o jei tiksliau Fixed-wing ir Rotary-wing, kas gali reikšti_kad apart lėktuvų ir sraigtasparnių_gali būti ir kitos orlaivių klases, mažiau paplytę sklandytuvai, [B]malunsparniai[/B ir visai ekzotiški vėjasparniai... ir kiti...
Gėdinga tokiame trumpame tekste padaryti tiek daug klaidų.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Aišku, dėkui. Belieka tik tikėtis, kad balkonų turėklai bus stikliniai.
Man dar kyla klausimas dėl to špunto profilio / gofro. Kiek matyti iš nuotraukų, kur kas geriau būtų jei paliktų vienodo rašto špuntą, nes dabar matau bent tris skirtingus ir tai atrodo kaip visiškai nevykusi mišrainė. Gal ten apačioje sudėti tik "mėginiai", kurie vėliau bus nuimti?.. Nes dabar tai keistokai atrodo - kaip kokio Partizanų g. autoserviso garažo lopai..
Pastaruoju metu pastebėjau, kad labai daug beraščių susirinko "Žalgirio" arenos temoje: http://www.vlkk.lt/lit/5550
Na ir operatyvumas gi tamstos - per 15 sek. leksikos "klaidas" sužiūrėti
Dėkoju, gerbiamasai, kad pasinaudodamas vartotojo sąsaja mano vaizduoklyje parodėte tikrąją lietuvių kalbos grožybę
Jei rimtai, tai turiu savo nuomonę apie kai kurias lituanistų pastangas įsiūlyti visiškai tarptautinių žodžių prasmės neatspindinčius lietuviškus atitikmenis (pavyzdžių nors vežimu vežk). Nei "išdroža", nei "spraustlentė" nieko bendra neturi su metalo gaminiais, apie kuriuos kalbame. Dar iš dalies sutikčiau su "įlaidu", bet reikia labai lakios fantazijos, kad susietumei su arenos fasado metalinėmis plokštėmis ir daugelis tikrai nesuprastų.
Siūlau nepradėti į nieką nevedančios diskusijos ir susilaikyti nuo tokių epitetų kaip "beraščiai".
PS. vokiškas žodis "Spund" yra vartojamas dviems visiškai skirtingoms konstrukcijoms apibūdinti.
Lietuvių kalbos "Spund" atitikmenys, deja, bet tinka tik medinėms konstrukcijoms apibūdinti (ir kodėl tai manęs nestebina artojų ir miškininkų krašte )
Na ir operatyvumas gi tamstos - per 15 sek. leksikos "klaidas" sužiūrėti
Dėkoju, gerbiamasai, kad pasinaudodamas vartotojo sąsaja mano vaizduoklyje parodėte tikrąją lietuvių kalbos grožybę
Jei rimtai, tai turiu savo nuomonę apie kai kurias lituanistų pastangas įsiūlyti visiškai tarptautinių žodžių prasmės neatspindinčius lietuviškus atitikmenis (pavyzdžių nors vežimu vežk). Nei "išdroža", nei "spraustlentė" nieko bendra neturi su metalo gaminiais, apie kuriuos kalbame. Dar iš dalies sutikčiau su "įlaidu", bet reikia labai lakios fantazijos, kad susietumei su arenos fasado metalinėmis plokštėmis ir daugelis tikrai nesuprastų.
Siūlau nepradėti į nieką nevedančios diskusijos ir susilaikyti nuo tokių epitetų kaip "beraščiai".
PS. vokiškas žodis "Spund" yra vartojamas dviems visiškai skirtingoms konstrukcijoms apibūdinti.
Lietuvių kalbos "Spund" atitikmenys, deja, bet tinka tik medinėms konstrukcijoms apibūdinti (ir kodėl tai manęs nestebina artojų ir miškininkų krašte )
Tai netinkamas vertalas. Beje, galėtumei pasiūlyti ir kitokį lietuvišką atitikmenį šiam žodžiui
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Tai netinkamas vertalas. Beje, galėtumei pasiūlyti ir kitokį lietuvišką atitikmenį šiam žodžiui
Nemanau, kad reikia persistengti su tarptautiniu mastu vartojamų terminų lietuvinimu, nes kartais tai įneša daugiau painavos nei suteikia naudos (ypač kai tie terminai pripažinti pasaulio mastu).
Kodėl "Larseno špuntas" yra kaip terminas vartojamas visame pasaulyje, o lietuviai staiga nusprendžia, kad tai yra "vertalas"? Sorry, bet užuodžiu provincialumo kvapelį, kuris ypač patampa stiprus, kai kalbininkai ima kišti savo "Anykščių šilelį" į specializuotą profesinį žodyną.
Kiek suprantu "internetas" ir "forumas", kuriuose mes čia sėdime, irgi yra vertalai?
Nemanau, kad reikia persistengti su tarptautiniu mastu vartojamų terminų lietuvinimu, nes kartais tai įneša daugiau painavos nei suteikia naudos (ypač kai tie terminai pripažinti pasaulio mastu).
Kodėl "Larseno špuntas" yra kaip terminas vartojamas visame pasaulyje, o lietuviai staiga nusprendžia, kad tai yra "vertalas"? Sorry, bet užuodžiu provincialumo kvapelį, kuris ypač patampa stiprus, kai kalbininkai ima kišti savo "Anykščių šilelį" į specializuotą profesinį žodyną.
Kiek suprantu "internetas" ir "forumas", kuriuose mes čia sėdime, irgi yra vertalai?
Tai nėra persistengimas, ir minėtas žodis nėra tarptautinis, priešingu atveju jis būtų tinkamas vartoti. Painiavos sukuria tik tiems, kurių išsilavinimo stoka sukuria kliūtis suprasti tuos terminus.
Iš ko nusprendei, kad „lietuviai staiga nusprendžia, kad tai yra vertalas“? Šis žodis visada lietuvių kalboje buvo vertalas, reikia stengtis išlaikyti lietuviškus terminus, o jei esami netenkina, gali siūlyti savus variantus, bet jų iš tavęs taip ir nesulaukiau.
Internetas ir forumas yra tinkami vartoti žodžiai, ne vertalai - siūlau pasidomėti, ką reiškia šis terminas, tai nekils nepagrįstas noras ginčytis dėl žinių stokos.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Tai nėra persistengimas, ir minėtas žodis nėra tarptautinis, priešingu atveju jis būtų tinkamas vartoti. Painiavos sukuria tik tiems, kurių išsilavinimo stoka sukuria kliūtis suprasti tuos terminus.
Iš ko nusprendei, kad „lietuviai staiga nusprendžia, kad tai yra vertalas“? Šis žodis visada lietuvių kalboje buvo vertalas, reikia stengtis išlaikyti lietuviškus terminus, o jei esami netenkina, gali siūlyti savus variantus, bet jų iš tavęs taip ir nesulaukiau.
Internetas ir forumas yra tinkami vartoti žodžiai, ne vertalai - siūlau pasidomėti, ką reiškia šis terminas, tai nekils nepagrįstas noras ginčytis dėl žinių stokos.
Būčiau dėkingas už paaiškinimą, kodėl "špuntas" yra vertalas, o "internetas" ir "forumas" yra gražūs tarptautiniai žodžiai?
Kodėl, pvz., žodis špuntas yra be jokių problemų kaip tarptautinis žodis vartojamas rusų kalboje, nors jo kilmė yra vokiška ir kodėl tai staiga patampa problema LT žemelėje? Juo labiau, kad siūlomi lietuviški atitikmenys visai neatspindi termino dvasios.
Tai, kad LT kalbininkai neįsigilino į šio žodžio galimas reikšmes, manęs nesustabdo nuo tarptautinio žodžio vartojimo.
Argumentas "visada buvo laikomas vertalu" yra nevalidus.
Būčiau dėkingas už paaiškinimą, kodėl "špuntas" yra vertalas, o "internetas" ir "forumas" yra gražūs tarptautiniai žodžiai?
Kodėl, pvz., žodis špuntas yra be jokių problemų kaip tarptautinis žodis vartojamas rusų kalboje, nors jo kilmė yra vokiška ir kodėl tai staiga patampa problema LT žemelėje? Juo labiau, kad siūlomi lietuviški atitikmenys visai neatspindi termino dvasios.
Tai, kad LT kalbininkai neįsigilino į šio žodžio galimas reikšmes, manęs nesustabdo nuo tarptautinio žodžio vartojimo.
Argumentas "visada buvo laikomas vertalu" yra nevalidus.
Reikėtų palaukti Godo paaiškinimo, nes jo kvalifikacija aukštesnė už mano. Tačiau vėl duodu pastabą, kad tavo komentare pavartotas pasakymas „staiga“ šiuo atveju visai netinka, nes tai nebuvo staiga. Ir nereikia taip aklai neigiamai atsiliepti apie Lietuvą, kalbininkus, kalbą ir pan. Sutinku, kad dabartiniai žodžio „špuntas“ atitikmenys nėra visiškai tinkami, todėl tau ir pasiūliau siūlyti savus variantus, beje, jų vis dar nepateikei.
Rusų kalba nėra rodiklis - nors tai ir labai turtinga žodingumu kalba, bet pastaraisiais dešimtmečiais jie daro didelę klaidą, priimdami į kalbą svetimų kalbų žodžius, o ne sukurdami atitikmenis. Lietuvių kalboje linkstama sukurti atitikmenis ir tai kur kas pranašiau kalbos unikalumo, gyvumo, natūralumo atžvilgiais.
Žodis „internetas“ nors ir pateikiamas Tarptautinių žodžių žodyno internetinėje versijoje, bet jo nelaikyčiau tarptautiniu. Veikiau jau adaptuotas lietuvių kalbai iš svetimos kalbos perimtas žodis, prigijęs mūsų kalboje dėl palyginti greitai atsiradusios šios technologinės naujovės ir tiesiog laiku neradus lietuviško atitikmens. Kadangi žodis sparčiai paplito, o ir iš pažiūros nėra jau toks žalingas mūsų kalbai, tai nėra jau tokio didelio poreikio jį keisti.
„Forumas“ kilęs iš lotynų kalbos ir yra visiškai tarptautinis (t.y., lotynų kalbos žodis pateisina savo reikšmę lietuvių kalboje).
Žodis „špuntas“ iškrenta iš lietuvių kalbos žodyno dėl fonetinio sąskambio, nebūdingumo mūsų kalbai, be to, kam imti svetimą žodį, jei galime turėti savą? Juo labiau kad šis žodis yra specifinis terminas, vartojamas tam tikros grupės žmonių, o ne visuotinai, todėl ir lietuviškas atitikmuo prigytų greičiau, nes jis būtų plačiai vartojamas vadovėliuose ir studentai jį tiesiog išmoktų kaip bet kokį kitą įprastą lietuvišką terminą.
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
Žodis „špuntas“ iškrenta iš lietuvių kalbos žodyno dėl fonetinio sąskambio, nebūdingumo mūsų kalbai, be to, kam imti svetimą žodį, jei galime turėti savą? Juo labiau kad šis žodis yra specifinis terminas, vartojamas tam tikros grupės žmonių, o ne visuotinai, todėl ir lietuviškas atitikmuo prigytų greičiau, nes jis būtų plačiai vartojamas vadovėliuose ir studentai jį tiesiog išmoktų kaip bet kokį kitą įprastą lietuvišką terminą.
O kas negerai su tuo sąskambiu, man dabar pasidarė įdomu? Ir kitas dalykas, kad kam kurti naujus, dažnai net kvailai atrodančius žodžius (Priminti vaizduoklius, skreitinukus, saulobuolius, mąstalus? ) jei jau egzistuoja žodis, kuris jau seniausiai vartojamas, prigijęs ir įgavęs lietuvišką formą. Pagal tokią logiką ir "bažnyčią" reikia pervadinti į kokius "dievnamius", "maldavietes" ar panašiai.
Reikėtų palaukti Godo paaiškinimo, nes jo kvalifikacija aukštesnė už mano. Tačiau vėl duodu pastabą, kad tavo komentare pavartotas pasakymas „staiga“ šiuo atveju visai netinka, nes tai nebuvo staiga. Ir nereikia taip aklai neigiamai atsiliepti apie Lietuvą, kalbininkus, kalbą ir pan. Sutinku, kad dabartiniai žodžio „špuntas“ atitikmenys nėra visiškai tinkami, todėl tau ir pasiūliau siūlyti savus variantus, beje, jų vis dar nepateikei.
Rusų kalba nėra rodiklis - nors tai ir labai turtinga žodingumu kalba, bet pastaraisiais dešimtmečiais jie daro didelę klaidą, priimdami į kalbą svetimų kalbų žodžius, o ne sukurdami atitikmenis. Lietuvių kalboje linkstama sukurti atitikmenis ir tai kur kas pranašiau kalbos unikalumo, gyvumo, natūralumo atžvilgiais.
Žodis „internetas“ nors ir pateikiamas Tarptautinių žodžių žodyno internetinėje versijoje, bet jo nelaikyčiau tarptautiniu. Veikiau jau adaptuotas lietuvių kalbai iš svetimos kalbos perimtas žodis, prigijęs mūsų kalboje dėl palyginti greitai atsiradusios šios technologinės naujovės ir tiesiog laiku neradus lietuviško atitikmens. Kadangi žodis sparčiai paplito, o ir iš pažiūros nėra jau toks žalingas mūsų kalbai, tai nėra jau tokio didelio poreikio jį keisti.
„Forumas“ kilęs iš lotynų kalbos ir yra visiškai tarptautinis (t.y., lotynų kalbos žodis pateisina savo reikšmę lietuvių kalboje).
Žodis „špuntas“ iškrenta iš lietuvių kalbos žodyno dėl fonetinio sąskambio, nebūdingumo mūsų kalbai, be to, kam imti svetimą žodį, jei galime turėti savą? Juo labiau kad šis žodis yra specifinis terminas, vartojamas tam tikros grupės žmonių, o ne visuotinai, todėl ir lietuviškas atitikmuo prigytų greičiau, nes jis būtų plačiai vartojamas vadovėliuose ir studentai jį tiesiog išmoktų kaip bet kokį kitą įprastą lietuvišką terminą.
Aš nesu nusiteikęs nei prieš Lietuvą, nei prieš lietuvių kalbą, bet nemanau, kad kalbininkai turi pakankamai kompetencijos ir legitimumo (sorry, dar vienas potencialus "vertalas", kurio niekaip nepavyktų adaptuoti į liet. kalbą) kištis į profesinių bendruomenių žodyną, kuris yra neišvengiamai tarptautinis.
Aš nesiūlysiu termino visų pirmą todėl, kad nesutinku, jos viskas turi būti lietuviška. T.y. jeigu Larseno špuntą sukūrė vokietis ar danas, kodėl nevadinti technologijos ta kalba, kurioje terminas pirmiausia atsirado? Lygiai tas pats galioja tarptautiniam žodžiui "internetas" - ne koks nors "tarptinklis" ar "interreseau" ar dar kaip nors ten.
Visų antra, nesu kalbininkas, bet esu savo srities mokslininkas, o LT kalbininkai su visomis savo "rinkodaromis" ir "vaizduokliais" dažnai priveda iki to, kad man savo srities knygas kur kas lengviau skaityti anglų, o ne lietuvių kalboje, nes daugelis terminų yra "lituanizuojami" visiškai išplaunant mintį (kuri, deja, moksle kyla ne iš mūsų kultūrinės erdvės).
Todėl nematau prasmės siūlyti naują terminą vien dėl to, kad jis būtų lietuviškas.
Beje, nepatikėsi, radau "lietuvišką" Larseno špunto terminą! Minimas kaip Larseno profiliuotis. Argi ne ironiška - paimamas kitas nelietuviškas žodis, toks kaip "profilis", ir staiga, burtų razdele pamojus, jis tampa gražiu lietuvaičiu! It's a kind of magic! Ar tokie kalbininkų viražai yra tikrai verti pastangų ir mokesčių mokėtojų pinigų?
Comment