Protestantiška kultūra palankesnė verslumui - nes pagal ją, sėkmė žemiškame gyvenime yra Dievo palankumo ženklas. O katalikiškoje kultūroje atvirkščiai - žemiškoji sėkmė yra kažkas įtartino ar netgi blogo. Tai labai jaučiasi, lygiant Lietuvą ir Estiją - nors abiejose šalyse dauguma žmonių yra netikintys, bet kultūrinės šaknys skiriasi (tiesa, Lietuvoje dauguma SAKO, kad yra katalikai - nors iš tikrųjų nei į bažnyčią vaikšto, nei jos nurodymus vykdo, ir dar priedo tiki horoskopais ir reinkarnacija).
Tik kad šalių viduj skirtumai n kartų didesni gali būt be jokios religijos įtakos. Tokioj Italijoj protestantų turbūt gyvenime niekas nematė, bet Šiaurė ten vistiek kur kas turtingesnė ir labiau išsivysčiusi už pietus.
Estams suomių kaimynystė irgi davė turbūt keliariopai daugiau nei visas jų neegzistuojantis protestantizmas. Kita vertus, pas tokius lenkus verslumo irgi tarsi ir nestinga, nors katalikybė ten kur kas rimčiau įsitvirtinusi nei pas mus.
Tos skolos - iš esmės dirbtinė problema. Prieš 10 metų į analogišką situaciją buvo patekusi Argentina, bet po kelių kapstymosi metų priėmė ryžtingus sprendimus, padarė reformas ir ekonomika emė smarkiai augti (ir paskutinė krizė ne tiek jau daug juos palietė), net TVF jungą nusimetė... Panašiu keliu gali eiti ir Graikija, tiesa tam dar gali prireikti kokio nedidelio kraujo praliejimo, ar karinio perversmo (Graikija turi gražią tokių perversmų tradiciją).
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Tos skolos - iš esmės dirbtinė problema. Prieš 10 metų į analogišką situaciją buvo patekusi Argentina, bet po kelių kapstymosi metų priėmė ryžtingus sprendimus, padarė reformas ir ekonomika emė smarkiai augti (ir paskutinė krizė ne tiek jau daug juos palietė), net TVF jungą nusimetė... Panašiu keliu gali eiti ir Graikija, tiesa tam dar gali prireikti kokio nedidelio kraujo praliejimo, ar karinio perversmo (Graikija turi gražią tokių perversmų tradiciją).
Didžiausios Graikijos problemos yra korupcija, mokesčių slėpimas, neefektyvus ir išpūstas valstybės aparatas ir iš to plaukianti nevykusi verslo ir darbo kultūra. Būtent dėl to šiandien Graiija ir yra ten, kur yra. Nelabai suprantu, kaip tai yra "dirbtina".
Tiesa sakant šitos ydos nesvetimos daugybei pasaulio valstybių (pakeisk "Graikija" į "Lietuva" ir apibūdinimas tiks 100%). Bet kažkaip visas šūdų kibiras kliuvo būtent graikams ant galvos. O problemos dirbtinumas yra eurozonos "dizaine". Turėtų graikai savo drachmą, niekam dėl jų galvos neskaudėtų.
Tiesa sakant šitos ydos nesvetimos daugybei pasaulio valstybių (pakeisk "Graikija" į "Lietuva" ir apibūdinimas tiks 100%). Bet kažkaip visas šūdų kibiras kliuvo būtent graikams ant galvos. O problemos dirbtinumas yra eurozonos "dizaine". Turėtų graikai savo drachmą, niekam dėl jų galvos neskaudėtų.
Tai problema čia nebent ta, kad ES tiesiog išlaikė Graikiją ir taip ilgai neliepe tvarkytis. Eurozonos narystė prie to irgi prisidėjo. Bet fundamentalios Graikijos problemos su Eurozona neturi nieko bendro.
Dar kur kas senesniais laikasi (kokiais 2006-2007) vartydavau paskutinį The Economist puslapį (kur yra visos tos lentelės su BVP, prekybos statistika ir t.t.) ir vis neagalėdavau astistebėti, KAIP, po velnių, Graikija nuolat laiko tokį einamosios sąskaitos deficitą? Pirma mintis, kuri man vis kildavo, kad jiems tikrai anksčiau ar vėliau pareis p*** su tokiais rodikliais. Pareiti tai parėjo... 2011. Be va kodėl 2007 apie tai galvojo kažkoks niekam nežinomas ir neįdomus John, o ne ES šalių vyriausybės, man yra mistika. Juk jau tada buvo visiškai ir nenuginčyjamai aišku, kad Graikijai bus labai blogai. Bet niekas apie tai neleido nei žodžio. Net Eurofobiška Britų žiniasklaida. Gal aš kažko tikrai nesuprantu?
Be va kodėl 2007 apie tai galvojo kažkoks niekam nežinomas ir neįdomus John, o ne ES šalių vyriausybės, man yra mistika. Juk jau tada buvo visiškai ir nenuginčyjamai aišku, kad Graikijai bus labai blogai. Bet niekas apie tai neleido nei žodžio. Net Eurofobiška Britų žiniasklaida. Gal aš kažko tikrai nesuprantu?
Tiesiog Graikija, yra Graikija - Vakarietiškos civilizacijos ir demokratijos lopšys. Tos pačios Britanijos forpostas. Barti Graikiją tai tas pats, kad toj pačioj Britanijoje pasakyti, kad niekam nereikalinga senyva moterškė su karūnuota galva.
Lietuva gi turi visai kitą nerašytą ketvirtarūšių ES narių statusą, kaip ex-CCCP (jų sąmonėje - Rusijos) nuoplaiša.
Tik kad šalių viduj skirtumai n kartų didesni gali būt be jokios religijos įtakos. Tokioj Italijoj protestantų turbūt gyvenime niekas nematė, bet Šiaurė ten vistiek kur kas turtingesnė ir labiau išsivysčiusi už pietus.
Estams suomių kaimynystė irgi davė turbūt keliariopai daugiau nei visas jų neegzistuojantis protestantizmas. Kita vertus, pas tokius lenkus verslumo irgi tarsi ir nestinga, nors katalikybė ten kur kas rimčiau įsitvirtinusi nei pas mus.
Niekas ir neteigia, kad VIEN TIK religija suformuoja tautos/valstybės gerbūvį. Žinoma, didžiulę įtaką daro kaimynai, gamtos turtai, karai, etc..
Atotrūkis tarp šiaurės ir pietų egzistuoja ne tik Italijoje, bet ir Ispanijoje, JAV, gal dar kur nors. Kaip bebūtų keista (o gal ir ne), labiausiai vystosi pramoniniai rajonai. Kai pietinės didelių valstybių dalys teikia prioritetus turizmui ar žemės ūkiui, šiaurinės gamina. Gal kas žinote labai garsią Graikijos pramonės įmonę?
Lenkus lyginti su lietuviais galima, bet... Dar ankstoka brėžti lygią paralelę. Lenkija nepriklausė TSRS, joje ir komunizmo buvo mažiau. Asmens iniciatyvos laisvė joje buvo mažiau slopinama. Priminti Solidarumą?
Niekas ir neteigia, kad VIEN TIK religija suformuoja tautos/valstybės gerbūvį. Žinoma, didžiulę įtaką daro kaimynai, gamtos turtai, karai, etc..
Atotrūkis tarp šiaurės ir pietų egzistuoja ne tik Italijoje, bet ir Ispanijoje, JAV, gal dar kur nors. Kaip bebūtų keista (o gal ir ne), labiausiai vystosi pramoniniai rajonai. Kai pietinės didelių valstybių dalys teikia prioritetus turizmui ar žemės ūkiui, šiaurinės gamina.
Tikrai taip. Laplandija labai garsėja savo pramonės įmonėmis, tuo tarpu pietinė Švedija ir Suomija tėra atsilikę žemės ūkio kraštai. Vokietijoje ne kitaip - pietinė dalis garsėja iš esmės tik ž.ū. technikos, tokios kaip Mercedes-Benz, BMW, Porsche ir Audi gamyba. Tuo tarpu šiaurė garsėja fenomenalia aukštų technologijų rapsų pramone.
Gal kas žinote labai garsią Graikijos pramonės įmonę?
Metaxa, EasyJet
Ai, dar didžiausias pasaulio krovininis laivynas, bet tai smulkmena neverta minėjimo (nes neturi "brando") ...
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Tikrai taip. Laplandija labai garsėja savo pramonės įmonėmis, tuo tarpu pietinė Švedija ir Suomija tėra atsilikę žemės ūkio kraštai. Vokietijoje ne kitaip - pietinė dalis garsėja iš esmės tik ž.ū. technikos, tokios kaip Mercedes-Benz, BMW, Porsche ir Audi gamyba. Tuo tarpu šiaurė garsėja fenomenalia aukštų technologijų rapsų pramone...
Neperskaitei:
Kai pietinės didelių valstybių dalys teikia prioritetus turizmui ar žemės ūkiui, šiaurinės gamina.
Skandinaviją įvardinčiau kaip šiaurinę ES valstybės dalį, O Vokietiją — jos centru. Aišku, čia dalinai perkeltine prasme.
Metaxa, EasyJet
Ai, dar didžiausias pasaulio krovininis laivynas, bet tai smulkmena neverta minėjimo (nes neturi "brando") ...
EasyJet Plc — Jungtinės Karalystės skrydžių bendrovė (https://donate.wikimedia.org/wiki/Sp...14_AvsB_EUROPE).
Metaxa — alkoholinis gėrimas, o gėrimų ir maisto pramonė priskiriama apdirbamajai pramonei, kuri praktiškai yra žemės ūkio atšaka.
Pasikartosiu:
Gal kas žinote labai garsią Graikijos pramonės įmonę?
Metaxa, EasyJet
Ai, dar didžiausias pasaulio krovininis laivynas, bet tai smulkmena neverta minėjimo (nes neturi "brando") ...
Įdomu, kokią naudą Graikija gauna iš to laivyno? Ar mokesčiai nusėda Graikijoje? Ar yra Graikijoje didelių uostų a le Šanchajus, Singapūras, Roterdamas, kurie generuotų mokesčius ir stimuliuotų ekonomiką?
Įdomu, kokią naudą Graikija gauna iš to laivyno? Ar mokesčiai nusėda Graikijoje? Ar yra Graikijoje didelių uostų a le Šanchajus, Singapūras, Roterdamas, kurie generuotų mokesčius ir stimuliuotų ekonomiką?
Ji sudaro apie 4-5 proc. šalies BVP (Turizmas apie 18 proc.), nors realus dydis tikriausiai gerokai didesnis. Problema, kad didelė dalis pelno ir mokesčių nuteka į užsienį. Uostai ten nemaži, bet su minėtais toli gražu nesilygina.
Įdomu, kokią naudą Graikija gauna iš to laivyno? Ar mokesčiai nusėda Graikijoje? Ar yra Graikijoje didelių uostų a le Šanchajus, Singapūras, Roterdamas, kurie generuotų mokesčius ir stimuliuotų ekonomiką?
Gauna ne naudą o nuostolį, nes (kaip laivyne įprasta) didelė dalis laivų plaukioja su svetimom vėliavom. Vikipedia rašo, kad graikų laivynas generuoja 1/3 Graikijos prekybos deficito. Be to graikų laivybos magnatai dar prisiperka visokių mercedesų ir lėktuvų dar labiau blogindami Graikijos statistinius rodiklius.
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Tai problema čia nebent ta, kad ES tiesiog išlaikė Graikiją ir taip ilgai neliepe tvarkytis. Eurozonos narystė prie to irgi prisidėjo. Bet fundamentalios Graikijos problemos su Eurozona neturi nieko bendro.
Dar kur kas senesniais laikasi (kokiais 2006-2007) vartydavau paskutinį The Economist puslapį (kur yra visos tos lentelės su BVP, prekybos statistika ir t.t.) ir vis neagalėdavau astistebėti, KAIP, po velnių, Graikija nuolat laiko tokį einamosios sąskaitos deficitą? Pirma mintis, kuri man vis kildavo, kad jiems tikrai anksčiau ar vėliau pareis p*** su tokiais rodikliais. Pareiti tai parėjo... 2011. Be va kodėl 2007 apie tai galvojo kažkoks niekam nežinomas ir neįdomus John, o ne ES šalių vyriausybės, man yra mistika. Juk jau tada buvo visiškai ir nenuginčyjamai aišku, kad Graikijai bus labai blogai. Bet niekas apie tai neleido nei žodžio. Net Eurofobiška Britų žiniasklaida. Gal aš kažko tikrai nesuprantu?
O kokia tavo nuomonė apie pvz. Japoniją, ar Lietuvą?
It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
O kokia tavo nuomonė apie pvz. Japoniją, ar Lietuvą?
Lietuva turėjo problemų, dėl ko ir stuktelėjo mums krizė su -15% BVP kritimu. Svarbiausia, kad supratome, kas ir kaip, ir bandome tai pakeisti. Pripažįstame problemas, o ne kaltiname Amieriką, Evrosajūzą, Rusiją ar žydus (ufonautus). Japonija, kaip bebūtų, turi pliusinį balansą, kas jiems suteikia labai didelį buferį veikti. Tip pat turi daug USD. Be to jie turi Jeną, kuri taipogi yra viena svarbiausių pasualio valiutų.
Žodžiu, nei Lietuvos, nei, juo labiau, Japonijos scenarijus Graikijai netinka, nes:
- Graikija iš esmės nesiima problemų sprendimo (kaip Lietuva)
- Graikija neturi pramonės ir prekybos pertekliaus, kuris suteiktų daugiau galimybių veikti ir manipuliuoti padėtimi (kaip Japonija).
- Graikijos valiuta (net jei tai būtų Drachma) nebūtų pasaulyje mėgstamas pinigas, kurį pirktų visokie kiniečiai.
Aišku, galima rasti individualių Graikijai būdingų simptomų tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje, tiek tose pačiose JAV, bet Graikija turi tų simptomų visą krūvą ir, deja, neturi jokių sprendimo būdų arba buferių, kurie padėtų išvengti problemų. Dėl to tenka konstatuoti, kad graikams yra visiškas gaidelis, kuomet nei Lietuvai, nei Japonijai taip nėra ir tikriausiai nebus.
Estonians, on the other hand, were surprisingly savvy about conditions in Finland and the rest of the West because of a crack in the Baltic side of the Iron Curtain that the USSR could not shut down: Finnish television. The Communist authorities simply could not block Finnish TV, with its uncensored news reports and other capitalistic fare, from being received in the northern part of Estonia, where it was duly and avidly consumed by the subject populace. The subversive impact on the Estonian consciousness was enormous.
“Finnish TV had a tremendous effect on Estonia,” declared the Finnish historian Matti Klinge on a recent morning at his regal office at the University of Helsinki. “After all, people could see the workings of the Finnish parliament and trade union system. And, of course, they could also receive advertising.”
They could also get “Dallas,” with Finnish subtitles, which the Finnish-fluent Estonians could understand. “I remember, every Saturday I used to discuss with my school friends what Sue Ellen was up to now,” said Kari Juhasoo, the Estonian charge d’affaires in London as she recollected her Soviet childhood.
Comment