Geopolitika

[Lettered]

Šiuo atveju Prezidentė laikėsi įstatymų.
Visos pretenzijos turėtų būti skirtos tiems, kurie tuos įstatymus priima ir tiems, kas tuos įstatymų leidėjus renka.
Pagal dabartinę traktuotę išimties tvarka pilietybė gali būti suteikta tik tiems, kas ypatingai nusipelno Lietuvai, gyvena joje, moka lietuviškai.

Taip, įstatymai tikrai absurdiški, žmogus negali gauti pilietybės norintis atstovauti šalį Olimpinėse žaidynėse ir dar kažkiek lietuviškai pakalbantis, o iš visokių chronių, kurie taip pat nemoka kalbos, niekas neturi teisės atimti ne tik pilietybės, bet ir visokių pašalpų, kompensacijų už šildymą ir kt.

[senasnamas]

Kai reikia kištis ir reguliuoti tiesiogiai nepavaldžių pareigūnų darbą, tada jau įstatymai leidžia? Grybauskaitė yra suteikusi pilietybę 37 asmenims. Kažin kas tai per išrinktieji ir kokie jų nuopelnai. Sausas įstatymų laikymasis šiuo atveju tėra uždanga. Ji ne toks vadovo tipas, kuris elgtųsi griežtai pagal įstatymo raidę. Kai įstatymas atitinka nuomonę, tada juo prisidengiama ir pasiteisinama, kai neatitinka, tada ieškoma būtų kaip perlipti ir pakeisti.

[suoliuojantis]

Grybauskaitė yra suteikusi pilietybę 37 asmenims. Kažin kas tai per išrinktieji ir kokie jų nuopelnai.

Šiaip tai daug daugiau negu 37 asmenims per kadenciją Grybauskaitė jau yra suteikusi pilietybę, prezidentūros saite yra visi dekretai su pavardėmis. Tačiau neradau nė vieno kuriam pilietybė būtų suteikta išimties tvarka, "už nuopelnus". Visi suteikimai natūralizacijos tvarka. Tobias irgi būtų daug lengviau natūralizuotis, ko gero net ir dabar būtų gavusi pilietybę (kad ir fiktyvių vedybų keliu), bet tokiu atveju jai reikėtų atsisakyti JAV pilietybės, ko ji manau tikrai nenori. Čia visas širšalas kyla dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka, "už nuopelnus Lietuvos valstybei", nes tokiu atveju galima pasilikti savo turimą pilietybę. Ir gerai nežinau kaip kitose išsivysčiusiose šalyse tokia problema sprendžiama. Taip, kokie prancūzai daug užsieniečių sportininkų pasiima, bet kiek žinau visus tik natūralizacijos tvarka, o ne kokia nors išimties tvarka. Tik skirtumas, kad koks nors kamerūnietis paprasčiausiai džiugiai stveria Prancūzijos pilietybę ir atsisako Kamerūno pilietybės. Galų gale ir apsikeisti pvz. Vokietijos pilietybę į Prancūzijos yra širdyje lengviau negu pvz. Vokietijos į Lietuvos. Tas pats ir Vokietijoje: tik natūralizacija ir turėtos pilietybės atsisakymas. Kita vertus užduotis sporto funkcionieriams - ieškoti tokiu atveju perspektyvių sportininkų tose šalyse, kurių atstovai noriai "pasikeis" savo pilietybę į lietuvišką.

[c2h5oh]

Taip kad centrinės valdžios legitymumu Kinijoje abejoti kaip ir nereiktų. Bėda ta, kad beveik visa vakarietiška žiniasklaida (Stratfor kažkaip irgi čia nieko aiškaus naparašė) sutapatina žmonių protestus ir nepasitenkinimą korumpuotais vietos valdininkais su tariamu nepasitenkinimu Kinijos sistema.

Tai jeigu "nesutapatiname", tai gauname seną gerą principą - "caras geras, bet aplinka bloga".

Vietos valdininkėliai juk yra bendros sistemos dalis. Ir jie daro tai, ką gali daryti esamoje sistemoje.

[John]

Tai jeigu "nesutapatiname", tai gauname seną gerą principą - "caras geras, bet aplinka bloga".

Vietos valdininkėliai juk yra bendros sistemos dalis. Ir jie daro tai, ką gali daryti esamoje sistemoje.

Tai labai siauras, klišiškas, lengvas ir visiškai niekuo nepagrįstas požiūris, kuris, aišku, nėra teisingas.

Kinija yra geografiškai gana didelė šalis su 1,3mlrd. žmonių, kas reiškia, kad vienokia ar kitokia autonomijos forma provincijų valdžioms turi būti suteikiama. Visko kontroliuoti iš Pekino tokioje šalyje paprasčiausiai neįmanoma ir to nebuvo pieš 3000 metų, nėra šiandien ir tikriausiai nebus niekada.

Siūlyčiau paskauityti bent jau tai. O jeigu yra noro ir laiko, dar ir tai, kas turėtų padėti geriau suvokti Kinijos politinę sistemą ir valdžios aparato veikimą, beigi suformuluoti stipresnių argumentų diskusijose.

[Lettered]

Tai jeigu "nesutapatiname", tai gauname seną gerą principą - "caras geras, bet aplinka bloga".

Vietos valdininkėliai juk yra bendros sistemos dalis. Ir jie daro tai, ką gali daryti esamoje sistemoje.

Tai, kad net tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva premjeras nežino ir fiziškai negali sukontroliuoti visų bendrapartiečių merų aferų (apie eilinius valdininkus iš net neverta kalbėti).

[Aleksio]

Kita vertus užduotis sporto funkcionieriams - ieškoti tokiu atveju perspektyvių sportininkų tose šalyse, kurių atstovai noriai "pasikeis" savo pilietybę į lietuvišką.

Tada iškart pasigirstų balsai: "Kodėl duodama pilietybę visokiausiems iš Tadžikistano, Bangladešo ar Zimbabvės, nejaugi savų nėra?" Vistiek bus nepatenkintų. O fiktyvios vedybos - tai jau viena iš sukčiavimo formų.
O dėl pilietybės - Depardjo gavo iš Putlerio rankų Rusijos pasą ir nesuka sau galvos nei vienas, nei kitas.

[John]

Panašu, kad dar vienam herojui artėja neišvengiamybė.

Venezuelan President Hugo Chavez to miss swearing-in
http://www.bbc.co.uk/news/world-latin-america-20949039

Mr Chavez is in hospital in Cuba after cancer surgery, and has suffered complications caused by a lung infection.

Šiaip gana nekaip atrodo toks desperatiškas bandymas laikytis įsigriebus vadžią iki paskutiniosios. Juo labiau, kad Venesuala taip ir nesuklestėjo su savo pseudo-socialistine Chavezo ideologija.

[c2h5oh]

Tai, kad net tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva premjeras nežino ir fiziškai negali sukontroliuoti visų bendrapartiečių merų aferų (apie eilinius valdininkus iš net neverta kalbėti).

Aišku, yra išimčių. Bet didžiąją daugumą sudaro korupcija įstatymų rėmuose. Taip, prezidentė ir premjeras nekontroliuoja konkretaus žemėtvarkininko, gydytojo, darželio vedėjos ar kelių policininko. Bet prezidentė ir premjeras atsako už sistemą (įstatymus ir jų vykdymą praktikoje), kuri ir sudaro sąlygas korupcijai toje srityje.

Tai labai siauras, klišiškas, lengvas ir visiškai niekuo nepagrįstas požiūris, kuris, aišku, nėra teisingas.

Kinija yra geografiškai gana didelė šalis su 1,3mlrd. žmonių, kas reiškia, kad vienokia ar kitokia autonomijos forma provincijų valdžioms turi būti suteikiama. Visko kontroliuoti iš Pekino tokioje šalyje paprasčiausiai neįmanoma ir to nebuvo pieš 3000 metų, nėra šiandien ir tikriausiai nebus niekada.

Nesupratau, kam čia dabar puolei prieštarauti. Juk neina kalba apie "visko kontrolę" (micro-management), eina kalba apie tai, kas valdo sistemą.

Juk neteigi, kad vietos valdininkėliai veikia nepriklausomai, t.y. centrinė KLR valdžia nekontroliuoja savo teritorijos?

[c2h5oh]

Panašu, kad dar vienam herojui artėja neišvengiamybė.

Venezuelan President Hugo Chavez to miss swearing-in
http://www.bbc.co.uk/news/world-latin-america-20949039



Šiaip gana nekaip atrodo toks desperatiškas bandymas laikytis įsigriebus vadžią iki paskutiniosios. Juo labiau, kad Venesuala taip ir nesuklestėjo su savo pseudo-socialistine Chavezo ideologija.

Peršasi išvada, kad socializmas, nenuvedantis į visišką badą, įmanomas tik šalyse su dideliais naftos ištekliais.

[John]

Juk neteigi, kad vietos valdininkėliai veikia nepriklausomai, t.y. centrinė KLR valdžia nekontroliuoja savo teritorijos?

Niuansų yra šiek tiek daugiau, bet iš principo galima sakyti ir taip. Tikriausiai girdėjai apie Bo Xilai istoriją? Tai ekstrymas, kuris jam pasibsigė nekaip, bet tai yra gana plati praktika, kai Pekinas faktiškai teikia a le guideline'us, kuriuos vietos valdžia vykdo toli gražu ne visada.
Tai pakankamai delikati sistema, bet ji daugiau mažiau veikia.

[TH1]

Na tada nereikia stebetis visokiais zemes grobimais ir nesiskaitymu su zmonemis. Centrine valdzia toli ir visko suziuret negali, del visokiu ten rinkimu ir zurnalistiniu tyrimu galvos irgi nereikia sukt. Puiki terpe korupcijai ir savivaliavimui

[John]

Na tada nereikia stebetis visokiais zemes grobimais ir nesiskaitymu su zmonemis. Centrine valdzia toli ir visko suziuret negali, del visokiu ten rinkimu ir zurnalistiniu tyrimu galvos irgi nereikia sukt. Puiki terpe korupcijai ir savivaliavimui

Problema yra ir pačių žmonių nesusivokimas, kas vyksta, įstatymų ir teisinės sistemos neišmanymas. Teismai yra ir jie veikia, bet ar eilinis Kinijos provincijos kaimietis supranta, kaip tai veikia? Dažniausiai ne ir kai eina protestuoti, daug kas būna jau post factum ir vietos korumpuotas valdininkas jau gavo iš to naudos. Tada centrinė valdžia kažką daro. Tai pakankamai messy dalykas, nes visko vyksta labai daug ir greitai, su korupcija ar be jos. Kai kalba eina apie poreikį modernizuoti ir urbanizuoti tokio dydžio šalį per tokį trumpą laiką, tai visokio š vyksmas tame procese tikriausiai neišvengiamas ir centrinė valdžia neturi jokių galimybių visko sužiūrėti.

[c2h5oh]

Niuansų yra šiek tiek daugiau, bet iš principo galima sakyti ir taip. Tikriausiai girdėjai apie Bo Xilai istoriją? Tai ekstrymas, kuris jam pasibsigė nekaip, bet tai yra gana plati praktika,

Girdėjau. Įdomus pavyzdys, tik jis visiškai nerodo kokios tai vietinių vadukų nepriklausomybės:

1) tai, kas buvo daroma Chongqing'e, juk pilnai atitinka KKP generalinę liniją. Gal kaikur šiek tiek ant ribos, gal kai kurie metodai naujoviški - bet pilnai bendros politikos vagoje.

2) Bo Xilai į Chongquingą buvo atsiųstas iš Pekino. Anksčiau buvo ministras vyriausybėje. Taigi jis tikras valdžios elito narys.

3) Bo Xilai ne tik kad atsiųstas iš Pekino, bet akivaizdžiai turėjo ambicijų siekti aukštesnių postų Pekine. Taip pat, matyt, buvo nekvailas ir žinojo, ką reikia daryti. Vadinasi, galima neabejot, kad jis Chongqing'e piršto nepajudindavo, prieš tai nepagalvojęs - kaip tai pagerins mano poziciją Pekine.

Ir galiausiai

4) liūdnai jam baigėsi ta istorija labiausiai dėl to, kad vienas iš pagrindinių jos dalyvių viešai pabėgo į JAV konsulatą. Tai jau tokio lygio pravalas ir susikompromitavimas, kurio nebenusiplausi ir nebeužmaskuosi.

Žodžiu, pasakojimas apie Chongqingą, kuris neklauso centrinės valdžios - nerealistiškas.

[John]

Tiek to, paieškosiu tau konkrečių šaltinių apie valdžios veikimą Kinijoje. Galėsi šviestis.

[kzinas]

John nuomonė, kai pas rusų valstiečius būdavo:
"Царь батька харошы, только боярие плохие" - "Caras, batka, geras, tik bajorai blogi".
Imho Bo Xilai valdomas regionas buvo toks eksperimentas, bent jau jo ekonominė pusė, taip draugai kiniečiai pradejo Deng Xiaoping reformas, keletoje laisvos prekybos zonų, ir tik vėliau implementavo visos Kinijos mastu.
Kinijoje reikia keisti ekonominį kursą, persiorientuoti į vidinį vartojimą, Chongqing ir buvo bandymų poligonas.
Gal ten tie perlenkimai su jegos struktūrų, panaudojimu, bei teisinės sistemos veikimu į vienus vartus (kaip Rusijoje Bamanskij teismas), bei dargi Mao eros dežavių, čia gal pačio Bo Xilai populistinės/represinės politikos linija, bet tikrai jis turėjo kard blašą iš Pekino, pakol neatėjo laikas dalintis valdžia, ir jis buvo pašalintas iš šachmatų lentos.

[J.U.]

Šiuo atveju Prezidentė laikėsi įstatymų.
Visos pretenzijos turėtų būti skirtos tiems, kurie tuos įstatymus priima ir tiems, kas tuos įstatymų leidėjus renka.
Pagal dabartinę traktuotę išimties tvarka pilietybė gali būti suteikta tik tiems, kas ypatingai nusipelno Lietuvai, gyvena joje, moka lietuviškai.

Sutinku su šia nuomone.
O dabar eilinį kartą būsiu nepopuliarus, pasakydamas savo nuomonę apie sporto ir pilietybės reikalus.
Visų pirma, sportas ir olimpiados visai nebe tai, kas buvo laikais iki profesionalaus sporto įlidimo į olimpiadas, pažeidžiant olimpinę chartiją. Dabar sportas tėra pigi "regykla" ir didžiulis biznis, daugiau absoliučiai nieko. Olimpinės dvasios ir principų seniai nebėra.
Todėl atvejis, kai didesniajai daliai Lietuvos žmonių tas meninis kojų kilnojimas visiškai nerūpi, dėl nedidelio skaičiaus šio sporto fanatų ir sporto funkcionierių pažeidinėti Konstituciją nėra jokio reikalo.

[John]

John nuomonė, kai pas rusų valstiečius būdavo:

John nuomonė čia svarbi mažiausiai. Bet svarbu, kad tokia yra kiniečių nuomonė, nes kitaip jų pasitikėjimas Pekino valdžia nesiektų ~90%. Ir tai, ko gero, ne be apgrindo, turint omeny paskutinių kelių dešimtmečių šalies vystymąsi.

[John]

Kad kai kuriems diskutantams neberiektų iš piršto laužti ar fantazuoti apie kai kuriupos Kinijos politikos aspektus, siūlau permesti labai suprantama kalba parašytą skaitalą. Net ne visą knygą (nors labai vertą padaryti ir tai), o tik porą chapterių po kelioliką puslapių, kurie duos šiokį tokį supratimą, prieš imantis nuodugnesnės literatūros.

Siūlau užmkesti akį į “The End of Cheap China” parašytą Shaun Rein, žmogaus, kuris, skirtingai, nei beveik visi Vakarų "ekspertai" turi "front-row seat" Kinijos visuomenėje, įskaitant priėjimą prie politinio ir verslo elito. Anksčiau parašiau ir savo kuklų minimos knygos reviu.

Knygos 6-as chapteris kalba apie centrinės ir vietinės valdžios santykius ir veikimą, korupcijos kontekste. Toks, galima sakyti, Q&A gidas apie tai, kaip ir kodėl viskas ten veikia valdžios sistemoje ir ko dažnai nesupranta "ekspertai" ir juos cituojanti žiniasklaida. Nemažai šnekama ir būtent apie centrinės ir provincijų valdžios santykius ir veikimo metodus.

Dar verta paskaityti 3-ą chapterį, kuriame gana glaustai išdėstoma, kaip ir kodėl veikia Kinijos valdžios sistema (pagrinde kalbama apie centrinę veldžią).

Paskaičius šitą "for dummies" (nors realiai jis nėra toks jau for dummies) gidą, galėsiu rekomenduoti daugiau intermediate lygiui.

[senasnamas]

Visų pirma, sportas ir olimpiados visai nebe tai, kas buvo laikais iki profesionalaus sporto įlidimo į olimpiadas, pažeidžiant olimpinę chartiją. Dabar sportas tėra pigi "regykla" ir didžiulis biznis, daugiau absoliučiai nieko. Olimpinės dvasios ir principų seniai nebėra.
Todėl atvejis, kai didesniajai daliai Lietuvos žmonių tas meninis kojų kilnojimas visiškai nerūpi, dėl nedidelio skaičiaus šio sporto fanatų ir sporto funkcionierių pažeidinėti Konstituciją nėra jokio reikalo.

Lietuva olimpinės dvasios pasauliui tikrai neįpūs ir niekas jos pastangų neįvertins ir nepastebės. Be to, nemanau, kad prezidentei labai rūpėjo kilnaus rungtyniavimo ar kitokie aukšti principai. Sprendimo motyvai buvo daug paprastesni - nenusižengti įstatymo raidei ir neužšokti ant oponentų kritikos. Tačiau užšoko ant visuomenės kritikos. Pasekmė - prezidentė prašo KT išaiškinti pilietybės teikimo plėtros galimybes. Visuomenės balsą išgirdo .
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=60421955
Didelis dėmesys tam klausimui nereiškia, kad Lietuvoje daug besidominčių čiuožimu, galinčių paspausti net prezidentūrą. Čiuožimu domimasi panašiai kaip irklavimu, disko metimu ar šaudymu. Jei šalies sportininkas ką nors iškovoja, tada domimasi, jei ne, tada ta šaka įdomi tik saujelei entuziastų.
Žiūrint iš racionalių pozicijų, tai Lietuva atsisako pigios galimybės pasireklamuoti. Sportas viena iš geresnių šalies reklamos priemonių. Ir šis atvejis gerokai skiriasi nei kad būtų suteikta pilietybė kokiam krepšininkui ar bėgikui (tam nepritarčiau), nes užkertama galimybė dalyvauti olimpiadoje savam sportininkui. Tai ne tik neracionalu, tai net kvaila. Investicijų į čiuožimą (sporto šaką) nėra, ledo arenos nedygsta (nesakau, kad tai būtų perspektyvu), tačiau vis tiek kažkokiu stebuklingu būdu atsiranda sportininkų, kurie nori atstovauti būtent Lietuvai, bet jiems užuot padėkojus dar sukuriamos biurokratinės kliūtys. Ar Stagniūnas kaltas, kad jo partnerė ne lietuvė? Gal baiminamasi, kad suteikus pilietybę Tobias į Lietuvą pradės plūsti amerikiečių čiuožėjai? . Be reikalo, niekam ta Lietuva neįdomi ir nėra tokia supervalstybė, kad būtų pagrindo jos pilietybę saugoti po devyniais užraktais.
Valatkos nemėgstu, bet šiuo klausimu su juo sutinku:
http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/...i-kita-886993/

Maskvos balerina Maja Pliseckaja pilietybę gavo tik už tai, kad Lietuvoje turėjo namą. Kitiems pretendentams į Lietuvos piliečius nereikėjo nė namo. Lietuvos pasui gauti užtekdavo, kad koks nors garsesnis Maskvos muzikantas atvyktų kartą pakoncertuoti į Vilnių.

Prezidentė turėjo du svarius argumentus. Pirmiausia, tik pats valstybės vadovas gali nuspręsti, ar asmuo vertas pilietybės. Antra, I. Tobias nuopelnai yra ne būsimi, kaip neatsakingai aiškino valstybės vadovės patarėja, o jau dabar realūs.

I. Tobias ir D. Stagniūno šokių ant ledo pora dalyvavo pasaulio ir Europos pirmenybėse, yra patekusi į geriausių dešimtuką. Žinant, koks populiarus pasaulyje yra dailusis čiuožimas ir kiek dėmesio šokių ant ledo varžyboms skiria televizijos, vien to pakanka, kad teigtume, jog I. Tobias nuopelnai Lietuvai jau dabar yra gerokai didesni už visų mūsų žiemos sporto šakų atstovų nuopelnus kartu sudėjus.

1992 metais, prieš pat Lilehamerio olimpiadą Lietuva paskutinę akimirką suteikė pilietybę niekam nežinomai Margaritai Drobiazko, kuri toje olimpiadoje su Povilu Vanagu pasirodė kukliai, bet po to su kaupu pateisino valstybės pasitikėjimą. Kas būtų dailusis čiuožimas Lietuvoje be ano sprendimo?
M. Drobiazko atvejį prisiminę, nori nenori turėsime prieiti prie išvados, kad mūsų šalyje sveikas protas ir saikas tapo dar retesni svečiai nei netgi buvo prieš du dešimtmečius.

Ar Drobiazko labai integravosi į Lietuvos visuomenę? Spėju, kad Tobias lietuviškai už ją kalba geriau.