Išties, John'o iškraipymai kartais net šiurpulius kelia. Gerai atsimenu, kai jis panaudojo žodį "suspenduoti".
(Iš anglų k. žodžio suspend - sustabdyti/nutraukti).
Beabejo, tai atleistina, nes žmogus gyvena užsienyje, t.y. vartoja dažniau ne gimtąją kalbą, o užsienio (anglų).
Bėda, kad lietuvių kalboje nėra tinkamų žodžių, pakeisti mano pavartotiems terminams (tablet, smartphone ir kt.). Lyg ir girdėjau kažkur "planšetinis kompiuteris"... nors toks terminas nėra geras, nes jis per ilgas (du netrumpi žodžiai) ir visvien sukurtas iš tarptautinių žodžių. Gal reiktų pavadinti tabletė? Tuomet nekiltų problemų.
Problema yra ne John'o kalbos nemokėjimas (manau, rašybą ir kalbos kultūrą suvokiu geriau, nei ~90% lietuvių gyvenančių Lietuvoje), bet tinkamų terminų nebuvimas ir kalba*obų nenoras/nesugebėjimas tinkamai atlikti savo darbo ir pasistengti sukurti terminus, kurie patiktų tiems, kurie juos vartoja dažniausiai. Jei bus kuriami "išmanieji telefonai", "planšetiniai kompiuteriai", niekas į tai rimtai nežiūrės, nes tai nepatogu, nepraktiška ir gali visiškai supainioti liežuvį. Reikia kažko trumpo, lengvai ištariamo, galbūt linksmo. T.y. kažkas, ką koks nors kompiuterastas mielai vartotų savo kasdieninėje kalboje. Bet susidaro įspūdis, kad kalba*obai terminus kuria ne visuomenei, bet patys sau arba senoms močiutėms, kurios išvis nežino, ką tie terminai turėtų reikšti. Dėl to geriau jau naudosiu puikiai savo funkciją atliekančius angliškus ar tarptautinius terminus, nei kažkokius nesusipratimus.
Beje, nelabai supratau, kodėl amiko paryškino "po ranka"? Nejau tai koks nors rusiško "pod rukoj" lietuviškas variantas? Anglų kalboje vartojamas "by hand". Kaip tuomet reiktų pakeisti į "tinkamą" lietuvišką variantą?
Beje, nelabai supratau, kodėl amiko paryškino "po ranka"? Nejau tai koks nors rusiško "pod rukoj" lietuviškas variantas? Anglų kalboje vartojamas "by hand". Kaip tuomet reiktų pakeisti į "tinkamą" lietuvišką variantą?
Panašiai kaip su "rusizmu" sekantis.
Kažkodėl anglų, prancūzų, vokiečių kalboje - tas pats "rusizmas", atitinkamai: following, suivantes, folgende.
Kažkodėl leidžiamas vartoti matematinis terminas - seka, prieštaraujantis senovės lietuvių kalbos logikai.
Ir ten, kur niekas nieko neseka. Sekti gali tik šuo pėdsakais, ar vaikas paskui mamą
Panašiai kaip su "rusizmu" sekantis.
Kažkodėl anglų, prancūzų, vokiečių kalboje - tas pats "rusizmas", atitinkamai: following, suivantes, folgende.
Kažkodėl leidžiamas vartoti matematinis terminas - seka, prieštaraujantis senovės lietuvių kalbos logikai.
Ir ten, kur niekas nieko neseka. Sekti gali tik šuo pėdsakais, ar vaikas paskui mamą
Sutinku, kad sekantis - nors ir neteiktinas, tačiau vis dar ginčytinas žodis, ne kartą diskutuota apie jo įteisinimą. Na bet logikai iš tiesų jis prieštarauja, geriau būtų pvz., sekamas, t.y., kitas, tas kurį mes sekame
Jei tamsta kalbate apie terminą sekà - 'eilė', taip, tai normalus žodis/terminas, bet pvz., pasakymas po to sẽka išsami informacija (sẽka=yra, pateikiama, išdėstyta ir pan.) yra klaidingas.
Bėda, kad lietuvių kalboje nėra tinkamų žodžių, pakeisti mano pavartotiems terminams (tablet, smartphone ir kt.). Lyg ir girdėjau kažkur "planšetinis kompiuteris"... nors toks terminas nėra geras, nes jis per ilgas (du netrumpi žodžiai) ir visvien sukurtas iš tarptautinių žodžių. Gal reiktų pavadinti tabletė? Tuomet nekiltų problemų.
Problema yra ne John'o kalbos nemokėjimas (manau, rašybą ir kalbos kultūrą suvokiu geriau, nei ~90% lietuvių gyvenančių Lietuvoje), bet tinkamų terminų nebuvimas ir kalba*obų nenoras/nesugebėjimas tinkamai atlikti savo darbo ir pasistengti sukurti terminus, kurie patiktų tiems, kurie juos vartoja dažniausiai. Jei bus kuriami "išmanieji telefonai", "planšetiniai kompiuteriai", niekas į tai rimtai nežiūrės, nes tai nepatogu, nepraktiška ir gali visiškai supainioti liežuvį. Reikia kažko trumpo, lengvai ištariamo, galbūt linksmo. T.y. kažkas, ką koks nors kompiuterastas mielai vartotų savo kasdieninėje kalboje. Bet susidaro įspūdis, kad kalba*obai terminus kuria ne visuomenei, bet patys sau arba senoms močiutėms <...>
Sutinku, kad būna blogų terminų. Bet visgi norėtųsi tikėti, kad tie "gražūs" epitetai nėra skiriami man ar amiko ar dar kam nors. Šioje vietoje tamstai galiu tik pakartoti maldelę: Kalbininkai (ar kaip kitaip juos bevadintum) ne savo srities terminų nekuria, o tik konsultuoja, aprobuoja, peržiūri specialistų jau sukurtus Tad kartais gal geriau ne piktintis, ir vartoti svetimus, o sukurti ir pasiūlyti gerą terminą? O angliškų žodžių vartojimas nieko gero neduos - ne visi juos supranta, o lietuviškus terminus, kad ir kokie jie bebūtų, reikia išmanyti jei prireiktų kalbėti/rašyti oficialiai ir pan.
Na o dabar apie išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį ir pan. Yra toks dalykas, kaip gero termino kriterijai - sistemiškumas (santykis su kitais panašių sričių terminais),tikslumas, vienareikšmiškumas, kalbos normų atitikimas, semantinių konotacijų nebuvimas, glaustumas ir t.t.
Taigi, kodėl kalbininkas galėtų netvirtinti kokio nors išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio? Dvižodžiai terminai nėra pernelyg ilgi ir šiais laikais tokių daug (pvz., baltoji meška, mobilusis ryšys, raminamieji vaistai ir t. t. ir pan. ). Įvardžiavimas taip pat būtinas terminuose nurodant rūšį. Dvižodžiai terminai yra tikslesni ir t.t. Tad minėtieji terminai visai normalūs pagal šiuos kriterijus. Tik reikia priprasti, nes pvz., Jablonskio sukurti degtukai atrodė visiem juokingi, keisti ir t. t. vietoje įprastų sierčikų, o dabar jau yra atvirkščiai Taip pat visai neseniai pripratome prie spausdintuvo, vadybininko, rinkodaros ir pan.
P.S. Mūsų kalbos vartotojų yra per mažai, kad galėtume sau leisti priimti visus iš eilės "gerus ir naujus" angliškus žodžius (kaip dabar rusai daro). Tai tiek
Bet tie nauieji žodžiai labai nepatogūs, per daug ilgi. Notebook - nešiojamasis kompiuteris, smartphone - išmanusis telefonas Čia tas pats kaip sierčikai būtų pavadinti - degamieji pagaliukai Reikia pasistengti dėl tokių dalykų. Įdomu kokius terminus sukurtų patys forumiečiai tokiems žodžiams kaip Notebook, smartphone - pasidalinkit
Nepatogūs faktas, o ir lietuviškumo neprideda, nes ir "nešiojamasis kompiuteris" ir "išmanusis telefonas" antra žodi turi nelietuviška.
Na, mūsų kalbos tradicijos neleidžia daryti skiemeninių trumpinių (pvz.: žemūktiekimas, medsesuo, miestprojektas), kaip pvz. rusų teiktini pavadinimai elektrotiagmašprom, detsad, gorsvet ir pan. (čia lietuviškai būtų elektros traukos mašinų (variklių) pramonė, vaikų darželis, miesto apšvietimas).
O kad vienas dėmuo tarptautinis - taip jau yra, kad kalbų be skolinių nėra, tik jų kiekį reikia reguliuoti. Latviai pvz., šaknies kompiuter nepriėmė į savo kalbą ir turi naujadarą dators (jo kilmės nežinau). Mūsų kalboje kompiuteris ir telefonas jau senokai įsitvirtinę skoliniai, tad ir nauji terminai su jais sudaromi.
Pats sakei kad iš dvieju viena negalima.
Detsad negalima, o gudrafon galima.
Tiesiog prastus pavyzdžius parinkau ir nepaaiškinau, jog negalima "apkarpyti" šaknų, kaip pvz., kolūkis (netaisomas į kolektyvūkį tik dėl tradicijų), medsesuo (neteiktinas, pagal taisykles trumpintina - medicinsesuo), o dūriniai, kaip piliakalnis, beržagrybis, avikailis - geri, tai gudrafonas gali būti geras, nes -fon- atskira šaknis, na bet šiuo požiūriu dar geriau būtų koks gudratelefonis
Nieko nesupratau, bet nesvarbu...
Man įdomu kaip su tais taip vadinamais tarptautiniais žodžiais? Kas nusprendžia kad vienas žodis tarptautinis ir ji galima vartoti, o kitas ne ir ji negalima?
Tipo troleibusas - lietuviškas žodis, o smartfonas - nelietuviškas. Man jie abu nelietuviški ir turi vienodą prioritetą.
Bėda, kad lietuvių kalboje nėra tinkamų žodžių, pakeisti mano pavartotiems terminams (tablet, smartphone ir kt.). Lyg ir girdėjau kažkur "planšetinis kompiuteris"... nors toks terminas nėra geras, nes jis per ilgas (du netrumpi žodžiai) ir visvien sukurtas iš tarptautinių žodžių. Gal reiktų pavadinti tabletė? Tuomet nekiltų problemų.
Problema yra ne John'o kalbos nemokėjimas (manau, rašybą ir kalbos kultūrą suvokiu geriau, nei ~90% lietuvių gyvenančių Lietuvoje), bet tinkamų terminų nebuvimas ir kalba*obų nenoras/nesugebėjimas tinkamai atlikti savo darbo ir pasistengti sukurti terminus, kurie patiktų tiems, kurie juos vartoja dažniausiai. Jei bus kuriami "išmanieji telefonai", "planšetiniai kompiuteriai", niekas į tai rimtai nežiūrės, nes tai nepatogu, nepraktiška ir gali visiškai supainioti liežuvį. Reikia kažko trumpo, lengvai ištariamo, galbūt linksmo. T.y. kažkas, ką koks nors kompiuterastas mielai vartotų savo kasdieninėje kalboje. Bet susidaro įspūdis, kad kalba*obai terminus kuria ne visuomenei, bet patys sau arba senoms močiutėms, kurios išvis nežino, ką tie terminai turėtų reikšti. Dėl to geriau jau naudosiu puikiai savo funkciją atliekančius angliškus ar tarptautinius terminus, nei kažkokius nesusipratimus.
Beje, nelabai supratau, kodėl amiko paryškino "po ranka"? Nejau tai koks nors rusiško "pod rukoj" lietuviškas variantas? Anglų kalboje vartojamas "by hand". Kaip tuomet reiktų pakeisti į "tinkamą" lietuvišką variantą?
Sukūrus lietuvišką naujadarą, pvz. vaizduoklis, vielabraukis ir pan. žmonės pyksta, burba ir šaiposi, o kalbininkus vadina nekompetentingais. Išvertus terminą iš užsienio kalbos (neretai iš anglų), pvz.: išmanusis telefonas (smartphone), žmonės vėl burba.
Kaip, tavo manymu, turėtų būti, kad būtų gerai? O gal lietuviai tiesiog per daug viskuo nepatenkinti? Man asmeniškai tiek planšetinis kompiuteris, tiek ir išmanusis telefonas - gražūs sulietuvinti naujadarai.
Sutinku, kad sekantis - nors ir neteiktinas, tačiau vis dar ginčytinas žodis, ne kartą diskutuota apie jo įteisinimą. Na bet logikai iš tiesų jis prieštarauja, geriau būtų pvz., sekamas, t.y., kitas, tas kurį mes sekame
Jei tamsta kalbate apie terminą sekà - 'eilė', taip, tai normalus žodis/terminas, bet pvz., pasakymas po to sẽka išsami informacija (sẽka=yra, pateikiama, išdėstyta ir pan.) yra klaidingas.
Logiškai mąstant, sekantis turėtų reikšti esantį už nugaros, tą, kuris seka iš paskos. Tačiau daugelis sekančiu vadina einantį priekyje, ateinantį, būsiantį eilėje pirmesnį. Tai galima kelti hipotezę, kad daugelis žodį sekantis kildina iš žodžio seka (eilė) - sekantis - esantis eilėje kitas. Be tokiai „logikai" aš nepritariu.
Bet tie nauieji žodžiai labai nepatogūs, per daug ilgi. Notebook - nešiojamasis kompiuteris, smartphone - išmanusis telefonas Čia tas pats kaip sierčikai būtų pavadinti - degamieji pagaliukai Reikia pasistengti dėl tokių dalykų. Įdomu kokius terminus sukurtų patys forumiečiai tokiems žodžiams kaip Notebook, smartphone - pasidalinkit
Lietuvių kalboje, lyginant su anglų, turbūt apie 80 proc. žodžių ir terminų yra ilgesni. Mano manymu, lietuviai su tuo turėjo būti seniai susitaikę ir prie to pripratę. Bet ne, tinginiams mat per ilgi žodžiai
Nieko nesupratau, bet nesvarbu...
Man įdomu kaip su tais taip vadinamais tarptautiniais žodžiais? Kas nusprendžia kad vienas žodis tarptautinis ir ji galima vartoti, o kitas ne ir ji negalima?
Tipo troleibusas - lietuviškas žodis, o smartfonas - nelietuviškas. Man jie abu nelietuviški ir turi vienodą prioritetą.
Dar apie sudurtinius žodžius - esmė ta, kad lietuvių kalboje sudurtinis žodis turi būti sudarytas iš dviejų nesutrumpintų šaknų, pvz., medicin+sesuo=medicinsesuo, o ne medsesuo ir pan.
Troleibusas tapo skoliniu tik dėl to, kad atėjo seniai ir neturi jokio normalaus pakaitalo. Smartfonas jau anglų kalboje sudarytas iš angliško ir tarptautinio (graikiško) žodžių. Lietuvių kalboje dėmenį smart lengvai galime pakeisti savu gudrus, išmanus, protingas, antrasis yra tarptautinis, graikiškos kilmės ir jo keisti nereikia. Todėl pvz., gudrafonas ar gudratelefonis būtų gerai O kodėl pasirinktas sudėtinis terminas išmanusis telefonas - tiksliai nežinau, bet matyt dėl sistemiškumo - patogu klasifikuoti telefonus pagal rūšį: laidinis, mobilusis, išmanusis ir t. t.
O kodėl negalima pakeisti taisyklių ir padaryti, kad būtų galima sutrumpinti šaknis? Ar labai sunku tą padaryti?
Mano manymu, lietuviai su tuo turėjo būti seniai susitaikę ir prie to pripratę. Bet ne, tinginiams mat per ilgi žodžiai Lietuvišką, bet ne lietuviškos kilmės. Reikėtų tau pasiaiškinti, kas yra nelietuviškas žodis, nes truputį nusišneki
Prie ko čia tingumas. Tiesiog nepatogu. Pvz. kai tu SMS'e parašai išmanusis telefonas sunaudoji 18 simbolių (19 su tarpu), kai parašai smartphone - 10 simbolių. Ir šiaip šnekantis tikrai nervina, kai pradeda sakyti tokius ilgus darinius. Jau iš poros skiemenų supranti, ką turi žmogus omeny, tačiau turi laukti, kol užbaigs tokį griozdą.
Aš nieko prieš už sulietuvinimą, tačiau jie turi būti patogūs ir palengvinti kalbą ir jos naudojimą, o ne ją apsunkinti.
O kodėl negalima pakeisti taisyklių ir padaryti, kad būtų galima sutrumpinti šaknis? Ar labai sunku tą padaryti?
Nu čia dabar. O kam staiga griauti nusistovėjusią sistemą ir taisyklėmis pradėti nurodinėti kaip trumpinti galūnes... Juk tai ilgas ir savaiminis procesas, o ne taisyklėmis paremtas kalbos perstatymas. Įsivaizduok, jau dabar po vieno kito naujadaro kalbininkus vadina žiurkėmis, tai kas būtų po to?
www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!
O kodėl negalima pakeisti taisyklių ir padaryti, kad būtų galima sutrumpinti šaknis? Ar labai sunku tą padaryti?
Galima Ir tarybiniais laikais lietuvių kalboje tai buvo priimtina. Dabar tiesiog nenorima, kad ilgainiui prisidarytų sunkiai suprantamų ir ilgų dūrinių. Rusai jau "kenčia" nuo šitos sistemos, nes yra nemažai dūrinių, kuriuos patys sunkiai supranta (gaila, pavyzdžių nepamenu)
Nu čia dabar. O kam staiga griauti nusistovėjusią sistemą ir taisyklėmis pradėti nurodinėti kaip trumpinti galūnes... Juk tai ilgas ir savaiminis procesas, o ne taisyklėmis paremtas kalbos perstatymas. Įsivaizduok, jau dabar po vieno kito naujadaro kalbininkus vadina žiurkėmis, tai kas būtų po to?
Ne toks jau ir ilgas lyginant su kitomis kalbomis. Struktūrizuoti kalbą modernesnėmis taisyklėmis pradėjo kažkur 19a. gale (ar klystu). Todėl ji kaip ir dar vystosi ir evoliucionuoja.
Toks nenorėjimas keistis (nekalbu apie drastiškus pasikeitimus) ir verčia žmones naudoti paprastesnes kalbas kaip anglų. ir tikrai tendencija negerės. Galėsim greitai užmiršti lietuvių kalbą, kurią dabar mus moko.
Comment