Tiesa pasakius nereikia pamiršti, kad kalba yra visų pirma bendravimo, komunikavimo priemonė, o ne kažkas abstraktaus. Kadangi kinta gyvenimo sąlygos, mus supanti aplinka, negali nekisti ir mūsų kalba. Visos naujovės nuo technologijų iki vadybos ir ekonomikos procesų mus pasiekia iš užsienio. Iš ten mus pasiekė dauguma techninių ir humanitarinių mokslų dalykų, tiek tarpukario metu, tiek dabar. Esant informacijos amžiui ir nežabotiems informacijos srautams, didelis kiekis informacijos mus pasiekia anglų ir kt kalbomis. Natūralu, kad tokiomis sąlygomis naujos technologijos, nauji procesai ateina pas mus pirmiausiai anglų kalba ir Aš noras, kad pirmiau būtų pateikiamas pavadinimo lietuviškas atitikmuo, yra niekinis. To niekada nebus. Nebent tų naujų dalykų atžvilgiu, kurie bus sukurti/išrasti Lietuvoje.
Ar iš tikrųjų svarbu, kad žodis būtų lietuviškas semantine prasme (žodžio reikšmės kilmės atžvilgiu), t.y. ar svarbu, kad mes sakytume ne troleibusas, o vielabraukis. Jokiu būdu. Tokiu atveju turėtume pakeisti begalę žodžių. Be to, nauja technologija, procesai ateina pamažu, iš pradžių dauguma žmonių apie ją net nežino nieko.Tik vėliau žmonėms tą technologiją įsisavinus, ateina poreikis žodį pakeisti atitikmeniu. Na pavyzdžiui, bluetooth technologija. Anksčiau buvo nemažai žmonių, kurie nežinojo, kas tai per technologija. Tai kaip būtų galima ją iškart sulietuvinti, jeigu jos esmė dar daug kam buvo neaiški, neįsisavinta.

Pamirštamas vienas esminių dalykų. Vertybių vertybė yra žmogus. Ir pirmiausiai žmogus. Vertybės tarnauja žmonių interesams. Vertybė negali būti pati savaime (egzistuoti atplėštai, nepriklausomai) nuo žmogaus. Kalba irgi yra vertybė dėl to, kad padeda istoriniais, etniniais,ekonominiais, pilietiniais ryšiais susisaisčiusiems asmenims tarpusavyje bendrauti, kurti. Kalba yra vertybė ne dėl jos formos, išraiškos, gramatinių taisyklių, bet dėl jos funkcijos. Bendros gramatinės taisyklės reikalingos tik dėl to, kad žmonės gebėtų susikalbėti, suprasti vienas kitą. Gramatinės taisyklės nėra ir jokiu būdu negali būti vertybė. Taip, mes dažnai nuvalkiojame vertybės sąvoką ir prasmę, jai priskirdami būtus ir nebūtus dalykus.
Dėl žmonių bendravimo patogumo (o tai yra esminis reikalavimas kalbai) tos taisyklės gali būti keičiamos. Todėl sveikinu lietuvių kalbos komisijos bandymus lengvinti lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą, nes ji yra per daug sudėtinga, o tas sudėtingumas neturi jokios prasmės, tik apsunkina pačius kalbos naudotojus.
Todėl nepritariu Aš nuomonei, kad žodžio semantika yra vertybė. Bandymas aiškiai ne lietuviškos kilmės žodžius, kurie lietuvių k naudojamai kaip atėję iš kitų kalbų, keisti atitikmenimis pagal žodžio esmę yra ne visada pateisinamas. Pvz, keisti žodį kompiuteris ar televizorius pagal jų esmę (tai, ką jie reiškia ar ką apibūdina) nėra jokios prasmės. Bet kokiu atveju į kalbą turi ateiti nauji žodžiai, nes pati kalba gali neturėti resursų apibūdinti naują reiškinį ar daiktą.Tai yra kalbos praturtinimas. Nes kaip ir žmonės, kalbos irgi viena su kita susisaisčiusios.

Pagarba kalbai nereiškia ir niekada nereikš: kad negalima kelti klausimų dėl kalbos reikalavimų, kad negalima kelti klausimų dėl žodžių keitimo tikslingumo, taip pat nereiškia, kad negalima kaip priežodžius ar posakius naudoti kitos kalbos. Jei tu moki kitą kalbą, natūralu, kad kartais nesąmoningai įterpi tos kitos kalbos posakius, priežodžius. Tai nėra kalbos niekinimas. Taip tegali galvoti žmonės, kurie pernelyg liguistai žiūri į pagarbą kalbai. Kurie pagarbą kalbai supranta kaip jos izoliavimą, konservavimą, kurie neigia sąryšį su kitomis kalbomis.

Pagarba kalbai nereiškia, kad turi būti šališkas. Nu jeigu man negražiai skamba Pilsotas, tai kas čia dabar- kalbos niekinimas?Tai , kad gerbi kalbą nereiškia, kad be išimties visur turi ją naudoti. Atvirkščiai, tik vartodamas kitas kalbas supranti, ką reiškia gimtoji klaba, ką reiškia galimybė laisvai reikšti savo jausmus ir visa kita gimtąja kalba. Ribojimas save reikšti gimtąja kalba turi būti itin pamatuotas, perdaug nesuraizgyti žmogaus taisyklėmis ir taisyklėlėmis, ypač jei jos neturi prasmes. Taisyklės vien dėl pačių taisyklių yra niekinės.

Žmogaus bendravimo laisvė yra labai svarbi. Ir nereikia taip agresyviai žiūrėti į kitų kalbų elementų naudojimą. Tų svetimų elementų naudojimas kyla iš to, jog žmonės turi didesnę galimybę išmokti naujų kalbų, naudoti tas kalbas, gauti tomis kalbomis informaciją. Anksčiau tokios galimybės nebuvo. Tie elementai tai prilimpa, tai vėl išnyksta. Nereikia mąstyti apokalipsiškai ir galvoti, kad va kalbai kyla grėsmė, nekyla ji ir niekada nekils. Tai rodo užsienio istorijos pavyzdžiai.

Ash (juokauju Aš) čia pabrėžė išsidirbinėjimą. Ar mes jau tokie super rimti. Ar jau nebegalime leisti sau pakvailioti, paišsidirbinėti. Atrodo, kad didžiausia mūsų baimė –išsidirbinėjimas. O gal žiūrėkime pakančiai. Kiekvienas turime silpnybių, trūkumų (nors sh vartojimą tokiu nelaikau)

Žinot, kas keisčiausia? Anksčiau Aš vadinau Ash. Taip dariau tik dėl vienos priežasties- iš pagarbos jam, nenorėjau rašyti As, nes taip nebūtų tiksliai išreikštas jo pasirinktas identifikavimo pavadinimas šiame forume. Pasirodo, Aš sh naudojimą vadina išsidirbinėjimu. Skirtingi gi tie žmonės.

Andrew, perskaitęs tavąjį pranešimą likau nesupratęs - taij rasheeteee shweplaij yra krooota, ar geriau rašyti taisyklingai?

Andrew, aš irgi nemanau, kad visiems, absoliučiai, užsienietiškiems pavadinimams reikia parinkti lietuviškus atitikmenis, bet to visiškai atsisakyti irgi nereikia. Jau yra tokia tendencija kalbėti "mandrai" įterpiant vis "krūtesnius" pavadinimus ir tai daroma tikslingai, pabrėžiant. Bėda ta, kad tai ilgainiui taps norma ir lietuviškai vadinti jau bus žema - neišmanymo lygis. To būti neturėtų. Ir su kiekviena karta tų užsienietiškų pavadinimų, bei posakių, tik daugės. Net nenoriu įsivaizduoti kaip po kelių dešimčių metų skambės mūsų, lietuvių, pokalbiai. Šiuo atžvilgiu prancūzai man tik teigiamas pavyzdys, kaip nereikia nutautėti...

O dėl tų dviraidžių išsidirbinėjimų, tai manau kai šnekam tai taip, kad suprastų mus, ar ne? Tai kodėl rašant turi būti kitaip? Kodėl turiu mokintis šifruoti kažkieno parašytus žodžius? Tai nepagarbu. Tai žargonas, kuris gali būti naudojamas kituose pokalbių forumuose, jei yra toks žutbūtinis noras. Čia informacinis forumas. Tuo ir skiriasi jie. Žmonės čia patenka ieškodami info įvairiomis, ne tik statybų, temomis. Kaip atrodytų info parašyta taip:

Belieka pridurti: malonaus skaitymo...

Niekas nesako, kad rasyti netaisyklingai yra kruta. Istikro tai rasyti taisyklingai yra kruta. Taciau nera gerai ta krutuma kitam bandyti per prievarta iskiepyti. Pats gi sakei "daugybė anglakalbių rašo su klaidomis, todėl rašyti taisyklingai - gero išsilavinimo ženklas"- butent tokia reguliacija ir turi buti, viskas susiklosto naturaliai. Buvo akcija "rasykime lietuviskai" ir ji labai pasiteisino. Labai puiku. Ir labai daug zmoniu motyvavo, buvo apsieita be jokiu draudimu.

O kas cia blogo, kad tarptautiniai zodziai tampa norma? Taip visada buvo ir bus. Isivaizduoti, kaip skambes lietuviu kalba po keliu desimciu metu, tu nelabai gali. Taciau gali zinoti kaip jinai skambejo pries kelis simtmecius- paskaityk Donelaicio "Metus". Tai jeigu jau taip puoselejam savo kalba, gal atgaivinkim ta senaja, kad dar unikalesne ir "lietuviskesne" butu? Mano senelis pries 10 metu nusprende atsisakyti savo ziguliuko ir pirkti nauja masina. Ir spek ka jis sugalvojo- pirkti nauja ziguli. Neva jis prie ziguliuku buvo iprates, nenorejo nieko keisti ir bijoju "importines" technikos. Tai gerai, kad mes perkalbejom- dabar labai laimingas su pasatu vazineja Tai va, nesusenkim anksciau laiko

Kas skaitineja skyscrapercity.com tai galbut buvo uzmate naujiena, kad Danijoje anglu kalba zadama pripazinti antraja valstybine kalba. Ir dauguma danu tokia naujiena buvo labai patenkinti. Niekas nesibaimino, kad danai gali nutauteti ar panasiai. Ir labai teisingai jie galvoja, kuo jie labiau suarteji su pasauliu- tuo jie labiau tampa konkurencingesni, tuo greiciau isisavina visas naujoves, tuo daugiau pritraukia jie uzsienieciu.

Dar idomus faktas:

Cia yra turtingiausiu pasaulio saliu top 17 (18 vietoje vokietija) (http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_GDP_%28PPP%29_per_capita)

1 Luxembourg
2 Ireland
3 Norway
4 United States
5 Iceland
— Hong Kong, S.A.R., China
6 Switzerland
7 Denmark
8 Austria
9 Canada
10 Netherlands
11 United Kingdom
12 Finland
13 Belgium
14 Sweden
15 Qatar
16 Australia
17 Singapore

Ka gi galime pastebeti? Beveik visos salys yra labai puikiai angliskai snekancios. Pabandykit nuvaziuoti i skandinavija ar i kokia kita, uzkalbinkit koki senuka- jis jums taip atsakys, kad ausys raitysis. Kurios gi is sito topo nera puikios angliakalbes- galbut Sveicarija (turinti 4 oficiales kalbas, nors pvz Zenevoje anglu kalba yra antroje vietoje) ir Austrija (neturinti savo kalbos ir kalbanti vokieciu kalba), gal but dar liuksemburgas irgi turintis pilna oficialiu kalbu, nors ir jame tiesa sakant dauguma puikiai kalba angliskai. Paziurekit i kokias ausktumas uzkiles Hong Kong'as, jame gi anglu kalba yra oficiali. Singapuras- irgi visi ten kalba angliskai. Zinoma, nereikia galvoti, kad jeigu prades visi kalbeti angliskai, tai salis taps viena turtingiausiu. Zinoma, sita sarasa kas kas gali pavadinti atsitiktinumu, bet as manau, kad anglu kalba yra tiesiog butina pirmaujancioms salims, isimciu labai mazai. Taip yra todel, kad pirmaujancios salys visu pirma turi buti technologiskai pazengusios vienu zingsniu i prieki uz kitas, o absoliuti dauguma technologiju pirmiausia atsiranda anglu kalba. Kokia olande mociute del savo puikios anglu kalbos neturi problemu susiinstaliuoti MSN'a ar perprasti windows'us (o gal reiketu sakyti langus ). Kodel as cia taip sakau? Sakau tai, nes toks poziuris, kad musu kalba turi buti "nejudinama" ir i ja niekas negali kesintis ar itakoti, tiesiog uzkerta kelia anglu kalbos atejimui. Ji pradedama vaizduoti kaip koks nutautejimo simbolis, visiems tarptautiniams zodziams butinai turi buti surasta lietuviskas atitikmuo, ne duok die prigis koks. As manau, kad neturim bijoti ja isileisti i kasdieni gyvenima, nes vien tai, kad mokykloje yra mokoma anglu kalba- nieko nekeicia. Gi ji yra mokoma visose salyje. Mano lietuviu kalbos mokytoja visalaik dejuodavo, kaip dabar jaunimas angliskai sneka. Ir kas cia blogo? Cia juk puiku, kad integruojames i pazangesni pasauli ir pazangesne visuomene.
Ir nemanau, kad koks sveicaras, kalbantis prancuziskai, yra maziau patriotas ar daugiau nutautejes.

Mokėti anglų kalbą nėra nieko blogo, pats ją mokausi nuo antros klasės ir moku gana gerai. Tik kai reikia ir naudokim anglų kalbą, o kai galim - lietuvių. Kam iš to daryti plakinį.

Mokant anglų kalbą galima geriau bendradarbiauti su „vakarų“ pasauliu, nenuostabu, kad tai gali turėti įtakos ir šalių ekonomikoms. Bet anglų kalbos mokėjimas pats savaime dar nerodo didesnių gabumų, tai tiesiog įrankis, niekas jo ir neatima. Viskam savas laikas ir sava vieta. Vieta šiame forme - lietuvių kalbai, tokiai, kokia ji yra, išskyrus specialiai išskirtą dalį.

Kaip ja galim isileisti i kasdieni gyvenima? Visu pirma tai nekariauti pries ja. O jau tik po to stipresnis mokymas mokyklose, televizijos filmu subtitravimas, uzrasu/nuorodu rasymas dvejomis kalbomis. O dabar vietoje to, kad orientuotis i geresni kalbos mokejima tie zmones, kurie meet'us nevadina rateliais, deadline'us – liepsnikėmis, brainstormus – sūkurėliais, o feedback'ą – atgrąžuliu, yra piesiami kaip kazkokie lietuviu tautos griovejai ar pan. Kodel gi jiems drausti kalbeti taip savo imoneje? Gi tenais ju imone- nesusikalbejimas patiems jiems kenkia. O jeigu jau taip kalba, matyt taip jiems patogiau.

As turiu macbook ir nagaliu isivesti Lietuvisko abc, gal kas turi kokiu ideju ar zino koke mac lt programa?

Prisiminkim nuo ko mes pradėjom. Nuo „oo“, „sh“ ir t.t.. Pabrėžiu dar kartą, tokios nesąmonės niekaip, niekaip neprisideda prie šalies ekonomikos, pasak absoliučios daugumos - ir prie rašymo/skaitymo didesnio patogumo. Tai pradėkim nuo to, kad to nereikia. Drausti/nedrausti galėtų spręsti patys rašantieji. Kadangi to tikrai nereikia ir tai yra žalinga (nes tai plinta kaip ydinga mada, alkoholizmo juk nevadintum privalumu), vadinasi to būti neturėtų. Jei to nebūtų dėl pačių rašančiųjų sąmoningumo, to drausti nereikėtų. Tačiau matom, kad ir draudžiant tai išlieka, tačiau kartu matom, kad vis dėl to situacija forume tikrai nebloga. Matom ir tai, kas būna vadovaujantis radikaliu liberalizmu (leidžiant daryti ką nori).

Gali sakyt, kad mano noras drausti pats yra radikalus, bet aš neagituoju drausti viską. Tarkim tarptautiniai žodžiai man netrugdo, kaip pats sakei, mūsų kalboj ir taip yra daug pasiskolintų žodžių, jų išvalyt taip pat niekas neketina ir niekas nieko čia dėl to nepersekioja.

Jei angliškam (ar bet kokiam kitam) terminui yra lietuviška alternatyva (normali, kurią realiai būtų įmanoma naudoti nenusilaužiant liežuvio), aš už ją.

Todėl mano noras drausti yra gana paslankus, nėra tik balta ir juoda. O štai iš tavo pasisakymų atrodo, kad yra būtent tik tos dvi spalvos, ir tu renkiesi vieną iš jų - leisti. Aš nemanau, kad tai yra gerai dėl gausybės esančių pavyzdžių.

Jei tu nesugebėsi prieit iki kompromiso bent dėl tiek (dėl „sh“ ir t.t.), tada tikrai nematau prasmės tęst diskusiją, nes ji vyks tiesiog kaktomuša

Ir dar dėl įsileidimo į kasdienį gyvenimą. Kaip jau sakiau, naudokim anglų kalbą tada, kai to reikia, o lietuvių - kai galim. Ar teigsi, kad ir buityje turėtume pradėti bendrauti angliškai? Gal tai taipogi rodo evoliucinį individo pažangumą? Galima būtų išvesti netgi visą naują teoriją... Hm...

Nėra jokių problemų su kalbomis Mac OS X'e. Kaip tai padaryti galima paskaityti čia:

http://docs.info.apple.com/article.h.../en/mh163.html

Draudimai yra pati neefektyviausia, labiausiai trumpalaikė problemos sprendimo priemonė. Pirmiausiai dėl to, kad draudimas neskatina sąmoningumo (t.y. žmogus nesuvokia/nepripažįsta draudimo esmės, o neretai veikia priešingai.
Aišku, draudimai gerai, kai kažkas neturi kantrybės , nes draudimu galima greitai pasiekti norimų rezultatų. Norint, kad žmogus kažkaip elgtųsi kitaip nenaudojant draudimo reikia įtikinėjimo, argumentavimo, t.y. pasukti smegenis.

Jeigu kas nors rašo neįskaitomai, tiesiog galima to žmogaus paprašyti taip nerašyti, paaiškinti, kad negalima suprasti jo vertingų minčių etc. Manau, kad toks žmogus pats suvoktų prašymo esmę ir padarytų atitinkamas išvadas. Galų gale jei nepadarytų, tai nariai, kuriems kliudo toks rašymas, gali ignoruoti rašantį. Tai būtų daug efektyviau. Ir rezultatai būtų daug geresni nei isterinė reakcija reikalaujant tučtuojau tokį asmenį pašalinti ar pan. Tikiu, kad pašalintas asmuo kituose forumuose specialiai rašytų būtent taip, kaip nenori kai kurie šio forumo dalyviai.

Ir dar, visokių "ydingų ir žalingų" madų buvo ir visada bus. Žmogus iš prigimties maištingas ir į kai kuriuos dalykus reikia reaguoti šalčiau, taip dar labiau to neskatinant

Cia siaip pamastymui iki ko priveda draudimai... O kuo toliau, tuo imigrantu/emigrantu/internacionaliniu zmoniu bus tik daugiau. Jus gi nesitikit, kad jie prades rasyti be klaidu?
Mums buti tolerantiskiems yra 100 kartu lengviau, nei jiems ismokti taisyklinga kalba. O tokios taisykles tik skatina netolerancija, priespriesa ir forumo izoliacija tik tarp taisyklingai rasanciu. Sorry, kad vel apie ta pati

O tu pabandyk iš naujo suvokt šiuos žodžius - čia pasisakoma prieš sąmoningą kalbos iškraipymą.

Tai manai, kad Pauza samoningai iskraipe zodzius?

Hm, ar galėtum pacituoti mane ten, kur aš priekaištauju Pauzai? Ačiū

Eidvi, tai, kaip tu manai, ar apsieisim šiame forume be „sh“ ir t.t.?

Galima pastebėti, kad vyrauja mažos šalys. O mažų šalių žmones pats gyvenimas priverčia išmokti užsienio kalbų. Jokio priežastinio ryšio "anglų kalba -->gerovė" nėra. Lygiai prieš 30 metų Jungtinė Karalystė buvo įvardijama kaip "Europos ligonis" - degraduojančios nekonkurencingos ekonomikos šalis, vis labiau atsiliekanti. Gal anglai anksčiau ne angliškai kalbėjo?

Ir išvis, tai, kas dabar kalbama apie anglų kalbą, visai neseniai buvo kalbama apie rusų. Man kartais net atrodo, kad sovietinė propaganda buvo išties veiksminga - jos šūkiai ir priesakai gyvuoja ir dabar, o juos toliau tiražuoja žmonės, kurie rusų kalbos net nemoka! Tik pavadinimas 'rusų" dabar pakeistas į "anglų", o visa kita nepasikeitė - 'anglų kalba - jazyk mežnacionalnogo obščenija", "velikij mogučij russkij (tfu - dabar jau anglijskij) jazyk", norint kalbėti "pradvinutom" temom - reikia kalbėti angliškai, ir t.t.
O štai Nikita Sergejevičius Chruščiovas buvo tuo įsitikinęs (tik kalba buvo kita)- "kuo greičiau visi pradėsime kalbėti rusiškai, tuo greičiau pastatysime komunizmą".

olandų močiutė windowsus naudoja gimtąja kalba - kaip ir visų kitų civilizuotų šalių močiutės. Skirtingai nuo kitų, mažiau civilizuotų šalių, kur į visus kompus brukama anglų kalba (nes gimtąja kalba windowsai - nelygis), ir taip močiutės atkertamos nuo technologijų pažangos.

nesupratau šito sakinio. Šveicaras iš Ženevos, kalbantis prancūziškai - jis kalba gimtąja kalba

Mane nuo technologijų pažangos atkerta "vaizduoklio sijoklio nuleiduoklio rišiklio prisilietuoklis". Vat kur jau kur, bet kompuose su lietuvišku vertimu ne kas. Iš lietuviškos sąsajos š... gaunasi. Kam apkraut sau smegenis be reikalo.

Sąsaja... Kai pirmą kartą reikėjo išversti (paaiškinti) žodį „interfeisas“ ilgai vargau, dabar tai toks įprastas žodis (kaip ir vaizduoklis)

Nors problemas su lietuviška sąsaja aš žinau. Bala to nematė, pradžiai užteks, jei Eidvis pripažins, kad „sh“ yra tiesiog š****.

Gal tik nereik iš musės dramblį daryt? Ne visi lietuviški terminai tobuli, bet anaiptol ne visi yra tokie. Beje, kaip ir bet kurioje kitoje kalboje, o tarp jų ir anglų. Kad ir tas pats "monitor" pažodžiui išsiverstų "stebėtojas", kuris beveik neturi logikos su pačia žodžio prasme.

Aš ir nedarau dramblio iš musės. Vat per neapsižiūrėjimą buvau angliškai įsidiegęs Firefox'ą - nebemokėjau naudotis, grįžau prie lietuviško

Tavo nickas gi pradzioje buvo "Ash" lygtais, o Manto "Mantaz" ir nei tada nei dabar as tokio jusu pasirinkimo nelaikiau š***, nes manau kad tai kiekvieno asmeninis reikalas kaip rasyti. Jeigu nori paklausti ar tai kvaila? Taip, pripazistu, kad rasymas "mandrai" kvailai atrodo. Taciau as negaliu to smerkti, nes esu tolerantiskas + skirtingo amziaus skirtingu zmoniu vertybes irgi yra skirtingos