Nieko čia ypatingo, neįdomu taisyti Taisytini žodžiais: šutvė - grupė, grupelė; video - vaizdo medžiaga, filmas. Toliau - skyrybos klaidos.Taip, Nerijaus_kns komentarai iš tiesų prifarširuoti klaidų.

Tas kas žiūri TV tikriausiai ne vieną kartą girdėjo tokių "stenėjimų". Pvz.: Žurnalistas paklausia kokio nors politiko ar ko nors kito, tai jis neįstengia atsakyt... "Steni", lemena:
"eeeeeeee... na aš eeeeeeeee šito aaa va nežinojauuu" ir t.t. Negi negali normaliai pasakyt??? Kam to reikia?

Bet tai būdinga net ir kai kuriems žurnalistams, pvz E. Jakilaičiui (Lrytas TV).

1. Kai kurie patiria trumpus minčių šuolius, vėliau į tuos tarpus įkiša balses.
2. Pavargę, neišsimiegoję - vėliau tai tampa įpročiu.
3. Nepakankamai protingi - į tarpus įkiša balses, kol mąsto ką pasakyti.
4. Nervai, įtampa, stresas.
5. Širdies, kraujotakos ligos. Patirtas insultas, infarktas.
6. Stengiantis kalbėti greitai, bet mintimis nespėjant (mano atvejis, tačiau jau prieš keletą metų išsiauklėjau kalbėti lėčiau prieš auditoriją. Dėl to prieš daug žmonių kalbu ganėtinai lėtai/ramiai, nevengiu pauzių, kurias jauni traktuoja kaip užsikirtimą, o vyresni - o, pranešėjas kažką mąsto pasakyti papildomai. Kartais trumpos pauzės naudingos kalbant daug - norint nurimti, atsikvėpti. Kartais pauzės naudingos norint leisti pailsėti auditorijai arba norint atskirti paskutinį sakinį nuo tolimesnių.).

Atvejų būtų ir daugiau, trumpas atsakymas - norint, kad nebūtų tyla ir tuo pačiu bandant užkamšyti kalbėsenos spragas.

Mano nuomone, jau geriau tylėti - iliuzija, kad mąstai. O šiaip, geras pastebėjimas, nes tokie eee gadina kalbėsena, smukdo kalbėtojo autoritetą.Šiaip, humanitaras turėtų kalbėti sklandžiau.

Nors yra žmonių, kurie visą gyvenimą taip ir nemoka tvarkingai kalbėti prieš auditoriją ar transliacijos metu - tie žmonės už tai gerai dėsto mintis rašydami. O yra tų, kurie ir tai, ir tai daro gerai.

Jakilaičiui, įtariu, eeee ooo yra dėl:
1. Per mažai skiria laiko pasiruošti kalbai (neužtenka tik užsirašyti, reikia bent keliskart paskaityti ramiai, neskubant. Įsigilinti, ką užsirašei, pagalvoti.);
2. Spaudimas tiesioginio eterio metu dėl laiko, dėl to kyla įtampa, skubėjimas;
3. Dėl skubėjimo - minčių šuoliai;
4. Studijos, kaip kurios, būna ankštos. O šviežio oro trūkumas prisideda prie dažno momentinio smegenų užmigimo, kuomet žmogus kankinamas minčių šuolių.

Bet šiaip tyrimas atskleidė, kad tokios pauzės padeda klausytojams geriau suvokti kalbamą informaciją. Per jas žmogus apdoroja gautą informaciją ir pasiruošia naujam jos srautui. Gal ir negražus, bet gana naudingas dalykas.

Tiesa. Aš pauzių nevengiu. Jos - kur kas geriau, negu juokinti klausytojus su eee, beeee, meee.

Tiesa, kartkartėmis išspaudžiu „mhm", „chm", „mmm" ir „o". Šitie bent turi šiokią tokią reikšmę ir sudomina klausytojus.

Oi oi oi koks išprusimo laipsnis

Paaiškinkite, ką reiškia publikuoti Lietuvoje, kai kalbama apie publikavimą internete.
O kas čia ne taip?

Šaunuolis

Persistengei, taisydamas. Taisydami stenkimės išlaikyti tekstą kuo mažiau koreguotą. Šiuo atveju - labai ačiū, o ne labai dėkui O didelis ačiū yra grynai iš rusų kalbos pažodinis vertimas.

Oi labai DĖKUI už tokį puikų ir nepakartojamą pastebėjimą. Keisim "nick'ą" t.y. slapyvardį į "Pupkis 2"?

Jeigu iš tikrųjų - mano klaidų taisyti neprašau, nes net neabejoju, kad ir pats jų darai. Kai įrodysi, kad esi diplomuotas kalbininkas - leisiu taisyti. Ačiū.

O, tai diplomuotas kalbininkas esu aš bei Godo, tuomet mes turime teisę. Ačiū

Tikrai? Tada iš tikrųjų gali.

Na, aš trečiakursis, tai gal dar per drąsu ir kažkiek melaginga vadintis diplomuotu. Bet visgi, mano iki šiol keleri studijose praleisti metai nebuvo pilstymas iš tuščio į kiaurą. O štai Godo jau keliais laipteliais aukščiau už mane

Taško po sakinio nepadėjai. O šiaip tai šaunu, tiesą sakant man niekada nepatiko lietuvių kalbos pamokos. Nuobodybė.

Taško aš prieš veiduką niekada nededu. Antraip emocija būtų suprasta kaip atskyrimas nuo sakinio, o aš to nenorėjau.
Lietuvių kalbos pamokos daug kam nuobodybė dėl neišradingų mokytojų ir mokinių nesuinteresuotumo mokytis.

O man atvirkščiai – kalba įdomiau už literatūrą...

Kalbos dalykas - labiau struktūrinis, tikslus mokslas.
Literatūra - be galo intelektualus, plečiantis suvokimą ir mąstyseną, požiūrius į pasaulį ir žmones mokslas.
Kalbininkai, nori ar ne, vis tiek studijų laiku susiduria ir su literatūra. Literatai - su kalba.

Čia geras

Jau atidare gatve jungencia likiskeliu ir zuvinto gatves.Pagaliau baigsis ta nesamone statybininku ir volunges gatviu sankryzoj.