Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Geopolitika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė John Rodyti pranešimą
    Tas uostas galėjo dar sėkmingiau atsirasti Malaizijos pusėje, iš kur patogesnis susisiekimas su žemynu. Bet neatsirado. O Singapūro BVP šiandien beveik toks, kaip ir Malaizijos.
    Singapūras kaip ir Hong kongas yra buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos, dėl ko jos turėjo kurkas geresnes galimybes pasiekti daugiau nei kitos to regiono valstybės. Apskritai žvelgiant buvusios UK kolonijos yra kurkas turtingesnės ir daugiau pažengę ne tik regioniniu mastu, bet ir pasauliniu atrodo neblogai pvz. Australija ar Pietų Afrika. Žinoma yra ir nevykusių pavyzdžių tokių kaip Indija, bet čia jau jie patys beviltiški, kad nesugebėjo nieko nuveikti.

    Comment


      Parašė deep'as Rodyti pranešimą
      Singapūras kaip ir Hong kongas yra buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos
      Malaizija irgi buvo D.Britanijos kolonija. Bet iki Singapūro jiems kaip kiaulei iki Marso.


      Kodėl? Ogi todėl, kad Malaizija buvo ir didele dalimi tebėra korumpuota, nesaugi ir neefektyviai valdoma šalis, kamuojama rasinių įtampų, etninio nacionalizmo ir panašių nesąmonių, kurie kiša koja investicijoms ir gerai verslo aplinkai.

      Britanijos kolonija buvo ir Mianmaras (apie tą šalį a_p sukūrė labai įdomią temą), kuris yra beviltiškai atsilikęs nuo gretimoje ir labai panašioje geografinėje pozicijoje esančio Tailando, kuris niekada nebuvo niekieno kolonija.

      Taip kad nebūčiau linkęs vertinti iš kolonija vs. ne kolonija perspektyvos, nes koreliacija čia labai maža arba jos išvis nėra. Priežasčių labiau reiktų ieškoti tas šalis valdančių etninių-kultūrinių grupių papročiuose ir tradicijose.

      Comment


        Parašė John Rodyti pranešimą
        Malaizija irgi buvo D.Britanijos kolonija. Bet iki Singapūro jiems kaip kiaulei iki Marso.


        Kodėl? Ogi todėl, kad Malaizija buvo ir didele dalimi tebėra korumpuota, nesaugi ir neefektyviai valdoma šalis, kamuojama rasinių įtampų, etninio nacionalizmo ir panašių nesąmonių, kurie kiša koja investicijoms ir gerai verslo aplinkai.

        Britanijos kolonija buvo ir Mianmaras (apie tą šalį a_p sukūrė labai įdomią temą), kuris yra beviltiškai atsilikęs nuo gretimoje ir labai panašioje geografinėje pozicijoje esančio Tailando, kuris niekada nebuvo niekieno kolonija.

        Taip kad nebūčiau linkęs vertinti iš kolonija vs. ne kolonija perspektyvos, nes koreliacija čia labai maža arba jos išvis nėra. Priežasčių labiau reiktų ieškoti tas šalis valdančių etninių-kultūrinių grupių papročiuose ir tradicijose.
        Tokioje nykštukinėje šalyje turint atitinkamą potencialą žymiai lengviau tvarką padaryti nei didžiulėje kelių šimtų milijonų gyventojų turinčioje šalyje.
        Flickr

        Comment


          /\ manai, lietuviai kažkadaise draugiškai plėtė valdas? Nepyk, bet eilinį kartą nerandu logikos tavo postuose

          Comment


            Parašė John Rodyti pranešimą
            Tas uostas galėjo dar sėkmingiau atsirasti Malaizijos pusėje, iš kur patogesnis susisiekimas su žemynu. Bet neatsirado. O Singapūro BVP šiandien beveik toks, kaip ir Malaizijos.


            Viena yra sąlygos ir resursai, bet kita sugebėjimas juos maksimaliai išnaudoti. Rusija arba Nigerija irgi turi daug resursų. Kaip ir Norvegija. Kodėl viena klesti, o kitos daugiau mažiau skendi mėšle?

            Esminis skirtumas - valdymo kokybė. Kaip ir privačios kompanijos: vienos valdomos blogai (jos dažniausiai ir užsilenkia arba būna visaip subsidijuojamos), o kitos valdomos gerai (pvz. Apple). Korupcija, valdininkų kompetencija, išsilavinimas, savo srities išmanymas ir t.t. Tiesiog Singapūre tam buvo teikiamas prioritetas, dėl ko ten neliko korupcijos ir buvo sukurta labai palanki investicinė aplinka, priimami racionalūs, praktiški ir šaliai naudą nešantys sprendimai.
            Matai Malaizija per didelė, kad būtų tiek suinteresuota "stogu" tu visalaik nuvertini tą faktą.
            JAV ir Vakaram žymiai patogiau, turėti reikalų su maža šalimi kuri irgi labai suinteresuota turėti draugų, turėdama šalia savęs 10 ir 70 kartų daugiau gyventojų turinčias šalis, kurios mielu norų prisijungtų tokią turtingą provinciją, nors 1965 Malaizijos parlamentas pats nubalsavo už Singapūro atskyrimą nuo Malaizijos. Todėl Singapūrui investicijos, technologijos, rinkos, kaip sąjungininkui, buvo plačiai atvertos.
            Taip taip dėl elitų sutinku, bet tu čia lygini Rusiją su jos mentalitetu, bei Norvegiją, o Afrika yra Afrika.
            Rusai dar ne taip blogai sukasi, jų kleptokratiniai valstybiai reikia išlaikyti plačias elnių ganyklas nuo Baltijos iki Ramiojo vandenyno...efektyvus menedžmentas ...sunku tokioms plačioms ganykloms, per daug elnių ganyti reikia.
            O Afrika ...pametė savo civilizacinė kultūrą per staigiai greitai jiems reikėjo peršokti nuo gentinės kultūros į XX ir XXI amžių, da ir per didelis biednumas maišo.
            So nereikia lyginti korporacijų ir šalių. O dėl Apple tai ji ėjo ilgą kelia ir savo sėkmėmis ir nesėkmėmis susikūrė brendą, kuri vėliau labai efektyviai išnaudojo, stumdama naujus žaisliukus į rinką.
            Bet, jeigu nebūtų, prieš tai buvusio Apple imidžo kaip inovatyvios ir madingos kompanijos, nieko nebūtų ir išėją, būtų tiesiog nauja agresyvi firmikė, su ambicingom idėjom, bet liaudis nebūtų pastebėjusi gal kokia iš didžiųjų kontorų su kokiu brandu sugalvotų apžaisti tokią idėją.
            Žodžiu Apple dabartinės sėkmės priežastis, kad ji galutinai iteigė
            tai kad mada ne tik drabužiai, madingi rankinukai, rolex ir Ferrari, bet ir elektroniai žaisliukai. Ferrari ne kiekvienas pilietis gali nusipirkti ir būti stilingu, o vat Apple ....na Afrikoje kiekvienas negali, bet net Kinijoje gali insigyti, blogiausiu atveju stumtelėjąs inkstą kokį.

            Comment


              Parašė Tomizmas
              O kas sakė, kad lietuviai tai darė taikiai? Mums LDK laikotarpiu irgi nėra kuo didžiuotis, buvome elementarūs okupantai. Bet kitas dalykas, lietuviai bent jau nieko nenaikino užgrobtose teritorijose. O tai, ką europietiška "civilizacija" padarė Amerikoje ir Australijoje, yra pasaulio istorijoje precedentų neturintis atvejis, na nebent galima lyginti su Hitlerio planais, kurie, ačiū Dievui, neišdegė iki galo. Tokio genocido, masinio tūkstantmečiais ten gyvenusių tautų išvarymo iš gimtų vietų pasaulyje niekad nebuvo. Toks palyginimas - Rusijoje totoriai kur gyveno, ten ir gyvena, yra gausi, milijoninė tauta. JAV irokėzai, gyvenę Niujorko ir didžiųjų ežerų regione, buvusi didelė tauta, ir pakankamai pažangi (dar net šelpė pirmuosius atvykėlius iš Europos), dabar išvaryti iš gimtų vietų į rezervacijas, jei neklystu Oklahomoje, ir jų likę tik kelios dešimtys tūkstančių. Čia siaubingi nusikaltimai - milijonai žmonių, ištisos tautos. Šiais laikais visiems įdomu išskirtinės Azijos, Afrikos ar musulmonų kultūros, o kiek tokių kultūrų europiečiai sunaikino Amerikoje ir Australijoje? Milijonai gyventojų, taip ir neįkurtos valstybės, taip ir nepastatyti miestai, taip iki galo ir neišvystytos civilizacijos. Kieno "dėka"? O lietuviai, beje, prie to irgi prisidėjo, praktiškai visos Europos šalys yra tuo daugiau ar mažiau susitepusios.
              Kokios dar civilizacijos buvo Amerikoje ir Australijoje? Jei ne okupantai būtų ne turtingiausios pasaulyje šalys, o toliau bėgiotų pliki popuasai kaip Afrikoje. Beje, niekas tuose zoologijos soduose jiems netrugdo to daryti ir dabar, tik nelabai kas benori.
              Flickr

              Comment


                /\ čia tiesa, kad Australijos aborigenai gyvena tik iš socialinių pašalpų, nes neturi įgimtų įgudžių integruotis į darbo rinką, civilizaciją?

                Comment


                  Parašė Tomizmas
                  Čia siaubingi nusikaltimai - milijonai žmonių, ištisos tautos.
                  Tais laikais žmonės buvo siaubingi, nežmoniški.

                  Comment


                    Parašė kzinas Rodyti pranešimą
                    Matai Malaizija per didelė, kad būtų tiek suinteresuota "stogu" tu visalaik nuvertini tą faktą.
                    JAV ir Vakaram žymiai patogiau, turėti reikalų su maža šalimi kuri irgi labai suinteresuota turėti draugų, turėdama šalia savęs 10 ir 70 kartų daugiau gyventojų turinčias šalis, kurios mielu norų prisijungtų tokią turtingą provinciją, nors 1965 Malaizijos parlamentas pats nubalsavo už Singapūro atskyrimą nuo Malaizijos. Todėl Singapūrui investicijos, technologijos, rinkos, kaip sąjungininkui, buvo plačiai atvertos.
                    Taip taip dėl elitų sutinku, bet tu čia lygini Rusiją su jos mentalitetu, bei Norvegiją, o Afrika yra Afrika.
                    Rusai dar ne taip blogai sukasi, jų kleptokratiniai valstybiai reikia išlaikyti plačias elnių ganyklas nuo Baltijos iki Ramiojo vandenyno...efektyvus menedžmentas ...sunku tokioms plačioms ganykloms, per daug elnių ganyti reikia.
                    O Afrika ...pametė savo civilizacinė kultūrą per staigiai greitai jiems reikėjo peršokti nuo gentinės kultūros į XX ir XXI amžių, da ir per didelis biednumas maišo.
                    So nereikia lyginti korporacijų ir šalių. O dėl Apple tai ji ėjo ilgą kelia ir savo sėkmėmis ir nesėkmėmis susikūrė brendą, kuri vėliau labai efektyviai išnaudojo, stumdama naujus žaisliukus į rinką.
                    Bet, jeigu nebūtų, prieš tai buvusio Apple imidžo kaip inovatyvios ir madingos kompanijos, nieko nebūtų ir išėją, būtų tiesiog nauja agresyvi firmikė, su ambicingom idėjom, bet liaudis nebūtų pastebėjusi gal kokia iš didžiųjų kontorų su kokiu brandu sugalvotų apžaisti tokią idėją.
                    Žodžiu Apple dabartinės sėkmės priežastis, kad ji galutinai iteigė
                    tai kad mada ne tik drabužiai, madingi rankinukai, rolex ir Ferrari, bet ir elektroniai žaisliukai. Ferrari ne kiekvienas pilietis gali nusipirkti ir būti stilingu, o vat Apple ....na Afrikoje kiekvienas negali, bet net Kinijoje gali insigyti, blogiausiu atveju stumtelėjąs inkstą kokį.

                    Su tuo reikia sutikti. Bet tu, kaip suprantu, esi linkęs nuvertinti teisingo menedžmento faktorių.

                    Nei JAV, nei dar kas nors, nepaisant 'draugystės' (o su kuo tik Singapūras 'nedraugauja'?) į valdžią ten atėjus vietinės reikšmės Paksui (buvo toks pagarsėjęs 'paprastų žmonių' gelbėtojas J.B. Jeyaretnam. Tikriausiai buvo ir daugiau. Aišku visiems buvo liepta nešdintis), galima labai sėkmingai prarasti konkurencingumą ir išbarstyti investicijas. Šiuomis dienomis rinktis yra iš ko: Honkongas, Malaizija, ta pati Kinija, dar visokios Indonezijos. Pati geografinė Singapūro lokacija nebėra privalumas, nes laivui nėra labai sunku pasukti ten ar kitur. Nebėra taip, kaip buvo kokiais 1965, kai aplinkui visi buvo kaip Kambodžos.

                    O vat geros teisinės aplinkos, skaidrumo, stabilumo ir investicijų apsaugos, reikiamo žmonių išsilavinimo geografinė lokacija nesuteikia. Jas suteikia aukšta politinė ir visuomenės kultūra, kuri ten išsivystė per kelis dešimtmečius (t.y. stebėtinai greitai) po nepriklausomybės atgavimo. Iki tolei ten irgi buvo daugmaž bardakas, kaip ir visur kitur Azijoje. Visgi teisingi valdžios sprendimai ir strategija pasiteisino ir pajungė visus resursus (žmones+geografinę padėtį) savo naudai. Be gerų sprendimų to galėjo tiesiog nebūti.
                    Paskutinis taisė John; 2012.04.09, 14:16.

                    Comment


                      okok geri sprendimai, Malaizijos politiniai elitai 1965 bijojo Singapūro elitų, kad Malaizijos valdžios centras nenuslinktų į Singapūrą.
                      Bet dėl vietos, per Malakos sąsiaurį nežinau kodėl tie 40% laivų plaukia, gal vaizdai gražūs.
                      At Phillips Channel close to the south of Singapore, the Strait of Malacca narrows to 2.8 km (1.5 nautical miles) wide, creating one of the world's most significant traffic choke points
                      http://en.wikipedia.org/wiki/Strait_of_Malacca

                      Comment


                        Parašė kzinas Rodyti pranešimą
                        okok geri sprendimai, Malaizijos politiniai elitai 1965 bijojo Singapūro elitų, kad Malaizijos valdžios centras nenuslinktų į Singapūrą.
                        Bet dėl vietos, per Malakos sąsiaurį nežinau kodėl tie 40% laivų plaukia, gal vaizdai gražūs.

                        http://en.wikipedia.org/wiki/Strait_of_Malacca
                        Plaukti tai plaukia. Bet sustoti Singapūre jiems nėra būtina. Uostą galima pastatyti bet kur pakeliui, pavystyti infrastruktūra ir viskas ok. Kad ir prie to paties KL.
                        Gal Singapūras sugebėjo sukurti saugią ir stabilią aplinką, be korupcijos, su mažais mokesčiais ir visu kitu paketu, kurį perka šipingo kompanijos. Čia vėlgi vargu ar vien geografija tai nulėmė. Ko gero, netgi ne gražūs vaizdai.

                        Comment


                          /\ Ir vėl kalbos be faktų? O dėl "uostą galima pastatyti bet kur pakeliui, pavystyti infrastruktūra ir viskas ok." kažkaip nelabai rimtai nuskambėjo

                          Comment


                            Parašė andyour Rodyti pranešimą
                            /\ Ir vėl kalbos be faktų? O dėl "uostą galima pastatyti bet kur pakeliui, pavystyti infrastruktūra ir viskas ok." kažkaip nelabai rimtai nuskambėjo
                            Kokių faktų? BVP? Korupcijos? Teisinės aplinkos? Nelabai supratau tavo replikos. Nueik į World banko ar IMF puslapius ir skaityk iki numirimo. Nors dar paprasčiau tai daryti Wikipedijoje. Tavo patogumui: http://en.wikipedia.org/wiki/Interna...s_of_Singapore

                            Dėl uosto geografijos, pasižiūrėk žemėlapį ir viskas bus aiškiau, nei aišku. Faktas kaip blynas - Melakos sąsiauris yra apie 800km ilgio. Paskaičiuok, kiek uostų ten tilptų.

                            Comment


                              Ko gero lengviau plėsti esamą infrastruktūrą, uostą, nei plyname lauke statyti naują. Singapūrui uostas kaip Norvegijai nafta. Ir šiaip pastebėjau, kad nemėgsti konkretumo.
                              Paskutinis taisė andyour; 2012.04.09, 18:36.

                              Comment


                                Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                Ko gero lengviau plėsti esamą infrastruktūrą, uostą, nei plyname lauke statyti naują. Singapūrui uostas kaip Norvegijai nafta. Ir šiaip pastebėjau, kad nemėgsti konkretumo.
                                Aš kaip tik pasistengiu konkrečiai išdėstyti argumentus, net jei ką nors ir praleidžiu ar nežinau. Kuomet andyor 'argumentai' paprastai sutelpa į vieną trumpą sakinį, kuris ne tik nieko konkretaus nepateikia, bet tik replikuoja į kitas nuomones.

                                Singapūro uostas, koks jis yra dabar, buvo pastatytas ne kažkada, o per paskutinius 20-30 metų. Kaip manai, kodėl taip atsitiko? Be abejo, nes buvo pasiūlytos geros sąlygos kompanijoms, kurios norėjo ten skirstyti savo krovinius. Kodėl? Todėl, kad buvo sukurtos įvirios lengvatos, maži mokesčiai, gera investicinė aplinka (pavyzdžiui 100% nuosavybė užsienio investuotojams), nebuvo korupcijos ir plėšrių valdininkų. Tai sukūrė tam tikrą uždarą ratą (teigiama prasme), kuris po šiai dienai leidžia Singapūrui būti ten, kur yra.

                                Kodėl taip nutiko? Dėl geros geografijos? Ar dėl kompetentingų žmonių, kurie laiku priėmė tinkamus sprendimus?
                                Paskutinis taisė John; 2012.04.09, 18:44.

                                Comment


                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  Kodėl taip nutiko? Dėl geros geografijos? Ar dėl kompetentingų žmonių, kurie laiku priėmė tinkamus sprendimus?
                                  Ir vienas ir kitas. Galima turėti supervaldininkus, jokios korupcijos ir pan., bet jeigu tas uostas bus kažkur toli nuo pagrindinių krovinių srautų, tai vargu, ar į jį atplauks daug klientų.

                                  Comment


                                    Parašė John Rodyti pranešimą
                                    Kodėl taip nutiko? Dėl geros geografijos? Ar dėl kompetentingų žmonių, kurie laiku priėmė tinkamus sprendimus?

                                    Lietuva irgi suteikia daug lengvatų, LEZ ir kt. Singapūrui uostas davė pagrindą, pamatus, lengvus pinigus. Žinoma, mes gauname ES paramą, bet neturėjome kur ją panaudoti, neturime nei pramonės nei mokslo. Ir nemanau, kad mūsų politikoje yra kažkokia palaida bala, esame ES narė, demokratinė valstybė.

                                    Comment


                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                      Ko gero lengviau plėsti esamą infrastruktūrą, uostą, nei plyname lauke statyti naują. Singapūrui uostas kaip Norvegijai nafta. Ir šiaip pastebėjau, kad nemėgsti konkretumo.
                                      Ne visada taip išeina. Ne visada esamos infrastruktūros plėtra yra vienintelė išeitis. Kaip pvz Rusija 2001m. pasistatė Ust-Lugos uostą (netoli Sankt Peterburgo), o Lietuva kone nuo nulio bando pasistatyti Šventosios uostą.
                                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                      Comment


                                        Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                                        Ir vienas ir kitas. Galima turėti supervaldininkus, jokios korupcijos ir pan., bet jeigu tas uostas bus kažkur toli nuo pagrindinių krovinių srautų, tai vargu, ar į jį atplauks daug klientų.
                                        Be abejo. Visgi gerų geografinių pozicijų yra daug, tačiau Singapūro sėkmė yra beprecedentė (turint omeny, kad ta šalis neturi ne tik naftos ar kitų naudingų iškasenų, bet ir geriamo vandens!). Esmė vėlgi ta, kad ten įgyvendintas toks kokybiškas šalies valdymo modelis ir efektyvumas, kokio tikriausiai nėra jokioje kitoje šalyje (gal Šveicarijoje?), nepriklausomai nuo geografijos, gamtos išteklių ar dar ko nors. Paties Lee žodžiais tariant "we want quality people".

                                        Comment


                                          Parašė John Rodyti pranešimą
                                          Be abejo. Visgi gerų geografinių pozicijų yra daug, tačiau Singapūro sėkmė yra beprecedentė (turint omeny, kad ta šalis neturi ne tik naftos ar kitų naudingų iškasenų, bet ir geriamo vandens!). Esmė vėlgi ta, kad ten įgyvendintas toks kokybiškas šalies valdymo modelis ir efektyvumas, kokio tikriausiai nėra jokioje kitoje šalyje (gal Šveicarijoje?), nepriklausomai nuo geografijos, gamtos išteklių ar dar ko nors. Paties Lee žodžiais tariant "we want quality people".
                                          Tačiau ta sėkmė nebūtų be palankių objektyvių priežasčių kaip šalies dydis (vieną miestą daug lengviau sutvarkyti nei tokią visą šalį kaip Malaizija), jau nekalbant apie laivybos svarbą. Taip, kad visa tai svarbu ne mažiau nei sėkminga valdžios politika. Taip pat kaip ir Norvegija kažin ar iš lašišų žvejybos būtų sukūrusi tokią socialinę gerovę savo šalyje.
                                          Beto juk ne iš auksinių šaukštų žmonės ten valgo, nėra didelio gyvenimo kokybės skirtumo su Vakarų Europa, JAV, Kanada, Australija.
                                          Flickr

                                          Comment

                                          Working...
                                          X