

[Lettered]

Iš kur tą statistiką paėmei? Lietuvoje praktiškai dujomis šildytis gaunasi pigiau nei geoterminiu būdu, ne kokia Islandija esame, nėra po žeme taip šilta, ypač žiemą, o tada reikia papildomai elektra šildyti, kas yra labai brangu. plius dar pradinės investicijos kiek diesnės. Ir ne pats tą sugalvojau, kad dujomis gaunasi pigiau. Žodžiu iš kur ištraukei, kad geoterminiu būdu net 3 kartus pigiau?

[Aš]

Iš kur tą statistiką paėmei? Lietuvoje praktiškai dujomis šildytis gaunasi pigiau nei geoterminiu būdu, ne kokia Islandija esame, nėra po žeme taip šilta, ypač žiemą, o tada reikia papildomai elektra šildyti, kas yra labai brangu. plius dar pradinės investicijos kiek diesnės. Ir ne pats tą sugalvojau, kad dujomis gaunasi pigiau. Žodžiu iš kur ištraukei, kad geoterminiu būdu net 3 kartus pigiau?

Ir tu man savo šaltinį nurodyk Kiek man žinoma ir be šio šaltinio, dujomis šildytis anaiptol nėra pigu.

Dar apie geoterminį šildymą:

Geologijos ir geografijos instituto profesorius, Geoterminės asociacijos garbės pirmininkas Povilas Suveizdis sako, kad 1989 m. atrasta Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija yra unikali. 2 km gylyje esančio vandens temperatūra čia siekia 80-90 laipsnių. Kilometro gylyje jo temperatūra siekia 30-45 laipsnius.
"Niekur kitur Baltijos šalyse nėra tokio geoterminės energijos potencialo.

Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijos lygumoje geoterminis vanduo yra šaltesnis 2-3 kartus. Lietuva turi neišsenkančią Dievo dovaną, kurią reikia žymiai plačiau išnaudoti. Deja, iki šiol veikė tik Klaipėdos geoterminė jėgainė, o ir pastaroji atsidūrė sudėtingoje padėtyje", - sako profesorius.


Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija apima Klaipėdos, vakarinę dalį Jurbarko ir Kelmės, pietinę pusę Kretingos, Plungės, Šilalės, Šilutės, Tauragės, pietinę pusės Telšių rajonų teritorijų. Potencialūs geoterminių išteklių vartotojai - Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės, Gargždų, Nidos, Šilutės, Šilalės miestai.

Čia taip pat apie jį:

<...> vienos kilovatvalandės kaina yra daugiau nei perpus mažesnė negu šildantis elektra ir apie keturis kartus mažesnė nei šildantis dujomis.

Palyginimai su įvairiais šildymo būdais:

Priklausomai nuo sezono, šildymas malkomis atsieina apie 1,5 – 2,5 tūkst. lt <...>

Sezonui reikia 4–5 t (akmens anglių - aut. pastaba), o tai kainuoja apie 1,5– 1,9 tūkst. lt. <...>

Briketų šalininkai teigia, kad sezonui prireikia 4–5 t briketų, 1 t kainuoja 450–500 Lt. Taigi šildymo sezonas kainuoja apie 2–2,5 tūkst. Lt.

Jei laikysime, kad granulių kaina šiuo metu yra apie 500 lt už toną, tai šildymas sezonui kainuoja apie 2 – 3 tūkst. litų.

<...> nuo šių metų pradžios dujos pabrango iki 1,33 Lt už kub.m., taigi ir išlaidos šildymo sezonui padidėjo iki 3000 Lt.

Šilumos siurbliu šildomam namui sunaudojama apie 22000 Kwh, o tai kainuoja apie 1,3 – 2,7 tūkst. lt, priklausomai nuo sezono vidutinių temperatūrų.


Sezonui reikia 2 – 3 t kuro (skysto - aut. pastaba), tai kainuoja apie 4–6 tūkst. lt.

Šiuo metu šildymas elektra – pats brangiausias šildymo būdas. Vienas šildymo sezonas pareikalaus beveik 6,5 tūkst litų,

Iš čia.

Kol kas alternatyvi energetika yra dotuojama ir todel nerentabili.

Kruonio HAE atsipirko (ar ir ji gavo lengvatas?), tačiau su sunkumais susidūrė Klaipėdos geoterminė elektrinė.

Teisybė, subsidijos išgaravo iš galvos. VE yra remiama valstybės, natūraliomis sąlygomis ji neatsilaikytų. Būtų įdomu paskaičiuoti, kiek turi pabrangti iškastinis kuras, kad VE taptų konkurencinga šiluminių elektrinių gaminamai energijai. Manau, tai įvyks per artimiausią dešimtmetį.

[Al1]

Ir tu man savo šaltinį nurodyk Kiek man žinoma ir be šio šaltinio, dujomis šildytis anaiptol nėra pigu.

Ta dujinio sildymo piguma ar branguma as pats siemet savo kailiu ivertinsiu. Isivedziau gamtines dujas. Skaiciavau ir visaip, bet nepavyksta niekaio ivertinti, kiek kainuos.

[Lettered]

Mano šaltiniai yra galvoje iš bendravimo su specialistais ir ne vieno staipsnio, o kokios tu statistikos tikiesi iš geoterminį šildymą įrenginėjančios firmos? Geriau išties pasidomėk kaip tie kaštai skaičiuojami užuot juos cituodamas. Plius dar šiemet sausis buvo šiltas kaip niekad. Pažįstami, kurie naudoja geoterminį šildymą irgi juo per daug nesidžiaugia.
p.s. Aš ir nesakau, kad dujomis šildytis yra pigu, nes mano namas jomis šildomis.

[Al1]

Mano šaltiniai yra galvoje iš bendravimo su specialistais ir ne vieno staipsnio, o kokios tu statistikos tikiesi iš geoterminį šildymą įrenginėjančios firmos? Geriau išties pasidomėk kaip tie kaštai skaičiuojami užuot juos cituodamas. Plius dar šiemet sausis buvo šiltas kaip niekad. Pažįstami, kurie naudoja geoterminį šildymą irgi juo per daug nesidžiaugia.
p.s. Aš ir nesakau, kad dujomis šildytis yra pigu, nes mano namas jomis šildomis.

Klausimas ar viso Lietuvoje yra daugiau maziau nesaliskai atliktas ivairiu sildymo budu kainu ivertinimas. Be to, tai reikia daryti nuolat, nes situacija keiciasi - kainos dideja ir pan. Daugiausiai pateikiama informacija yra saliska, nes ja pateikai tai kokia nors silumos tiekeju asociacija, tai statybu firmos ir t.t.

[Aš]

Mano šaltiniai yra galvoje iš bendravimo su specialistais ir ne vieno staipsnio, o kokios tu statistikos tikiesi iš geoterminį šildymą įrenginėjančios firmos?

Atnaujinau savo pranešimą (iki tol šio nemačiau). Jame pateiktas ne vienas mano tiesą pagrindžiantis straipsnis. O bendrauti su šildymo srityje nusimanančiais asmenimis (nedalinsiu įverčių specialistas ir t.t.) ar tiesiog eiliniais lietuvaičiais, besinaudojančiais tuo praktikoje, man taip pat teko ne kartą.

O, kad šaltinis gali būti šališkas, tiesa, bet tai neįrodo, kad jis toks ir yra. Jis suinteresuotas paviešinti sau palankius faktus. Faktus. Nemanau, kad dėl to galima jį kaltinti.

Klausimas ar viso Lietuvoje yra daugiau maziau nesaliskai atliktas ivairiu sildymo budu kainu ivertinimas.

Atnaujinau ankstesnį savo pranešimą prieš perskaitydamas šį, gali peržvelgti, jame yra tavo minima informacija. Neapsiimu vertinti dėl jos šališkumo ir korektiškumo, aš tik cituoju, ne pats keliu tokius teiginius.

[Lettered]

,,vienos kilovatvalandės kaina yra daugiau nei perpus mažesnė negu šildantis elektra ir apie keturis kartus mažesnė nei šildantis dujomis.''

,,Šiuo metu šildymas elektra – pats brangiausias šildymo būdas. Vienas šildymo sezonas pareikalaus beveik 6,5 tūkst litų''
Tai dabar pigiau dujos ar elektra? jau ir pats maišaisi savo statistikoje

[Aš]

,,vienos kilovatvalandės kaina yra daugiau nei perpus mažesnė negu šildantis elektra ir apie keturis kartus mažesnė nei šildantis dujomis.''

,,Šiuo metu šildymas elektra – pats brangiausias šildymo būdas. Vienas šildymo sezonas pareikalaus beveik 6,5 tūkst litų''
Tai dabar pigiau dujos ar elektra? jau ir pats maišaisi savo statistikoje

Visų pirma, ne mano, teiginiai yra iškelti ne mano dėka. Net neabejoju, kad visos šios minėtos kainos varijuotų skirtinguose šaltiniuose atliekant skirtingus tyrimus, kadangi reikia įvertinti jų tikslumą (ar išvis tyrimas buvo atliktas, ar tai autoriaus orientacinės žinios), be to, tai jautru laikui (kinta jam bėgant).

Esmė yra paprasta - dujomis šildytis yra brangiau nė geoterminiu būdu ir šis skirtumas gali būti keleriopas. Visi šaltiniai, o jie yra visiškai atsitiktiniai, su tuo sutinka.

Todėl konkrečiai šis tavo užginčijimas nėra teisingas:

Lietuvoje praktiškai dujomis šildytis gaunasi pigiau nei geoterminiu būdu <...>

[Al1]

Kruonio HAE atsipirko (ar ir ji gavo lengvatas?), tačiau su sunkumais susidūrė Klaipėdos geoterminė elektrinė.

Teisybė, subsidijos išgaravo iš galvos. VE yra remiama valstybės, natūraliomis sąlygomis ji neatsilaikytų. Būtų įdomu paskaičiuoti, kiek turi pabrangti iškastinis kuras, kad VE taptų konkurencinga šiluminių elektrinių gaminamai energijai. Manau, tai įvyks per artimiausią dešimtmetį.

Kruonio HAE pastatyta dar tarybiniais laikais. Baigta jau "prie Lietuvos". Didzioji dalis statybu Lietuvai nieko nekainavo, nes buvo is Sajunginiu lesu vykdoma.
Be to, Kruonio HAE nera alternatyvi jegaine. Tik veikdama su IAE ji ir atsipirko. Jei butu teke naudoti tik siluminese pagaminta elektros energija, tai gal ji butu ir dotuojama.

Del alternatyviu saltiniu konkurencingumo su siluminemis.
Siluminiu irengimas yra bene pats pigiausiais, lyginant su kitomis jegainemis, jei lygintume vienodu galingumu jegaines. Butent, santykinai auksta irengimo kaina ir stabdo alternatyviu jegainiu statybas. Reikalingos santykinai dideles padines investicijos, nors gaminama energija ir pigesne.

Tas pats ir del geoterminio sildymo. Reikia dideliu investiciju, o silumos kaina tik kokiu penktadaliu mazesne.
Kas paminetina, tai geoterminiam sildymui reikia galingu elektros ivadu. Nuosavam namui reikia tureti apie 15 kW galios el. ivado. Vien del to, kad kai kuriose vietovese tokios galios net ir norint negausi is elektos tinklu (esamos elektros linijos per "silpnos"), tokio sildymo sistemos irengimas neimanomas.

[Lettered]

Gerai, pigiau, jei žiema nėra labai šalta, bet kitas klausimas ar tas ,,pigumas'' vertas investicijų? Kol kas manau nelabai, priešingu atveju į visus naujus namus dėtų geoterminį šildymą, o ne dujinį.

[Aš]

Gerai, pigiau, jei žiema nėra labai šalta, bet kitas klausimas ar tas ,,pigumas'' vertas investicijų? Kol kas manau nelabai, priešingu atveju į visus naujus namus dėtų geoterminį šildymą, o ne dujinį.

Nepasakyčiau, kad inovacijas mūsų visuomenė perima itin sparčiai. Tam reikia laiko.

Pasiremkime tuo šaltiniu, kuriame šildymo kainos apibrėžtos kokybiškiausiai (iš turimų; ten nurodoma konkreti data, konkretus šildomas plotas, kitaip sakant, suvienodintos sąlygos).

Tuomet geoterminis šildymas atsieis 1,3 - 2,7 tūkstančius litų per sezoną. Nesiginčykime, klimato tendencijos ritasi šilimo ar šalimo link, ir imkime vidurkį: 2000 Lt/sez. Šildymui dujoms pateikiamas 3000 Lt/sez. rodiklis. Mano manymu, šis kuras toliau brangs ar tai kartais negresia Lietuvai netolimoje ateityje.

Taip pat imkime ten pateikiamas abiejų sistemų savikainas. Dujoms tai sudaro 1,5 - 12 tūkstančių litų, geoterminiam šildymui - 36 - 50 tūkstančius litų. Vėl, imame viduriukus ir atitinkamai gauname 6750 litų ir 43000 litų.

Gauname 36250 litų savikainos skirtumą. Gauname 1000 litų santaupų kasmet geoterminio šildymo atveju.

Būtų galima sakyti, kad dabartinėmis sąlygomis (ir joms nekintant, o jos akivaizdžiai kis dujinio šildymo nenaudai ir ženkliai), geoterminis šildymas atsipirktų per ~36 metus, kas yra ganėtinai daug.

Matyt, be paramos arba individualių vertybių iškėlimo aukščiau materializmo (tai nėra kaltinimas) kol kas ir čia nebus apsieita, kadangi per 36 metus sistema turėtų susidėvėti tiek, kad pareikalautų naujų investicijų, kurios atitinkamai būtų brangesnės nė dujinio šildymo atveju. Toks ratas ir suktųsi be galo. Tačiau tai galioja tik sąlygoms nekintant arba kintant geoterminio šildymo nenaudai, kas nėra realu.

Kiek procentaliai žadama branginti dujas, beje?

Gazprom“ teigia, kad dujos Europai per šiuos metus brangs apie 1,5 karto - gerokai daugiau nei prognozuota anksčiau.

Per šiuos metus (straipsnio data: 2008-06-20).

[Lettered]

Na va matai, pats paskaičiavai, kada tik atsipirks, o jei dar paimsi ne šios žiemos temperatūros vidurkį, o vidutinį, tai dar labiau neapsimokės geoteriminis šildymas.
Elektra irgi brangs, tiesa neaišku kaip toliau brangs dujos, jei po 50% kaip šiemet kas met, tai po 5 metų visi dėsis geoteminį šildymą, bet nespėliokim ateities.
Beje, kas yra individuali vertybė šiuo atveju? Šildytas neracionaliu šildymu būdu yra vertybė?

[Aš]

<...> jei dar paimsi ne šios žiemos temperatūros vidurkį, o vidutinį, tai dar labiau neapsimokės geoteriminis šildymas.

Skaičiavimuose nebuvo naudojamas šios žiemos temperatūros vidurkis. Tai galioja kuro kainoms, o šildymo kaina ir nurodoma, jog priklauso nuo klimato sąlygų ir duodami rėžiai. Aš, savo ruožtu, nepaėmiau žemesniojo, o panaudojau jų vidurkį.

Beje, kas yra individuali vertybė šiuo atveju? Šildytas neracionaliu šildymu būdu yra vertybė?

Racionaliu ekonominiu/materialiniu požiūriu, pasakykime taip

Ne, ne tai turėjau omenyje, bet ir parašiau, kad tai nėra kaltinimas. Frazėje vertybės glūdi ekologija ir mažėjantis Lietuvos energetinis priklausomumas (net vedant diskusiją apie individualius ūkius), be kita ko, aš už inovacijas.

Aš nesakau, kad tai keičia faktą dėl ekonominio principo, ir nekaltinu (nebūtų logiška) dėl vadovavimosi būtent šiuo pagrindu.