John ar supranti, kad Noreika pasidarė "blogas" tik nukėlus Žaliojo tilto skulptūras? Eina suvesti galus? Tavo "mylimas" kremlius ploja iš džiaugsmo matydamas naktinius savivaldybės žygius, nukreiptus prieš žymiausius Lietuvos "fašistus". Noreikos memorialinė lenta, rodos, kabėjo nuo 1998 m. ir niekam ilgą laiką nekliuvo.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Geopolitika
Collapse
X
-
Parašė John Rodyti pranešimąVėtra buvo atsakingas už geto reikalus. Ten buvo masiškai naikinami Lietuvos gyventojai. Vėtra kolaboravo su lietuvių genocidą vykdžiusiais okuoantais. To niekaip nepakeičia kiti jo padaryti geri darbai. Jis yra susitepęs ir Šimašius čia yra teisus.
- daug yra tų kontroversiškų pavardžių, visų čia greit nesužiūrėsi;
- staiga jau pasidarė jis istoriškai nekompetetingas, jau reikia istorikų pagalbos;
- buvo gal toje istorijoje „daug skirtingų atspalvių“, atseit kartais sunku išskirti balta ir juoda, nors ką tik aiškino priešingai, kad reikia palikti tik atminimą tik tiems, kas nemeta jokio šešėlio ant rezistencijos.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė digital Rodyti pranešimąKad lyg ne, jis nebuvo atsakingas už geto reikalus tuo metu, kai ten buvo masiškai naikinami Lietuvos gyventojai.
Comment
-
Parašė Eikantas X Rodyti pranešimą
Jeigu Šimašius galvoja, kad jis yra teisus, tai gal tegu būna nuoseklus ir netaiko dvigubų standartų
Čia bendra mūsų tautos liga: istoriją mato tik baltai arba juodai, be jokių atspalvių, primeta šios dienos supratimą XIX-XX a. (iki vid.) realijoms. Beprasmiška kalbėti.Paskutinis taisė R.D.; 2019.07.30, 10:14.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė John Rodyti pranešimą
Tai jis neturėjo nieko bendro su tuo getu, ane? Nebuvo atsakingas už jo steigimą ir kitus reikalus? Šimašius išsigalvoja?
Centras taip pat šiandien paskelbė, kad J.Noreikos veikla nelaikytina kolaboravimu, nes nacių okupacijos metu būdamas Šiaulių apskrities viršininku jis taip pat aktyviai veikė antinaciniame pogrindyje, padėjo Šiaulių žydų gelbėtojams. Už antinacinį pasipriešinimą J.Noreika dvejus metus buvo kalinamas Štuthofo koncentracijos lageryje.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...NpXdspU&copied
Comment
-
Parašė Gladiator Rodyti pranešimą
Ką? Tai tas Noreika net nepartizanavo? Ar kas gali dviem sakiniais parašyti kokie to veikėjo nuopelnai? Nes nesuprantu. 'Generolas' spėju ne tikras karinis laipsnis, o kažkoks self-proclaimed (tada dar gerai kad ne feldmaršalas). Jei nebuvo partizanu, kam jam slapyvardis?
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimą
ai, nieko, D. Grybauskaitė buvo apdovanojusi „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi buvusią Vilniaus geto kalinę, 94 metų Fania Jocheles–Brancovskają (Brantsovsky), kuri 1944 m. prisidėjo prie Kaniūkų kaimo gyventojų žūčių. Aišku, Joneliui, ant akių tas Noreika, kažką girdėjo viena ausimi, kažką ne. Aš dar siūlau Jonui kreiptis į Suomijos vyriausybę, kad nuimtų iš Helsinkio centro Manerheimo paminklą, nes karą Suomija pradėjo nacių pusėje ir Manerheimo pastangomis Leningradas (1941-1944 m. kai žuvo min.1 mln žmonių) buvo blokuojamas iš šiaurės. Kontraversiška, t'skant.
Čia bendra mūsų tautos liga: istoriją mato tik baltai arba juodai, be jokių atspalvių, primeta šios dienos supratimą XIX-XX a. (iki vid.) realijoms. Beprasmiška kalbėti.
Mano manymu nei vienos pusės nusikaltėliai neturėtų būti garbinami kaip didvyriai.Post in English - fight censorship!
- 1 patinka
Comment
-
Ar Lietuvos žydai yra etniniai lietuviai? Tarpukariu skirtis tarp žydų ir lietuvių (pagal tautybę, ne pagal pilietybę) buvo labai ryški. Iš esmės tai buvo paralelinės visuomenės, gyvenančios viena šalia kitos, bet tarpusavio kontakto buvo minimaliai. Nereikia perkėlinėti šių dienų bandymų panaikinti tautinius skirtumus į istorines plotmes.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąAr Lietuvos žydai yra etniniai lietuviai? Tarpukariu skirtis tarp žydų ir lietuvių (pagal tautybę, ne pagal pilietybę) buvo labai ryški. Iš esmės tai buvo paralelinės visuomenės, gyvenančios viena šalia kitos, bet tarpusavio kontakto buvo minimaliai. Nereikia perkėlinėti šių dienų bandymų panaikinti tautinius skirtumus į istorines plotmes.
Parašė senasnamas Rodyti pranešimąO iš kur atsiranda naratyvas, kad žymūs Lietuvos rezistentai ar pasipriešinimo kovų vadovai žudė žydus? Ir su kuriuo iš nusikalstamų režimų patys žydai buvo linkę bendradarbiauti?
O kad buvo nusikaltėlių ir tarp žydų, tai nepadaro pateisinamais nusikaltimų prieš visus žydus. Tiesiog buvo daug INDIVIDUALIŲ nusikaltėlių visose pusėse ir nei vieni iš jų nenusipelno garbinimo.
Post in English - fight censorship!
- 1 patinka
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimąRealybėje gi abu režimai buvo vienodai nusikalstami ir vienodai žudė lietuvius, o dėl vidinio susipriešinimo nemaža dalis nusikaltėlių buvo patys lietuviai.
Mano manymu nei vienos pusės nusikaltėliai neturėtų būti garbinami kaip didvyriai.
Apie žydus. Niekas neparašė normalaus darbo apie žydų vaidmenį antinaciniame pasipriešinime (a.k.a žydų partizanus), nedavė aiškaus įvertinimo žydų koloboravimui sovietų jėgos struktūruose. Visi mini N. Dušanskį (o čia, beje, Izraelis praleido progą), bet čia tiek nuvalkiota, kad neįdomu. Norint suprasti, kas ten nutiko su žydais, kodėl taip staigiai pasikeitė visuomenės požiūris į juos, reikia gerai suvokti 1938-1945 m. įvykius, nes tokių ekscensų niekad nebuvo.
Dėl Noreikos. Yra Genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvada, yra teismo sprendimas, yra valstybės apdovanojimas. Ar tai niekis miesto merui ir jis kompetetengas paneigti šituos sprendimus?Paskutinis taisė R.D.; 2019.07.30, 11:28.
- 1 patinka
Comment
-
O kad buvo nusikaltėlių ir tarp žydų, tai nepadaro pateisinamais nusikaltimų prieš visus žydus.
Niekas neparašė normalaus darbo apie žydų vaidmenį antinaciniame pasipriešinime (a.k.a žydų partizanus), nedavė aiškaus įvertinimo žydų koloboravimui sovietų jėgos struktūruose.Paskutinis taisė senasnamas; 2019.07.30, 11:29.
Comment
-
Parašė index Rodyti pranešimą
Jie yra ne etniniai, o pilietiniai lietuviai, kaip ir Lietuvos rusai, lenkai, totoriai etc. Ir nusikaltimai prieš juos nėra nei kiek ne geriau, nei nusikaltimai prieš etninius lietuvius. O tokia atskirtis tarpukariu tikrai buvo nusikaltimų ateityje priežastis. Bet ar mes norim ją išlaikyti ir dabar?
Nenustebčiau jei būtent tokia neigimo politika veda vakarų europą prie paralelinių visuomenių šiandien. Ir bijau, kad jie gali ateityje pakartoti mūsų praeities klaidas.
Bet koks žmogaus nužudymas yra liūdnas įvykis. Nesvarbu ar Lietuvos piliečio Lietuvoje, ar Zuluso Afrikoje. Bet vertinant kompleksinius įvykius įvairios detalės irgi tampa svarbios.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimąNorint suprasti, kas ten nutiko su žydais, kodėl taip staigiai pasikeitė visuomenės požiūris į juos, reikia gerai suvokti 1938-1945 m. įvykius, nes tokių ekscensų niekad nebuvo.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimąAr buvo staigus pokytis požiūryje?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Ar buvo staigus pokytis požiūryje? Man susidarė vaizdas, kad tas požiūris buvo nekoks tiek 19 amžiuje, tiek visą 20 amžiaus pirmąją pusę. Ir 41ais tiesiog radikalesni žmonės gavo laisvas rankas veikti dėl bendros suirutės. O bendras neigiamas požiūris prisidėjo prie likusiųjų apatijos.
- 2 patinka
Comment
-
Parašė R.D. Rodyti pranešimą
Buvo. Studijų tam klausimui yra. Pradžioje tai palaipsnis pasikeitimas, panaikinus kahalą, vėliau pačių žydų laikysena I sovietinės okupacijos akivazdoje, nepaisant to, kad jų pačių nemažai ištrėmė. Na, ir ten daug visokių niuansų. Aišku, dabar sofos moralizatoriams lengva teisti noreikas, škirpas ir t.t., kurie gyveno tarp okupacijos ir okupacijos, tarp tremimo Sibiran ir įkalinimo konclageriuose, tarp genocido ir raudonųjų masinių žudynių.
Comment
-
1985 m. sukurto ir pasaulyje išgarsėjusio filmo „Šoa“ apie žydų naikinimą autorius ir režisierius Klodas Lanzmanas (Claude Lanzmann), prisistatęs svetimu vardu, apsilankė pas buvusį Šiaulių gebietskomisarą Hansą Gevekę (Hans Gewecke) ir slapta kamera įrašė ilgą pokalbį. Daugiau kaip valandą Gevekė ten kalba apie savo veiklą Antrojo pasaulinio karo metais Šiaulių apygardoje, kai 1941 m. liepą jis buvo paskirtas šios srities komisaru.
„Atvykęs į Šiaulius, turėjau vykdyti Rosenbergo įsakymą – izoliuoti žydus getuose, – sako C. Lanzmanui H. Gevekė, kuris po karo sąjungininkų buvo suimtas, tardytas, bet laisvės atėmimo bausme nenubaustas, nepaistant to, kad jau patys pirmieji jo įsakymai, tapus Šiaulių gebietskomisaru, paskelbti Šiaulių laikraštyje „Tėvynė“ 1941 m. rugpjūčio 13 d., buvo susiję išskirtinai su žydų atskyrimu ir izoliavimu. – Rozenbergas pasakė, – tęsia toliau Gevekė, – kad Šiauliuose žydai ir prieš karą gyveno gete. Uždarymą į getus Rozenbergas laikė humanišku dalyku“.
[...]
Tą Rozenbergo įsakymą, Gebietskomisaro Gevekės nurodymu, vykdę „Ordensjunker‘iai“ – Vokietijoje specialiai parengti fiziškai stiprūs vyrai, fanatiški naciai, jų buvo atsiųsta į visus apygardų komisariatus, taip pat ir į Šiaulius. J. Noreikos Gevekė visai net nemini. Tačiau jis mini kitus – Šiaulių burmistrą Linkevičių ir dr. Juozaitį.J. Noreika taip pat jokio turto – nei žydų, nei kieno nors kito – neatiminėjo. Turtą visų pirma atėmė sovietinė komunistų valdžia, 1940 m. birželio 15 d. okupavusi Lietuvą. Nacionalizuota buvo praktiškai viskas – nuo žemės, įmonių, nekilnojamojo turto iki asmeninių santaupų. Kai Lietuvą užėmė vokiečiai, jiems nieko nacionalizuoti nebereikėjo, jie tik paskelbė, kad visas sovietų valdžios turtas nuo šiol yra Trečiojo Reicho nuosavybė.
Comment
Comment