Pasikartosiu, bet šiame amžiuje taika yra didesnė vertybė už valstybių sienas (žinoma iki tol kol ta taika yra sulaužoma ir atsiranda aiškus agresorius, kurio bandymai keisti status quo bus pasmerkti). Jeigu Azerbaidžanui nepatinka savo de jure ribose turėti teritoriją, kurios jie de facto jau seniai nekontroliuoja ir jie bando tai spręsti kariniais veiksmais, tuomet jie pavėlavo 25 metais, o dabar tik padidina tikimybę ateityje prarasti tą teritoriją ir de jure.
Aš beje šiame konflikte neutralus, tiesiog nušviečiu situaciją, kad nereikėtų kai kuriems čia būti su pikachu face'u kuomet Azerbaidžano veiksmai bus pasmerkti ar pradėti kliedėti apie veidmainišką diplomatiją
Pasakykite tai ukrainiečiams, kad susitaikytų su Krymo praradimu.
Ukraina prieš 6 metus, net ne prieš 25, atsiiminėjo prarastą savo oficialiai pripažįstamą teritoriją (pavyko tik dalį), ir niekas nepasmerkė. Nesakė gi "vis tiek de facto nekontroliuojat, palikit ramybėje, taika svarbiau".
Tai būtent, kad tik prieš šešerius, o iki kol atsirado agresorius ir buvo sulaužytas taikos status quo Ukraina turėjo de facto kontrolę. Jeigu rusai būtų tvarkę Krymo reikalus tik po SSRS grūties, tuomet mes dabar net nediskutuotume apie jį, o dalis ukrainiečių matyt net važiuotų į jį atostogauti.
Tiesiog laikai keičiasi, keičiasi ir diplomatija. Nieks tokių konfliktų sprendimo kariniais veiksmais nebepalaikys ir nesant taikos kelio bus stengiamasi juos laikyti įšaldytais tegu ir tūkstančiui metų.
Po jėgos panaudojimo ir kraujo praliejimo tai jau neįsivaizduoju, kaip tartis. Iki tos ribos įmanoma kažką derinti, siekti, protestuoti, reikalauti autonomijos, specialaus statuso, dvikalbystės ar panašiai. Peržengus ribą ir brutaliai atsiskyrus - neįsivaizduoju. Na būna derybos, deeskalacijos, bet akivaizdžiai neefektyvios.
1988 m. SSSR egzistuoja, bet Perestroika. Armėnai pradeda mitinguot.
SSSR suorganizuoja skerdynes mitinge ar ten šiaip kažkuriam mieste tarp armėnų ir azerbaidžaniečių.
Vyksta keršto pogromai kaimuose, paskui karas Karabache, kišasi sssr armija, paskui Rusija armėnų pusėje.
Dėl to, kieno tai turėtų būt teritorija, tautos nesutaria nuo seno, nes teritorija nuo seno mišriai gyventa.
Kadangi rusai armėnų pusėj, azerai iš Karabacho po žiauraus karo galiausiai išvejami, pabėga. Aplinkines teritorijas rusai su armėnais užima, kad būtų saugiau armėnams.
Gorbačiovas, atvykęs į Lietuvą, aiškino darbininkams Vilniaus gamykloje ir visai Lietuvai, girdi, jūs kultūringi, jums sąžinė neleis atsiskyrinėt nuo sssr. Pažiūrėkit į Karabachą, jūs nenorit kaip Karabache (suprask, ką sssr ten suorganizavo, galim ir jums suorganizuot, pas jus irgi Czerwony Sztandar skaitytojus ir visus rusakalbius galim prieš jus sukurstyt, pamokyt jus žudyt). Yra tas epizodas youtube ir nuolat kartojamas per LRT atitinkamomis progomis.
Man atrodo, įsivaizduojat, kad buvo taikus nepriklausomas Azerbaidžanas ir nepriklausoma Armėnija jį staiga užpuolė dėl Karabacho, kur armėnai gražiai ramiai ir saugiai gyveno.
Armėnai kaip krikščionys niekada (išskyrus gal tik sssr laikus ir teritoriją, kai viską faktiškai valdė Maskva ir visa liaudis buvo praktiškai apolitiška) nesijautė saugūs musulmonų šalyse, o ypač po genocido Turkijoje. O azerai su turkais lyg viena tauta, nes kalbos labai artimos, tik religija skiriasi. Vieni šiitai ir po sssr mažiau religingi, kiti sunitai. Dabar Azerbaidžaną stiprina ir gali net slapta už jį pakariauti būtent Turkija.
Dar kaip suprantu, susirūpinimą pareiškė ir Afganistanas. Tik įdomu kokia forma pareiškė. Nes ten nebūtinai pas juos susirūpinimas tai tik pranešimas spaudai gali būt.
Deeskalacija, nepaminėjau - tuo atveju, kai valstybė neturi fizinių pajėgumų atsiimti oficialiai pasaulio pripažįstamas savo teritorijas, tarkim Moldovos atveju. Tada nieko nelieka, tik kažką bandyti deeskaluoti. Juk ir dėl Donbaso, Minsko susitarimai buvo dėl to, kad Ukraina šio regiono nepajėgė atsiimti (kai pajėgia, tada ir sutarčių nereikia).
Azerbaidžano atvejis gali būti ir kitoks - jeigu jie dabar kitaip pasiruošę, tai galimai atsiims patys.
Šiaip tai Karabacho atvejis skiriasi nuo Padniestrės tuo niuansu, kad buvo padarytas etninis valymas. Padniestrėje - 3 oficialios kalbos, Karabache - visų nearmėnų išvarymas. Jeigu Padniestrė supykdė pasaulį nelegaliu atsiskyrimu, tai Karabacho sukeltas pasipiktinimas (išsireikšiu matematiškai) yra kvadratu ar net kubu.
Kai esi kitų šalių žaidimų aikštelė tai fiziniai pajėgumai priklauso nuo kitų šalių noro teikti paramą. Taip, Ukraina buvo išduota sąjungininkių ir buvo sulaužyta tarptautinė sutartis ginti jos suverenią teritoriją.
Armėnai gyveno autonominiame regione Azerbaidžano TSR sudėtyje nuo 1923 iki 1988 metų. Kažkaip liko gyvi. Iš kur toks įsitikinimas, kad juos kažkas žudytų, ir dar šiais laikais?
Tada nebuvo nei Azerbaidžano, nei Armėnijos, visi viešai tylėjo ir žaidė tautų draugystę.
Tai būtent, kad tik prieš šešerius, o iki kol atsirado agresorius ir buvo sulaužytas taikos status quo Ukraina turėjo de facto kontrolę. Jeigu rusai būtų tvarkę Krymo reikalus tik po SSRS grūties, tuomet mes dabar net nediskutuotume apie jį, o dalis ukrainiečių matyt net važiuotų į jį atostogauti.
Tiesiog laikai keičiasi, keičiasi ir diplomatija. Nieks tokių konfliktų sprendimo kariniais veiksmais nebepalaikys ir nesant taikos kelio bus stengiamasi juos laikyti įšaldytais tegu ir tūkstančiui metų.
Tai Ukrainos niekas nepalaikys, jei bandys Krymą susigrąžinti? Nes juk status quo ir taika svarbiau.
1988 m. SSSR egzistuoja, bet Perestroika. Armėnai pradeda mitinguot.
SSSR suorganizuoja skerdynes mitinge ar ten šiaip kažkuriam mieste tarp armėnų ir azerbaidžaniečių.
Vyksta keršto pogromai kaimuose, paskui karas Karabache, kišasi sssr armija, paskui Rusija armėnų pusėje.
Dėl to, kieno tai turėtų būt teritorija, tautos nesutaria nuo seno, nes teritorija nuo seno mišriai gyventa.
Kadangi rusai armėnų pusėj, azerai iš Karabacho po žiauraus karo galiausiai išvejami, pabėga. Aplinkines teritorijas rusai su armėnais užima, kad būtų saugiau armėnams.
Gorbačiovas, atvykęs į Lietuvą, aiškino darbininkams Vilniaus gamykloje ir visai Lietuvai, girdi, jūs kultūringi, jums sąžinė neleis atsiskyrinėt nuo sssr. Pažiūrėkit į Karabachą, jūs nenorit kaip Karabache (suprask, ką sssr ten suorganizavo, galim ir jums suorganizuot, pas jus irgi Czerwony Sztandar skaitytojus ir visus rusakalbius galim prieš jus sukurstyt, pamokyt jus žudyt). Yra tas epizodas youtube ir nuolat kartojamas per LRT atitinkamomis progomis.
Man atrodo, įsivaizduojat, kad buvo taikus nepriklausomas Azerbaidžanas ir nepriklausoma Armėnija jį staiga užpuolė dėl Karabacho, kur armėnai gražiai ramiai ir saugiai gyveno.
Armėnai kaip krikščionys niekada (išskyrus gal tik sssr laikus ir teritoriją, kai viską faktiškai valdė Maskva ir visa liaudis buvo praktiškai apolitiška) nesijautė saugūs musulmonų šalyse, o ypač po genocido Turkijoje. O azerai su turkais lyg viena tauta, nes kalbos labai artimos, tik religija skiriasi. Vieni šiitai ir po sssr mažiau religingi, kiti sunitai. Dabar Azerbaidžaną stiprina ir gali net slapta už jį pakariauti būtent Turkija.
Na čia šitas "azerbaidžaniečiai ir turkai ta pati tauta, vieni mus naikino, ir kiti naikins" yra labai pigi, Karabacho separatistų pamėgta manipuliacija emocijomis, dar netgi labai ciniškai valkiojant Turkijoje genocidą patyrusių armėnų atminimą, perkeliant atsakomybę nuo vienos valstybės ant kitos. Tautos atskiros, kalbos atskiros, religijos skirtingos, istorinė praeitis skirtinga, valstybės irgi atskiros. Ar jau Azerbaidžanas pasidarė atsakingas už Turkiją?
Azerbaidžano TSR sudėtyje, Karabacho armėnų autonomija egzistavo 1923 - 1988 metais ir liko gyvi. 65 metai! Per tiek laiko galėjo nutikti balažin kas, bet visi gyvi, vartojo savo kalbą, nebuvo uždrausta ir reikalaujama pereiti prie azerbaidžaniečių kalbos. Tai koks naikinimas?
O kai separatistai išvarė azerbaidžaniečius iš gimtųjų vietų "kad armėnams būtų saugiau", suorganizavo Chodžaly tragediją, tai čia viskas buvo tik dėl saugumo? Išvaryti žmones iš gimtų vietų ir susigriebti teritorijas, kurių dauguma po šiai dienai stovi tuščios su griuvėsiais? O kurdai kodėl buvo išvaryti, gal "irgi turkai" ir "taip saugiau"? Taigi čia bjauriausios manipuliacijos kurios vadinasi "pats mušu, pats rėkiu".
Ukraina prieš 6 metus, net ne prieš 25, atsiiminėjo prarastą savo oficialiai pripažįstamą teritoriją (pavyko tik dalį), ir niekas nepasmerkė. Nesakė gi "vis tiek de facto nekontroliuojat, palikit ramybėje, taika svarbiau".
Ukraina niekada nežudė ir nevarė vietinių taikių rusų iš Krymo. Turi būti ir bus rūpinamasi taikiais žmonėmis. Kai serbai pabandė engti, varyti ir žudyti albanus Kosove, nes Kosovas – tai Serbija, Serbija Kosovo neteko.
Ukraina niekada nežudė ir nevarė vietinių taikių rusų iš Krymo. Turi būti ir bus rūpinamasi taikiais žmonėmis. Kai serbai pabandė engti, varyti ir žudyti albanus Kosove, nes Kosovas – tai Serbija, Serbija Kosovo neteko.
O azerai nori išvaryti armėnus iš savo teritorijos ar tik susigrąžinti sienų kontrolę ir leisti jiems toliau ten gyventi?
Ukraina niekada nežudė ir nevarė vietinių taikių rusų iš Krymo. Turi būti ir bus rūpinamasi taikiais žmonėmis. Kai serbai pabandė engti, varyti ir žudyti albanus Kosove, nes Kosovas – tai Serbija, Serbija Kosovo neteko.
Tai Ukrainos niekas nepalaikys, jei bandys Krymą susigrąžinti? Nes juk status quo ir taika svarbiau.
Rusija nepalaikoma, nes ji sugriovė status quo Kryme, kuriame Ukraina turėjo de jure ir de facto kontrolę. Ukrainiečiai iš amerikonų gavo nemažai paramos, kad atstatytų/palaikytų status quo, kur dar tai įmanoma ukrainiečiams
Išvarė karas. Kas sukėlė karą? Gal sssr, nenorėdama paleisti respublikų ir subyrėti.
Na ne šiaip va paėmė "karas" ir išvarė. Čia buvo tikslingas kitataučių išgrūdimas iš jų gimtų vietų. Vietinių armėnų kažkodėl karas neišvarė. Pasaulyje daug kur vyko karo veiksmai, bet po jų teritorijos lieka be kitataučių tik vienu atveju - etninio valymo.
O azerai nori išvaryti armėnus iš savo teritorijos ar tik susigrąžinti sienų kontrolę ir leisti jiems toliau ten gyventi?
Nežinau, tik sakau, kad armėnai tiki, kad Karabachas visada buvo armėnų žemė ir kad jeigu ten grįš azerai, tai armėnams grės žudynės. Armėnai tikriausiai kariaus už tą kraštą arba pabėgs iš ten.
Musulmonai turi kraujo keršto taisyklių, todėl jų visada bijo krikščionys.
Žydai ima bėgti iš šalių, kur dažnėja antisemitinių reiškinių. Čia psichologija, tikėjimai.
Rusija nepalaikoma, nes ji sugriovė status quo Kryme, kuriame Ukraina turėjo de jure ir de facto kontrolę. Ukrainiečiai iš amerikonų gavo nemažai paramos, kad atstatytų/palaikytų status quo, kur dar tai įmanoma ukrainiečiams
O kuris čia tas status quo paskutinis ir svarbiausias? Rusija sako, kad dabar yra tas taikus status quo ir bandymas susigrąžinti Krymą sukeltų didelį karą, tai ką dabar daryti ukrainiečiams ir azerams su savo teritorijomis?
Nežinau, tik sakau, kad armėnai tiki, kad Karabachas visada buvo armėnų žemė ir kad jeigu ten grįš azerai, tai armėnams grės žudynės. Armėnai tikriausiai kariaus už tą kraštą arba pabėgs iš ten.
Musulmonai turi kraujo keršto taisyklių, todėl jų visada bijo krikščionys.
Žydai ima bėgti iš šalių, kur dažnėja antisemitinių reiškinių. Čia psichologija, tikėjimai.
Jei tikėt istorikais tai tiek vieni, tiek kiti buvo tik kolonizatoriai. Vieni per Armėnijos karalystę, kiti per kalifatą. nu ant pačio galo dar ir rusas atėjo, bet jiems ten korta nekrito.
"Taikos amžius" veikia tik tada, jeigu tavo karinė galia didesnė už nepasirašančio į taikos amžiaus komitetą.
Kai esi kitų šalių žaidimų aikštelė tai fiziniai pajėgumai priklauso nuo kitų šalių noro teikti paramą. Taip, Ukraina buvo išduota sąjungininkių ir buvo sulaužyta tarptautinė sutartis ginti jos suverenią teritoriją.
Tai žinoma, kad teritorijas kontroliuos turintys stipresnę patranką, bet jei kalbame apie kažkokius oficialius pasaulio pripažinimus, sienas ir pan., tai jau yra diplomatija O pasakymas, jog teritorija de jure ir galima tvarkytis kaip nori ir yra patrankų filosofija.
Pasikartosiu, nepalaikau nė vienos pusės, tiesiog pastebiu, jog Azerbaidžanas eina tiesiausiu keliu link tarptautinio pasmerkimo ir sankcijų, o būsimi pikachu feisai jau dabar lygina su Krymu, nors akivaizdu, jog reikia žiūrėti ne kieno teritorija de jure, o kieno de facto nuo pat naujojo amžiaus diplomatijos pradžios ir kas pirmas imsis agresijos.
Aš neteigiu, kad tai gera ar bloga diplomatijos tendencija, nes neaišku ar konfliktų įšaldymas ten kur taikos kelias neįmanomas su laiku neatsirūgs dar stipriau. Kitą vertus galbūt globalizacija paims viršų ir su laiku tie konfliktai patys išgaruos net ir būdami įšaldytais.
Comment