Aš nei per galvą persiversiu, nei ką.

Lietuvių kalbai gresia puskalbės statusas - tokia išvada kalbos puoselėtojams peršasi panagrinėjus įvairių interneto svetainių komentarų ar atsiliepimų skilčių, taip pat - elektroninių laiškų ar trumpųjų SMS žinučių turinį, rašo šeštadienį "Vakarų ekspresas".

Lingvistai išskiria ne vieną lietuvių kalbos darkymo elektroninėje erdvėje būdą. Pavyzdžiui, vartojami anglų kalbos žodžių trumpiniai, prilipdant jiems lietuviškas galūnes, lietuviškos raidės žodžiuose keičiamos svetimų kalbų raidėmis, iškraipoma dvibalsių rašyba, pamirštama apie nosines raides (pvz. wabalas, textas, pujkiai, geraj ir t.t.).

Visuomenė bendravimui informacinių technologijų pagalba pasitelkia anglicizmus, kalbininkams kliūva ir nūdien itin populiarios žargonybės bei įmantrybės (pvz. "fainai", "labutizzzz, podruzke", "ikiukas, biče"), pagaliau tai, kad emocijos perteikiamos jau ne žodžiais, o kompiuteriniais simboliais.

"Valstybinė kalbos inspekcija žada steigti inspektorių etatus - jie tikrintų lankomiausių svetainių internete kalbą ir įspėtų ar padėtų ištaisyti aptiktas klaidas. Arba net uždraustų tokias svetaines. Nors įstatymais ir draudimais žmonių nepriversime elektroninėje erdvėje bendrauti kultūringai", - sakė jis.

Visuomenė bendravimui informacinių technologijų pagalba pasitelkia anglicizmus, kalbininkams kliūva ir nūdien itin populiarios žargonybės bei įmantrybės (pvz. "fainai", "labutizzzz, podruzke", "ikiukas, biče"), pagaliau tai, kad emocijos perteikiamos jau ne žodžiais, o kompiuteriniais simboliais.

Lietuviškos raidės – svetimos daugeliui internautų
Paulius Jakutavičius, "Vilniaus diena"

Bendraudami žinutėmis, rašydami elektroninius laiškus dar daugelis kompiuterių vartotojų yra linkę paprastinti abėcėlę

Shiuo metu dauguma kompiuteriniu programu jau rodo taisyklingas lietuvishkas raides, tachiau tarp internautų ju vartojimas nera paplites. Taip turėtų prasidėti šis straipsnis, jeigu jį rašyčiau laikydamasis įprastų bendravimo internete taisyklių. Savotiškas paradoksas: dauguma kompiuterių vartotojų, pildydami dokumentus, naudoja lietuviškas raides, o bendraudami internetu, rašydami elektroninius laiškus, lietuviškas raides keičia lotyniškomis ar jų kombinacijomis. Daugelis jų dėl tokio savo elgesio kaltina netikusius įpročius. Tačiau lietuviškų raidžių atsisako ir moksleiviai, kurie kompiuteriais naudotis pradėjo jau tuomet, kai daugelis programų buvo pritaikytos lietuviškai abėcėlei.

Nustatyta, kad lietuviai savo vardus rašo netaisyklingiausiai – tik 15 proc. lietuvių savo vardus užrašė naudodami lietuviškas raides. Taisyklingai savo vardus ir pavardes užrašė 30 proc. latvių ir 40 proc. lenkų. O estai kur kas labiau linkę naudoti savo abėcėlės raides rašydami vardus – taisyklingų jų buvo rasta 85 proc. Taisyklingiausiai rašantys pasirodė vokiečiai – 96 proc. užrašė vardus, jų neiškraipydami.
(...)
Ne ką geriau lietuviai rašė ir savo miestų pavadinimus, kuriuose yra lietuviškos raidės. Taisyklingai užrašiusiųjų buvo vos 17 proc. Tarp latvių – 23 proc. O net 97 proc. estų vietovardžius „Skype“ programoje nurodė taisyklingai.
(...)
prie lietuvių kalbos internete nepuoselėjimo prisideda bėdos dėl tinkamų lietuviškų klaviatūrų. Šiuo metu labiausiai paplitusios klaviatūros, kuriose lietuviškos raidės yra išdėstytos ant skaitinių klavišų.

„Kitose šalyse naudojamos klaviatūros yra sudarytos pagal tą patį principą, nustatytą tarptautinio standarto. Lietuvoje naudojama „skaičiukinė“ klaviatūra standartų neatitinka, su ja sunkiau rinkti raides su diakritiniais ženklais. Todėl ji laikytina klaidų priežastimi“, – konstatuojama analizės išvadose.

Norint parašyti visus reikalingus simbolius, pavyzdžiui, „@“ ženklą, reikia perjungti įvedimo režimą iš angliško į lietuvišką. Tai ypač nepatogu dirbant nešiojamuoju kompiuteriu, kuris netruri atskiros klaviatūros, skirtos skaitmenims įvesti.