Geopolitika

[bebop]

Nusivyliau Austrija. Net tokia menka šalis kaip Islandija nepabūgo SSRS ir pirma pripažino Lietuvos nepriklausomybę, o čia užteko vieno skambučio...

[kzinas]

Myžnių mentalitetas. Nieko jie Rusam nepralaimėtų, nenori už dujas brangiau mokėti ir tiek... Tuo pačiu puikiai parodė už ką skaito mus...

Jei taip spresti, žydukų tu nuo fašistų tikrai neslėptum, dar problemų būtų, o čia dar žiūrėk ir premiją sumokės.

[Big Cat]

Dar viena gera karikatūra, šįkart Estijos dienraštyje Postimees.ee:

[Recoiler]

Jei taip spresti, žydukų tu nuo fašistų tikrai neslėptum, dar problemų būtų, o čia dar žiūrėk ir premiją sumokės.

Prie ko čia žydų slėpimas? Nesupratau minties visiškai.

Kas norėtų vietoj šalies, tiekiančios dujas, palaikyti kažkokią smulkią ir nereikšmingą šalį, ir paskui per sekančius rinkimus būti neišrinktas savo šalies piliečių, kurie pasiuto dėl pabrangusių dujų?

Na jeigu dujos svarbiau už elementarų žmogiškumą, tai tebunie. Čia jau kiekvienam asmeniškai spręsti pagal sugedimo lygį kas svarbiau. Mano asmeniškai moralės gairės kiek kitokios, geriau jau gyvensiu valstybėje, kur brangios dujos, bet nors žmogžudžių nedangsto...

[bebop]

Tu tikrai galvoji, kad eiliniams, paprastiems Austrijos rinkėjams labai turi rūpėti kažkokios jiems gal net negirdėtos Lietuvos reikalai? Nėra to ir nebus. Žmonės nenori brangiai mokėti už dujas, čia jų pagrindinis dalykas, o kažkokie Golovatovai jiems vienodai šviečia, ir jeigu jų valdžioje būtų priimtas sprendimas, dėl kurio žmonėms tektų brangiau mokėti už dujas (posakis "susiveržti diržus" Austrijos atveju nelabai tinka, bet brangiai mokėti manau nenori ir jie), tai jie tokią vyriausybę šveistų per bortą jau per artimiausius rinkimus. Ar politikai to nori? Aišku, kad ne. Todėl viskas čia aišku ir suprantama iš jų pusės.

Na čia ne paprasti žmonės spendė, o valdžia Įdomu būtų pamatyti kokio nors referendumo nuomonę, bet aišku to nebus.

Sakai visi iš vieno molio? Prisiminkime, kad ir mūsų atvejį, kuomet Islandija pirmoji pripažino tokios menkos ir nereikšmingos valstybės, Lietuvos, nepriklausomybę. Ji net prieš pripažindama ėmėsi visoms galimoms pasekmėms, kad sumažintų galimus nuostolius tą atlikus. Tai jiems nesuteikė jokios naudos. Kaip sakoma "kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo lygį" ir nėra čia reikalo suabsoliutinti.

[music]

http://www.pipedija.com/index.php/Austrija

[Wycka]

Aišku, kad sprendė valdžia, bet jie juk žinojo, ką tie eiliniai žmonės padarys, jei pakils dujų kainos. Sudoros per rinkimus - o kuris politikierius to nori? Visi (na, mažų mažiausiai dauguma) visų pirma žiūri savo interesų, o ne svetimų.

Vat čia ir yra visų demokratijų didžiausia problema, kai dėl gana trumpalaikių ekonominių interesų yra greitai paminamos visos kitos vertybės; dotuoju atveju — Europos sąjungos narių solidarumas, ant kurio pamato suręsta visa ES.

Dėl Islandijos tai visai kita situacija...

Na kad nelabai... Dabar negaliu to įrodyti, bet iš dviejų nesusijusių Lietuvos politikų esu girdėjęs, kad 1991m. sausį nemaža dalis Islandijos žuvų eksporto keliavo į TSRS. O Islandija praktiškai visais laikais gyveno iš dviejų pagrindinių šaltinių — žvejybos ir turizmo.

[Eidvis]

Austrų politikas: buvo masiškas spaudimas iš Rusijos

Austrija iš pradžių sulaikė kaltinamąjį karo nusikaltimais Michailą Golovatovą, o po kelių valandų vėl paleido. Kodėl?
- Tai nebuvo paleidimas, tai buvo pagalba pasprukti. Buvo masiškas spaudimas iš Rusijos, apie tai man pasakojo pasipiktinę valstybės tarnautojai (P. Pilzas nenorėjo jų įvardinti) iš dviejų ministerijų. Austrija nusileido politiniam spaudimui ir dėl to vėl atsidūrė Europos Sąjungos paraštėse.
Kokiomis priemonėmis gali Maskva spausti Austriją?
- Viena vertus, tai yra susiję su mūsų priklausomybe nuo Rusijos dujų, nes šioje srityje mums galima daryti spaudimą. Kita vertus, austrų politika tiesiog nebeturi charakterio. Praeityje jau yra buvę nemažai tokio pobūdžio atvejų. Tokiu būdu 2007 metais buvo iškart namo išsiųstas vienas rusų šnipas – jis buvo Vladimiro Putino žentas

Aš tik labai tikiuosi, kad Austrijos žiniasklaida ir opozicija yra pakankamai kieta, kad visą tai iškeltų į viešumą. Ir tikiuosi, kad Rusija tenais neturi tiek įtakos, kad viską tyliai užglostytų. Nes procedūros pažeistos ar nepažeistos yra vieną, tačiau daug blogiau už procedūrų pažeidimą yra tai, jeigu sprendimas buvo priimtas dėl spaudimo.

[Big Cat]

Austrijos Žaliųjų partijos atstovas P.Pilzas apie M.Golovatovo paleidimą: „Tai nebuvo paleidimas, tai buvo pagalba pabėgti“

[Vaidele]

Viviane Reding apie Austrijos ir Lietuvos konfliktą:

Už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingos Europos Komisijos narės Viviane Reding pareiškimas dėl Austrijos ir Lietuvos ginčo

Neformalus ES šalių teisingumo ministrų susitikimas Sopote, Lenkijoje, liepos 19 d.

Tai Austrijos ir Lietuvos reikalas. Vienos Europos Sąjungos valstybės narės išduotas Europos arešto orderis privalo būti vykdomas kitose valstybėse narėse. Tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose. Europos Sąjungos šalių ministrams priminiau jų teisinę pareigą. Teisės akto 32 straipsnyje numatyta, kad valstybė narė Europos arešto orderio gali netaikyti nusikaltimams, padarytiems iki tam tikros datos. Taip buvo šiuo konkrečiu atveju, nes nusikaltimai padaryti 1991 m., o Europos arešto orderio nuostatos Austrijoje pradėtos įgyvendinti tik po 2002 m. Teisiniu požiūriu klausimas aiškus – Austrija neprivalėjo vykdyti šio orderio.

Aiškiai pasakiau: viena – teisinis klausimas, kas kita – politinis klausimas. Visų Europos Sąjungos valstybių narių pareiga – nuoširdžiai bendradarbiauti su savo partnerėmis. Džiaugiuosi, kad du kolegos nusprendė sudaryti darbo grupę, kad sustiprintų abiejų šalių bendradarbiavimą. Nėra abejonių, kad ateityje abiejų šalių bendradarbiavimas bus labai sklandus.

[Eikantas X]

Dar viena gera karikatūra, šįkart Estijos dienraštyje Postimees.ee:

Atvaizdas

Gera karikatūra? Dėl Putino tai tiesa, o dėl 1940 tai šiaip tada estai galėtų ir save nusipaišyti laižančius Stalino batus. Nes Austrija gavo ultimatumą, kaip ir Baltijos šalys, ir jį priėmė. Skirtumas tame, kad didžiausias Austrijos nepriklausomybės garantas buvo Italija, kuri iš pradžių savo ir austrų fašizmą regėjo kaip atsvarą ne tik demokratijoms bet ir totalitariniams nacizmo ir sovietų režimams. Bet kai Musolinis nusprendė, kad verčiau susidėjęs su naciais užkariaus trečdalį pasaulio, Austrija buvo parduota. Na o štai estai slapčia tarėsi gintis su Suomija, o po to susitarimą išdavė, ultimatumą priėmė, ir sovietų lėktuvai skrido bombarduoti Suomijos iš Estijos oro uostų.

[Big Cat]

Karikatūros idėja tokia, kad tiek tada gavo ultimatumą, tiek ir dabar gavo ultimatumą. Bet nežiūrėk taip rimtai, tai tiesiog linksma karikatūra.

[kzinas]

Prie ko čia žydų slėpimas? Nesupratau minties visiškai.

alegorija, jeigu visur žiūrėti tik naudos ...

[Wycka]

Labai abejoju, ar tie Austrijos ekonominiai interesai tokie jau trumpalaikiai. Dujoms alternatyvų jie neturi, ir iš tikrųjų, kažin ar labai jiems tų alternatyvų reikia. Pirko iš Rusijos, ir toliau patenkinti pirks, nes tiesiog jiems taip patogu. Čia Lietuvai ir kaimynėms amžinai bėda, kad vakarų Europa energetiškai priklausoma nuo Rusijos, o ką vakarų Europa į tai gali atsakyti - problem, poor neighbours?

Gal nelabai į temą, bet alternatyvų Austrija turi. Abejoju, ar iki 1989m. ji pirko dujas tik iš TSRS, bet gali būti ir taip. Austrija gali pirkti dujas iš Norvegijos, atsigabendama vamzdynais per Vokietiją. Projektuojamas, o gal jau ir tiesiamas dujotiekis iš Azerbaidžano (plius Iranas, Irakas) per Gruziją, Turkiją, Bulgariją į Centrinę Europą (tuo pačiu ir į Austriją). Trečia, bet tikriausiai tik avarinė alternatyvą — pirkti dujas Šiaurės Afrikoje, laivais suskystintas atsigabenti į šiaurinės Adrijos uostus ir perpumpuoti į Austriją (ar tik ne panašiai jau gerus 50 metų daro Prancūzija?). Ketvirtoji, dar tik ateities alternatyva — skalūninės dujos. Kol kas kalbama tik apie lenkiją ir Lietuvą, bet neabejoju, kad tam tikrų telkinių bus rasta ir pačioje Austrijoje. Beje, iš Lenkijos atsigabenti dujas turėtų būti paprasčiau nei iš Rusijos.

[tajus]

Tu tikrai galvoji, kad eiliniams, paprastiems Austrijos rinkėjams labai turi rūpėti kažkokios jiems gal net negirdėtos Lietuvos reikalai? Nėra to ir nebus. Žmonės nenori brangiai mokėti už dujas, čia jų pagrindinis dalykas, o kažkokie Golovatovai jiems vienodai šviečia, ir jeigu jų valdžioje būtų priimtas sprendimas, dėl kurio žmonėms tektų brangiau mokėti už dujas (posakis "susiveržti diržus" Austrijos atveju nelabai tinka, bet brangiai mokėti manau nenori ir jie), tai jie tokią vyriausybę šveistų per bortą jau per artimiausius rinkimus. Ar politikai to nori? Aišku, kad ne. Todėl viskas čia aišku ir suprantama iš jų pusės.

Va tau ir atsakymas, ką mąsto eiliniai Austrijos žmonės. Tikrai ne visi grindžia savo mąstymą pigesne dujų kaina ir labai gerai. Tikiuosi šitai dabartinei Austrijos valdžiai jie ir gerai įspirs persekančius rinkimus.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=47814705

[spirit]

Tęsiam. Žiniasklaida rusišku stiliumi ("putiniškas" straipsnio šaltinis), todėl abejoju dėl straipsnio objektyvumo.

M.Golovatovas: Rusijos ambasadoriaus veiksmai padėjo išlaikyti situacijos kontrolę

Pabaiga geriausia. Paryškinau įdomiausias vietas.

– Pasakykite, ką turi padaryti Rusijos vadovybė, kad tokie Rusijos piliečių sulaikymai ateityje nepasikartotų?
– Aš tikiuosi, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija ir Rusijos vadovybė vis dėlto turi kažkaip sureaguoti į mano sulaikymą Austrijoje. Tai gali būti protesto nota Lietuvai arba kitoks pareiškimas. Rusija yra TSRS teisių perėmėja, aš esu šios šalies pilietis. Veiksmų turi imtis ir Rusijos teisingumo ministerija. Šalis turi ginti savo karius, kurie rizikuodami gyvybe vykdė specialias kovos su terorizmu ir ekstremizmu užduotis. Jei, neduok Dieve, byla pasieks Hagos tribunolą, šiandien tik aš, o rytoj tokių bus kelios dešimtys tūkstančių. Šiandien Lietuva, o rytoj Latvija ir Estija!
– Kokio, jūsų nuomone, tikslo siekia Baltijos valstybės?
– Manau, kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių naujų reikalavimų tikslas vienas – kad Rusija joms suteiktų kokias nors lengvatas. Pavyzdžiui, energetikos srityje. Tai gali būti susiję su naftos ir dujų kainomis.
Žvelgiant iš politinės perspektyvos, Lietuvos vadovybė abejoja veiksmų ir įsakymų, kuriuos tuo metu davė vyriausiasis šalies vadas (tuo metu tai buvo Michailas Gorbačiovas) teisėtumu. Aš kariškis ir vykdžiau veiksmus TSRS teritorijoje. Nurodymai buvo siunčiami skirtingiems padaliniams. Kalbėti apie tai, ar buvo įsakymas, ar nebuvo, paprasčiausiai kvaila.
Vyko štabo posėdis, kuris buvo stenografuojamas, vyko derybos per vyriausybinio ryšio, užtikrinančio TSRS KGB vyriausybinio ryšio valdymą, priemones. Mūsų veiksmai buvo teisėti, nes jie buvo vykdomi vyriausiojo vado įsakymų pagrindu.

Trumpai tariant - nieko naujo.
Arba čia vėl mūsų purvasklaida pučia burbulą iš neturėjimo ką veikti.

[Eimantas]

M.Le Pen pasiūlė Prancūzijai prisijungti pusę Belgijos
http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=47851935

[LC.]

Austrija neturi kuo didžiuotis Michailo Golovatovo byloje, sako EK komisarė Viviane Reding
Publikuota: 21.18 / BNS

Austrija neturi, kuo didžiuotis įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo paleidimo byloje, sako Europos teisingumo komisarė Viviane Reding. Anot jos, stebina Austrijos pareiškimai, kad Europos Komisija (EK) šioje istorijoje ją remia.

Austrijos valdžios institucijos tikrai neturi, kuo didžiuoti M.Golovatovo byloje. Įprasta, kad tokie incidentai aptariami per ES teisingumo ministrų diskusijas“, – antradienį Austrijos žurnalistams sakė V.Reding.

Ji teigė esanti nustebinta Austrijos valdžios atstovų pareiškimais, kad EK esą pritaria Austrijos sprendimui leisti Rusijos piliečiui, kurio ieško Lietuva, išvykti namo.

V.Reding priminė, kad per praėjusią savaitę Sopote, Lenkijoje vykusį, Europos Sąjungos teisingumo ministrų susitikimą ji girdint visiems kolegoms paragino Austrijos teisingumo ministrę bendradarbiauti su Lietuva.

„Nekalbant apie Europos arešto orderį, ES valstybės narės privalo konstruktyviai bendradarbiauti“, – pabrėžė eurokomisarė.

„Esu labai nusivylusi Austrijos poelgiu“, – pridūrė ji.

V.Reding priminė, kad Austrija iki šiol visuomet būdavo mažųjų ES valstybių pusėje, ir dar kartą pakvietė šios šalies pareigūnus bendradarbiauti su Lietuva.

„Europa privalo laikys tų pačių taisyklių ir veikti abipusio pasitikėjimo dvasia – nepaisant, ar esi didelis, ar mažas“, – teigė eurokomisarė.

[Wycka]

Kuba: 5 metai be Fidelio

Liepos 31 d., sukako penkeri metai, kai iš valdžios pasitraukė Fidelis Castro. Ankstesniais laikais JAV Majamyje buvo populiarūs automobilių lipdukai: “Nėra Castro – nėra problemų”. Taigi, ar Fideliui pasitraukus į šešėlį, vienuolikai milijonų kubiečių nebėra problemų?
Kubos ūkis buksuoti ėmė, kai nebeliko socialistinės Rytų Vokietijos, SSRS ir jų teiktos paramos: gili ekonominė krizė Karibų saloje truko nuo 1991 m. Jau anuomet sklido gandai, kad Fidelis Castro atsistatydins ar bent pasidalys valdžia. Tačiau revoliucionieriai nepasiduoda! Tik po to, kai 2004 m. per oficialų renginį Maximo Lider (“didysis vadas”) susmuko ant grindų, prabilta apie sunkią ligą ir būtiną žarnyno operaciją. 2006 m. liepos 31 d. Fidelis valdžią “laikinai” perdavė savo jaunesniam broliui Rauliui.
2008 m. paaiškėjo, kad Fidelis liks “paprastas” pensininkas, kuris jau fotografuojasi vilkėdamas nebe karine uniforma, o tik kukliu sportiniu kostiumu. Tais metais Kubos prezidentu oficialiai paskelbtas Raulis Castro, iki tol ėjęs gynybos ministro pareigas, o XX a. pabaigoje pagarsėjęs viena kita Kubai nebūdinga drąsia reforma. Tapęs prezidentu, R.Castro tarsi paspaudė stabdžius – jokių permainų. Bene vienintelė išimtis: po ilgų derybų buvo amnestuoti ir Ispanijon išleisti 52 politiniai kaliniai, už diktatūros kritiką 2003-iaisiais nuteisti 28 metams (tiesa, patys disidentai sakė, kad jų išlaisvinimas esąs visai ne geros valios ženklas – tiesiog užsienio spaudžiama Havana nusileido, kad gautų dar vieną paskolos porciją).
2009 m. R.Castro “už nelojalumą” iš vyriausybės pašalino du perspektyvius politikus – Carlosą Lage (57 m.) ir jauniausią Kubos ministrą Felipe Pérezą Roque (44 m.). Šiemet “jaunėlis” Castro paskelbė, kad partijai ir valstybei reikia jaunesnių galvų. Kur jau ne: juk Kubos komunistų partijos politinio biuro amžiaus vidurkis – 67 m., o prezidentui – 80.
Kuba yra rojus. Tačiau tik užsienio turistams. Vietos darbininkas per mėnesį teuždirba 15 konvertuojamų pesų (45 Lt). Už tiek Havanos senamiesčio bare gausi tik 3 kokteilius arba degalinėje – 13 litrų benzino, kurį 1959-ųjų amerikietiškas limuzinas išsrėbs per pusvalandį. Garsiausia tinklaraščių autorė Yoani Sanchez, Kuboje laikoma valstybės priešu, o JAV priskiriama įtakingiausių planetos žmonių šimtukui, prisipažįsta nebesugebanti prisiminti tradicinės Kubos virtuvės, nes dabar kubiečiai valgo tik ryžius – su kečupu arba sultiniu.
Dauguma Havanos namų neberemontuojami 50 metų, kas savaitę sugriūva mažiausiai po vieną pastatą. Būdingas vaizdas: buvusiame penkių kambarių bute atskirus būstus įsirengę septynios šeimos (viena nuolat nakvoja virtuvėje, kita – vonios kambaryje). Viskas perstatyta nelegaliai, statybinės medžiagos – iš juodosios rinkos, t.y. nukniauktos iš kokio valstybinio sandėlio.
“Čia vagia visi – nuo valytojos iki viršininko”, – sako ligoninės sandėlyje dirbantis Pedro (57 m.) ir gūžteli pečiais: “Nors argi čia vagystė? Pas mus – socializmas. Viskas priklauso liaudžiai.” Pedro neišmaitintų šeimos iš savo algos, apytikriai prilygstančios 37 litams. Jam neužtenka ir varganų maisto talonų, už kuriuos šiek tiek pigių produktų gauna valstybinėse parduotuvėse. Išalkęs galėtų nueiti į turgų, bet ten viskas 20 kartų brangiau… O ką daryti, kai vaistinėje nebėra vaistų? Vietiniai žino: vaistininkas jų jau “nuorganizavęs į šoną” – kone prie pat vaistinės durų nusipirksi iš po skverno. Tik viskam turėk pesų – tad kiekvienas ir “kombinuoja” uždraustais būdais. “Reikia būti labai atsargiam, nes įkliūsi. Visi mes viena koja jau kalėjime”, – sako Pedro. “Kova už būvį – stipresnė už etiką ir moralę”,– apibendrina kubietis rašytojas Leonardo Padura.
Ne kiekvienas sugeba įsidarbinti sandėlyje, draskytis per dvi darbovietes arba gauti giminaičių pinigų iš JAV. Gydytojo atlyginimo (110 Lt) pakanka pragyventi pirmas 10 dienų… Tūkstančiai pedagogų ir medikų meta profesiją ir eina dirbti viešbučio automobilių aikštelės prižiūrėtoju ar liftininku – ten dienos arbatpinigiai didesni negu mėnesio alga. Pasekmės: ligoninių operacinėse pluša studentai, vos įpusėję studijas. Jaunimas nemato perspektyvų ir mėgina per trečiąsias šalis emigruoti į JAV.
Vis dėlto kai kur socialistinė Kuba aplenkė likusį pasaulį. Pvz., kone 20 metų anksčiau… įžengė į ūkio krizę. Britų savaitraščio “The Economist” vertinimu, Havanos skolos užsieniui siekia 20 mlrd. JAV dolerių (kiti šaltiniai mini 30 mlrd.).
(...)
Pernai “Wikileaks” išviešino slaptus dokumentus: Havanoje įsikūrusi JAV atstovybė dar 2010 m. vasarį informavo Vašingtoną, kad Kubos ekonomika visiškai nualinta ir bankrutuosianti per artimiausius dvejus trejus metus. Esą, daug kas mano, kad esminės reformos vienoje iš paskutinių socialistinių valstybių įmanomos tik po “gelžbetoninio socialisto” Fidelio mirties.
(...)

[Wycka]

Politologai: įšaldytas konfliktas po karo Gruzijoje gali tęstis dešimtmečius

Minint trečiąsias Rusijos ir Gruzijos karo metines tarptautinių santykių ekspertai Lietuvoje mano, kad Maskva, o ne Tbilisis ateityje turės lemiamą balsą sprendžiant nuo Gruzijos atsiskyrusių Pietų Osetijos ir Abchazijos likimą, tačiau pažymi, jog Rusija gali būti nesuinteresuota greit spręsti šio įšaldyto konflikto problemą.
Vertindami Gruzijos ir Rusijos pastangas platinti pasaulyje savo versijas, kaip ir kodėl naktį iš rugpjūčio 7-osios 2008 metais prasidėjo karas, ekspertai mano, jog iš pradžių Vakaruose labiau buvo girdimas Gruzijos balsas, tačiau ilgainiui buvo įsiklausyta ir į Maskvos nuomonę.
"Tokie konfliktai keičiasi labai lėtai. Matyt, Rusija gali būti esminiu veikėju, kuris lemtų, kiek kinta šis konfliktas. Vienas variantas galėtų būti, kad Rusija norėtų keisti šių darinių statusą. Kiti užsienio subjektai, manau, nenorės rizikuoti nei santykiais su Rusija, nei grubiais judesiais veltis į sunkiai prognozuojamus konfliktus. Gruzijos atveju, nors pastangos ir gali būti, tačiau jos galimybės kažką pakeisti yra ribotos", - sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dėstantis Tomas Janeliūnas.
(...)
Karinis konfliktas Kaukaze naktį iš rugpjūčio 7-osios į 8-ąją 2008 metais prasidėjo Gruzijai panaudojus karinę jėgą siekiant susigrąžinti Maskvos remiamą Pietų Osetijos regioną. Netrukus po to į Gruzijos teritoriją įžengė Rusijos karinės pajėgos, ginkluoti susidūrimai prasidėjo ir pasienyje su Abchazija.
Karas įvyko tuo metu, kai Maskva piktinosi prezidento Michailo Saakašvilio siekiais nuvesti Gruziją į NATO ir kariniu Gruzijos bendradarbiavimu su Jungtinėmis Valstijomis.
Po karo Rusija paskelbė pripažįstanti Pietų Osetijos ir kitos separatistinės respublikos Abchazijos nepriklausomybę. Likusi tarptautinė bendrija šias teritorijas laiko okupuotomis Gruzijos teritorijos dalimis.
Gruzija tvirtina, kad Rusija nevykdo įsipareigojimų, kuriuos davė per paliaubas nutraukiant karinius veiksmus. Susitarimą, kuriame buvo numatytas ir karinių pajėgų atitraukimas, pasirašė Rusijos, Gruzijos ir Prancūzijos prezidentai. Tačiau Rusija vis dar laiko ir didina karines pajėgas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.