Geopolitika

[VNS]

https://en.wikipedia.org/wiki/Politi...art_of_Ukraine

Ką tu čia politikų pasisakymus sudėjai Neteisingai suformulavau klausimą turbūt. Kaip man reiktų į Krymą patekt? Reiktų kreiptis į rusus ar ne?

[Lettered]

Ar kažkas tikėjosi kažko kito? Europa nuo Lisabonos iki Vladivostoko

L. Kojala neblogai paaiškina tikruosius Macrono siekius, gaila, Lietuvoje nėra tokių politikų, kurie bent kiek į ateitį žiūrėtų.

Kad jau vizitas į pabaigą...


Macronas yra išskirtinis politikas. Jei šiandien Vakarų pasaulyje aiškiai dominuoja technokratiniai arba emociniu užtaisu besikliaujantys politiniai lyderiai, tai Prancūzijos lyderis bando būti vizionierius.


Turėdamas filosofinį išsilavinimą, jis pats į užsienio vizitų darbotvarkes visuomet noriai įtraukia susitikimus su studentais; jų metu, kaip ir šiandien Vilniaus universitete, geba be paruoštuko diskutuoti apie Hegelio, Gary, kitų mąstytojų idėjas; taip pat brėžti savo ilgalaikę Europos žemyno viziją.


Žinoma, su įvairias Macrono svarstymais ir nuostatomis galima - ir reikia - nesutikti. Bet pats faktas, kad vyksta toks pašnekesys, yra praturtinantis abi puses. Tik, deja, retas įvykis.


Kartais ši stilistika atsisuka prieš patį prezidentą. Norom nenorom atsiranda nesusikalbėjimas. Jį lemia, pavyzdžiui, laiko dimensijos išsiskyrimas.


Macronas kartkartėm ir pats, kalbėdamas apie santykį su Rusija, "šokinėja" tarp esamo laikotarpio realijų bei ilgalaikės perspektyvos. Sakydamas, kad Europa turi likti atvira Kremliui, jis stengiasi kalbėti apie dešimtmečių perspektyvą; mini, jog Rusija, dėl ekonominių ir demografinių sunkumų bei augančios Kinijos, galiausiai pati turės gręžtis į Vakarus ir keisti savo santykį su Europa. Jo supratimu, kitos išeities tiesiog nebus, todėl būtina palaikyti kad ir siaurą komunikacijos kanalą, kuriuo Rusijai (ne tiek Kremliui, kiek plačiajai visuomenei) būtų siunčiama žinia, jog pasikeitus aplinkybėms Europa durų neužtrenks (tuo kovojama su Kremliaus naratyvu apie "priešus Vakaruose").


Bet tą sunku suderinti ir pritaikyti esamame Rusijos užsienio politikos kontekste. Ir mums - visiems Europoje, ne vien Lietuvai - suprasti Macroną darosi sunku. Juolab, kad nesame įpratę prie politikų, kurie kalbėtų apie įvykius ne vienerių metų - geriausiu atveju vienos kadencijos - perspektyvoje. Praktiškai niekas kitas Europoje juk apie ilgesnį tarpsnį nė neužsimena. Todėl kyla visiškai natūralus pasipriešinimas, klausiant, ar Macronas įmantriomis filosofinėmis tezėmis viso labo nebando paslėpti siauros pragmatinės naudos, kurią tikisi gauti šiandien.


Kyla nesusikalbėjimas, kurį dar sustiprina viso politinio diskurso "sutraukimas" į kelias citatas ar frazes, pamirštant kontekstą. Garsusis "The Economist" interviu ir plačiai nuskambėjusios Macrono tezės apie NATO yra to pavyzdys - visas pokalbis buvo daug įdomesnis, nei keistokos pašnekovo pasirinktos pavienės frazės. Galiausiai tai veda prie politinių "apsišpagavimų", grįstų paviršutinišku vienas kito supratimu.


Išeiti iš šio rato neįmanoma kitu būdu nei kalbantis. Ir ne tik sausame formaliame formate, bet ir universitete, pietų su intelektualais metu, rekomenduojant ir dovanojant vieni kitiems knygas. Tik taip įmanoma išeiti iš dabartį persmelkiančio "politinio bokso" - "tu toks, o tu - anoks" - stiliaus. Tai, kad Macronas pagerbė Lietuvos laisvės aukas, yra prasminga toliau vystant savo mintis regiono raidos atžvilgiu. Trejų metų prezidentas dar tikrai turi ką apgludinti savo vizijose ir geriau suprasti mažiau pažintus Europos kraštus.


Pasiseks ar ne, parodys laikas. Bandymas - sveikintinas, nes politika Vakaruose nuolatos balansuoja ties "idėjinės sausros" ir orientacijos į techninį procesą iššūkiais.

https://www.facebook.com/linas.kojal...58846727397813

[themanual]

Ką tu čia politikų pasisakymus sudėjai Neteisingai suformulavau klausimą turbūt. Kaip man reiktų į Krymą patekt? Reiktų kreiptis į rusus ar ne?

Klausėt dėl de jure pripažinimo, čia yra oficialios pozicijos. Dėl patekimo neatsakinėjau, nes neturiu tam kompetencijos, vertinu tik pasaulio galingųjų pozicijas, o jiems paprastų žmonių problemos nerūpi

[Aleksio]

Ką tu čia politikų pasisakymus sudėjai Neteisingai suformulavau klausimą turbūt. Kaip man reiktų į Krymą patekt? Reiktų kreiptis į rusus ar ne?

Į laikinai okupuotą Ukrainos teritoriją gali legaliai atvykti tik Ukrainos piliečiai ir tik per Chersono sritį. Turi Ukrainos pasą?

[mantasm]

L. Kojala neblogai paaiškina tikruosius Macrono siekius, gaila, Lietuvoje nėra tokių politikų, kurie bent kiek į ateitį žiūrėtų.

Man atrodo Kojalai tiesiog patinka Macronas ir bando praskalbt jo švarką. Kad visgi nėra taip blogai kaip atrodo, nes nu pasistengus galima įžiūrėti XYZ Tas pats buvo kalbama per ankstesnius vakariečių bandymus perkrauti ar atšildyti santykius su Rusija. Bet kažkaip mūsų trumparegiška politika atrodo tinkamesnė ir net sakyčiau realesnis kelias pasiekti "toliaregiškus" tikslus.

Čia tas pats kaip sakyti, kad NS2 ar Siemens turbinos Kryme yra toliaregiška politka

Asmeniškai nematau kaip Europa (neapsiribojant ES) ar JAV atskirai galėtų atlaikyti Kinijos spaudimą ilgalaikėje perspektyvoje. Labai neigiamai vertinu Macrono ir panašius siekius ardyti JAV ir ES bendradarbiavimą. Nežinau kiek tai prancūziškas tuščiagarbiškumas, kiek naudingas idiotas Kinijos ar Rusijos rankose ar tiesiog naivumas.

[MedinisStrazdas]

Galit nesutikt, aš galbūt irgi nesutinku, bet sakau kaip yra. Jau Merkel išlindo ir pareiškė, jog turi būti nutraukti kariniai veiksmai. Ką tai reiškia šiame konflikte kur taikos kelias bent artimiausiu metu neįmanomas? Jog apart Turkijos ir arabų nelabai kam rūpi Azerbaidžano de jure teritorija, svarbiausia kad nevyktų kariniai veiksmai, o konfliktas tegu lieka įšaldytas nors ir tūkstančiui metų. O Azerbaidžanas pradėjo dabar agresiją ir jei jos nesustabdys gaus agresoriaus etiketę ir visą pluoštą susirūpinimo ir sankcijų.

Pasikartosiu, jog patrankos svarbiau už susirūpinimą ir nieks be konflikto dalyvių bei Rusijos ir Turkijos tiesioginės "pagalbos" tų patrankų greičiausiai nekiš bet agresorius negali šiais laikais ir susirūpinimo neįvertinti, jeigu jis valstybė, o ne teroristinė organizacija, nes didžiosios dalies pasaulio susirūpinimas gali tapti ir ekonominėmis sankcijomis (ar parama aukai, bet šiuo atveju abi pusės jau turi aiškius didžiuosius draugus), kas yra dar vienas kintamasis visame žaidime, ir jis gali būti visiškai nereikšmingas, bet gali būti ir reikšmingas.

Dėl, Krymo, negi reikia dar trečią kartą aiškinti? Pirmiausia ne pagal mane, o pagal visas šiuolaikinės diplomatijos tendencijas žiūrim, kas amžių sandaroje valdo Krymą de facto (o ne dabar) - Ukraina, reiškias "laisvas" pasaulis stovės jų pusėje. Tai nereiškia, kad kažkas puls už Ukrainą kariauti jos karų, bet jeigu Ukraina pati išdrįstų kariniais veiksmais atsiimti Krymą, tuomet gal ir nepavyktų išvengti susirūpinimo (bet tokio labiau apsimestinio), bet Ukrainos nelauktų sankcijos, netgi priešingai - amerikiečiai užverstų juos dar didesniu kiekiu ginklų.

Tai žinoma nereiškia, jog Ukraina turi begales laiko laikyti šį konfliktą įšaldytu, galbūt mus pakeis nauja karta žmonių, kurie susikurs naujas taisykles ir Ukraina turės rinktis tarkim tarp pretenzijų atsisakymo į Krymą ir narystės kariniam alijanse arba to, kad tiesiog praras savo teritorijas ir de jure, nes per ilgai laikė konfliktą įšaldytu. Bet tokiu atveju tai jau ateities žmonių reikalai, kaip jie spręs mūsų kartos paliktas problemas

Europiečiai kaip visada pareiškią, ką reikia daryti, bet jokių veiksmų tam užtikrinti nesiima. Neveltui europos diplomatiją visi laikė bedante.

Čia greičiau reiškia, kad Azerbaijanui nelabai rūpi visokie Merkel pasisakymai. Tai va tame ir bėda, kad gaus pluoštą "susirūpinimų", kurie yra 0 vertės. Kai gaus tikrą grėsmę, tada gal ir galima kalbėti apie priverstinį taikos įvedimą.

Tai jeigu žiūrim pagal tai kas amžių sandūroje valdė teritoriją, tai ši teritorija yra azerbaijano de fakto. Kodėl taikote skirtingus standartus? Ukraina beje turėjo tarptautinė sutartį kad taip, JAV ir dar keliso šalys privalėjo pulti už ją kariauti jos karų jeigu tie parai pažeidžia jos suverenitetą. Bet Obama pašiko į kelnes ir nieko nedarė.

L. Kojala neblogai paaiškina tikruosius Macrono siekius, gaila, Lietuvoje nėra tokių politikų, kurie bent kiek į ateitį žiūrėtų.



https://www.facebook.com/linas.kojal...58846727397813

Į ateitį ar praeitį? Man regis Kojala truputi sumaišė šiuos du.

[VNS]

Į laikinai okupuotą Ukrainos teritoriją gali legaliai atvykti tik Ukrainos piliečiai ir tik per Chersono sritį. Turi Ukrainos pasą?

Tai lieka tiltas, išbandytas kamazais ir kreiptis į rusus?

[themanual]

Europiečiai kaip visada pareiškią, ką reikia daryti, bet jokių veiksmų tam užtikrinti nesiima. Neveltui europos diplomatiją visi laikė bedante.

Čia greičiau reiškia, kad Azerbaijanui nelabai rūpi visokie Merkel pasisakymai. Tai va tame ir bėda, kad gaus pluoštą "susirūpinimų", kurie yra 0 vertės. Kai gaus tikrą grėsmę, tada gal ir galima kalbėti apie priverstinį taikos įvedimą.

Tai jeigu žiūrim pagal tai kas amžių sandūroje valdė teritoriją, tai ši teritorija yra azerbaijano de fakto. Kodėl taikote skirtingus standartus? Ukraina beje turėjo tarptautinė sutartį kad taip, JAV ir dar keliso šalys privalėjo pulti už ją kariauti jos karų jeigu tie parai pažeidžia jos suverenitetą. Bet Obama pašiko į kelnes ir nieko nedarė.

Jeigu jums diplomatija ir susirūpinimai yra 0 vertės, tai čia visai kita diskusija aš diskutavau apie tai kad de jure pasaulio pripažintos sienos dar ne viskas (buvo išsakyta tokia nuomonė ir kad nieks neturi teisės neleisti Azerbaidžanui savo teritorijoje tvarkytis, nors jau išgirdome reikalavimą iš Merkel nutraukti karinius veiksmus), nes pasaulis pasikeitė ir dabar vertinama per tai kas bando sugriauti status quo ir jam užklijuojama agresoriaus etiketė ir su tuo pareina pasmerkimai bei sankcijos.

Aš jokių skirtingų standartų netaikau ir savo nuomonės, kaip turėtų kažkas vykti nebruku. Standartus taiko pasaulio galingieji ir aš tik paaiškinau, kodėl jie nėra skirtingi, jeigu vertinsim, jog tikslas yra bet kokia kaina išvengti karinių veiksmų, o sienos išaldomos pagal tai kokios jos buvo de facto nubraižant dabartinės diplomatijos gaires (tikslios datos nėra, bet viršutinė įšaldymo riba mano nuomonė yra 2008 metai, antrasis Kosovo nepriklausomybės pripažinimas, nors apatinė matyt siekia dar Balkanų karus).

Žinoma, jeigu aklai neigsi realybę ir viską vertinsi pagal praėjusių laikų politiką, tuomet aišku iškart atrodys jog "laisvas" pasaulis supuvęs ir taiko dvigubus standartus.

Ir Azerbaidžanas de fakto Karabacho nevaldė jau seniau nei globalioje politikoje prasidėjo pokyčiai link to ką turime dabar

[VNS]

Dabar kur vyksta kariniai veiksmai? Kažkur pasienyje? Kur tie žemėlspiai iš viso

[Lettered]

Ir Azerbaidžanas de fakto Karabacho nevaldė jau seniau nei globalioje politikoje prasidėjo pokyčiai link to ką turime dabar

In 1823, 8.4% of the population of the whole of Karabakh was Armenian

Teritorija čia ne šiaip sau Azerbaidžano, čia jų istorinės žemės, realiai tik dėka Rusijos imperijos Karabachas buvo apgyvendintas armėnais.

[themanual]

Teritorija čia ne šiaip sau Azerbaidžano, čia jų istorinės žemės, realiai tik dėka Rusijos imperijos Karabachas buvo apgyvendintas armėnais.

Žiūrima kas buvo de facto 2000 metais, o ne 1823. Aš nevertinu tai gerai ar blogai, tik konstatuoju, jog visos indikacijos remia šią prielaidą. Galbūt rytoj Jungtinės Tautos susės ir lieps armėnams nešdintis iš Azerbaidžano ir įves sankcijas būtent Armėnijai, o Azerbaidžanui įjungs žalią šviesą prasivalyti savo de jure teritoriją. Tuomet pripažinsiu klydęs ir nepakankamai įvertinęs dvigubų standartų galimybę, nes pagal visas tendencijas būtent tai būtų dvigubi standartai. Vėlgi gera ar bloga tokia politika aš nevertinu.

Bet jei tai neįvyks ir netgi sakykim Azerbaidžano pasmerkimas nėra būtinas - tiesiog pakanka reikalauti nutraukti karinius veiksmus, t.y. išlaikyti status quo su Armėnijos okupacinėmis pajėgomis Azerbaidžano de jure teritorijoje, tai man bent jau bus akivaizdu, kurią pusę remia "laisvasis" pasaulis.

----

Viskas, nebepostinsiu šia tema, nes čia susipainiojo kelios diskusijos, kur vertinama ne tik reali situacija, bet ir per asmeninius įsivaizdavimus siektina situacija (ir viskas su tuo gerai, bet aš tame savo deklaruotinos pozicijos neturiu ir tai tiesiog yra kita diskusija) ir tuomet jos gynimui pasirenkami argumentai a) diplomatija ir de jure pripažinimas yra absoliutus b) diplomatija ir pasmerkimai yra niekiniai; Ir jie abu validūs tik vėlgi priklausomai nuo to apie ką diskutuojame.

O prie viso to taip pat įmaišomi kiti konfliktai kaip nenuoseklumo ir dvigubų standartų pavyzdys, nors jie kol kas būtent užtvirtina nuoseklumą, kai tikslas nesant taikos opcijai yra situacijos įšaldymas tokia kokia ji buvo amžių sandūroje.

Viskas ką norėjau padaryti, tai apsaugoti nuo pikachu face'ų ir iš to seksiančių teiginių apie dvigubus standartus, todėl tik paaiškinau, kodėl tai nėra dvigubi standartai (iki kol realybė nepaneigė mano prielaidų), o priešingai - nuosekli politika paremta principais, kurie tiesiog gali nepatikti, bet jie realūs ir egzistuoja

[Sula]

Karabachas (17000 kv.km) ir Kalnų Karabachas (4400 kv.km) yra ne tas pats. Didesnę dalį sudaro lygumų Karabachas, anksčiau gausiau apgyvendintas musulmonų. Dabar ir dalį jo užkovojo NKR (11500 kv.km)

In 1823 the five districts corresponding roughly to modern-day Nagorno-Karabakh was 90.8% Armenian. © Wikipedia

[digital]

Ukraina beje turėjo tarptautinė sutartį kad taip, JAV ir dar keliso šalys privalėjo pulti už ją kariauti jos karų jeigu tie parai pažeidžia jos suverenitetą.

Ne sutartį, o memorandumą, ir ne, pagal jį neturėjo (nors galėjo) kariauti.

Bet Obama pašiko į kelnes ir nieko nedarė.

Tas tiesa.

[Tomizmas]

Ką tu čia politikų pasisakymus sudėjai Neteisingai suformulavau klausimą turbūt. Kaip man reiktų į Krymą patekt? Reiktų kreiptis į rusus ar ne?

Kažkada man irgi buvo kilęs šitas klausimas. Kiek žinau, aplankius Krymą iš Rusijos teritorijos, gali būti problemų, jeigu kada tektų įvažiuoti į Ukrainą, nes Ukrainos pusė teisiškai tai laiko nelegaliu jų sienos kirtimu (Scooteriai prieš keletą metų koncertuodami Rusijoje surengė koncertus ir Kryme, tai po to jų nenorėjo įsileisti į Ukrainą ).

Ko gero, kad nebūtų problemų, ES šalių gyventojams reikia į Krymą pakliūti iš Ukrainos teritorijos, kertant sieną Chersono srityje, o ne važinėtis iš Krasnodaro nauju tiltu. Be abejo, Rusijos pusė atvykus reikalaus RF vizos, nes laiko Krymą savo teritorija.

Į laikinai okupuotą Ukrainos teritoriją gali legaliai atvykti tik Ukrainos piliečiai ir tik per Chersono sritį. Turi Ukrainos pasą?

O tai užsienio šalių piliečiai negali, suderinę su Ukrainos puse? Kiek girdėjau yra galimybė. Aišku, Rusija tikrai nedraustų būnant jos teritorijoje ramiai sau važiuoti ir į Krymą, tik klausimas, ar už tai paskui ne tik neliktų galimybės įvažiuoti į Ukrainą, bet ar grįžus į Lietuvą nelauktų baudžiakas už nelegaliai pažeistą sieną tarp 2 užsienio šalių.

[MedinisStrazdas]

Jeigu jums diplomatija ir susirūpinimai yra 0 vertės, tai čia visai kita diskusija aš diskutavau apie tai kad de jure pasaulio pripažintos sienos dar ne viskas (buvo išsakyta tokia nuomonė ir kad nieks neturi teisės neleisti Azerbaidžanui savo teritorijoje tvarkytis, nors jau išgirdome reikalavimą iš Merkel nutraukti karinius veiksmus), nes pasaulis pasikeitė ir dabar vertinama per tai kas bando sugriauti status quo ir jam užklijuojama agresoriaus etiketė ir su tuo pareina pasmerkimai bei sankcijos.

Aš jokių skirtingų standartų netaikau ir savo nuomonės, kaip turėtų kažkas vykti nebruku. Standartus taiko pasaulio galingieji ir aš tik paaiškinau, kodėl jie nėra skirtingi, jeigu vertinsim, jog tikslas yra bet kokia kaina išvengti karinių veiksmų, o sienos išaldomos pagal tai kokios jos buvo de facto nubraižant dabartinės diplomatijos gaires (tikslios datos nėra, bet viršutinė įšaldymo riba mano nuomonė yra 2008 metai, antrasis Kosovo nepriklausomybės pripažinimas, nors apatinė matyt siekia dar Balkanų karus).

Žinoma, jeigu aklai neigsi realybę ir viską vertinsi pagal praėjusių laikų politiką, tuomet aišku iškart atrodys jog "laisvas" pasaulis supuvęs ir taiko dvigubus standartus.

Ir Azerbaidžanas de fakto Karabacho nevaldė jau seniau nei globalioje politikoje prasidėjo pokyčiai link to ką turime dabar

Čia ne man diplomatija 0 vertės, o šalys kurios jau parodė, kad joms nerūpi visokie susirūpinimo išreiškimai tikrai nenustos savo veiksmų jeigu mes dar pareikšime susirūpinimus. Ypač kai europos politika dažnai susirūpinimu ir baigiasi, be jokių veiksmų.

Taikote skirtingus standartus. Tiek Karabachas, tiek Krymas, yra užimta agresoriaus teritorija kuri yra de fakto valdoma agresoriaus bet de jure priklauso tikrajam terotirijos savininkui. Jeigu teigiate kad teritorija turi likti tam, kas valdo de fakto tai pagal jus Krymas irgi turi likti rusijos.

tikslas "Betkokia kaina išvengti karinių veiksmų" yra labai kvailas. Lietuva irgi bandė išvengti karinių veiksmų prisijungdama prie soveitų "savanoriškai" nes tada "neužpuls". Kariniai veiksmai turi būti vengiami tam tikrose situacijose, bet ne visose situacijose "bet kokia kaina".

Tai kad tą "naujų laikų politiką" taiko tik tokios šalys, kurioms visiškai niekas negresia dėl jos taikymo, ir ji iškart pasikeistu jeigu kiltu reali grėsmė.

[VNS]

Svarbiausia, kad reiškiant susirūpinimus nebūtų padaryta esminių klaidų. Nes Maskva tai tikrai dabar gaudys kiekvieną susirūpinimą ir vers pagal save dėl Krymų, Donbasų, Osetijų ir t.t. Negalima leisti formuotis praktikai, kad garsiau pirstelėjus tavo tautiečiams kaimyninėje šalyje, galėsi by default siųst tankus jiems gint, reikia nereikia. Manau patys suprantat kuo tokia norma gali pasibaigt. Kariai šiuo metu privalo būti Kalnų Karabache, tačiau ne bet kokie:

[Zorro]

Taigi Kipre panašus atvejis.

United Nations Peacekeeping Force in Cyprus

Initially, UNFICYP consisted of military and civilian contingents drawn from Australia, Austria, Denmark, Finland, Canada, Sweden, Ireland, New Zealand, and the United Kingdom. However, over its long history the force has been the subject of various UNSC resolutions and reorganisations, and currently comprises contingents from Argentina, Australia, Austria, Bosnia-Herzegovina, Canada, Croatia, El Salvador, Ghana, Hungary, India, Ireland, Italy, Montenegro, the Netherlands, Peru, Serbia, Slovakia, Ukraine and the United Kingdom.

https://en.wikipedia.org/wiki/United...orce_in_Cyprus

[Aleksio]

O tai užsienio šalių piliečiai negali, suderinę su Ukrainos puse? Kiek girdėjau yra galimybė. Aišku, Rusija tikrai nedraustų būnant jos teritorijoje ramiai sau važiuoti ir į Krymą, tik klausimas, ar už tai paskui ne tik neliktų galimybės įvažiuoti į Ukrainą, bet ar grįžus į Lietuvą nelauktų baudžiakas už nelegaliai pažeistą sieną tarp 2 užsienio šalių.

Teorinė galimybė yra - jeigu turi Kryme nuosavybę, ten gyvena arba palaiduoti artimi giminaičiai, gali gauti leidimą įvažiuoti į okupuotą teritoriją, bet jo beveik niekam neišduoda (ir tai yra labai gerai).

[VNS]

Teorinė galimybė yra - jeigu turi Kryme nuosavybę, ten gyvena arba palaiduoti artimi giminaičiai, gali gauti leidimą įvažiuoti į okupuotą teritoriją, bet jo beveik niekam neišduoda (ir tai yra labai gerai).

Tai gaunasi taip, kad Lietuvos piliečiui į Krymą reiktų važiuot tik per Rusiją. O tai reiškia, kad jis jau pats asmeniškai patirs kam priklauso Krymas de jure ir de facto, nepriklausomai nuo Lietuvos oficialios pozicijos.

[Zorro]

Nuo rugpjūčio 29 dienos Ukraina laisvai leidžia važiuoti į Krymą.


С 29 августа возобновляют работу пункты въезда на территорию временно оккупированного Крыма. Решение было принято на заседании правительства, сообщает пресс-служба представительства президента в Крыму.

Ранее Кабмин из-за коронавирусного карантина закрыл въезд-выезд с полуострова на период с 9 по 30 августа. Но постановление отменили и пункты пропуска откроют на день раньше — 29 августа.

Ribojimai buvo 9- 30 dienomis.

С 9 августа админграница с Крымом стала временно закрыта из-за ухудшения ситуации с COVID-19. Представительство Президента Украины в АР Крым опубликовало список оснований, при которых въезд/выезд с территории полуострова все же будет возможен.
https://news.liga.net/society/news/v...-v-krym-spisok