Manau, paprastumo, šiek tiek saviironijos (ne saviplakos!) ir nuoširdumo mums trūkstą labiausiai.
Žinoma, tai labai subjektyvus vertinimas ir patirtis.
Nuoširdumo manau labiau skandinavams trūksta nei mums. O paprastumas, ar tai kažkokia vertybė? Aš labiau vertinu žmonyse originalumą, išskirtinimą. Nemėgstu standartiškai mąstančių žmonių
Tokios kaip Austrija, Šveicarija, Bavarija, Lombardija?
Tokios kaip Skandinavijos šalys, Beniliuksas, UK, USA, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Vokietijos žemės: Šlėzvigas-Holšteinas, Žemutinė Saksonija, Šiaurės reinas-Vestfalija, Hamburgas, Brėmenas, etc..
Šveicarijoje 35,3% gyventojų yra protestantai. Protestantiškąjį gyvenimo būdą gyvena dar daugiau, jeigu iš statistikos išmestume ateistus ir laisvamanius. http://en.wikipedia.org/wiki/Demogra...land#Religions
Tokios kaip Skandinavijos šalys, Beniliuksas, UK, USA, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Vokietijos žemės: Šlėzvigas-Holšteinas, Žemutinė Saksonija, Šiaurės reinas-Vestfalija, Hamburgas, Brėmenas, etc..
Šveicarijoje 35,3% gyventojų yra protestantai. Protestantiškąjį gyvenimo būdą gyvena dar daugiau, jeigu iš statistikos išmestume ateistus ir laisvamanius. http://en.wikipedia.org/wiki/Demogra...land#Religions
Labai jau slidus vertinimas. Nevertas rimtesnio analizavimo. Vienur vienaip, kitur kitaip... su religija koreliacijos kaip ir nelabai yra.
Nuoširdumo manau labiau skandinavams trūksta nei mums. O paprastumas, ar tai kažkokia vertybė? Aš labiau vertinu žmonyse originalumą, išskirtinimą. Nemėgstu standartiškai mąstančių žmonių
Nuoširdumo netrūksta.
Jeigu proto ribose, dera viskas.
Yra, bet aš nebenusiteikęs apie tai diskutuoti beveik 2h nakties.
Tokios kalbos šiuolaikinėse visuomenėse yra pilstymas iš tuščio į kiaurą. Realybė ta, kad ne religija lemia šalių gerovę šiuolaikinėje Europoje, net jei ir yra kažkokio istorinio "legacy".
Aš nesuprantu, kaip religija gali įtakoti gyvenimo kokybę šiuolaikiniame pasaulyje (išskyrus išimtis)?
Istorinė sąmonė. Ji suformavo visuomenės gyvenimo būdą, tuo pačiu ir požiūrį į turtą, darbą ir gyvenimo vertybes. Nes religija nuo seniausių laikų iki pat ~XXa. vidurio labiausiai įtakojo visuomenės sąmonę. Tokie dalykai per ~50 metų neištrinami. Beje, ir dabartinėmis dienomis apie pusė europiečių prisipažįsta esantys praktikuojantys tikintieji.
Jag förstor inte, hur religion kan påverka kvaliteten av livet i modern värld?
Vertimas: Aš nesuprantu, kaip religija gali įtakoti gyvenimo kokybę šiuolaikiniame pasaulyje (išskyrus išimtis)?
Na ne visai tiesa. Jei ne nafta, abejoju ar arabai (kuriuos vienija bendra religija) sugebėtų kažką pasiūlyti, kas domintų pasaulį. Vis tik ne ta darbo kultūra.
Aš nesuprantu, kaip religija gali įtakoti gyvenimo kokybę šiuolaikiniame pasaulyje (išskyrus išimtis)?
Netgi labai. Tarkim, žmogų užklupus kokioms nors problemoms nereligingas žmogus mąstys racionaliai ir ras išeitį, tuo tarpu religingas gręšis į religiją ir savo problemas bandys susieti su kažkokiais metafiziniais reiškiniais bei praktikuos okultizmą. Rezultatas manau aiškus.
Yra, bet aš nebenusiteikęs apie tai diskutuoti beveik 2h nakties.
Turtingiausia iš visos "Naujosios Europos" yra katalikiška Slovėnija. Protestantiška Latvija, savo ruožtu, biednesnė už katalikišką Lietuvą. Viena iš ryškiausių XX a. pabaigos Europos sėkmės istorijų - giliai katalikiška Airija. Tokios valstybės kaip Čekija ar Estija apskritai pirmauja Europoje pagal ateistų skaičių ir vadint Estiją protestantiška yra gana drąsu.
Gal prieš kelis šimtus metų, kai ir kapitalizmas, ir protestantizmas buvo lopšio stadijoje, kažkokių esminių skirtumų ir buvo galima rast (na, bent jau Maxas Weberis surado ), bet dabar išsivystymo skirtumus nuvest į šitą reikalą yra mažų mažiausiai naivu. Kita vertus ir tiek skirtumai minimalūs. Paklausius lietuviškos žiniasklaidos galima pagalvot, kad Estija yra kažkoks kitas pasaulis, nors taip, švelniai tariant, nėra.
Netgi labai. Tarkim, žmogų užklupus kokioms nors problemoms nereligingas žmogus mąstys racionaliai ir ras išeitį, tuo tarpu religingas gręšis į religiją ir savo problemas bandys susieti su kažkokiais metafiziniais reiškiniais bei praktikuos okultizmą. Rezultatas manau aiškus.
Kadangi nemažai tenka bendrautis su estų partneriais, tai bene pagrindinis skirtumas, kokį matome yra požiūris į valstybę. Jie neatskiria valdžios nuo tautos, ir suvokia, kad valstybė yra jie patys. Na, gal tam tikra išimtimi yra nepritapusi rusų mažuma. Ir iš kitos pusės, Estijos valdininkija labiau orientuota į bendruomenės ir verslo interesus. Įvairūs biurokratiniai klausimai ten sprendžiasi tikrai lengviau ar "teisingiau", nei Lietuvoje.
Realybė ta, kad ne religija lemia šalių gerovę šiuolaikinėje Europoje, net jei ir yra kažkokio istorinio "legacy".
Jeigu "religiją" supranti siaurai (kaip religines apeigas, kada į kurią pusę atsiklaupti ir kokius žodžius kada bumbėti, ir kiaušinių dažymą tam tikromis dienomis) - tada tikrai taip, jos įtaka maža.
Bet jeigu "religiją" suprasti plačiau, kaip pasaulėžiūrą (požiūrį į pasaulį ir bendrąją kultūrą), tai įtaka didelė. Net jei pats asmeniškai esi ateistas, vistiek esi išaugęs ir gyveni tam pačiam kultūriniam lauke.
Protestantiška kultūra palankesnė verslumui - nes pagal ją, sėkmė žemiškame gyvenime yra Dievo palankumo ženklas. O katalikiškoje kultūroje atvirkščiai - žemiškoji sėkmė yra kažkas įtartino ar netgi blogo. Tai labai jaučiasi, lygiant Lietuvą ir Estiją - nors abiejose šalyse dauguma žmonių yra netikintys, bet kultūrinės šaknys skiriasi (tiesa, Lietuvoje dauguma SAKO, kad yra katalikai - nors iš tikrųjų nei į bažnyčią vaikšto, nei jos nurodymus vykdo, ir dar priedo tiki horoskopais ir reinkarnacija).
Jeigu "religiją" supranti siaurai (kaip religines apeigas, kada į kurią pusę atsiklaupti ir kokius žodžius kada bumbėti, ir kiaušinių dažymą tam tikromis dienomis) - tada tikrai taip, jos įtaka maža.
Bet jeigu "religiją" suprasti plačiau, kaip pasaulėžiūrą (požiūrį į pasaulį ir bendrąją kultūrą), tai įtaka didelė. Net jei pats asmeniškai esi ateistas, vistiek esi išaugęs ir gyveni tam pačiam kultūriniam lauke.
Manau esmė tame, kad šiais laikais religijos reikšmė ir yra tik ta simbolinė. Pasaulis, tiksliau Vakarų pasaulis, per pastaruosius 50 metų labai pasikeitė, šeimos modelis, globalizacija, gyvenimo tempas, žmonių teisės sumažino religijos reikšmę žmonių gyvenimams ir pasaulėžiūrai iki minimumo.
Turtingiausia iš visos "Naujosios Europos" yra katalikiška Slovėnija. Protestantiška Latvija, savo ruožtu, biednesnė už katalikišką Lietuvą. Viena iš ryškiausių XX a. pabaigos Europos sėkmės istorijų - giliai katalikiška Airija. Tokios valstybės kaip Čekija ar Estija apskritai pirmauja Europoje pagal ateistų skaičių ir vadint Estiją protestantiška yra gana drąsu.
Krikščioniškos religijos jau nebesikiša taip į valstybės reikalus kaip, kad kišdavos ankščiau arba šiuo metu kišasi islamas. Todėl ir jų daromas neigiamas poveikis yra sumažėjęs. Slovėnija turi eurą ir gerai išvystytą turizmą kas ir yra pagrindiniai jų ekonomikos varikliukai. Latvių problema - gajos prorusiškos nuotaikos, dėl ko jiems ateityje šviečiasi dar didesnis atsilikimas nuo Estijos bei Lietuvos.
Nors tas daromas neigiamas religijos poveikis valstybėms kartais nėra plika akimi matomas, jis neabejotinai yra. XXIa. valstybėje religijai vietos nebėra.
Pagrindinis estų skirtumas nuo latvių ir lietuvių tas, kad jie nevagia patys iš savęs. Jų prezidentas gali sau leisti pareikšti, kad šalyje nėra korupcijos. Kada taip pasakyti galės Lietuvos prezidentas? Vis kaltinamas sovietmetis, bet jis juk visiems buvo vienodas. Galbūt priežasčių reikėtų ieškoti nebūtinai pačioje tautoje, kartais užtenka vieno žmogaus, kuris nukreipia tinkama linkme. Smulkiai nesidomėjau Estijos raida, bet, pvz., valdininkija buvo pertvarkyta - daug senų krienų išvaryta, priimta jaunų išsilavinusių. Atitinkami ir rezultatai. Galbūt daugiau mažiau sėkmingai buvo reformuotos ir kitos sritys. Ir tam nereikia kažkokių ypatingų mentalitetų, pakanka tinkamų žmonių aukščiausiuose postuose, kurie nebijotų priimti reikalingų sprendimų.
Neseniai Verslo žiniose buvo straipsnis apie Singapūrą. Visą šalies sėkmę iš esmės nulėmė vienas žmogus - Kwan Yew Lee, kuris 35 metus buvo premjeras ir vėliau ėjo svarbias pareigas. Tinkamas žmogus tinkamu metu, tinkami sprendimai ir po keleto dešimtmečių rezultatai akivaizdūs. Teigiama, kad net Kinija nuo jo šį tą nusižiūrėjo. Viskas labai paprasta - Lietuvai reikia tinkamo žmogaus su dideliais įgaliojimais. Straipsnio komentaruose protingai rašoma, kad iš pradžių tvarkai įvesti būtina diktatūra, o po to jau galima žaisti demokratiją. Singapūre iki šiol taikomos mirties bausmės, mokykloje ir kariuomenėje baudžiama lazdomis, bet kažkaip niekas dėl žmogaus teisių nedejuoja. http://vz.lt/article/2011/12/25/nukaldinti_taut%C4%85
Comment