Liną pažinojau apie 1,5-2 m. Jis buvo Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos narys, asociacijos steigėjas, nuoširdžiai prisidėjęs prie organizacijos kūrimo. Nors didesnę laiko dalį bendravome dalykiškai, bet pastebėjau, kad tai yra geraširdis, doras, ramaus būdo žmogus, siekęs kompromisų. Turėjęs savą nuomonę ir neretai teisingą (tinkamą). Nesistengdavo piršti savo nuomonės - išklausydavo pirmiau kitą, o vėliau pasakydavo nuomonę, ir nepaisant, ji būdavo priešinga ar ne, ją pateikdavo kaip lygiavertę. Linas nenorėdavo atrodyti kuo nors geresnis ir pranašesnis. Trumpai galima jį apibūdinti kaip žmogų, gerbusį save ir aplinkinius. Tai pagrindiniai akcentai, įstrigę man į atmintį.
Tiek man, tiek visai asociacijai sunku priimti šią žinią. Liūdime ir palaikome Lino artimuosius, draugus ir pažįstamus.
Tai praktiškai mano darbo kasdienybė, bet kai iškeliauja žmogus, kurį kažkiek pažinojai, kažkas sukirba viduje... O kaip gydytojas galiu pasakyt kad iškeliavo darbingo amžiaus jaunas vyras... Saugokite save ir savo sveikatą.
Ilsėkis ramybėje, Linai
Še tai tau... Nors bendrauti su Linu teko visai nedaug, bet jis paliko labai ramaus ir adekvataus žmogaus įspūdį. Tokių kaip jis, tikrai labai reta. Liūdna, kai mus palieka toks žmogus ir taip anksti.
Pažinojau Liną visai neilgai, tačiau mano atmintyje jis išliks ilgai. Puikus, išmintingas, rūpestingas žmogus. Jo liūdi ir visas Kauno miesto muziejaus kolektyvas.
Ilsėkis ramybėje, Linai.
Mano nuotraukas naudoti be mano leidimo DRAUDŽIAMA!!!
Asmeniškai jo nepažinojau ir neturėjau galimybės su juo pabendraut, bet vistiek, nors ir forumietis, bet jaučiuosi lyg netekęs pažįstamo, draugo.
P.S. Galbūt tai kažkoks sutapimas, bet man berašant šitą pranešimą winampas užgrojo Queen'ų "Who wants to live forever" (tikrai ne specialiai). Kažkokia mistika....
Neitiketina...Labai gaila. Labai inteligentiskas zmogus be galo mylejes Kauna... Jis dirbo kartu su Algimantu Aleksandraviciumi, o tai labai daug pasako.
When a man lies, he murders some part of the world
Nors nepažinojau, labai gaila. Linai, ilsėkis ramybeje. Kalbant apie sutapimus vakar taip pat sužinojau, kad žuvo viena pažįstama...
Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment