Potvyniai ir atoslūgiai gamins elektrą
2008-05-21 15:24
Alfa.lt
Islandija neseniai įėjo į istoriją kaip pirmoji šalis, pastačiusi megavato galingumo jūros potvynių ir atoslūgių energiją panaudojančią elektrinę.
Jėgainę jūros bangų apsuptyje galima pastebėti tik iš virš vandens kyšančio bokšto – dvi dideles vėjo jėgainių mentis primenančios turbinos slypi po vandeniu. Povandeninių turbinų skersmuo – net 16 metrų. O ir visos jėgainės masteliai išties įspūdingi: elektrinė sveria per 1000 tonų ir yra tvirtai įtaisyta į jūros dugną.
Jos pastatymas – istorinis įvykis: visus montavimo darbus atidžiai stebėjo televizijų komandos iš Šiaurės Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos.
Kol kas jėgainės laukia dvi savaitės intensyvių testavimo darbų, tačiau atlikus numatomus darbus ši ekologiška elektrinė pagamins energijos, kurios užtektų aprūpinti per tūkstantį gyvenamųjų namų.
Is tiesu, stebint tai, kas vyksta pasaulyje energetikos srityje kai kuriose salyse, darosi apmaudu ir gaila, kad pas mus tik dideja priklausomybe nuo naftos produktu ir duju.
Ko mums reikia:
1. Enegretines nepriklausomybes ir stabiliai veikiancio enegetikos ukio.
2. Mazesniu energijos kainu
3. Ekologijos
Kaip visa tai suderinti? Ka isstumti i pirma vieta. Ar galima aukoti ekologija del kainos? O gal atvirksciai, mokekime brangiau (gal 10-20 proc. o gal ir kelis kartus daugiau), bet turekime "svaria" energija?
Taip pat, kalbant apie enegretika, reiketu iskirti kelias sritis:
1. Silumos, garo ir karsto vandens gamyba:
a) centralizuota silumos ir karsto vandens gamyba
b) pramones imoniu silumos, garo ir karsto vandens gamyba technologiniams procesams
c) individuali gyventoju silumos ir karsto vandens gamyba
Naujoji Zelandija išsikėlė sau tikslą (be jokių baksnojimų pirštais, kaip kad ES turi parodyti mums, nes valstybė suvokia to reikšmę ir naudą) iki 2025 metų 90% visos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Pradžia nebloga - 62 jūrinės vėjo jėgainės, kurios maksimaliu pajėgumu ims veikti jau 2009-ųjų viduryje. Pajėgumas - 140 MW.
Didžioji Britanija žengia dar vieną žingsnį jūrinių vėjo jėgainių plėtros link. Šįkart - 140 jėgainių ir 500 MW bei 415 000 „ekologiškų“ namų ūkių 2010-ųjų pabaigoje.
Lietuva iš jūrinės vėjo energijos galėtų gauti 1 322 MW elektros energijos. Tai yra daugiau nė pusė numatomo visos Lietuvos poreikio 2010-aisiais metais. Tai skaičiuojama dabartinių technologijų lygmenyje, manau, jos neišvengiamai dar progresuos. Dar daugiau galėtume gauti iš sausumos vėjo jėgainių. Jau dabar galimi pajėgumai be AE - 3 540 MW.
Tai kur mes turėtume investuot atominei numatomas lėšas?
I atsinaujinancias elektros energijas.
Vejo jegaines ir visokias panasias
Atkreipk dėmesį į metus. Greičiausiai, visų rūšių kuras brango. Savikaina pateikiama kilovatvalandėms, ne vatams kaip rašei.
Apie Kruonio HAE gaminamos energijos kainą:
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė atsipirko per aštuonerius, o dirba jau šešioliktus metus. Daugelis norėtų sužinoti, kaip efektyviai ši elektrinė dirba, kokia elektros energijos savikaina?
Pasak V.Spudulio, kiekvieną kartą savikaina skirtinga. Lemia, už kiek elektros energija perkama naktį, kai jos yra perteklius. Tada elektrinė dirba vadinamuoju siurblio režimu - kelia vandenį iš Kauno marių į viršutinį baseiną. Kai baseinas užpildomas, Kruonio HAE pradeda dirbti kaip įprasta hidroelektrinė - vanduo teka žemyn, suka turbinas ir galiausiai į energetinę sistemą elektros energija tiekiama į 330 kV įtampos tinklą iki 900 MW galios net 12 valandų.
„Akivaizdu, kad perteklinė elektros energija naktį yra pigesnė nei tiekiama dieną, kai jos trūksta ir galima parduoti. Kainos skirtumas būna nuo 1,5 iki 1,7 karto“, - sako elektrinės direktorius.
Taigi valstybė gauna didelę ekonominę naudą, be to, tokia elektrinė suteikia saugumo garantijų. Pavyzdžiui, sugedus ar dėl kokių nors kitų priežasčių sustabdytą Ignalinos AE elektrinė Kruonyje galėtų pakeisti per 90 sekundžių. Kitos elektrinės, pavyzdžiui, AB „Lietuvos elektrinė“ Elektrėnuose, pasak V.Spudulio, pasiruoštų pakeisti Ignalinos AE tik po 10-12 valandų.
Beje, nesudėtinga jos plėtra, kuriai pasirengta. Tikiuosi, ji greitu metu įvyks:
Pradėti plėtros darbus bus nesunku, nes nereikės atlikti projektavimo darbų - statant šią elektrinę, buvo planuota įrengti aštuonis agregatus, todėl atlikti visi pirminiai darbai, net pastatyta elektros perdavimo linija.
„Esame pasiruošę montuoti dar keturis agregatus, palikta vieta ir dar keturiems vamzdžiams tiesti tarp Kauno marių ir viršutinio baseino“, - sako Kruonio HAE saugos tarnybos vadovaujantis specialistas Antanas Vaičaitis.
Atkreipk dėmesį į metus. Greičiausiai, visų rūšių kuras brango. Savikaina pateikiama kilovatvalandėms, ne vatams kaip rašei.
Apie Kruonio HAE gaminamos energijos kainą:
Beje, nesudėtinga jos plėtra, kuriai pasirengta. Tikiuosi, ji greitu metu įvyks: Šaltinis.
Dabar IAE el. energijos savikaina apie 8 centai uz kWh. Tiksliai nepamenu, bet siemet metu pradzioje tokius skaicius maciau.
Tuo tarpu islaidos kurui tesudaro apie 3 ct. uz kWh.
Kadangi Lietuvos hidroresursai yra riboti ir pristacius hidroelektriniu ant kiekvienos didesnes upes ne tik kad neapsirupinsime reikiamu elektros energijos kiekiu, bet dar ir sudarkysime ekosistemas, krastovaizdi, reikes iskeldinti zmones ir t.t.
Tik atomine elektrine yra geriausia iseitis esant siu dienu technologiju lygiui.
Todel reikia ne tik kad neuzdaryti IAE, bet, galbut svarstyti ir jos modernizavimo (kai praeis visi 25 bloko ekpoatavimo metai) klausima. Ir dar bent desimtmeciui pratesti jos darba. Tada Lietuva galetu buti uztikrinta del energetinio saugumo bent 15-20 metu (antrasis blokas 2012 pradedamas kapitaliai remontuoti; tai trunka 2-3 metus (o gal ir greiciau) ir po to dar minimum 10 metu, o realiai, berods net 15 metu eksploatacijos).
Keliuose Europos ir Amerikos miestuose XIX a. pab. XX a. pradz. veike suspaustu oru varomi tramvajai. Del techniniu problemu ir atsiradusiu elektros varikliu jie galiausiai buvo pakeisti elektriniais.
Ilgiausiai gyvavo Paryziaus suspausto oro tramvajus beveik iki pat Pirmojo pasaulinio karo (ne karas jo eksploatacija nutrauke, planingai buvo pereita pirelekriniu tramvaju).
Idomu, ar siais laikais nebutu galima placiai pritaikyti to, kas veike dar XIX a.?
Dabar IAE el. energijos savikaina apie 8 centai uz kWh. Tiksliai nepamenu, bet siemet metu pradzioje tokius skaicius maciau.
Tuo tarpu islaidos kurui tesudaro apie 3 ct. uz kWh.
Vadinasi, tiek savikaina, tiek išlaidos kurui padidėjo. Ir keista tavo logika, matoma žodyje tesudaro, kai tos išlaidos kurui padidėjo beveik dvigubai. Tuo tarpu, Nemunas mums kainuoja tiek pat.
Kadangi Lietuvos hidroresursai yra riboti ir pristacius hidroelektriniu ant kiekvienos didesnes upes ne tik kad neapsirupinsime reikiamu elektros energijos kiekiu, bet dar ir sudarkysime ekosistemas, krastovaizdi, reikes iskeldinti zmones ir t.t.
Tiesa, net visiškai sužalojus mūsų upių ekosistemas Lietuvos neišgelbėtume. Todėl ir kalbama apie kombinuotos alternatyviosios energetikos vystymą.
Visų pirma ji turi būti išvystyta maksimaliai naudingai, tada bus galima imtis mažiau progresyvių sprendimų. Tačiau dabar į tai nelabai kreipiama dėmesio.
Vadinasi, tiek savikaina, tiek išlaidos kurui padidėjo. Ir keista tavo logika, matoma žodyje tesudaro, kai tos išlaidos kurui padidėjo beveik dvigubai. Tuo tarpu, Nemunas mums kainuoja tiek pat.
Tiesa, net visiškai sužalojus mūsų upių ekosistemas Lietuvos neišgelbėtume. Todėl ir kalbama apie kombinuotos alternatyviosios energetikos vystymą.
Visų pirma ji turi būti išvystyta maksimaliai naudingai, tada bus galima imtis mažiau progresyvių sprendimų. Tačiau dabar į tai nelabai kreipiama dėmesio.
Kuo tau nepatinka zodis "tesudaro"? Jis teisingai atspindi mano minti. Kas is to, kad islaidos branduoliniam kurui padidejo dvigubai, taciau kokia mes turime IAE el. energijos savikaina.
Net ir keturgubai padidejus IAE branduolinio kuro kainai, sios elektrines savikaina bus masesne nei silumines.
Taip, hidroenergija pigesne, bet jos resursai riboti, ka visi pripazista ir apie ka mes sutariame. Todel IAE darbo pratesimas ir galbut netgi kapitalinis remontas (apie ka dabar nekalbama, bet techniskai imanoma, reikia tik politines valios) butu tikrai geresne alternatyva nei vos ne kiekvienos upes uztvenkimas.
Juk atomines jau nereikia statyti. Viskas yra. Ir tokiu budu apsirupinus energija dar bent 20 metu i prieki, galbut sulauktume saules enegetikos rimto proverzio. Tada net ir atomines nereiketu naujos, ir aplinkos darkymo. O energija kainuotu tik tiek, kiek technine iranga ir jos prieziura. Saules enegetikai tiktu ir Kruonio HAE, kai diena, saules enegrija, konvertuota i elektros enegija naudojama pakelti vandeniui, o nakti elektra gamina HAE.
Aisku, visko gali but... Bet 50 metu i prieki niekas nesiryzta rimtai prognozuoti...
Kuo tau nepatinka zodis "tesudaro"? Jis teisingai atspindi mano minti. Kas is to, kad islaidos branduoliniam kurui padidejo dvigubai, taciau kokia mes turime IAE el. energijos savikaina.
Net ir keturgubai padidejus IAE branduolinio kuro kainai, sios elektrines savikaina bus masesne nei silumines.
Gal tu vedi savo atskirą diskusiją, bet mes lyginome AE elektros energijos kainas su hidroelektrinių analogija. Ir priešdėlis te- tame kontekste buvo visiškai nelogiškas.
Taip pat nelogiška lyginti AE el. energijos savikainos su šiluminių elektrinių, jei kalbame apie tolimesnę mūsų energetikos ūkio ateitį. Tai būtų tas pats, kas sulyginti vagį su žmogžudžiu ir teigti, kad vagis gali toliau elgtis savaip, nes jis tevagia. Mes orientuojamės į optimumą, o tai būtų alternatyvi energetika bent iki to momento, kol ji Lietuvoje bus išplėtota maksimaliai ir iš jos bus išsunkta viskas. Tada galėsime atsigręžti į kitas alternatyvas ir ieškoti mažesnių blogybių tarp keleto iš jų.
Todel IAE darbo pratesimas ir galbut netgi kapitalinis remontas (apie ka dabar nekalbama, bet techniskai imanoma, reikia tik politines valios) butu tikrai geresne alternatyva nei vos ne kiekvienos upes uztvenkimas.
Visų pirma, bruki teiginius apie ratus, kai kalbame konkrečiu vienos temos aspektu apie batus. Antra, patvenkti visų upių niekas nesiūlo, o hidroenergija aptariama tik kaip viena iš galimybių. Vėlesnėje, mano nepacituotoje dalyje, tu pats bent vieną tų kitų palieti.
Gal tu vedi savo atskirą diskusiją, bet mes lyginome AE elektros energijos kainas su hidroelektrinių analogija. Ir priešdėlis te- tame kontekste buvo visiškai nelogiškas.
Taip pat nelogiška lyginti AE el. energijos savikainos su šiluminių elektrinių, jei kalbame apie tolimesnę mūsų energetikos ūkio ateitį. Tai būtų tas pats, kas sulyginti vagį su žmogžudžiu ir teigti, kad vagis gali toliau elgtis savaip, nes jis tevagia. Mes orientuojamės į optimumą, o tai būtų alternatyvi energetika bent iki to momento, kol ji Lietuvoje bus išplėtota maksimaliai ir iš jos bus išsunkta viskas. Tada galėsime atsigręžti į kitas alternatyvas ir ieškoti mažesnių blogybių tarp keleto iš jų.
Visų pirma, bruki teiginius apie ratus, kai kalbame konkrečiu vienos temos aspektu apie batus. Antra, patvenkti visų upių niekas nesiūlo, o hidroenergija aptariama tik kaip viena iš galimybių. Vėlesnėje, mano nepacituotoje dalyje, tu pats bent vieną tų kitų palieti.
Kadangi buvo pateikta lentele ne tik su hidro ir AE kainomis, tai as ir sakau, kad lyginant su silumine enegretika, ji tesudaro. O hidroenegrija as is viso nelaikau rimta alternatyva Lietuvai.
Bent jau jos resursai isnaudoti maksimaliai yra dabar, jei vertintume ir ekologija, poveiki aplinkai ir t.t. Kolukinio tipo hidroelektrines, dar karta sakau, neaprupins reikiamu enegijos kiekiu. Be to jos ir dabar yra galima sakyti dotuojamos valstybes privalomai superkant enegija. Ir teikia nauda tik ju savininkams, o ne valstybei. Butent apsukrus verslininkeliai ir prastume tokius istatymus, kad turetu garantuota pelna.
Elektriniu statyba ant Nemuno, Neries ar Nevezio ir dar keliu panasaus dydzio i paskutines upiu turetu milziniska neigiama poveiki aplinkai, o pagaminama energija tikrai neatsvertu zalos aplinkai mastu.
Sakai, nelogiska lyginti AE ir siluminiu energijos kainas. Kaip tai nelogiska - galutinis produktas tas pats - elektros energija. Tai ir lyginame jos gamybos savikainas VISOSE elektrinese.
Tas tavo pasakymas "optimumas" ir "issunkimas" gali reiksti tik tiek:
-isnaudojam likuis IAE darbo rezerva ir ja uzdarom.
-uztvenkiam visas upes ir turime maksimuma galimos hidroenegijos panaudojimo el. enegrijai gamyboje;
-vejo enegetika, saules enegetika;
-statom naujas silumines ir kurenam visas turimas - juk tai maziausiai kapitaliniu investiciju i gamybos priemones reikalaujanti el. energijos gamybos rusis.
O as sakau, akd tik branduoline enegija yra alternatyva siluminei ir tik ji patieks be problemu reikiama energijos kieki esant dabartiniam technologiju lygiui. Ko nepasakysi apie vejo, saules enegija. Pridedant hidroenegijos istekliu ribotuma.
Sakai, nelogiska lyginti AE ir siluminiu energijos kainas. Kaip tai nelogiska - galutinis produktas tas pats - elektros energija. Tai ir lyginame jos gamybos savikainas VISOSE elektrinese.
Nelogiška, nes mes nesiorientuojame į elektros energiją, gaminamą šiluminėse elektrinėse, nes mes siekiame energetinės nepriklausomybės. Todėl tai yra pats blogiausias variantas mums ir džiaugtis pranašumu prieš blogiausią atvejį nėra nieko sveikintino, nes aplenkęs tokį esi antras nuo galo.
Lyginame energetikos rūšį, kuri yra mums palankiausia. Alternatyvi energetika yra ekologiškesnė, ji skatintų naują pramonę ar technologiją Lietuvoje. Todėl tai yra mūsų prioritetas.
Beje, į AE savikainą neįskaičiuojamos kuro atliekų laidojimo išlaidos.
Tas tavo pasakymas "optimumas" ir "issunkimas" gali reiksti tik tiek:
-isnaudojam likuis IAE darbo rezerva ir ja uzdarom.
-uztvenkiam visas upes ir turime maksimuma galimos hidroenegijos panaudojimo el. enegrijai gamyboje;
-vejo enegetika, saules enegetika;
Panašiai, tik AE energetika turi būti vystoma po to, kai bus maksimaliai išvystyta alternatyvioji, jei dar to reikės.
-statom naujas silumines ir kurenam visas turimas - juk tai maziausiai kapitaliniu investiciju i gamybos priemones reikalaujanti el. energijos gamybos rusis.
Ne tik todėl, kad yra itin neekologiška, bet ir dėl energetinės priklausomybės nuo Rusijos, ši energetikos rūšis turi būti sunaikinta iki minimumo, reikalingo šaliai funkcionuoti ir plėstis.
O as sakau, akd tik branduoline enegija yra alternatyva siluminei ir tik ji patieks be problemu reikiama energijos kieki esant dabartiniam technologiju lygiui. Ko nepasakysi apie vejo, saules enegija. Pridedant hidroenegijos istekliu ribotuma.
Iš vėjo energijos Lietuva gali gauti didžiąją dalį 2015 metams jai reikėsiamos el. energijos. Į tai neįskaičiuotas plūduriuojančių VE pajėgumas. Neįskaičiuota jokia kita alternatyviosios energetikos rūšis.
Saules enegetikai tiktu ir Kruonio HAE, kai diena, saules enegrija, konvertuota i elektros enegija naudojama pakelti vandeniui, o nakti elektra gamina HAE.
Kadangi Lietuvos hidroresursai yra riboti ir pristacius hidroelektriniu ant kiekvienos didesnes upes ne tik kad neapsirupinsime reikiamu elektros energijos kiekiu, bet dar ir sudarkysime ekosistemas, krastovaizdi, reikes iskeldinti zmones ir t.t.
Lietuvoje pilna tvenkinių, kurie be reikalo leidžia vandenį, nors galėtų būti pakankamai lengvai pritaikomi mažosioms hidroelektrinėms, o svarbiausia, kad nereiktų įrenginėti žuvitakių (nors kai kuriose vietose tai ir galėtų padaryti), nes jų tiesiog taip ar anaip nebuvo.
Pagal šį Mažeikių krašto tvenkinių sąrašą (http://www.mke.lt/Tvenkiniai) ir ankščiau minėtus Jautakių hidroelektrinės rodiklius galima sakyti, kad galingumas būtų apie 5-10 MW. Kadangi Lietuvoje berods 45 didesni rajonai, tai galima manyti, kad galingumas galėtų būti nuo 250 iki 400(500) MW. Greičiausiai kokie 300. O tai jau tikrai nemažai. Taigi.
Prisiminus geoterminę energiją, tai ja galėtų aprūpinti visą vakarų Lietuvą...
O jei dar dauguma namų turėtų savo saulės kolektorius ir mini vėjo jėgaines, kurių įrengimas būtų subsidijuojamas valstybės.
Ir dar jei ...
O realybė tokia, kad ateina "delegacija" iš Dalkijos, Lietuvos Elektrinės ir pan vietinių įstaigų ir įvyksta lobizmas.
Comment