Rail Baltica II atšaka Kaunas-Vilnius

[ejs-ejs]

Tai neobjektyvūs kriterijai. Taip pat nepamiršk, kad Vilnius plečiasi ne į NW, o į kitą pusę.

Mielas mano, ginčytis su skaičiais - tas pats, kas ginčytis su kalendoriumi.
Bet vis dar laukiu objektyvių kriterijų pavyzdžių.

Vilniaus plėtrą į "kitą pusę" taip pat įrodytų gyventojų tankis?
https://maps.vilnius.lt/teritoriju-p...dark&identify=

[Aleksio]

Bet vis dar laukiu objektyvių kriterijų pavyzdžių.

Objektyvūs kriterijai buvo tau pateikti, bet tu nenori matyti faktų, kurie įrodo, kad jokios naujos stoties Vilniuje nereikia.

[liutass]

Objektyvūs kriterijai buvo tau pateikti, bet tu nenori matyti faktų, kurie įrodo, kad jokios naujos stoties Vilniuje nereikia.

nereikia, bet nepamaisys

[Aleksio]

Pats objektyviausias faktas yra tas, kad stotis jau yra. O jeigu kažkam nepatogu iš esamos stoties nuvykti į savo užkampius - jų problems (juk niekas neverčia važiuoti traukiniu).

[ejs-ejs]

Pats objektyviausias faktas yra tas, kad stotis jau yra. O jeigu kažkam nepatogu iš esamos stoties nuvykti į savo užkampius - jų problems (juk niekas neverčia važiuoti traukiniu).

O dabar suskaičiuok veikiančias keleivines geležinkelio stotis Rygoje.

[Petr]

Šiaip keista kad miestas išplito labai netolygiai nuo stoties, tik praktiškai į vieną pusę. Apart stoties Vilniuje praktiškai nei vienos papildomos stotelės neįmanoma sukurti, kad būtų patogu naudoti miesto susisiekimui. Iš esmės reikėtų statyti naują gel. atkarpą nuo N. Vilnios iki Lentvario per Antakalnio pradžią, Katedros a., LNOBT (kur būtų Vilnius Centrinė, kurią kirstų linija į Oro uostą ir galbūt toliau į Jašiūnus), Naujamiestį ir Lazdynus ir galima būtų tada pritaikyti ją miesto "S-Bahn". O esamoje linijoje palikti krovininius trauknius.

Tuomet galima būtų sukurti maršrutus:
N. Vilnia - Kaunas
N. Vilnia - Trakai
Turmantas/Ignalina - Varėna/Marcinkonys
Santariškės - Vilnius Centrinė - Oro uostas - Jašiūnai (Šalčininkai)

Ir užtikrinti taktinį eismą (pvz. kas 15 minučių N. Vilnia - Lentvaris ir Santariškės - Oro uostas dar dažniau)
Bet tam reikėtų tikrai nemažai tunelių.

Bet taktinį eismą bent kas 30 min. N. Vilnia - Lentvaris galima jau dabar sukurti, bet nežinia ar būtų keleivių, nes apart N. Vilnios ir Vilniaus GS traukos taškų kaip ir nėra.

[ejs-ejs]

Šiaip keista kad miestas išplito labai netolygiai nuo stoties, tik praktiškai į vieną pusę. Apart stoties Vilniuje praktiškai nei vienos papildomos stotelės neįmanoma sukurti, kad būtų patogu naudoti miesto susisiekimui. Iš esmės reikėtų statyti naują gel. atkarpą nuo N. Vilnios iki Lentvario per Antakalnio pradžią, Katedros a., LNOBT (kur būtų Vilnius Centrinė, kurią kirstų linija į Oro uostą ir galbūt toliau į Jašiūnus), Naujamiestį ir Lazdynus ir galima būtų tada pritaikyti ją miesto "S-Bahn". O esamoje linijoje palikti krovininius trauknius.

Tuomet galima būtų sukurti maršrutus:
N. Vilnia - Kaunas
N. Vilnia - Trakai
Turmantas/Ignalina - Varėna/Marcinkonys
Santariškės - Vilnius Centrinė - Oro uostas - Jašiūnai (Šalčininkai)

Ir užtikrinti taktinį eismą (pvz. kas 15 minučių N. Vilnia - Lentvaris ir Santariškės - Oro uostas dar dažniau)
Bet tam reikėtų tikrai nemažai tunelių.

Bet taktinį eismą bent kas 30 min. N. Vilnia - Lentvaris galima jau dabar sukurti, bet nežinia ar būtų keleivių, nes apart N. Vilnios ir Vilniaus GS traukos taškų kaip ir nėra.

Yra pvz Sausupio g. kelynas, kur būtų galima paleisti U-Bahn į Žemuosius Panerius.
Galima U-Bahn sistemoje prijungti Grigiškes, o labai panorėjus - turėti U-Bahn liniją Gariūnų tiltu ir Laisvės pr.
Galima įrengti papildomą stotelę ties Subačiaus g. pervaža.
Galima Kyviškių stotelę iškelti iš krovininės į miesto liniją, kažkur ties Kyvės g.
Santykinai nesudėtingai U-Bahn galėtų iš Naujosios Vilnios per Arimų, Šiaurės ir Centrines gatves pasiekti Plytinės g. (arba Dvarčionis) ir O. Milašiaus g.

Vilniaus plėtrą į pietinę pusę nuo geležinkelio stabdė reljefas ir tinkamų transporto rūšių trūkumas. Gi koks Užusienis ar Salininkai- tai ne Vilnius, nors jie atstumu ne ką tesiskiria nuo Žemųjų Panerių. O pvz Liepkalnis ar Nemėžis man ilgą laiką buvo "užsienis".

[Petr]

Sutinku dėl 1, 3 ir 4 punkto.

Grigiškes gal ir galima prijungti, bet ten būtų aklikelis. Kiek kelevių vėžtų tas Grigiškių S-Bahn ir dar ratais kvadratais. Toks pat klausimas ir dėl Plytinės g. - į kur vestų ši liniją?

[B.S.]

Jūsų pasiūlymai labai faini, kas nenorėtų papildomų linijų, bet Vilnius ne Berlynas ir net ne Stokholmas. Šalis nedidelė, ir ištraukti milijardą kitą iš likusios šalies nėra kur. Jei jau atsirastų koks 1 milijardas, jau geriau tada euro vėžė Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Ir Lietuvai būtų gerai, ir turistams į Vilniaus iki jūros netoli, ir Klaipėdos kruizų turistams iki Vilniaus netoli. Didesnė grąža nei traukinių stumdymas po visą Vilnių.

[ejs-ejs]

Jūsų pasiūlymai labai faini, kas nenorėtų papildomų linijų, bet Vilnius ne Berlynas ir net ne Stokholmas. Šalis nedidelė, ir ištraukti milijardą kitą iš likusios šalies nėra kur. Jei jau atsirastų koks 1 milijardas, jau geriau tada euro vėžė Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Ir Lietuvai būtų gerai, ir turistams į Vilniaus iki jūros netoli, ir Klaipėdos kruizų turistams iki Vilniaus netoli. Didesnė grąža nei traukinių stumdymas po visą Vilnių.

Net pasvajoti nebeleidžia ... S-Bahn net ir su šiomis naujomis būtų pigiau nei metro. Ir niekas nekalba apie "ištraukimą", finansuoti turėtų sostapilis.
O Kaunas - Jurbarkas - Pagėgiai ... Na neturim dar mes ledynų, kaip šveicarai

[Petr]

Jūsų pasiūlymai labai faini, kas nenorėtų papildomų linijų, bet Vilnius ne Berlynas ir net ne Stokholmas. Šalis nedidelė, ir ištraukti milijardą kitą iš likusios šalies nėra kur. Jei jau atsirastų koks 1 milijardas, jau geriau tada euro vėžė Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda. Ir Lietuvai būtų gerai, ir turistams į Vilniaus iki jūros netoli, ir Klaipėdos kruizų turistams iki Vilniaus netoli. Didesnė grąža nei traukinių stumdymas po visą Vilnių.

Puiku. Šios linijos senų seniausiai trūksta, bet vietoj to norima perkloti Vilnius - Kaunas. Trūksta linijos Marcinkonys - Druskininkai, bet vietoj to tęsiama europinė vežė Lenkijos siena - Kaunas, kuri yra vienkelis ir tokia pat kreiva kaip ir buvo iki šiol 1520 mm, tai yra nėra pritaikyta greitam eismui...

Be to visą tinklą perkloti į 1435 tai matyt pinigų atsiras? Nes jeigu norima padaryti vėžių mišrainę, tai jau pati didžiausia nesąmonė. Tuomet reikia viską į 1435 mm (ir ne per 10 ar daugiau metų), nes tiesiog kils labai daug susisiekimo nepatogumų nedidelės šalies viduje.

[Aleksio]

O dabar suskaičiuok veikiančias keleivines geležinkelio stotis Rygoje.

O dabar suskaičiuok veikiančias keleivines geležinkelio stotis Čikagoje.

[themanual]

Puiku. Šios linijos senų seniausiai trūksta, bet vietoj to norima perkloti Vilnius - Kaunas. Trūksta linijos Marcinkonys - Druskininkai, bet vietoj to tęsiama europinė vežė Lenkijos siena - Kaunas, kuri yra vienkelis ir tokia pat kreiva kaip ir buvo iki šiol 1520 mm, tai yra nėra pritaikyta greitam eismui...

Be to visą tinklą perkloti į 1435 tai matyt pinigų atsiras? Nes jeigu norima padaryti vėžių mišrainę, tai jau pati didžiausia nesąmonė. Tuomet reikia viską į 1435 mm (ir ne per 10 ar daugiau metų), nes tiesiog kils labai daug susisiekimo nepatogumų nedidelės šalies viduje.

ES duos pinigų tik standartinei vėžei. Bet idėja apie kruizinius turistus lekiančius lietuvišku bullet-treinu dienos išvykoms apžiūrėti Kauno ar Vilniaus vaizdingais Panemunės peizažais mane irgi žavi, tik gal ne dėl pačių kruizinių turistų (nors kaip nors jau, gal Kaunui vis tiek daugiau jų kliūtų), o dėl to jog ir aš norėčiau tokiu traukiniu pasivažinėti

[Petr]

ES duos pinigų tik standartinei vėžei. Bet idėja apie kruizinius turistus lekiančius lietuvišku bullet-treinu pasižiūrėti Kauno ar Vilniaus vaizdingais Panemunės peizažais mane irgi žavi, tik ne dėl pačių turistų, o dėl to jog ir aš norėčiau tokiu traukiniu pasivažinėti

Tuomet reiktų jau dabar rašyti projektus į 1435 mm persiųvimą, nes ilgainiui kils susisiekimo problemų. Bet aš iki šiol maniau, kad ES duoda pašalpą pasitarus su šalies valdžią, o ne tam, ką būtent Briuselis nori.

[themanual]

Tuomet reiktų jau dabar rašyti projektus į 1435 mm persiųvimą, nes ilgainiui kils susisiekimo problemų. Bet aš iki šiol maniau, kad ES duoda pašalpą pasitarus su šalies valdžią, o ne tam, ką būtent Briuselis nori.

Nes kalba eina apie naujas europinio traukinių tinklo linijas ir tokiu atveju tik standartinė vežė. Kaip vietiniam projektui gali pašalpos prašyti nors ir monoreilui, ir gal netgi gausi finansavimą, jeigu sugebėsi pagrįsti jo reikalingumą. Tik ne visus projektus vienodai lengva pagrįsti ir gauti finasavimą. Su RB pavyko nes tai ne šiaip linija sujungti Marijampolei su Panevėžiu, o viso europinio geležinkelių tinklo plėtra. Ir tai pašalpa ne tik mums bet visai Europai, nes gal kažkada per RB suomiai veš krovinius į Italiją / Ispaniją / Graikiją

[Petr]

Nes kalba eina apie naujas europinio traukinių tinklo linijas ir tokiu atveju tik standartinė vežė. Kaip vietiniam projektui gali pašalpos prašyti nors ir monoreilui, ir gal netgi gausi finansavimą, jeigu sugebėsi pagrįsti jo reikalingumą. Tik ne visus projektus vienodai lengva pagrįsti ir gauti finasavimą. Su RB pavyko nes tai ne šiaip linija sujungti Marijampolei su Panevėžiu, o viso europinio geležinkelių tinklo plėtra. Ir tai pašalpa ne tik mums bet visai Europai, nes gal kažkada per RB suomiai veš krovinius į Italiją / Ispaniją / Graikiją

Kaip suprantu gali vežtis ir dabar, perkaunant krovinius Kauno intermodaliniame terminale. Ar yra daug krovinių šiam keliui? Tarp Helsinkio ir Talino gali kursuoti keltai vežantys traukinius.

Bendrai plėtrai reikia turėti bendrą tinklo viziją. Tai, kad 4 šalys perdarys 1520 mm į 1435 mm ir apie visišką krovininio eismo nutraukimą iš ne ES šalių (krovininiai iš Kinijos į Europą eina per Lenkijos koridorius kiek žinau, Baltijos šalys naudojamos tik uostams, viskas Rusijos/Baltarusijos bus permesta į Suomijos įlankos uostus).

[ejs-ejs]

Kaip suprantu gali vežtis ir dabar, perkaunant krovinius Kauno intermodaliniame terminale. Ar yra daug krovinių šiam keliui? Tarp Helsinkio ir Talino gali kursuoti keltai vežantys traukinius.

Geležinkelio keltas yra nepatogi transporto rūšis, nes ji užima didelius plotus uoste arba artimiausioje stotyje ir atskiria teritorijas. Kai Klaipėda buvo uostelis, į jį galėjo nukreipti Mukrano srautą, nors saugiau būtų buvusi Liepaja. Talino / Mugos uostai IMHO neturi vietos geležinkelio keltams. Toje pusėje lieka Paldiski / Kloogaranna ir Kunda. O tunelis sprendžia ir vietos, ir laiko problemas.

Tik Suomijai lengviau krauti konteinerius tiesiai į laivą.O kadangi jie yra izoliuoti geležineklių požiūriu, jie tą sėkmingai daro ir dabar. Suomiją su Švedija jungia viena dvigubos vėžės linija (https://en.wikipedia.org/wiki/Haparanda_Line), bet pagal nuotraukas nepanašu kad ja būtų intensyviai vežami priviniai, nors visais šalia Tornio įsikūrusi Outokumpu plieno gamykla.

[Rimas_OK]

Norėčiau išgirsti, kokie planuojami potencialūs keleiviai naujoje RB atkarpoje Vilnius–Kaunas?
Nes jei "neverta" statyti naujos stoties, tai gal tuo labiau neverta statyti naujo 100 km naujo geležinkelio.
Tai ir naudokimės tiek dabartine "East" stotimi, tiek dabartine geležinkelio linija. Viskas šiaip ar taip kažkaip funkcionuoja.

[Gator]

Norėčiau išgirsti, kokie planuojami potencialūs keleiviai naujoje RB atkarpoje Vilnius–Kaunas?
Nes jei "neverta" statyti naujos stoties, tai gal tuo labiau neverta statyti naujo 100 km naujo geležinkelio.
Tai ir naudokimės tiek dabartine "East" stotimi, tiek dabartine geležinkelio linija. Viskas šiaip ar taip kažkaip funkcionuoja.

Kas Vilniaus gyventojams nereiktų vargintis perlipti Kaune važiuojant į Latviją, Estiją, Lenkiją.

[ejs-ejs]

Kas Vilniaus gyventojams nereiktų vargintis perlipti Kaune važiuojant į Latviją, Estiją, Lenkiją.

Ponu išmislas. Iki Kauno galima su vežiku privažiuoti ar pėsčiom nueiti.