Geopolitika

[VNS]

Nuo rugpjūčio 29 dienos Ukraina laisvai leidžia važiuoti į Krymą.


С 29 августа возобновляют работу пункты въезда на территорию временно оккупированного Крыма. Решение было принято на заседании правительства, сообщает пресс-служба представительства президента в Крыму.

Ранее Кабмин из-за коронавирусного карантина закрыл въезд-выезд с полуострова на период с 9 по 30 августа. Но постановление отменили и пункты пропуска откроют на день раньше — 29 августа.

Ribojimai buvo 9- 30 dienomis.

С 9 августа админграница с Крымом стала временно закрыта из-за ухудшения ситуации с COVID-19. Представительство Президента Украины в АР Крым опубликовало список оснований, при которых въезд/выезд с территории полуострова все же будет возможен.
https://news.liga.net/society/news/v...-v-krym-spisok

ukrainiečiams

[Zorro]

ukrainiečiams

Ir užsieniečiams, tik su draudimo polisu.

В то же время Кабмин внес изменения в постановление № 641 от 22 июля 2020 года и на время действия карантина, в период с 29 августа по 28 сентября 2020 года. Согласно изменениям иностранцы и лица без гражданства, имеющие целью попасть на подконтрольную Правительству территорию Украины через КПВВ на ВОТ Донецкой и Луганской областей, АР Крым и г. Севастополя или попасть на ВОТ Украины, должны иметь страховой полис, который покрывает расходы, связанные с лечением COVID-19, и действует на срок нахождения на территории Украины (в том числе на временно оккупированных территориях).
https://jurliga.ligazakon.net/news/1...ovannym-krymom

[digital]

tikslas "Betkokia kaina išvengti karinių veiksmų" yra labai kvailas. Lietuva irgi bandė išvengti karinių veiksmų prisijungdama prie soveitų "savanoriškai" nes tada "neužpuls".

Kažkoks BS. Lietuva neprisijungė prie sovietų nei savanoriškai, nei "savanoriškai", o buvo okupuota/aneksuota.

[Aleksio]

Ir užsieniečiams, tik su draudimo polisu.

Draudimo polisas yra vienas iš būtinų dokumentų, bet be specialaus leidimo užsienietį į okupuotas teritorijas vistiek neišleis.

[MedinisStrazdas]

Kažkoks BS. Lietuva neprisijungė prie sovietų nei savanoriškai, nei "savanoriškai", o buvo okupuota/aneksuota.

Juozas Urbšys bendradarbiavimą pasirašė prie okupaciją. Sniečkus irgi gera marijonete buvo. Esmė tame, kad karinių veiksmų vengimas "Bet kokia kaina" yra tas pats kas pasidavimas pirmam pasitaikiusiam agresoriui.

[Lettered]

Juozas Urbšys bendradarbiavimą pasirašė prie okupaciją. Sniečkus irgi gera marijonete buvo. Esmė tame, kad karinių veiksmų vengimas "Bet kokia kaina" yra tas pats kas pasidavimas pirmam pasitaikiusiam agresoriui.

Lietuva ne šiaip sau vengė, o tiesiog neturėjo sąjungininkų gintis. Čia panašiai, jei gatvėje 10 ginkluotų asmenų įremia šautuvą ir paprašo pinigų, juos atiduodi, o ne giniesi, nes žinai, kad nėra šansų ir pasekmės būtų ne tik prarasti pinigai, bet ir gyvybė.

[Sula]

Juozas Urbšys bendradarbiavimą pasirašė prie okupaciją. Sniečkus irgi gera marijonete buvo. Esmė tame, kad karinių veiksmų vengimas "Bet kokia kaina" yra tas pats kas pasidavimas pirmam pasitaikiusiam agresoriui.

Čia agresorius buvo ne "pirmas pasitaikęs". Jis jau turėjo ribotą kariuomenės kontingentą Lietuvos teritorijoje. Kaip tuomet sakė: "Vilnius - mūsų, o mes - rusų". Prie sienų buvo išskleista šimtatūkstantinė armija.

[VNS]

Kažkodėl partizanai jau ėjo ir vienas prieš dešimt ir plikom rankom, o svetima kariuomenė jau buvo ne už sienos, o už poros varstų. Bukim biedni, bet teisingi.

[MedinisStrazdas]

Lietuva ne šiaip sau vengė, o tiesiog neturėjo sąjungininkų gintis. Čia panašiai, jei gatvėje 10 ginkluotų asmenų įremia šautuvą ir paprašo pinigų, juos atiduodi, o ne giniesi, nes žinai, kad nėra šansų ir pasekmės būtų ne tik prarasti pinigai, bet ir gyvybė.

Bet šio karo perspektyvoje tai 10 ginkliotų užpuola, o šalia stovi policininkai ir sako "nu greičiau duok pinigus, gi de fakto pinigai jau jų"

[Sula]

Kažkodėl partizanai jau ėjo ir vienas prieš dešimt ir plikom rankom, o svetima kariuomenė jau buvo ne už sienos, o už poros varstų. Bukim biedni, bet teisingi.

Bet dvejonės buvo didžiulės. Neaišku, kiek realiai būtų aukų. Daug kas turėjo iliuzijas, kad jokios sovietizacijos nebus.
Pagrindinė klaida buvo ultimatumo priėmimas, nors dabar lenga vertinti.
Partizanams jau nebuvo kur dėtis, visai kita situacija.

[Lettered]

Kažkodėl partizanai jau ėjo ir vienas prieš dešimt ir plikom rankom, o svetima kariuomenė jau buvo ne už sienos, o už poros varstų. Bukim biedni, bet teisingi.

Ėjo, nes tikėjosi sąjungininkų pagalbos ir kad sovietai jų bus išstumti iš užimtų teritorijų.

[Lettered]

Bet dvejonės buvo didžiulės. Neaišku, kiek realiai būtų aukų. Daug kas turėjo iliuzijas, kad jokios sovietizacijos nebus.
Pagrindinė klaida buvo ultimatumo priėmimas, nors dabar lenga vertinti.
Partizanams jau nebuvo kur dėtis, visai kita situacija.

Jokios esmės tie ultimatumų priėmimai nekeičia, kaip ir visokie pseudo rinkimai, okupacijos faktas išlieka.

[VNS]

Ėjo, nes tikėjosi sąjungininkų pagalbos ir kad sovietai jų bus išstumti iš užimtų teritorijų.

Daug kas net nežinojo apie galimas pagalbas. Be to gana greitai suprato, kad pagalbos nebus. Daug skaičiau ta tema.

[Sula]

Jokios esmės tie ultimatumų priėmimai nekeičia, kaip ir visokie pseudo rinkimai, okupacijos faktas išlieka.

Niekas dėl to ir nesiginčyja. Čia kolegos priekaištauja, kad nekariavome su Raudonąja armija.

[VNS]

Niekas dėl to ir nesiginčyja. Čia kolegos priekaištauja, kad nekariavome su Raudonąja armija.

Partizanai kariavo su latviais turbūt? Kokie priekaištai? Akivaizdu, kad karą pradėjome per vėlai. Akivaizdu ir tai, kad karas buvo neišvengiamas.

[Sula]

Partizanai kariavo su latviais turbūt? Kokie priekaištai? Akivaizdu, kad karą pradėjome per vėlai. Akivaizdu ir tai, kad karas buvo neišvengiamas.

1940m.
Dėl 1939 m. irgi klausimų kyla.

Nuo 1946 m. vasario partizanai kariavo su Tarybine armija.

[suoliuojantis]

Lengva kalbėti post-factum. Kai esi toje situacijoje ir nežinai outcomme tai nepalyginti sunkiau Pvz. Danija 1940 metais visai nesipriešino Vokietijai. Ir labai laimingi šiandien. Kad nesipriešino. Nes Vokietija karą pralaimėjo ir nuo 1945 Danija su labai minimaliais nuostoliais vėl gyvena kaip laisva ir laiminga šalis. Ir galvoja kokie išmintingi politikai valdė Daniją 1940 (čia visai rimtai, daug danų būent taip ir masto), kad leido išvengti aukų, o galutinio rezultato tas vis tiek nebūtų pakeitę. Pabandykite įsivaizduoti kaip mes šiandien vertintume 1940 metus jei pvz. karą būtų laimėjusi Vokiietija ? Džiaugtumėmės, kad niekas nesipriešino, nes koks tikslas būtų buvęs daužytis ir lieti kraują 1940 , jei po to vis tiek atėjo vokiečiai ir įvedė savo tvarką ?
Danija beje ne veltui paminėjau. 1940 birželį Lietuvos politikai tikrai matė kas vyko 1940 balandį Danijoje ir tą nerašytą susitarimą tarp danų ir vokiečių: jei jūs (danai) mums (vokiečiams) netrukdysit tai mes jūsų labai neskriausim. Ir patiem gal to paties norėjosi tikėtis.

[VNS]

Lengva kalbėti post-factum. Kai esi toje situacijoje ir nežinai outcomme tai nepalyginti sunkiau Pvz. Danija 1940 metais visai nesipriešino Vokietijai. Ir labai laimingi šiandien. Kad nesipriešino. Nes Vokietija karą pralaimėjo ir nuo 1945 Danija su labai minimaliais nuostoliais vėl gyvena kaip laisva ir laiminga šalis. Ir galvoja kokie išmintingi politikai valdė Daniją 1940 (čia visai rimtai, daug danų būent taip ir masto), kad leido išvengti aukų, o galutinio rezultato tas vis tiek nebūtų pakeitę. Pabandykite įsivaizduoti kaip mes šiandien vertintume 1940 metus jei pvz. karą būtų laimėjusi Vokiietija ? Džiaugtumėmės, kad niekas nesipriešino, nes koks tikslas būtų buvęs daužytis ir lieti kraują 1940 , jei po to vis tiek atėjo vokiečiai ir įvedė savo tvarką ?
Danija beje ne veltui paminėjau. 1940 birželį Lietuvos politikai tikrai matė kas vyko 1940 balandį Danijoje ir tą nerašytą susitarimą tarp danų ir vokiečių: jei jūs (danai) mums (vokiečiams) netrukdysit tai mes jūsų labai neskriausim. Ir patiem gal to paties norėjosi tikėtis.

O suomius Lietuvos politikai matė?

[suoliuojantis]

O suomius Lietuvos politikai matė?

Be abejo matė. Ir matė, kad suomiai prarado teritoriją, kuri buvo beveik visa Lietuvos teritorija (suomiai prarado 38 tūkst. kv. kilometrų, visa Lietuva buvo tuo metu 55 tūkst. kv. km). Matė, kad suomiai turėjo ryškius sąjungininkus švedus ir tikėjosi anglų ir britų pagalbos (kurios taip ir nesulaukė). Matė, kad tuo metu Prancūzija jau nebeegzistavo, matė, kad britai į kelnes pridėję prieš dvi savaites spruko iš Diunkerko džiaugdamiesi, kad savo kailį vos ne vos išnešė. Ir puikiai žinojo kieno pusėje Vokietija tuo metu buvo. Beje pats Mannerheimas savo atsiminimuose į tą klausimą tieisiai atsako: Ar aš (Mannerheimas) būčiau siūlęs Baltijos šalių vadovams priešintis RA būdamas tų šalių karo vadų vietoje ? Ne, būčiau atsakęs, kad ne, nes nėra jokių šansų pasipriešinti.

[Sula]

O suomius Lietuvos politikai matė?

Matė.